Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2089-921/2019 dėl ieškovės S. V. patikslinto ieškinio nepriėmimo, pareikšto atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - K. C., A. K., D. D., E. G. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vedėjo 2018 m. gegužės 23 d. įsakymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Ieškovės teikti dokumentai atitiko Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio nustatytus bendruosius reikalavimus ieškiniui - juose buvo nurodytas atsakovas bei ieškovei S. V. žinomi tretieji suinteresuotieji asmenys, išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, jie buvo pasirašyti.

5.2. Pažymėjo, kad jeigu ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ar nurodė ieškinio pagrindą, tai nėra sąlyga atsisakyti priimti ieškinį. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje negali spręsti apie ieškinio pagrįstumą ar nepagrįstumą, reikalavimų tinkamą ar netinkamą suformulavimą, nes ieškinio priėmimo stadijoje teismas paties ieškinio nenagrinėja.

5.3. Atkreipė dėmesį, kad teismas sprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, ir teismui suteikiama iniciatyvos įtraukti trečiuosius asmenis, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė visus jai žinomus trečiuosius asmenis, kurių teisėms ir pareigoms, ieškovės nuomone, priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos.

5.4. Teismas ignoravo pasirengimo bylai nagrinėti stadiją - parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnis), kuris skirtas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.

5.5. Tai, kad ieškovė patikslintą ieškinį pateikė per EPP bei tokiu būdu teismas negavo, teismo nuomone, tinkamo kiekio procesinių dokumentų bei jų priedų kopijų, negali būti laikoma trūkumu, nes bylose, kurios nėra pradėtos elektronine forma, pagal galiojančią ir iki šiol toleruotiną praktiką, taip pat leidžiama teikti procesinius dokumentus bei įrodymus elektronine forma, todėl tai negali būti laikytina ieškinio (patikslinto ieškinio) trūkumu, juo labiau, kad teismas priimdamas procesinį sprendimą iš ginčo šalies priteisia ir bylinėjimosi išlaidas, tarp kurių gali būti įtrauktos ir išlaidos už kopijų darymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria laikytas nepaduotu ieškovės patikslintas ieškinys nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

8. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti.

10. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė, kad ieškovė nepašalino teismo nutartimi nurodytų trūkumų: neįtraukė į bylą visų trečiųjų asmenų, su kurių teisėmis ir pareigomis gali būti susijusi nagrinėjama byla; nepateikė tiek procesinių dokumentų bei jų priedų kopijų, kad po vieną tektų visiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui; nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turi teisę reikšti reikalavimą ir dėl kitų statinių (jų dalių) bei nepateikė įrodymų, suteikiančių jai teisę atstovauti kitų fizinių asmenų interesus.

11. Ieškovė atskirajame skunde išreiškė savo nuomonę, kad teismas pats gali įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, taip pat turėjo skirti parengiamąjį posėdį ir išsiaiškinti ginčo esmę bei tai, kad tinkamo kiekio procesinių dokumentų bei jų priedų kopijų nepateikimas, negali būti laikoma trūkumu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas du kartus buvo nustatęs ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kuo tokie trūkumai pasireiškia, kodėl ieškovė turi pareigą juos pašalinti ir kokios yra nustatytų trūkumų nepašalinimo procesinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinio trūkumai nėra pašalinti ir ieškinys neatitinka šių reikalavimų.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2019 m. sausio 22 d. nutartyje teismo ieškovei keliami reikalavimai užkerta kelią ieškovei kreiptis teisminės gynybos, kadangi teismo nurodyti trūkumai susiję su ieškovės teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu. Pažymėtina, kas teismas negali atsisakyti priimti asmens pareiškimo, vadovaudamasis vien formaliais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas ieškovei grąžino būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo pagrindo.

14. Dėl pirmos instancijos teismo nustatyto trūkumo trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą kvalifikavo trečiųjų asmenų, kurie, teismo nuomone, turėtų dalyvauti byloje, nenurodymą ieškinyje. Pažymėtina, kad toks ieškinio trūkumas gali būti taisomas teismo ir jis nelaikytinas trūkumu, dėl kurio ieškinys apskritai negali būti priimtas, nes nėra pagrindo manyti, kad tokio trūkumo nepašalinus, procesas negalėtų vykti.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patikslintą ieškinį pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovė pateikdama pradinį ieškinį paštu, pati pasirinko civilinės bylos užvedimo formą (popierinę, o ne elektroninę), todėl ji turėjo pateikti tiek šio procesinio dokumentų ir jo priedų, kad po vieną tektų teismui ir priešingai šaliai. Ieškovė nesutikdama su teismo nuomone, nurodė, kad patikslintą ieškinį pateikė per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), todėl tinkamo kiekio procesinių dokumentų bei jų priedų kopijų nepateikimas, negali būti laikoma trūkumu, nes bylose, kurios nėra pradėtos elektronine forma taip pat leidžiama teikti procesinius dokumentus bei įrodymus elektronine forma.

16. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti procesinio dokumento (ieškinio) ir priedų prie jo kopijų tiek, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims. CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai [...] ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus CPK numatytus atvejus. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog CPK 113 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos lanksčiai ir neformaliai. Pripažįstama, kad bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Be to, skirtingų formalių ieškinio reikalavimų nesilaikymas sukelia skirtingų teisinių padarinių.

17. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė patikslintą ieškinį pateikė naudodamasis EPP, t. y. elektroninėmis ryšių priemonėmis, dėl ko reikalavimas pateikti tiek procesinio dokumento ir priedų prie jo kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju netaikytinas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pateikiamų teismui procesinių dokumentų skaičių, todėl nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti papildomas ieškinio ir priedų prie jo kopijas.

18. Iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovei S. V. nuosavybės teise priklauso dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuris yra valstybiniame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 23 d. įsakymą „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ bei 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių nustatyti kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis numatant bendro naudojimo žemės sklypo 76 m² dalį.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turi teisę reikšti reikalavimą ir dėl kitų statinių (jų dalių), kurie jai nuosavybės teise nepriklauso, eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalies bei nepateikė įrodymų, suteikiančių jai teisę atstovauti kitų fizinių asmenų interesus (šiuo atveju reikšti reikalavimą dėl žemės sklypo dalies, reikalingos eksploatuoti visą 3I1ž statinį, o ne jai nuosavybės teise priklausančią dalį), dėl ko ieškovės patikslintą ieškinį laikė nepaduotu.

20. Teismas pažymi, kad ieškovės reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 226 straipsnio, 230 straipsnio 1 dalis). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklauso dalis statinių, kurie yra valstybiniame žemės sklype, dėl kurio dalių nustatymo kyla ginčas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ji turi teisę reikšti reikalavimą ir dėl kitų statinių (jų dalių), kurie nuosavybės teise jai nepriklauso bei įrodymus, suteikiančius jai teisę atstovauti kitų fizinių asmenų interesus, kadangi ieškovė šiuo atveju gali ginti savo interesus, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

22. Pabrėžtina, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti klausimai bei netikslumai, susiję su konkretaus ginčo aplinkybėmis taip pat įrodytinumu, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą neturėtų būti keliami. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus konstatavo be pakankamo pagrindo. Pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl įrodymų nepateikimo yra ne procesinio teisinio, o materialinio teisinio pobūdžio, susijusios ne su ieškovės teise kreiptis į teismą, bet su jos teise į reikalavimo patenkinimą. Taigi šios aplinkybės turi būti nagrinėjamos ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu.

23. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai sprendė, kad nurodyti ieškinio trūkumai sudaro pagrindą procesinį dokumentą laikyti neatitinkančiu CPK reikalavimų ir jį laikyti nepaduotu nepašalinus trūkumų, ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo apeliantės teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, kadangi nagrinėjamu atveju nurodyti trūkumai nėra esminiai ir gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, todėl jie netrukdo ieškinį priimti ir pradėti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

24. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovės S. V. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.