Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo motina L. E. D. asmeninės nuosavybės teise valdė 2,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės buvo atstatytos Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996-10-18 d. sprendimu Nr. 21-8959. Šį žemės sklypą iki savo mirties valdė pareiškėjo motina L. E. D., po jos mirties šį sklypą valdė pareiškėjo tėvas V. D. ir pats pareiškėjas K. D.. Pareiškėjo tėvo vardu buvo siunčiamos žemės mokesčio deklaracijos, tėvas mokėjo žemės mokesčio sumas. Po tėvo V. D. mirties 2,0000 ha žemės sklypą tvarkė ir juo rūpinosi, kaip savo nuosavybe, pareiškėjas.

Jo tėvas V. D. po savo sutuoktinės L. E. D. mirties, o taip pat jos įstatyminis įpėdinis K. D. į notarų biurą, dėl palikimo nesikreipė, todėl paveldėjimo byla yra neužvesta. Po tėvo V. D. mirties pareiškėjas K. D. kreipėsi į Panevėžio rajono 3-iąjį notarų biurą, dėl tėvo V. D. palikimo priėmimo. Paveldėjimo byla užvesta, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėjui K. D. tvarkant tėvo palikimą, paaiškėjo, kad po motinos mirties, jos turto dalies, tai yra 2,0000 ha žemės sklypo tėvas V. D. ir K. D. nepaveldėjo, nors faktiškai šį turtą abu valdė, kaip savo. Esant šioms aplinkybėms, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir V. D. faktiniu valdymu priėmė palikimą po L. E. D. mirties. Taip pat pažymėjo, kad pirmos eilės įpėdinis yra tik pareiškėjas, kitų suinteresuotų asmenų nėra. Kadangi jos palikimo niekas kitas daugiau nepriėmė, tai prašomo juridinio fakto nustatymas niekieno interesams įtakos neturės, civilinių santykių stabilumo nepažeis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.3 str. palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Turto valdymo būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro butas/gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute/name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute/name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su butu/namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, LAT 2011 m. spalio 11 d. nutartį civ. b. Nr. 3K-3-381/2011, LAT 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-210/2008, LAT 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-392/2001).

Iš mirties liudijimo Nr. 19 nustatyta, kad L. E. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Iš Gyventojų registro išrašo matyti, jog L. E. D. mirė santuokoje su V. D., gim. (duomenys neskelbtini) Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (tą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas Nr. 48). Iš Gyventojų registro išrašų taip pat matyti, kad L. E. D. ir V. D. turėjo vieną sūnų - K. D., gim. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. 23-13489832 matyti, kad V. D. mirė (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančių Testamentų registro išrašų nustatyta, kad registre nėra įregistruotų palikėjų (L. E. D. ir V. D.) sudarytų testamentų. Taip pat nustatyta, kad Testamentų registre taip nėra įregistruotų palikėjos L. E. D. palikimo priėmimo, atsisakymų faktų (2023 m. rugpjūčio 22 d. Testamentų registro išrašas Nr. SR10-4903(23)).

Iš 2023 m. birželio 30 d. Panevėžio rajono 3-iojo notaro biuro pažymos Nr. S-80/2022 nustatyta, kad po 2012 m. vasario 1 d. po L. E. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, kadangi nė vienas palikėjo įpėdinis dėl palikimo priėmimo į Panevėžio rajono 3-iąjį notaro biurą nesikreipė. Po V. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla Panevėžio rajono 3-iajame notaro biure užvesta 2023 m. gegužės 8 d., paveldėjimo bylos Nr. 107/2023. Iš Testamento registro išrašo Nr. SR10-4907(23) matyti, kad palikėjo V. D. palikimą priėmė K. D..

Po L. E. D. mirties liko nekilnojamasis turtas.

VĮ „Registrų centro“ duomenimis L. E. D. vardu yra registruotas 2,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės buvo atstatytos Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 21-8959, įrašas galioja nuo 1997 m. lapkričio 6 d. Iš bylos duomenų nustatyta, kad L. E. D. prieš tai minėtą turtą valdė asmeninės nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikoje yra paveldima dviem pagrindais – pagal įstatymą arba pagal testamentą. Iš šių dviejų pagrindų pirmenybė teikiama testamentui. Jau prieš tai byloje nustatyta, kad įregistruotų testamentų nėra. Teisinės pasekmės priėmus palikimą faktiniu valdymu atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą.

Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 str.) Pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (CK 5.11 str.).

Iš Gyventojų registrų išrašų matyti, kad L. E. D. gyvenamą vietą deklaravo nuo 1974 m. vasario 6 d. iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. D. nuo 1972 m. vasario 25 d. iki (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) Iš VĮ Registro centro Nekilnojamo turto registro išrašų matyti, kad V. D. 1992 m. lapkričio 5 d. paveldėjo namą, esantį (duomenys neskelbtini) 2001 m. vasario 14 d. V. D. įsigijo 0,1000 ha Valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad po L. E. D. mirties, V. D. mokėjo žemės mokesčius. Tiksliau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siuntė V. D., adresu (duomenys neskelbtini), žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas dėl žemės mokesčių sumokėjimo. Iš žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos priedo matyti, kad mokesčiai apskaičiuoti dėl dviejų žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklypo plotai 2,00000 ir 0,10000. Deklaracijos pateiktos už šiuos laikotarpius: 2007 m. ir 2013 m. Į bylą yra pateikta 2023 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma Nr. S-9047, kurioje nurodyta, kad V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės ir/ar saavivaldybių biudžetams, pinigų fondams neskolingas. Rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas faktiškai valdė, mokėjo mokesčius už prieš tai nurodytą žemės sklypą, nėra.

V. D. atliko aktyvius palikimo priėmimo valdymu būdu veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Iš testamentų registrų išrašo matyti, kad po L. E. D. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. V. D. faktiškai turtą pradėjo valdyti nepraėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui laikytina, kad jis priėmė palikimą po jo žmonos mirties (CK 5.51 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinį faktą, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po L. E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidęs palikimo priėmimui įstatymu nustatyto termino, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė L. E. D. palikimą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.