Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-495/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-09-22Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
1A-76-495/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-5-00124-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Jolanta Čepukėnienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.)
Nuteistasis
O. V., P. P.
Advokatai
Gediminas Bukauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-495/2018Teisminio proceso Nr.1-02-5-00124-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.17.1.1.; 2.1.7.4.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018m. sausio 16d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. V. ir P. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2016 m. spalio 30 d. veika) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2016 m. gruodžio 27 d. veika) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, O. V. bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2016 m. spalio 30 d. veika) - laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2016 m. gruodžio 27 d. veika) - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2016 m. spalio 30 d. veika) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir O. V. subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta 1 metų 10 mėnesių bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2016 m. gruodžio 27 d. veika) paskirta bausme ir O. V. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. P. paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir P. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nėra paduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. O. V., P. P. nuteisti už tai, kad jie ir E. O., veikdami bendrininkų grupe ir kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui organizavus ir 2016 m. spalio 30 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje buvusiam nenustatytam asmeniui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), upeliu pertempus iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją 18 dėžių (9 000 pakelių) cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizą žyminčiais ženklais, E. O. kartu su O. V. ir P. P. šias dėžes perėmė ir nešė toliau į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą ir tokiu būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 9 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizą žyminčiais ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 22 184 Eur.

1.1. Be to, O. V., P. P. nuteisti už tai, kad jie ir E. O., veikdami bendrininkų grupe ir kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui organizavus cigarečių kontrabandą, jie, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-07-19 įsakymo Nr.4-312, 2010-01-19 įsakymo Nr.4-31 ir 2012-06-11 įsakymo Nr.4-443 redakcija) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, 3 punkto 3.1 ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, 2016 m. spalio 30 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) kontrabandos būdu pergabeno 9 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir toliau tęsdami nusikalstamą veiką, nuo nurodytos vietos ir nurodyto momento iki (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno šias akcizais apmokestinamas prekes - 9 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizą žyminčiais ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 22 184 Eur.

1.2. Be to, O. V. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2016 m. gruodžio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos iki sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur 2016 m. gruodžio 27 d., 16 val. 10 min., buvo sulaikytas pasienio pareigūnų, neteisėtai automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 5 000 pakelių cigarečių „Fest“, 2 000 pakelių cigarečių „NZ10“ , 1 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ ir 1000 pakelių cigarečių „Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos akcizą žyminčiais ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 24 271 Eur.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis O. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, ir jį pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dvi veikos) paskirtų bausmių ir už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirti BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei artimas bausmes, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu.

2.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.1.1. Iš teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad jo bei kitų nuteistųjų atlikti veiksmai yra susiję ne su neteisėtu baltarusiškų cigarečių atgabenimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, bet su šių cigarečių gabenimu Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2.1.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai kontrabandos dalykas iš kitų valstybių teritorijos į Lietuvos valstybę gabenamas ne per muitinės postus ir kartu yra neteisėtai pereinama Lietuvos Respublikos valstybės siena, tai kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos sieną kontrabandos dalykas patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2012). Taigi, vertinant šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su cigarečių patekimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, laikytina, kad veiksmai, atitinkantys kontrabandos sudėties požymius (BK 199 straipsnio 1 dalis), buvo baigti nuo to momento, kai dėžės su cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo atplukdytos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tuo tarpu, nuteistiesiems perėmus šias cigaretes, visi jų vėlesni su jomis atlikti veiksmai Lietuvos Respublikos teritorijoje patenka ne į BK 199 straipsnyje uždraustos veikos, bet į BK 199² straipsnyje uždraustos veikos reguliavimo sritį ir laikytini neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis.

2.1.3. Pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, kurį nuosprendyje atkartojo ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatuota, kad nuteistieji tik perėmė iš Baltarusijos atplukdytas cigaretes. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje taip pat konstatuota, kad jis (apeliantas) bei kiti nuteistieji perėmė į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabentas (atplukdytas) cigaretes. Tokiu būdu iš nuosprendžio formuluočių matyti, kad nei jis, nei kiti nuteistieji neatliko jokių veiksmų, kurie atitiktų nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumą ar bent dalį jų.

2.1.4. Teismas jo ir kitų nuteistųjų kaltę dėl kontrabandos grindė tuo, kad jie veikė bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Kita vertus, tokios teismo išvados, apelianto įsitikinimu, nulemtos netinkamo baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bendrininkų atsakomybę, taikymo.

2.1.5. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kontrabandos bendravykdytoju, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė nė vieno jo konkretaus veiksmo, kuriuo jis, veikdamas kaip bendravykdytojas, būtų realizavęs bent dalį kontrabandos sudėties požymių. Taip pat nuosprendyje nenurodomi ir kažkokie kiti jo veiksmai, kuriuos būtų galima laikyti padėjimu įvykdyti kontrabandą. Iš nuosprendyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad visus kontrabandos veiksmus atliko tik nenustatytas asmuo, veikęs Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

2.1.6. Be kita ko, bendrininkavimo atveju nusikaltimo sudėties požymių buvimas turi būti nustatomas kiekvieno kaltininko veikoje, su išimtimi, jog kiekvienas bendrininkas gali realizuoti ne visus, o dalį sudėties objektyviųjų požymių, žinodamas, kad kitus požymius realizuos kiti bendrininkai. Tačiau subjektyvieji požymiai (kaltė, pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) turi būti neabejotinai nustatyti kiekvieno asmens atžvilgiu. Be to, konstatuojant, kad veika padaryta bendrais kelių asmenų veiksmais be nurodytų individualių baudžiamosios atsakomybės kriterijų būtina konstatuoti asmenų veiksmų bendrumą, t.y. tyčią bendrininkauti bei bendrininkų susitarimą. Pagal bylos aplinkybes jis bei kiti nuteistieji už nedidelį piniginį atlygį sutiko perimti iš Baltarusijos į Lietuvą perplukdytas cigaretes ir jas nugabenti į nustatytą vietą Lietuvos Respublikoje, nė vienas iš nustatytų bendrininkų - nei E. O., nei P. P., kaip ir jis pats, nerealizavo net dalies objektyviųjų kontrabandos sudėties požymių, taigi tiek jų susitarimas, tiek bendra tyčia apėmė tik veiksmus, susijusius su kontrabandinių cigarečių gabenimu Lietuvoje (BK 199² straipsnyje numatytos veikos įvykdymą). Tai, kad asmuo cigaretes iš Baltarusijos Respublikos cigaretes į Lietuvos Respublikos teritoriją atplukdė tik kelis ar keliolika metrų, o ne keliasdešimt kilometrų, veikos kvalifikavimui reikšmės negali turėti.

Žemesnės instancijos teismas

2.1.7. Teismas konstatavo, kad jis su kitais nuteistaisiais veikė bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis. Atsižvelgiant į bendrininkavimo instituto esmę, nenustačius šių asmenų, jų veikimo apimties bei juolab nenustačius jų (apelianto bei kitų nuteistųjų) veiksmų, atgabenant į Lietuvos Respubliką cigaretes, bendrumo, tyčios kryptingumo, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jie veikė bendrai su nenustatytais asmenimis neteisėtai atgabenant cigaretes į Lietuvos teritoriją, t.y. įvykdant sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

2.2. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme. Nurodo, jog iš skundžiamos nuosprendžio dalies, susijusios su bausmės skyrimu, matyti, kad teismas iš esmės vertino tik jam nepalankias aplinkybes, neatsižvelgė į kitas teisingos bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

2.2.1. Realiai teismo nebuvo įvertinta tai, kad jo vaidmuo atliekant nusikalstamas veikas buvo antraeilis - jis už 150 eurų atlygį sutiko iš Baltarusijos į Lietuvą atgabentas cigaretes pristatyti į sutartą vietą Lietuvos teritorijoje. Sulaikytos cigaretės nebuvo jo. Jis pilnai prisipažino dėl veikų bei detaliai pasakojo jam žinomas aplinkybes, gailisi dėl savo elgesio. Nors cigarečių muitinė vertė viršijo 250 MGL nustatytą ribą, tačiau gabentas cigarečių kiekis - 9000 (2016-10-30 veika) bei 9500 (2016-12-27 veika) pakelių - sąlyginai nedidelis kiekis. Be to, kadangi cigaretės nepateko nei į rinką Lietuvoje, nei buvo išgabentos į kitas šalis, nusikalstama veika, nebuvo padaryta žala įstatymo saugomoms vertybėms, kas vėlgi sąlygoja mažesnį jo įvykdytų veikų pavojingumą.

2.2.2. Nurodytos aplinkybės, apelianto nuomone, leidžia teigti, jog jo padarytos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, nesukėlusios jokių neigiamų padarinių baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, jis pilnai prisipažino dėl savo nusikalstamų veiksmų ir dėl jų gailisi, kas leidžia vertinti jo veikas kaip mažiau pavojingas nei tipines BK 199² straipsnyje uždraustas veikas bei paskirti straipsnio sankcijoje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Paskyrus už šias veikas teisingas bausmes, iš naujo skirtina ir galutinė subendrinta bausmė.

3. Nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, ir jį pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jam pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtos bausmė. Už šios veikos padarymą paskirti jam baudą arba minimalią ar jai artimą paminėto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas, atidėti.

3.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.1.1. Iš teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad jo bei kitų nuteistųjų atlikti veiksmai yra susiję ne su neteisėtu baltarusiškų cigarečių atgabenimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, bet su šių cigarečių gabenimu Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3.1.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai kontrabandos dalykas iš kitų valstybių teritorijos į Lietuvos valstybę gabenamas ne per muitinės postus ir kartu yra neteisėtai pereinama Lietuvos Respublikos valstybės siena, tai kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos sieną kontrabandos dalykas patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2012). Taigi, kontrabandos baigtumo momentas yra siejamas su jos dalyko neteisėtu patekimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Vertinant šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su cigarečių patekimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, laikytina, kad veiksmai, atitinkantys kontrabandos sudėties požymius (BK 199 straipsnio 1 dalis), buvo baigti nuo to momento, kai dėžės su cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo atplukdytos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tuo tarpu, nuteistiesiems perėmus šias cigaretes, visi jų vėlesni su jomis atlikti veiksmai Lietuvos Respublikos teritorijoje patenka ne į BK 199 straipsnyje uždraustos veikos, bet į BK 199² straipsnyje uždraustos veikos reguliavimo sritį ir laikytini neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis.

3.1.3. Pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, kurį nuosprendyje atkartojo ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatuota, kad nuteistieji tik perėmė iš Baltarusijos atplukdytas cigaretes. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje taip pat konstatuota, kad jis (apeliantas) bei kiti nuteistieji perėmė į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabentas (atplukdytas) cigaretes. Tokiu būdu iš nuosprendžio formuluočių matyti, kad nei jis, nei kiti nuteistieji neatliko jokių veiksmų, kurie atitiktų nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumą ar bent dalį jų.

3.1.4. Teismas jo ir kitų nuteistųjų kaltę dėl kontrabandos grindė tuo, kad jie veikė bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Kita vertus, tokios teismo išvados, apelianto įsitikinimu, nulemtos netinkamo baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bendrininkų atsakomybę, taikymo.

3.1.5. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kontrabandos bendravykdytoju, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė nė vieno jo konkretaus veiksmo, kuriuo jis, veikdamas kaip bendravykdytojas, būtų realizavęs bent dalį kontrabandos sudėties požymių. Taip pat nuosprendyje nenurodomi ir kažkokie kiti jo veiksmai, kuriuos būtų galima laikyti padėjimu įvykdyti kontrabandą. Iš nuosprendyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad visus kontrabandos veiksmus atliko tik nenustatytas asmuo, veikęs Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

3.1.6. Be kita ko, bendrininkavimo atveju nusikaltimo sudėties požymių buvimas turi būti nustatomas kiekvieno kaltininko veikoje, su išimtimi, jog kiekvienas bendrininkas gali realizuoti ne visus, o dalį sudėties objektyviųjų požymių, žinodamas, kad kitus požymius realizuos kiti bendrininkai. Tačiau subjektyvieji požymiai (kaltė, pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) turi būti neabejotinai nustatyti kiekvieno asmens atžvilgiu. Be to, konstatuojant, kad veika padaryta bendrais kelių asmenų veiksmais be nurodytų individualių baudžiamosios atsakomybės kriterijų būtina konstatuoti asmenų veiksmų bendrumą, t.y. tyčią bendrininkauti bei bendrininkų susitarimą. Pagal bylos aplinkybes jis bei kiti nuteistieji už nedidelį piniginį atlygį sutiko perimti iš Baltarusijos į Lietuvą perplukdytas cigaretes ir jas nugabenti į nustatytą vietą Lietuvos Respublikoje, nė vienas iš nustatytų bendrininkų - nei E. O., nei O. V., kaip ir jis pats, nerealizavo kontrabandos sudėties požymių: E. O. įlipo į upelį ir nuėjo tolyn, maždaug už 1 val. grįžo, tempdamas surištas į gyvatėlę cigaretes, tokiu būdu paimdamas jau Lietuvos teritorijoje esančias cigaretes. Tuomet jie visi išsitraukė cigarečių dėžes, per du kartus sunešė bei jas paslėpė po žolėmis. Taigi, tiek iš jų atliktų veiksmų apimties, tiek iš byloje nustatytų aplinkybių visumos akivaizdu, jog jų susitarimas bei bendra tyčia apėmė tik veiksmus, susijusius su kontrabandinių cigarečių gabenimu Lietuvoje (BK 199² straipsnyje numatytos veikos įvykdymą).

Žemesnės instancijos teismas

3.1.7. Teismas konstatavo, kad jis su kitais nuteistaisiais veikė bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis. Kita vertus, atsižvelgiant į bendrininkavimo instituto esmę, nenustačius šių asmenų, jų veikimo apimties bei juolab nenustačius jų (apelianto bei kitų nuteistųjų) veiksmų, atgabenant į Lietuvos Respubliką cigaretes, bendrumo, tyčios kryptingumo, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jie veikė bendrai su nenustatytais asmenimis neteisėtai atgabenant cigaretes į Lietuvos teritoriją, t.y. įvykdant sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

3.2. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme. Nurodo, jog iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokias jį charakterizuojančias ir turinčias įtakos teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes teismas išties vertino.

3.2.1. Įžanginėje teismo nuosprendžio dalyje nurodoma, jog jis nedirbantis, nors viso bylos proceso metu jis turėjo oficialų darbą (charakteristikos iš darboviečių pridedamos). Tiek ankstesniame, tiek dabartiniame darbe jis charakterizuojamas teigiamai. Vėliau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad nuo 2016-11-24 jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”. Toks nuosprendžio prieštaringumas, apelianto nuomone, leidžia spręsti, kad šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, todėl teismo paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota.

3.2.2. Be to, teismas formaliai nurodė, kad jis nevedęs, tačiau jis gyvena faktinėje santuokoje. Taigi apygardos teismo paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės atlikimas neabejotinai turės neigiamos įtakos ne tik jam, bet ir jo šeimai, be to, jis praras darbą. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika, susijusi su jo šeimos turtine padėtimi, kuri, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtų dar labiau apsunkinta. Be kita ko, jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, nesmurtinis.

3.2.3. Realiai teismo nebuvo įvertinta ir tai, kad jo vaidmuo atliekant nusikalstamas veikas buvo antraeilis – tai buvo atsitiktinis būdas papildomai „užsidirbti“, jis už 100 eurų atlygį sutiko iš Baltarusijos į Lietuvą atgabentas cigaretes pristatyti į sutartą vietą Lietuvos teritorijoje. Sulaikytos cigaretės nebuvo jo. Jis pilnai prisipažino dėl veikų bei detaliai pasakojo jam žinomas aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Nors cigarečių muitinė vertė viršijo 250 MGL nustatytą ribą, tačiau gabentas cigarečių kiekis - 9000 pakelių - sąlyginai nedidelis kiekis. Realiai nekilo jokių padarinių nei valstybės ekonomikai, kaip šiuo BK straipsniu saugomai vertybei, nei verslo tvarkai, kadangi akcizais apmokestinamos prekės nebuvo realizuotos, kas vėlgi sąlygoja mažesnį jo įvykdytų veikų pavojingumą.

3.2.4. Nurodytos aplinkybės, apelianto nuomone, leidžia teigti, jog jo padarytos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, nesukėlusios jokių neigiamų padarinių baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, jis pilnai prisipažino dėl savo nusikalstamų veiksmų ir dėl jų gailisi, kas leidžia vertinti jo veikas kaip mažiau pavojingas nei tipines BK 199² straipsnyje uždraustas veikas bei paskirti paminėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - baudą arba minimalią laisvės atėmimo bausmę.

3.2.5. Be kita ko, apeliantas skunde nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu, 2016-10-30, galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su jo padaryta veika ir jos pobūdžiu, jo elgesiu veikos padarymo metu ir po jos, jo socialine padėtimi (šiuo metu dirba, mokosi, gyvena faktinėje santuokoje), apelianto įsitikinimu, leidžia spręsti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu nuteistųjų O. V., P. P. gynėjas prašė jo ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų O. V., P. P. apeliacinius skundus atmesti.

5. Nuteistųjų O. V., P. P. apeliaciniai skundai atmetami.

Šalies argumentai

6. Apeliantai nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jie nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog jie neatliko jokių veiksmų, kurie atitiktų kontrabandos sudėties požymių visumą ar bent dalį jų. Apeliantų teigimu, jų atlikti veiksmai susiję tik su baltarusiškų cigarečių gabenimu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nenustačius apeliantų, nuteistojo E. O. bei tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmų, atgabenant į Lietuvos Respubliką cigaretes, bendrumo, jų konkrečių veiksmų, tyčios kryptingumo, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jie veikė bendrai su nenustatytais asmenimis, neteisėtai atgabenant cigaretes į Lietuvos teritoriją. Šie apeliantų skundų argumentai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

6.1. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – kontrabandos – objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais – gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, tai yra nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pavyzdžiui, slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, - kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2013).

6.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimas pagal baudžiamąjį įstatymą reiškia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-36/2013 ir kt.). Be to, susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

Šalies argumentai

6.3. Tiek E. O., tiek O. V. apklausų metu patvirtino, jog kelios dienos iki nusikaltimų padarymo susitiko su asmeniu, vardu E., kuris pasiūlė užsidirbti, aptarė, kokiu būdu ir kokioje vietoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bus perplukdytos akcizais apmokestinamos prekės, kurias reikės perimti ir nunešti į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumoje esančią vietą. Tiek E. O., tiek O. V. sutiko iš tyrimo metu nenustatyto asmens perimti iš Baltarusijos į Lietuvą ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos teritoriją upeliu perplukdytas cigaretes ir jas nunešti į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą bei paslėpti. E. O., O. V. dar 2016-10-28 buvo nuvykę į asmens, vardu E. nurodytą vietą pasienio ruože apžiūrėti vietovės, ką patvirtina ne tik jų pačių parodymai, bet ir liudytoju apklausto pareigūno R. P. parodymai bei šio pareigūno byloje pateiktos pasienio ruožo aplinkos stebėjimo kameromis užfiksuotos fotonuotraukos. Apie tai, kad prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos reikės perimti iš Baltarusijos atplukdytas cigaretes, sprendžiant iš P. P. parodymų, taip pat buvo žinoma ir pastarajam. P. P. su tokiu O. V. pasiūlymu sutiko. Pastarasis iš anksto pasirūpino peiliu, kurio pagalba iš Baltarusijos į Lietuvos Respublikos teritoriją perplukdytos į grandinėlę sujungtos cigarečių dėžės išskaidytos. Pažymėtina ir tai, kad po sulaikymo, asmens kratų metu O. V., P. P. buvo rasti jų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kas pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste taip pat tik patvirtina jų pačių parodymus, kad jie žinojo, jog cigaretes su Baltarusijos banderolėmis reikės perimti Lietuvos valstybės sienos ruože.

Pagal apeliantų bei E. O. parodymus, 2016-10-30 anksti ryte pastarieji susitiko netoli vietos, kur buvo per valstybės sieną pergabentos akcizais apmokestinamos prekės. Tiek E. O., tiek O. V. buvo apsirengę hidrokostiumais. E. O., upeliu nuėjęs iki valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), iš ten Baltarusijos teritorijos pusėje buvusio tyrimo metu nenustatyto asmens perėmė upeliu atplukdytas į grandinėlę surištas cigarečių dėžes, po ko jas partempė upeliu ir išmetė ant krato, kur laukė O. V. ir P. P.. Išskaidžius cigarečių dėžes, visi trys (E. O., O. V., P. P.) jas sunešė į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą bei sudėję vienoje vietoje paslėpė. Pastebėtina ir tai, kad pas E. O. sulaikymo metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo jis bei apeliantai tyrimo metu nenustatyto asmens buvo įspėti apie pareigūnų pasirodymą pasienio ruože, po ko jie išsiskirstė į skirtingas puses. E. O. teigimu, paminėtą mobiliojo ryšio telefoną su baltarusiška SIM kortele ir jame įvestais baltarusiškais telefono numeriais, įvardintais E., L., R. vardais, jam davė tyrimo metu nenustatytas nusikalstamas veikas organizavęs asmuo, vardu E.. Iš paminėto telefono apžiūros protokolo matyti, jog 2016-10-30 pergabenant iš Baltarusijos į Lietuvą cigaretes, buvo intensyviai bendraujama tarpusavyje su telefone nurodytais asmenimis tiek skambučiais, tiek SMS žinučių pagalba.

6.4. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, O. V. ir P. P., o taip pat nuteistasis E. O. akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai kontrabandos būdu gabeno iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, o vėliau šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis neteisėtai disponavo Lietuvos teritorijoje, veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Nustatyta, kad kontrabandą bendrininkaudami padarė asmenys, kurių kiekvienas atliko jam skirtą užduotį, kurią įgyvendino konkrečiais veiksmais. Tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu E. organizavo kontrabandos gabenimą, sutelkė šiai nusikalstamai veikai padaryti reikalingus asmenis, vienam iš jų perdavė ryšio priemonę. Baltarusijos Respublikoje tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvusiam nenustatytam asmeniui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), upeliu pertempus iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją 18 dėžių (9 000 pakelių) cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizą žyminčiais ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 22 184 Eur, E. O., O. V., P. P. dėžes perėmė ir nešė toliau į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Be kita ko, byloje nustatytos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad vietovė, kur 2016-10-30 buvo daromos apeliantams inkriminuotos nusikalstamos veikos, tyrimo metu nenustatytų asmenų buvo ir stebima, apeliantai bei E. O. telefonu buvo įspėti apie pasienio ruože pasirodžiusius pareigūnus. Pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, atskleista apeliantų tyčia dalyvauti darant kontrabandą, t. y. tai, kad kaltininkai žinojo ir suprato, jog savo veikimu įgyvendina bendrą nusikalstamą tikslą – neteisėtai gabenti privalomas pateikti muitinės patikrinimui cigaretes, kartu veikdami ir su nuteistuoju E. O. bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių bent jau vienas buvo Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Taigi, kiekvieno bendrininko, iš jų – ir apeliantų veiksmai buvo būtini tam, kad būtų įgyvendintas bendras sumanymas ir realizuota konkretaus daromo nusikaltimo (kontrabandos) sudėtis; visi, atlikdami skirtingas užduotis, veikė jungtinėmis pastangomis, suderintai, iš anksto pasiruošę.

6.5. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantai skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažinti kaltais ir pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

6.6. Apeliantai, be kita ko, ginčija ir jiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, nurodo, jog jos yra netinkamai individualizuotos ir aiškiai per griežtos.

6.7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-148/2014, 2K-481/2014).Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

6.8. Iš skundžiamo nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

6.9. Teismas atsižvelgė į tai, kad O. V. padarė tris sunkius nusikaltimus, o P. P. – du sunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai. Nepagrįstai apeliaciniuose skunduose sumenkinamas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas. Byloje nustatyta, kad 2016-10-30 veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Padarant veikas buvo pasiskirstyta vaidmenimis, be kita ko, veikų padarymui buvo pasiruošta, buvo pasirūpinta telekomunikacijos priemone, kuria nuteistieji buvo informuoti apie pareigūnų pasirodymą įvykio vietoje, hidrokostiumais, pirštinėmis, pasiimtas peilis, virvelės. Be kita ko, E. O. su O. V. prieš dvi dienas iki nusikalstamų veikų padarymo buvo nuvykę į veikų padarymo vietą jos apžiūrėti. Šios aplinkybės patvirtina, jog padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Tai, kad nusikalstamos veikos pareigūnų buvo užkardytos, apeliantai, o taip pat nuteistasis E. O. veikų padarymo metu buvo sulaikyti, paimtos kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabentos akcizais apmokestinamos prekės ir jos nepateko į rinką, nesuteikia pagrindo apeliantų padarytas veikas pripažinti mažiau pavojingomis nei tipinės BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Dėl paminėtų aplinkybių mažiau pavojinga nėra pagrindo pripažinti ir O. V. 2016-12-27 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad padarant paminėtas nusikalstamas veikas buvo neteisėtai disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė beveik du su puse karto viršija 250 MGL dydžio sumą. O. V., P. P. baigtos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia, tikslu pasipelnyti. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantų atsakomybę, padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, lengvina tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarant 2016-10-30 nusikalstamas veikas, pripažinta tai, kad veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6.10. Parenkant apeliantams už padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį bei jos dydį, pirmosios instancijos teismo taip pat buvo įvertinti ir apeliantų asmenybes charakterizuojantys bylos duomenys.

Vertinant O. V. asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas 5 kartus teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. 2016-10-30 nusikalstamas veikas padarė praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Be kita ko, vieną iš šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų (2016-12-27 veika) padarė tuo metu, kai jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl 2016-10-30 padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje. Po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo O. V. baustas ir administracine tvarka už administracinių nusižengimų padarymą (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Paminėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, kad O. V. yra linkęs nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir toliau pažeidinėja įstatymus. Be kita ko, apeliantas oficialiai niekur nedirba, yra išsiskyręs, nors turi mažametį vaiką, tačiau kartu su juo negyvena ir jo neaugina. O. V. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

Vertinant P. P. asmenybę, pažymėtina tai, kad jis praeityje teistas vieną kartą už nusikaltimų nuosavybei padarymą. Naujus sunkius nusikaltimus padarė praėjus kiek daugiau nei 8 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. P. P. taip pat baustas administracine tvarka. Po nagrinėjamoje byloje inkriminuotų veikų padarymo baustas administracine tvarka už nepaklusimą teisėtiems pareigūnų reikalavimams (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad jis oficialiai dirba (nuo 2016-11-24 iki 2017-09-11 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2017-10-02 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose), turi legaliai gaunamas pajamas, darbdavių charakterizuojamas teigiamai. Beje, vien tai, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida ir nurodyta, kad apeliantas nedirbantis, nesuteikia pagrindo teigti, kad į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta skiriant jam bausmes. Tai aiškiai pažymėta nuosprendžio motyvuojamoje dalyje. Be to, apeliantas nuo 2017-09-01 neakivaizdiniu būdu (šeštadieniais) mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centre, IV gimnazijos klasėje. Nors P. P. nėra vedęs, tačiau apelianto teigimu, gyvena kartu su drauge, veda bendrą ūkį.

6.11. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtų bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai apeliantams už padarytus sunkius nusikaltimus parinko BK 199 straipsnio 1 dalies, 199² straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes, o jų dydį nustatė ženkliai mažesnį nei paminėtų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Iš pirmosios instancijos teismo apeliantams paskirtų bausmių akivaizdu, jog individualizuojant pastariesiems bausmes buvo atsižvelgta tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumą, tiek į jų asmenybes charakterizuojančias aplinkybes. Kaip jau minėta, pagal susiformavusią teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Tokiu būdu, išskirtinai sureikšminus apelianto P. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (turi draugę, su kuria kartu gyvena, dirba, mokosi), ir jų pagrindu sušvelninus skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bus pažeistas vienas iš baudžiamosios atsakomybės individualizavimo tikslų - už padarytas veikas paskirti teisingas bei proporcingas bausmes. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantams už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, jas švelninti nėra pagrindo. Juolab, kad paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo vienu trečdaliu sumažintos. Taip pat teisingai buvo pritaikytos ir baudžiamojo įstatymo nuostatos, subendrinant apeliantams už atskiras veikas paskirtas bausmes.

6.12. Nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog jo atžvilgiu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007,2K-181/2012, 2K-91/2014).

6.13. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, jų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, pastarojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo), daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog P. P. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir yra formalios sąlygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau atsižvelgus į tai, kad P. P. praeityje teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, naujus sunkius nusikaltimus, tikslu pasipelnyti, padarė nepraėjus nei metams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, po šioje byloje inkriminuotų veikų padarymo padarė administracinį nusižengimą (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), gyvenimas su drauge ir socialinių ryšių turėjimas nesutrukdė jam vėl nusikalsti, todėl teismas sprendžia, kad P. P. taikant bausmės vykdymo atidėjimą bausmės tikslai nebus pasiekti ir nebus užtikrintas teisingumo įgyvendinimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų O. V. ir P. P. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė – ZalieckienėJolanta ČepukėnienėAloyzas Kruopys