Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Augustinavičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas pagrindinis, nedirba, turintis neįgalumą, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. vasario 4 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini) namuose, virtuvėje, A. P., buitinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę J. R. : tyčia metė skrudintuvę J. R. į nugarą, tris kartus kumščiu sudavė jai į galvą, medine kėde trenkė į kairės rankos petį, metė sumuštinių keptuvę pataikydamas jai į kairį petį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje J. R. vieną kartą kumščiu sudavė į nosį, sugriebė už krūtų ir jas tampė, nagais pradrėskė odą po dešiniąją krūtimi, tampė už plaukų, sugriebė už kaklo ir smaugė, pargriovė ant žemės ir keturis kartus spardė į sėdmenis, bei kelis kartus spyrė į abiejų kojų šlaunis, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. R. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. P. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad su J. R. susipažino socialiniame portale ,,Draugas.Lt". Abu buvo našliai. Ji turėjo nepilnametį sūnų, jis augino du mažamečius vaikus. 2017 m. rugpjūčio mėn. kartu apsigyveno jo tėvų ūkyje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad J. R. nebuvo jo sugyventinė ir su ja artimų santykių nepalaikė. J. R. buvo nuomininkė, kuri prižiūrėdavo jo vaikus, o už tai jis jai suteikė gyvenamąjį plotą ir visišką išlaikymą. 2019 m. vasario 4 d. su vaikais ir J. R. važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten pirko maisto produktų. Vyno nepirko ir su J. kartu negėrė. Grįžus namo J. R. išėjo į kaimą ir grįžo išgėrusi. Ji pasakė, kad ji su visais bendrauja ir ją visi vaišina, o jo niekas nevaišina. Ji paėmė ir sudaužė jam priklausančius du telefonus. Telefonus metė į sieną. Konfliktas vyko namuose, įvyko grumtynės, jis ją išvarė iš namų ir ji išbėgo pas Ž. Jokio smurto prieš J. R. nenaudojo, jos nemušė. Jis viską nutylėjo ir viską atleido. Dėl telefonų pretenzijų nereiškė. Kadangi J. R. jo atsiprašė, tai 2019 m. vasario 5 d. susitaikė ir vėl ją įsileido į namus.

Nukentėjusioji J. R. parodė, kad su A. P. kartu gyvena nuo 2017 m. liepos 14 d. A. buvo našlys, turėjo du mažamečius vaikus. Ji taip pat buvo našlė ir turėjo nepilnametį sūnų. Abu nusprendė gyventi kartu, ką ir padarė. Jie gyveno kaip vyras ir žmona, vedė bendrą ūkį. Buvo bendri pinigai ir bendras gyvenimas. Ji gamino maistą, skalbė, prižiūrėjo vaikus ir tvarkė visą buitį. Nuomos sutartis buvo sudaryta, tačiau ji buvo fiktyvi, tam, kad P. galėtų gauti pašalpas, nes jo turtas viršijo nustatytas ribas, todėl jam nebuvo skiriama pašalpa, nors jo materialinė padėtis buvo sunki. Tik sudarius nuomos sutartį jis gavo pašalpas. 2019 m. vasario 4 d. A. važiavo į (duomenys neskelbtini) pirkti traktoriui kaušą. Kartu važiavo ir ji su vaikais. (duomenys neskelbtini) A. pripirko daug maisto ir dar nupirko vieną 1 litro tapos butelį vyno. Grįžus namo ji ruošė vakarienę, o A. nuėjo kurti pečių. Pavalgę vakarienę vaikai nuėjo į savo kambarį. Abu su A. išgėrė nupirktą vyną ir abu jautėsi apsvaigę. Suskambus jos telefonui, A. pradėjo priekaištauti. Kilus konfliktui A. metė į ją sumuštinių keptuvę ir pataikė į petį. Po to metė į ją skrudintuvę ir ją vėl pataikė į petį. Tada griebė kėdę ir su ja trenkė jai kelis kartus. Ji gynėsi rankomis, todėl smūgis pataikė į ranką, į alkūnę. Kelis kartus trenkė su kėde. Kėdė sulūžo. Tada už plaukų tempė į kambarį, tąsė už krūtinės, smaugė, spardė į sėdmenis, sudaužė telefonus. Viską matė vaikai. Jos sūnus L. prašė P. nemušti mamos. Po to jis išėjo ir nebuvo apie15 min. Nuraminus vaikus ir suguldžius juos į lovą, į namus sugrįžo P. Kadangi matėsi, kad prieš ją vėl bus naudojamas smurtas, ji apsirengė ir išėjo iš namų. Jos sūnus L. išėjo kartu. Kadangi pažinojo D. Ž. ir Ž. buvo artimiausi kaimynai, todėl nuėjo pas juos. Jiems papasakojo kas atsitiko. Ji policijos nekvietė, nes neturėjo telefono. Ž. A. pasakė ar ji pagalvoja kas atsitiks, jei ji išsikvies policiją. Sakė, kad abu esate neblaivūs, todėl paims vaikus. Ž. paklojo lovą, todėl ji namo negrįžo, pernakvojo pas Ž. Ryte grįžus namo P. nieko nesakė. Ji nuėjusi pas mokyklos socialinę darbuotoją V. G. paklausti gal žino kas nuomoja butą. V. G. papasakojo kas atsitiko, iš kur atsirado sužalojimai. V. G. surado jai butą. Kai ji pradėjo krautis daiktus, A. P. pradėjo atsiprašinėti. Kadangi A. atsiprašė, todėl nesikreipė į policiją. Vasario 6 dieną paprašė sūnaus nufotografuoti jos kūno sužalojimus, kad turėtų įrodymus, jei smurtas pasikartotų. Dar 3 mėnesius pragyveno kartu. A. P. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Bendraujant internetu pamatė jo prisijungimus ir jam papriekaištavo. Pokalbio metu jis jai grasino, kad grįš ir su ja susidoros. Tai paskatino ją kreiptis į policiją. Prašo priteisti iš kaltinamojo 2000 eurų neturinės žalos atlyginimui.

Nepilnametis liudytojas L. R., parodė, kad buvo apklaustas policijoje ir ten davė teisingus parodymus. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini), P. namuose, kur tuo metu jis su mama gyveno. Tą dieną visi važiavo į (duomenys neskelbtini) pirkti traktoriui kaušo. Nusipirkus kaušą, P. pripirko maisto ir dar nupirko vyno. Vakare A. su mama vyną išgėrė. Išgirdo, kad kažkas triukšmauja virtuvėje, išėjo iš kambario ir pamatė, kaip A. į mamą metė karštų sumuštinių keptuvę ir pataikė į riešą. Mama bandė išeiti, tada į ją metė skrudintuvę. Po to mamą už plaukų nutempė į savo kambarį kur miegojo, metė mamos telefoną į sieną. P. užsimojo trenkti ir jam, bet netrenkė, pradėjo spardyti mamą į užpakalį, 3 ar 4 kartus spyrė. Mamai trenkė kumščiu į pakaušį, mama apsvaigo ir pradėjo virsti. Jis sugriebė mamą. Mama atsisėdo, tada A. paėmė kėdę ir pradėjo trankyti su kėde, 2-3 kartus trenkė ir į ranką pataikė. Po to nuėjo į savo vaikų į kambarį. Išeinant iš namų trenkė mamai į nosį, dėl ko iš nosies bėgo kraujas. Mama pasiėmė daiktus ir abu nuėjo pas kaimynus Ž. Vėlus metas buvo. Mamos rankos buvo sutinusios, kaklas subraižytas. Ant rankų dėjo ledukus, nes jai skaudėjo. Mama kaimynams papasakojo, kad išgėrė su A. ir susipyko. Pas kaimynus pernakvojo ir ryte grįžo namo. Jis ruošėsi į mokyklą, o mama rinkosi daiktus. Tada A. spyrė mamai ir ji nugriuvo ant lovos. Kitą dieną, kai A. išėjo mašinos tvarkyti, jis nufotografavo mamai padarytus sužalojimus. Mamos rankos buvo sutinusios ir nusėtos „mėlynėmis“, kaklas perbrėžtas, ant peties tai pat buvo matyti sumušimo žymės. Mama su P. gyveno kaip sugyventiniai, ketino susituokti.

Liudytojas A. B. parodė, kad A. P. yra jo kaimynas. Su kaimynais nebendravo, tik matė, kad jie draugiškai gyvena, kartu geria kavą. Moteris rūpinosi vaikais. Žinojo, kad kaimynas išvažiuoja į užsienį dirbti. Jokių konfliktų neteko girdėti.

Liudytojas J. K. parodė, kad A. P. yra jo kaimynas. Anksčiau sodyboje gyveno jo tėvai. Jis gyveno (duomenys neskelbtini). Kai mirė tėvai, po kurio laiko grįžo A. Jis parsivedė moterį, t.y. į tėvų namus parsikraustė kartu su moterimi. Jo žmona daugiau bendravo su kaimynais, jis nebendravo. A. P. su J. R. gyveno kaip vyras su žmona, žadėjo susirašyti. Arūnas į užsienį išvažiuodavo, parsiveždavo pinigų, pradėjo namą tvarkytis. Namas buvo labai apleistas. J. R. labai darbšti ir tvarkinga, ji labai padėjo aptvarkyti namus, vaikus prižiūrėjo. Pačių konfliktų neteko girdėti. Teko matyti kraujosruvas ant J. R. rankų. Ji sakė, lyg tai su kėde mušė. Sakė, kad A. P. ją sumušė ir neleido kreiptis į policiją. P. konfliktiškas žmogus. Kiek žino jie planavo šiais metais pavasarį susituokti, tačiau susipyko ir išsiskyrė.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad gyvena kaimynystėje su A. P.. Po žmonos mirties A. gyveno su mažamečiais vaikais, vėliau pas jį gyventi atėjo J. R.. 2019-02-04 vėlai vakare, tikslaus laiko neprisimena, bet buvo jau vėlu, jie su žmona jau buvo atsigulę, į jų namus atėjo J. R. su savo nepilnamečiu sūnumi. Ji buvo išgėrusi. J. guodėsi rankos skausmu. Ant veido jokių žymių nepastebėjo. Sakė, kad nereikia medikų ir guodėsi, kad kažkas įvyko. Pasakojo, kad namuose susiginčijo su A. P. Sumušimo žymių nerodė. Negirdėjo, kad R. būtų sakiusi, kad ją sumušė. Gal dabar jau ir neprisimena. Jis paaiškinęs R., kad bus blogai, jei išsikvies policiją, nes abu išgėrę. Ji lyg tai norėjo kviesti policiją ir lyg tai nenorėjo. Buvo padėtas telefonas ant stalo. Sakęs atvažiuos policija, medikai, tarnybos ir pagalvok. Išsiblaivysi tada galvok. R. su žmona daugiau bendravo.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad A. P. ir J. R. yra pažįstami, gyvena netoliese. J. darbšti, tvarkinga, prižiūrėjo A. namus ir vaikus. Jos sūnus su J. sūnumi L. buvo draugai. Su J. išgerdavo kavos, kai A. nebūdavo namuose. J. tikrai nebuvo P. nuomininkė. A. P. priklausanti sodyba buvo apleista ir J. ją gražiai sutvarkė. Matėsi kad šeimininkė yra namuose. 2019-02-04, vėlai vakare, pas juos į namus atėjo J., kuri buvo išsigandusi ir sumušta, nosis kruvina, sumušta ranka. Ranka buvo sutinusi. Panosė buvo kruvina. Matėsi, kad yra neblaivi. Ji papasakojo, kad kažką rado internete ir susipyko su A., jis ją smaugė, mušė, telefonus sudaužė. Ji sakė, kad sumušė A. Kartu atėjo ir jos sūnus L., kuris buvo labai išsigandęs. Ji norėjo kviesti policiją. Kadangi jie buvo abu išgėrę, tai vyras J. paaiškino, kad atvažiuos ne tik policija, todėl tegul išsiblaivo ir tada išsiaiškina. Tą naktį J. su sūnumi liko nakvoti jų namuose. Ryte ji anksti išvažiavusi į darbą. Jūratę paliko miegančią. Vėliau rašė J. žinutę, bet ji nieko neatsakė. Daugiau su J. nebendravo. Vėliau dar kartą buvo sutikusi J., bet ji net nepasisveikino.

Iš pagarsintų liudytojos V. G. parodymų matyti kad ji gyvena (duomenys neskelbtini)gerai pažįsta J. R. ir A. P.. Jie gyveno kartu kaip sugyventiniai, kaip pora. Tą patį jai pasakojo ir J. R.. A. P. sutvarkė dokumentus, kad jam išvykus į užsienį, J. buvo oficiali jo vaikų globėja. J. tvarkėsi namuose, rūpinosi tiek savo, tiek A. P. vaikais. Prisimena, kad 2019 m. vasario mėn. pradžioje, J. jai pati pasakė, kad A. P. ją sumušė. J. patempė rūbą nuo peties, tik neatsimena nuo kurio, parodė vietą kurią sumušė A. P. J. parodyta vieta buvo nusėta mėlynėmis. J. dar pasakė ,,va kaip jis mane sumušė". J. minėjo, kad yra mėlynės ir ant kitų kūno vietų, tačiau kitų sužalojimų jai nerodė. Smulkiau apie sumušimo aplinkybes nepasakojo. J. patarė išeiti iš A. P. namų ir sutarė, kad J. taip ir padarys, tačiau po kelių dienų J. susitaikė su A. P., sakė, kad negali palikti jo vaikų. (It. b.l. 163-166).

Iš 2019-05-31 J. R. pareiškimo matyti, kad 2019-02-04 vakare, tarp 18.00 val. ir 20.00 val., (duomenys neskelbtini) namuose, konflikto metu, nepilnamečio vaiko akivaizdoje ją sumušė jos sugyventinis A. P., suduodamas jai smūgius rankomis ir įvairiais buitiniais prietaisais, medine kėde į įvairias kūno vietas. Dėl patirtų sužalojimų ji niekur nesikreipė ir niekam nepranešė, nes pagailėjo jo mažamečių vaikų (I t. b.l. 7-11).

Iš 2019-06-05 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( t.I, b.l. 12-13) matyti, kad J. R. pateikė sūnaus L. R. mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG DUOS paaiškindama, kad programėlėje ,,Messenger" yra išsaugotos nuotraukos su sužalojimais ant jos kūno, kuriuos padarė sugyventinis A. P. 2019-02-04.

Iš 2019-06-05 daiktų apžiūros protokolo (I t. b.l. 15-25) matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung Duo". Programoje "Messenger", paskyroje "J. S. R." randamas failas "Feb 6 AT 2.33" su 11 fotonuotraukų, kuriose ant įvairių kūno dalių fiksuoti įvairūs sužalojimai ( kraujosruvos ties dešiniuoju pečiu, kairės rankos ištinimas, kraujosruvos ant sėdmens, alkūnės, kairės rankos, žaizda po krūtimi). Nuotraukos persiųstos iš paskyros "(duomenys neskelbtini)".

Iš 2019-06-12 akistatos protokolo (I t. b.l. 124-129) matyti, kad nukentėjusioji J. R. patvirtino, kad 2019-02-04 namuose kilo konfliktas, kurio metu A. P. metė į ją skrudintuvę, kėde trenkė per ranką, kumščiu tris kartus sudavė į pakaušį, po to tampė už krūtų, sugriebęs už kaklo smaugė, pargriovęs spardė. Nuo smūgio jai bėgo kraujas iš nosies. Su A. P. gyveno kaip sugyventiniai. A. P. nurodė, kad 2019-02-04 sukonfliktavo su J. R. žodžiu, nes ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, priekaištavo jam dėl kitų moterų. J. R. gyveno jo namuose kaip vaikų auklė.

Iš 2019-06-14 iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos apie A. P. šeimą, apie santykius su J. R. ir vaikais matyti, kad 2019-01-29 atvejo vadybos posėdyje A. P. ir J. R. dalyvavo kaip šeima. J. R. buvo paskirta mažamečių A. P. vaikų laikinąja globėja. 2019-05-31 paaiškinime A. P. J. R. įvardijo kaip savo sugyventinę. (I t. b.l. 40-51).

Iš Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos informacijos matyti, kad J. R. ir A. P. gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. ( t.2, b.l. 16)

Iš 2019-11-08 iš UAB ,,Garantijų centras" gautos informacijos matyti, kad A. P. 2019-01-03 įsigijo įrenginį Samsung Galaxy J6+ (IMEI (duomenys neskelbtini)) ir draudimą. 2019-02-05 dieną A. P. užregistravo draudimo įvykį UAB ,,Garantijų centras" dėl skilusio ekrano. 2019-02-08 A. P. žala buvo kompensuojama ir turėtas mobilus ryšio telefonas buvo pakeistas į tokį patį (kaina 189 eurai) ( IMEI (duomenys neskelbtini)) (II t. b.l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Surinktais ir aptartais įrodymais A. P. kaltė yra pilnai įrodyta. Nustatyta, kad jis 2019 m. vasario 4 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini)., namuose, virtuvėje, buitinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę J. R., t.y. tyčia metė skrudintuvę J. R. į nugarą, tris kartus kumščiu sudavė jai į galvą, medine kėde trenkė į kairės rankos petį, metė sumuštinių keptuvę pataikydamas jai į kairį petį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje J. R. vieną kartą kumščiu sudavė į nosį, sugriebė už krūtų ir jas tampė, nagais pradrėskė odą po dešiniąją krūtimi, tampė už plaukų, sugriebė už kaklo ir smaugė, pargriovė ant žemės ir keturis kartus spardė į sėdmenis, bei kelis kartus spyrė į abiejų kojų šlaunis, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. R. sukėlė fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis A. P. neigia naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir sukėlęs jai fizinį skausmą, tačiau šios aplinkybės paneigtos byloje ištirtais duomenimis. Kaltinamasis R. P. ir nukentėjusioji J. R. patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo savo namuose, virtuvėje, o jų vaikai buvo savo kambaryje. Tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis teisme patvirtino, kad tą vakarą tarp jų kilo konfliktas. Nukentėjusioji teigia, kad kaltinamasis prieš ją panaudojo fizinį smurtą, metė į ją buities prietaisus, baldus, sudavė smūgius į veidą ir kitas kūno vietas, smaugė. Kaltinamasis neigia naudojęs fizinį smurtą ir nurodo, kad įvykus konfliktui fizinio J. R. atžvilgiu nenaudojo, jos nemušė, o tik išvarė iš namų. Namuose buvęs nukentėjusiosios sūnus L. R. nurodė, jog išgirdęs triukšmą išėjo iš kambario ir pamatė, kad kaltinamasis prieš jo mamą vartoja fizinį smurtą. Jis sviedė į ją buities prietaisus, sudavė jai smūgius ne tik ranka, bet ir kėde, smaugė, spardė. Išsigandęs tokio kaltinamojo elgesio sūnus verkė ir prašė nemušti mamos. Tuo tarpu kaltinamasis liepė jam nesikišti. Tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytojas L. R. buvo priversti išeiti iš namų ir prašytis pagalbos pas kaimynus. Išeinant iš namų A. R. trenkė mamai į veidą ir jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Liudytojai Ž., kurie yra kaltinamojo kaimynai, patvirtino, jog 2019-02-04 vėlai vakare, pas juos į namus atėjo J. R. su sūnumi. Matėsi, kad L. R. labai išsigandęs. J. R. atrodė neblaivi. Ji papasakojo, kad jos sugyventinis panaudojo prieš ją fizinį smurtą. J. R. buvo išsigandusi ir sumušta, nosis kruvina, sumušta ranka. Nukentėjusioji ketino kviestis pagalbą, tačiau Ž. paaiškino, jog esant neblaivumo požymiams, atvykę pareigūnai ir vaiko teisių apsaugos specialistai gali paimti vaikus, todėl patarė palaukti rytojaus ir tada viską išsispręsti. Nukentėjusioji paklausė tokio kaimyno patarimo. Liudytoja D. Ž. patvirtino, jog J. buvo kruvinu veidu, ištinusia ranka. Ji sakė, kad ją sumušė A. P.. Liudytoja V. G. taip pat patvirtino, jog 2019 m. vasario mėn. pradžioje J. R. guodėsi, kad A. P. ją sumušė, rodė ant kūno esančias kraujosruvas. Tokias pat aplinkybes patvirtina ir liudytojas J. K., kuris patvirtino, kad J. R. buvo atėjusi pas jų į namus ir guodėsi, kad A. P. prieš ją vartoja smurtą, rodė sumuštas rankas.Teismas neranda pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Nors liudytojas L. R. yra nukentėjusioios sūnus, tačiau jam nėra jokio pagrindo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Juolab, kad jo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti liudytojai. Minėtas liudytojas, nukentėjusiosios prašymu, užfiksavo (nufotografavo) jos kūno sužalojimus ir persiuntė juos nukentėjusiajai, o pastaroji pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Byloje esančiuose nuotraukose užfiksuoti ant nukentėjusiosios kūno esantys sužalojimai, kurie atsirado po A. P. panaudoto smurto prieš nukentėjusiąją J. R.. Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. P. nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo iškelta versija, kad nukentėjusioji nebuvo ne jo sugyventinė, t.y. nebuvo jo šeimos narys, o nuomininkė, paneigta byloje esančiais rašytiniais įrodymais - Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos informacija, iš kurios matyti, kad J. R. ir A. P. gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį ir byloje apklaustų liudytojų parodymais, kurie patvirtino, jos kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, ketino susituokti. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamasis įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo (t.2.b.l.9-10), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t.2.b.l.12-15), nedirba, turi neįgalumą, yra našlys ir augina du mažamečius vaikus. Įvertinus visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusioji J. R. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo A. P. 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kt. (6.250 str.2 d.). Nukentėjusioji J. R. dėl nusikalstamų kaltinamojo A. P. veiksmų, patyrė stiprų fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Kaltinamasis nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodamas fizinį smurtą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Kaltinamasis A. P. neprisipažino padaręs nusikaltimą, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, taip nesistengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, J. R. priteisiama 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, į jo sveikatos būklę, į tai, kad kaltinamasis yra našlys, nedirbantis, turintis neįgalumą, auginantis du mažamečius vaikus, siekiant išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrą.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas pripažinti proceso išlaidomis 103,97 Eur išlaidas už psichologės dalyvavimą nepilnamečio liudytojo apklausoje ir jas priteisti iš kaltinamojo A. P., atmestinas (t. 1, b. l. 70,71,73). Nustatyta, kad psichologė nepilnamečio liudytojo apklausoje dalyvavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pagrindu, t. y. psichologo dalyvavimas apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį ar liudytoją dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai yra privalomas. Pagal Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo administravimo ir apmokėjimo psichologams tvarkos aprašo 22 punktą, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 338, psichologui užmokestį moka ir patirtas išlaidas kompensuoja ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuri pakvietė psichologą dalyvauti nepilnamečio apklausoje.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti (Baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per šešis mėnesius (6 mėn.) neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Palikti A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš A. P. J. R. 1000 (vieną) tūkstantį eurų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Atmesti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl 103,97 Eur dydžio išlaidų už psichologės dalyvavimą nepilnamečio liudytojo apklausoje pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo.

2 vnt. CD su įrašais, esančius prie baudžiamosios bylos Nr. 01-1-22702-19, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.