Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, esančia bendra jungtine nuosavybe, suinteresuoti asmenys A. M., R. M., antstolė S. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės S. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/14/05149 vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-08 vykdomąjį raštą Nr. 2-6140-613/2014 dėl 519,96 Eur (1795,31 Lt) skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko A. M. kreditoriaus UAB „Gelvora“ naudai (vykd. b. l. 2). Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas A. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su R. M. (vykd. b. l. 12). Duomenų apie skolininko A. M. galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra (vykd. b. l. 38). Antstolio padėjėja 2015-01-15 turto arešto aktu Nr. S1-322454 areštavo skolininkui A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei R. M. įmonėje AB „Lietuvos geležinkeliai“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo 20 procentų pajamų dalies, neviršijančios MMA, bei 2015-01-15 turto arešto aktu Nr. S1-322455 areštavo skolininkui A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – nuolatinę išmoką, išmokamą sutuoktinei R. M. VSDFV prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo 20 procentų pajamų dalies, neviršijančios MMA, taip pat įpareigojo skolininką, išieškotoją bei bendros nuosavybės turėtoją kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo (vykd. b. l. 35-37).

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolio ir kitų suinteresuotų asmenų pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė savo iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes bei argumentus, byloje esančius duomenis, mano, kad nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas A. M. ir suinteresuotas asmuo R. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutuoktinio A. M. prievolė kreditoriui atsirado iš sandorio, sudaryto jo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl išieškojimas neturėtų būti vykdomas iš jos turto. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar suinteresuoto asmens R. M. asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl atsiliepimo argumentai, susiję su skolininko prievolės pareiškėjui pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad nuo 2002 metų, t.y. 13 metų, negyvena kartu su sutuoktiniu A. M., tačiau teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog šalių santuoka nėra nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti, kad skolininkui A. M. priklauso ½ piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės R. M. vardu atidarytą banko sąskaitą, tuo tarpu antstolė turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinei mokamo darbo užmokesčio bei gaunamos nuolatinės išmokos dalį, todėl pareiškimas tenkintinas iš dalies, ir įvertinus tai, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog buvo sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, įregistruoti turto padalijimo faktai, konstatuotina, kad piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į skolininko A. M. sutuoktinės R. M. vardu atidarytas banko sąskaitas bei darbo užmokestis ir nuolatinė išmoka, mokama R. M., yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos prašyme suformuluotas reikalavimas nėra visiškai aiškus, t. y. nėra aiškus, ar pareiškėja reikalauja nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiek tai liečia pinigines lėšas, ar skolininko turto dalį visame bendrąja jungtine nuosavybe esančiame turte. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, o tik individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Todėl skolininko turto dalis nustatoma konkrečiai egzistuojančiame konkrečiame turte, o ne visame turte. Atsižvelgiant į tai, prašymas nustatyti, kad skolininkui A. M. priklauso ½ dalis viso turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis sutuoktinės R. M. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų bei ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į R. M. vardu atidarytas banko sąskaitas.

Kitos prašymo dalies netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/14/05149 grąžinti antstolei S. S.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.