- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2-1019-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00263-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VIP Crayfish“, uždarajai akcinei bendrovei „Svaras“, A. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIP Crayfish“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Findana“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Svaras“, uždarajai akcinei bendrovei „VIP Crayfish“ ir A. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir išieškojimo nukreipimo į ginčo turtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Findana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių UAB „Svaras“ ir UAB „VIP Crayfish“ 2022 m. kovo 10 d. sudarytą mainų sutartį Nr. 1418;
1.2. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų UAB „Svaras“ ir A. S. 2022 m. kovo 15 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį;
1.3. taikyti restituciją grąžinant atsakovės UAB „Svaras“ nuosavybėn nekilnojamąjį turtą: 50/973 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3889-2470, esančio Varėnos r. sav., Varėnos sen., Andriūnų k., registro Nr. 44/2014350; 229/409 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 9467-0001-0157, esančio Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Vyliaudų k., registro Nr. 94/14988; 233/700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 9401-0008-0039, esančio Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Burbinės k., registro Nr. 94/15095; žemės sklypą, unikalus Nr. 6274-0004-0138, esantį Molėtų r. sav., Soginčių sen., Antaraisčių k., registro Nr. 62/12303; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0403-1310, esančio Raseinių r. sav., Girkalnio sen., Bakaičių k., registro Nr. 44/269780; žemės sklypą, unikalus Nr. 7355-0002-0078, esantį Rokiškio r. sav., Juodupės sen., Armonių k., registro Nr. 73/19188; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0449-9156, esančio Rokiškio r. sav., Jūžintų sen., Tarnavos k., registro Nr. 44/302681; 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 7357-0010-0037, esančio Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Martiniškėnų k., registro Nr. 73/7064; žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0612-4076, esantį Švenčionių r. sav., Sarių sen., Apkartų vs., registro Nr. 44/415143; ¾ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 9467-0001-0186, esančio Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Burbiškių k., registro Nr. 94/17420; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4164-0300-0016, esančio Vilniaus r. sav., Paberžės k., registro Nr. 41/24243;
1.4. nukreipti ieškovės UAB „Findana“ finansinio reikalavimo į atsakovės UAB „Svaras“ skolą, priteistą įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimu už akių (civilinėje byloje Nr. e2-1469-896/2021) ir išieškomo antstolės G. A. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 008/22/00270 (šiuo metu išieškoma suma 45 685,03 Eur), išieškojimą į nekilnojamąjį turtą: 50/973 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3889-2470, esančio Varėnos r. sav., Varėnos sen., Andriūnų k., registro Nr. 44/2014350; 229/409 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 9467-0001-0157, esančio Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Vyliaudų k., registro Nr. 94/14988; 233/700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 9401-0008-0039, esančio Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Burbinės k., registro Nr. 94/15095; žemės sklypą, unikalus Nr. 6274-0004-0138, esantį Molėtų r. sav., Soginčių sen., Antaraisčių k., registro Nr. 62/12303; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0403-1310, esančio Raseinių r. sav., Girkalnio sen., Bakaičių k., registro Nr. 44/269780; žemės sklypą, unikalus Nr. 7355-0002-0078, esantį Rokiškio r. sav., Juodupės sen., Armonių k., registro Nr. 73/19188; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0449-9156, esančio Rokiškio r. sav., Jūžintų sen., Tarnavos k., registro Nr. 44/302681; 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 7357-0010-0037, esančio Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Martiniškėnų k., registro Nr. 73/7064; žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0612-4076, esantį Švenčionių r. sav., Sarių sen., Apkartų vs., registro Nr. 44/415143; ¾ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 9467-0001-0186, esančio Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Burbiškių k., registro Nr. 94/17420; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4164-0300-0016, esančio Vilniaus r. sav., Paberžės k., registro Nr. 41/24243;
1.5. priteisti iš atsakovų UAB „Svaras“, UAB „VIP Crayfish“ ir A. S. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės UAB „Svaras“ skola yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių, tačiau atsakovė ilgą laiką vengė geranoriškai grąžinti skolą, ėmėsi nesąžiningų veiksmų siekdama išvengti skolos grąžinimo ir sumažindama turėto turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, apimtį, sudarė ginčijamus sandorius.
3. Ieškovė taip pat prašė ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
3.1. areštuoti atsakovės UAB „VIP Crayfish“ vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: 50/973 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3889-2470, esančio Varėnos r. sav., Varėnos sen., Andriūnų k., registro Nr. 44/2014350; 229/409 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 9467-0001-0157, esančio Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Vyliaudų k., registro Nr. 94/14988; 233/700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 9401-0008-0039, esančio Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Burbinės k., registro Nr. 94/15095; žemės sklypą, unikalus Nr. 6274-0004-0138, esantį Molėtų r. sav., Soginčių sen., Antaraisčių k., registro Nr. 62/12303; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0403-1310, esančio Raseinių r. sav., Girkalnio sen., Bakaičių k., registro Nr. 44/269780; žemės sklypą, unikalus Nr. 7355-0002-0078, esantį Rokiškio r. sav., Juodupės sen., Armonių k., registro Nr. 73/19188; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0449-9156, esančio Rokiškio r. sav., Jūžintų sen., Tarnavos k., registro Nr. 44/302681; 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 7357-0010-0037, esančio Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Martiniškėnų k., registro Nr. 73/7064; žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0612-4076, esantį Švenčionių r. sav., Sarių sen., Apkartų vs., registro Nr. 44/415143; ¾ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 9467-0001-0186, esančio Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Burbiškių k., registro Nr. 94/17420; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4164-0300-0016, esančio Vilniaus r. sav., Paberžės k., registro Nr. 41/24243;
3.2. atlikti įrašą viešajame registre dėl išvardinto nekilnojamojo turto perleidimo draudimo bei uždrausti atsakovėms UAB „Svaras“ ir UAB „VIP Crayfish“ bei kitiems tretiesiems asmenims išvardintame nekilnojamajame turte vykdyti (organizuoti ar perleisti šią teisę) miško kirtimo (ruošos) darbus, t. y. uždrausti atsakovėms UAB „Svaras“ ir UAB „VIP Crayfish“ bei kitiems tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į valstybines institucijas dėl leidimo kirsti mišką išdavimo, kirsti ir (ar) kitaip pašalinti esantį mišką, įgalioti trečiuosius asmenis gauti iš valstybinių institucijų leidimus kirsti mišką, įgalioti juos kirsti mišką ir (ar) jį realizuoti, parduoti tretiesiems asmenims minimuose žemės sklypuose esantį statų mišką bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su žemės sklype (jo dalyse) esančiu mišku;
3.3. areštuoti atsakovo A. S. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), padarant įrašą viešame registre dėl šios transporto priemonės perleidimo draudimo.
4. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ginčo mainų ir pirkimo–pardavimo sutartimis perleistas turtas – nekilnojamieji objektai, transporto priemonė yra tiesioginis šio ginčo dalykas, kurį restitucijos pagrindu ieškovė prašo grąžinti atsakovės UAB „Svaras“ nuosavybėn. Reiškiamu ieškiniu siekiama atstatyti tą atsakovės UAB „Svaras“ turtinę padėtį, kokia buvo iki neteisėtai sudarytų ginčo sandorių, tai leistų ieškovei reikalavimų patenkinimą nukreipti į atsakovės turtą. Atsakovė UAB „Svaras“ jokio kito turto faktiškai neturi, piniginių lėšų sąskaitose taip pat neturi. Atsakovė nėra suinteresuota turėti turto ar gauti pajamų, priešingai, yra suinteresuota ginčo nekilnojamųjų daiktų slėpimu ir jų realizavimu, nesąžiningu ir neteisėtu perleidimu tretiesiems asmenims. Šių procesų nesustabdžius ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, o dabartiniai turto savininkai – atsakovai UAB „VIP Crayfish“ ir A. S. gali perleisti turtą tretiesiems asmenis ir taip apsunkinti teisminį procesą. Atsakovės UAB „Svaras“ pagrindinė veikla yra miško kirtimas, kiti miško ruošos darbai. Pagrindinė ginčo mainų sutartimi perleistų žemės sklypų naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Šių žemės sklypų vertė priklauso nuo juose esančio miško būklės, amžiaus, todėl ginčo laikotarpiu turi būti ribojama galimybė (uždrausta) ginčo žemės sklypuose vykdyti veiklą – miško kirtimo darbus, nes iškirtus brandų mišką žemės sklypų vertė ženkliai sumažės, kas kartu sąlygos kreditorės reikalavimų patenkinimo negalimumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Findana“ prašymą tenkino iš dalies ir nutarė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje atlikti įrašą viešame registre apie atsakovės UAB „VIP Crayfish“ nuosavybės teisių perleidimo draudimą į šiuos žemės sklypus (jų dalis): 50/973 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3889-2470, esančio Varėnos r. sav., Varėnos sen., Andriūnų k., registro Nr. 44/2014350; 229/409 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 9467-0001-0157, esančio Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Vyliaudų k., registro Nr. 94/14988; 233/700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 9401-0008-0039, esančio Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Burbinės k., registro Nr. 94/15095; žemės sklypą, unikalus Nr. 6274-0004-0138, esantį Molėtų r. sav., Soginčių sen., Antaraisčių k., registro Nr. 62/12303; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0403-1310, esančio Raseinių r. sav., Girkalnio sen., Bakaičių k., registro Nr. 44/269780; žemės sklypą, unikalus Nr. 7355-0002-0078, esantį Rokiškio r. sav., Juodupės sen., Armonių k., registro Nr. 73/19188; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0449-9156, esančio Rokiškio r. sav., Jūžintų sen., Tarnavos k., registro Nr. 44/302681; 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 7357-0010-0037, esančio Rokiškio r. sav., Rokiškio kaimiškoji sen., Martiniškėnų k., registro Nr. 73/7064; žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0612-4076, esantį Švenčionių r. sav., Sarių sen., Apkartų vs., registro Nr. 44/415143; ¾ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 9467-0001-0186, esančio Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Burbiškių k., registro Nr. 94/17420; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4164-0300-0016, esančio Vilniaus r. sav., Paberžės k., registro Nr. 41/24243; uždrausti atsakovėms UAB „Svaras“ ir UAB „VIP Crayfish“ bei kitiems tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į valstybines institucijas dėl leidimo kirsti mišką išdavimo, kirsti ir (ar) kitaip pašalinti esantį mišką, įgalioti trečiuosius asmenis gauti iš valstybinių institucijų leidimus kirsti mišką, įgalioti juos kirsti mišką ir (ar) jį realizuoti, parduoti tretiesiems asmenims minimuose žemės sklypuose esantį statų mišką bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su žemės sklype (jo dalyse) esančiu mišku; areštuoti atsakovo A. S. vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ja disponuoti.
6. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nurodė nesant pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan.; pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais.
7. Spręsdamas dėl prašymo atlikti įrašą viešame registre apie atsakovės UAB „VIP Crayfish“ nuosavybės teisių perleidimo draudimą į žemės sklypus (jų dalis), teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė ginčija tarp atsakovių sudarytą mainų sutartį, kuria turtas (žemės sklypai) atsakovės UAB „Svaras“ buvo perleisti atsakovei UAB „VIP Crayfish“. Tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovės materialieji teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovė UAB „VIP Crayfish“ turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti, dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. Teismo vertinimu, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti pakanka įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą.
8. Spręsdamas dėl prašymo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su draudimais žemės sklypuose esančio miško atžvilgiu bei atsakovo A. S. vardu registruoto automobilio, arešto, teismas nurodė, kad ginčo mainų sutartimi ir pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas turtas – nekilnojamieji objektai, transporto priemonė yra tiesioginis šio ginčo dalykas, ieškovė ginčija šio turto perleidimo sandorius bei prašo taikyti restituciją, grąžinti visą perleistą turtą atsakovės UAB „Svaras“ nuosavybėn; reiškiamu ieškiniu siekiama atstatyti atsakovės UAB „Svaras“ turtinę padėtį, buvusią iki sudaromų ginčo sandorių. Taip pat iš ieškovės prie ieškinio pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovei UAB „VIP Crayfish“ ieškovės ginčijama mainų sutartimi perleisti žemės sklypai yra miškų ūkio paskirties, todėl teismas sprendė esant tikimybei, jog atsakovei UAB „VIP Crayfish“ galimai atlikus visus su žemės sklypuose esančio miško kirtimu susijusius veiksmus, būtų sumažinta žemės sklypų rinkos vertė, o išieškojimas iš ginčijama mainų sutartimi atsakovės UAB „Svaras“ perleistų žemės sklypų atsakovei UAB „VIP Crayfish“ būtų apsunkintas arba taptų neįmanomu. Atsižvelgęs į nurodytą, teismas taikė ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Teismas pažymėjo, kad tenkinus prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą atsakovo A. S. vardu registruotai transporto priemonei, prašymas dėl įrašo viešame registre dėl šios transporto priemonės perleidimo draudimo yra perteklinis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „VIP Crayfish“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Actio Pauliana ieškinys yra prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas, nes sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, o šiuo atveju neišpildytos privalomos tiek UAB „Svaras (skolininkės), tiek apeliantės (trečiosios šalies) nesąžiningumo sąlygos; atsakovė UAB „Svaras“ sudariusi sutartį, nepablogino savo situacijos, t. y. nepasidarė nemoki – gavo turtą (automobilį) ir 42 000 Eur pinigines lėšas bankiniais pavedimais, todėl sutartis niekaip nepažeidė ieškovės kaip kreditoriaus teisių, ir šiuo aspektu netaikytinas CK 6.66 straipsnis. Mainų sutartis niekaip neužkirto kelio patenkinti ieškovės finansinių pretenzijų UAB „Svaras“. Apeliantė nežinojo ir neturėjo žinoti ieškovės reiškiamų pretenzijų atsakovei UAB „Svaras“. Be to, sutarties pagrindu perleistas nekilnojamasis turtas yra registruotas turtas, kuriam nebuvo pritaikyti jokie apribojimai, todėl galėjo būti perleistas.
9.2. Ieškovė pasirinko akivaizdžiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, kadangi iš sąžiningo įgijėjo įstatymas draudžia išreikalauti nekilnojamąjį turtą (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).
9.3. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantė būtų nesąžininga ar kaip nors bandytų sumažinti turimo turto masę.
9.4. Ieškovė ne tik tikėtinai nepagrindė galimo ieškinio, tačiau ir nepateikė jokių reikšmingų argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, neįrodė apeliantės nesąžiningumo.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Findana“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
10.2. Vertindamas preliminarų ieškinio pagrįstumą teismas neturėjo vertinti ieškinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės, t. y., ar egzistuoja actio Pauliana sąlygos. Dėl ieškovės reikalavimo teisės dydžio ir pagrįstumo teismas turi pasisakyti tik nagrinėdamas bylą iš esmės. Ieškovė pasirinko leistiną ir įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
10.3. Spręsdamas dėl grėsmės kaip laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimo teismas taikė sąžiningumo, teisingumo, protingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus bei atsižvelgė į teismų praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose. Pagrįsta teismo pozicija, kad netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovė UAB „VIP Crayfish“ turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti, sumažinti turto vertę (pvz., iškirsti mišką). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika). Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovei sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: mainų sutartį; bankinių pavedimų duomenis; Valstybės įmonės Registrų centro (Nekilnojamojo turto registro) išrašus.
13. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad apeliantės su atskiruoju skundu teikiami įrodymai jau yra byloje; kartu su ieškiniu ieškovė pateikė ginčijamą mainų sutartį bei Nekilnojamojo turto registro duomenis, duomenis apie pervestas pinigines lėšas pateikė atsakovė UAB „Svaras“, todėl esant nurodytoms aplinkybėms neegzistuoja poreikis juos pakartotinai priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
16. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.
17. Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017).
18. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nustatęs abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja ieškinio prima facie pagrįstumą bei teigia esant netinkamai įvertintą grėsmės egzistavimą, nes ieškovė neįrodė apeliantės nesąžiningumo. Atsižvelgdamas į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis ribojimai taikyti ir kitų atsakovų atžvilgiu, kurie pirmosios instancijos teismo nutarties nekvestionuoja, į apeliacijos ribas, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl apeliantės nurodytų argumentų ir jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.
Dėl ieškinio prima facie (ne) pagrįstumo
19. Atskirajame skunde visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo, nurodant kad: neišpildytos privalomos tiek UAB „Svaras (skolininkės), tiek apeliantės (trečiosios šalies) nesąžiningumo sąlygos; atsakovė UAB „Svaras“ sudariusi sutartį nepablogino savo situacijos; ieškovė pasirinko akivaizdžiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, kadangi iš sąžiningo įgijėjo įstatymas draudžia išreikalauti nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga visgi egzistuoja.
20. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
21. Kaip ne kartą yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
22. Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą, teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022; kt.).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia atsakovių sudarytą mainų sutartį bei transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, turtą grąžinant atsakovei UAB „Svaras“. Reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., t. y. pareikštas ieškinys yra grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją patvirtinančiais teisiniais pagrindais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovės nurodomi argumentai dėl ginčijamo mainų sandorio šalių sąžiningumo, atsakovės UAB „Svaras“ turtinės padėties nepabloginimo, ar kad iš sąžiningo įgijėjo turtas negali būti išreikalautas, nesudaro pagrindo kitaip pasisakyti dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo. Ieškovės reikalavimo teisės dydis ir pagrįstumas, restitucijos taikymo galimybė ir būdas, kaip ir kitos ieškinio bei atsikirtimų į ieškinį aplinkybės visa apimtimi bus įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės, taigi dėl jų, sprendžiant ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą, plačiau nepasisakytina.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
24. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nustatytos ir antros būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, apeliantė teigia, kad ieškovė neįrodė jos nesąžiningumo, bandymų sumažinti savo turto masę. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta nesudarančiais pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.
25. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, todėl šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, taip pat identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, jog, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, kad atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas (priteistas) natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014). Be to, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
27. Kaip jau buvo minėta, ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo taikyti restituciją natūra – grąžinti mainų sutartimi perleistus žemės sklypus (jų atitinkamas dalis) atsakovei UAB „Svaras“. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje dalis pareikštų reikalavimų yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovių nesąžiningumo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020). Šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovės (apeliantės) nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti paties ginčo objektą (žemės sklypus, jų dalis).
28. Šiuo aspektu svarbu atkreipti dėmesį ir į pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį – įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą padarymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė netrukdo savininkui įgyvendinti turimo ginčo nekilnojamojo turto naudojimo ir valdymo teisių (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Argumentų dėl pritaikytų ribojimų, susijusių su miško kirtimu (leidimų gavimu, įgaliojimų kirsti davimu, miško pardavimu, kt.) apeliantė neteikia, todėl teismas šiuo aspektu, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai pritaikė konservacines, status quo užtikrinančias priemones, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.