Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-10-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-14145-752/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
e2YT-14145-752/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
Kauno
Advokatai
Jolanta Ramoškienė, Laimutis Jankauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14145-752/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07724-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.4.5.12.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P., atstovaujamos advokato padėjėjos Jolantos Ramoškienės, skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuotas asmuo Kauno 9-ojo notarų biuro notarė Dalytė Krikštolaitytė, atstovaujama advokato Laimučio Jankausko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja pateikė skundą dėl notarės veiksmų, kuriuo prašo: pripažinti notarės Dalytės Krikštolaitytės veiksmus neteisėtais, panaikinti 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2001 m. spalio 1 d. Kauno 3-iajame notarų biure išduotą testamentą į velionei E. A. priklausantį turtą bei turtines teises; priteisti pareiškėjai iš notarės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Skunde nurodė, kad pareiškėja po savo motinos E. A. mirties kreipėsi į notarų biurą, tikslu priimti palikimą. Mirties dienai jokių kitų įpėdinių, galinčių ar turinčių teisę paveldėti velionės turtą nebuvo ir jų nėra. Velionė buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą paliko pareiškėjai. Pareiškėja buvo įtraukta į įpėdinių sąrašą ir priėmė palikimą po motinos mirties, užvesta paveldėjimo byla, tačiau iki šios dienos notarė atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, siūlo kreiptis į teismą ir nusistatyti turto dalį. Notarė atsisakymą motyvuoja tuo, kad palikėjos santuoka su A. A. buvo nutraukta 1985 m. sausio 9 d., turtas tarp šalių nebuvo padalintas ir pagal SŠK 10 str. ieškinio senaties terminas turtui pasidalinti prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje. Taip pat notarė mini, kad paveldėjimo byloje nėra duomenų ar buvęs sutuoktinis A. A. ar jo įpėdiniai žinojo apie santuokoje įgyto turto pasidalinimą. Pareiškėja tokius notarės veiksmus vertina kaip neteisėtus, kadangi notarė disponavo ar turėjo disponuoti visa informacija, esančia A. A. paveldėjimo byloje.

1.2. Nurodė, kad buvęs E. A. sutuoktinis A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties velionio įpėdiniui V. A. 2002-03-16 ir 2005-05-18 buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į paveldimą turtą, t. y. į turtą, kuris priklausė buvusiam E. A. sutuoktiniui. V. A. įpėdinis jokiais aktyviais veiksmais neišreiškė valios paveldėti E. A. vardu registruoto ginčo objekto - gyvenamojo namo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Jam apie šį turtą buvo ar turėjo būti žinoma. Be to, nurodytas nekilnojamasis turtas buvo registruotas VĮ Registrų centre. Tuo metu gyvenamasis namas ir kiti statiniai jau egzistavo, kadangi nurodyta jų statybos data 1967 m., o rekonstravimo 1989 m. (jau nutraukus santuoką ir išsiėmus ištuokos liudijimą), o rekonstrukcijos pabaiga registruota 2010 m. Dėl šių priežasčių mano, kad minėtas turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, o jis yra asmeninė E. A. nuosavybė ir pareiškėjai nereikia šių aplinkybių naujai įrodyti ar kreiptis į teismą dėl nuosavybės gynimo, kaip nurodė notarė.

1.3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad A. A. ir E. A. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini). Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), taigi tik dalis turto galėjo būti laikoma bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. turtas įgytas iki 1985 m. sausio 9 d. Be to, pareiškėja neturi duomenų, kada pats A. A. išsiėmė ištuokos liudijimą, tačiau tokią informaciją valdė Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė, todėl ja turėjo disponuoti ir skundžiamą nutarimą priėmusi notarė. Mano, jog mirus velioniui A. A., jo įpėdiniui V. A., o taip pat ir notarui, buvo žinoma apie tai, kad E. A. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas. Tačiau įpėdiniai ar įpėdinis, žinodami apie tai, kad šis nekilnojamasis turtas velioniui niekada ir jokiomis teisėmis nepriklausė, turtinių teisių į turtą nepareiškė 17 metų. Pats velionis A. A. teisę dalintis santuokoje įgytą turtą prarado 1988 m. sausio 10 d. (SŠK 23 str.). Todėl šis turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe ir yra asmeninė E. A. nuosavybė. Ir po E. A. mirties pareiškėja viena šiuo turtu naudojasi: moka mokesčius, rūpinasi turto būkle. Atsižvelgiant į tai, mano, kad notarė turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai į jos mamos turtą be sąlygų ir išlygų..

1.3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad notarės rašte nurodyti faktai neatitinka faktinių aplinkybių, nes joks suinteresuotas asmuo nesikreipė į notarą ar teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, dėl palikimo priėmimo, faktiškai savo konkliudentiniais veiksmais pripažįstant, kad turtas niekada velioniui A. A. nepriklausė (e. b. l. 1-4).

Atsiliepimas

1.4. Atsikirtimuose į notarės atsiliepimą pareiškėja papildomai nurodė, kad notarė nepagrįstai nurodė pareiškėjai kreiptis į teismą, nes kreipimosi pagrindai yra formalūs, notarė netinkamai interpretuoja santuokos nutraukimo datą ir gyvenimo kartu trukmę (e. b. l. 61-62).

2. Notarė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Notarė nurodė tokias faktines aplinkybes: kad (duomenys neskelbtini) mirė E. A.. Po jos mirties palikimą priėmė testamentinė įpėdinė duktė V. P., 2018 m. balandžio 16 d. paduodama Kauno m. 9-ajam notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) A. A. susituokė su E. B.. Santuokos metu, 1974 m. balandžio 5 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 171 E. A. vardu buvo įteisinti pastatai (duomenys neskelbtini), Kauno m. (duomenys neskelbtini) A. A. ir E. A. santuoka nutraukta. Taigi, pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Kauno m. įgyti santuokoje ir šis turtas liko nepadalintas. Turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tik teismas sprendimu gali pripažinti santuokoje įgytą turtą asmenine nuosavybe. Pareiškėja, manydama, kad velionės E. A. vardu registruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, turėtų dėl to kreiptis į teismą (e. b. l. 50-53).

2.2. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose notarė papildomai nurodė, kad atsiliepime nurodė teisiškai reikšmingus motyvus skundui atmesti. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės notarei neturi prejudicinės reikšmės; pareiškėjos nurodomos aplinkybės galėtų būti reikšmingos sprendžiant teisme klausimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, bet ne nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų (e. b. l. 66-68).

3. Byla dėl notaro veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

4. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką.

5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. balandžio 16 d. Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarė Dalytė Krikštolaitytė pareiškėjai išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad pareiškėja priėmė po E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą (e. b. l. 8). E. A. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. A. (e. b. l. 12). E. A. ir A. A. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu(e. b. l. 20-21). Iš (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. A. ir E. A. santuokos nutraukimas įregistruotas ir įrašas apie tai ištuokos aktų registracijos knygoje padarytas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10).

6. Pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 40 str. 2 d., santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos organe. Taigi iki ištuokos įregistravimo santuoka buvo laikoma galiojančia su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl sutiktina su notarės argumentais, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo palikėjos santuokos nenutraukė. Kadangi Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. buvo nurodyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (LR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. lapkričio 24 d. įsako redakcija). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad A. A. ir E. A. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), o ne 1960 m. kaip teigia pareiškėja. Todėl notarė pagrįstai traktavo, kad pastatai (duomenys neskelbtini), Kauno m., įregistruoti 1974 m. balandžio 5 d. palikėjos vardu santuokos metu (e. b. l. 15-17, 28-30). Kaip matyti iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) sprendimo nutraukiant E. A. ir A. A. santuoką, santuokoje įgytas turtas padalintas nebuvo (e. b. l. 20-21). Taigi notarė nutarime taip pat pagrįstai nurodė, kad nutraukiant santuoką, nebuvo padalintas palikėjos sutuoktinis turtas (e. b. l. 31-32).

7. Kasacinio teismo išaiškinta, kad notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-267-254/2019).

8. Notarė atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą, t.y. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą tuo pagrindu, kad palikėjai nutraukiant santuoką nebuvo padalintas santuokinis turtas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad notarė visiškai pagrįstai atsisakė atlikti nurodytą notarinį veiksmą.

9. Pareiškėja skunde taip pat teigė, jog A. A. įpėdiniams buvo žinoma apie jos vardu įregistruotą turtą; įpėdiniai jokias aktyviais veiksmas neišreiškė valios paveldėti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl šis turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Šie pareiškėjos argumentai taip pat nepagrįsti, kadangi turto buvimas bendrąja jungtine ar asmenine nuosavybe nepriklauso nuo turto savininko įpėdinių žinojimo apie tą turtą ar pretenzijų į jį neturėjimo. Todėl įpėdinių žinojimas apie turtą ir pretenzijų neturėjimas neturi jokios teisinės reikšmės notarei sprendžiant klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti.

10. Pareiškėjos skundo argumentai, kad velionis A. A. teisę dalintis santuokoje įgytą turtą prarado 1988 m. sausio 10 d. (SŠK 23 straipsnis), nes turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalinimui buvo nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje (SŠK 10 straipsnis). Be to, ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis. Teismas gali atstatyti ieškinio senaties terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių. Teisė taikyti ieškinio senaties terminą įstatymu suteikta tik teismui. Atsižvelgiant į tai, notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo vien todėl, kad pasibaigė nustatytas ieškinio senaties terminas turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinimui.

11. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog „pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą jeigu iki palikimo atsiradimo palikėjas buvo kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoka“. Iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad palikėjos buvęs sutuoktinis A. A. mirė anksčiau negu E. A.. Taigi jis negalėjo pretenduoti į E. A. palikimą, todėl šis motyvas neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.

12. Kirti pareiškėjos tiek skunde, tiek atsikirtimuose į notarės atsiliepimą išdėstyti argumentai ir aplinkybės išsamiau nevertintini, kadangi jie galėtų turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, bet ne nagrinėjant skundą dėl notarės veiksmų. Teismas visiškai sutinka su notarės atsiliepime nurodyta pozicija, kad tik teismas sprendimu gali paneigti įstatymo nustatytą prezumpciją, kad santuokoje įgytas turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise. Taigi pareiškėja, manydama, kad velionės E. A. vardu registruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, turi dėl to kreiptis į teismą.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad notarė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, laikėsi Notariato įstatymo, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas ir pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

14. Atmetus skundą, iš pareiškėjos V. P. notarės Dalytės Krikštolaitytės naudai priteistina 968 Eur jos turėtų advokato atstovavimo išlaidų (e. b. l. 54, 56, 69-70), (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos V. P. skundą dėl Kauno 9-to notarų biuro notarės Dalytės Krikštolaitytės veiksmų.

Priteisti Dalytei Krikštolaitytei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė