Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1188-520/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-11
Bylos Nr.
2A-1188-520/2011
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00545-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
S. U., S.
Atsakovas
S. M., S.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1188-520/2011Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00545-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Alma Urbanavičienė, Petras Jaržemskis,sekretoriaujant Deimantei Bliekaitei,dalyvaujant ieškovei S. U.,atsakovo atstovui advokatui A. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo pagal S. U. ieškinį atsakovui S. M. (S. M.) (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja A. M., institucija, duodančia išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. U. 2010-03-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė padidinti atsakovo S. M. (M.) pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1997-09-10 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-5-2048/1997, mokamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. M. (M.), gim. 1993-06-25, po ¼ visų pajamų arba darbo užmokesčio, bet ne mažiau 0,4 MGL, per mėnesį iki 400 Lt per mėnesį. Nurodė, kad augant sūnui didėja jo poreikiai ir išlaikymo išlaidos, brangiau kainuoja rūbai, padidėjo maitinimo išlaidos, taip pat išlaidos mokslui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kt. ugdymui, todėl 1997-09-10 teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis neužtikrina net minimalių vaiko poreikių tenkinimo.

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1997-09-10 sprendimu iš atsakovo S. M. (M.) nepilnamečiam sūnui A. M. (M.) priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo S. M. (M.) nepilnamečiam sūnui A. M. (M.) išlaikyti periodines išmokas po 250 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2010-03-05, iki sūnaus pilnametystės, priteisė atsakovui iš ieškovės 204 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad 1997-09-10 sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio nebepakanka dabartiniams vaiko poreikiams visapusiškai tenkinti, todėl yra pagrindas išlaikymo dydį padidinti. Teismas, atsižvelgdamas į A. M. (M.) poreikius ir jiems tenkinti reikalingų išlaidų dydį, ginčo šalių dabartinę turtinę padėtį, atsakovo sveikatos būklę, vadovaudamasis CK 3.198 str. 2 d., 3.201 str. 2 d. str., sprendimu šalių nepilnamečiam sūnui išlaikyti priteistas periodines išmokas padidino iki 250 Lt per mėnesį.

Šalies argumentai

Ieškovė S. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą, tenkinti jos ieškinį bei Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1997-09-10 sprendimu priteisto iš atsakovo S. M. (M.) išlaikymo dydį nepilnamečiam sūnui A. M. (M.) padidinti iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2010-03-05, iki sūnaus pilnametystės, panaikinti sprendimo dalį dėl 204 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad po Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1997-09-10 sprendimo priėmimo, jos turtinė padėtis pasikeitė, ji šiuo metu nedirba, yra įregistruota darbo biržoje, augina du vaikus iš antrosios santuokos. Visa šeimos išlaikymo našta tenka jos sutuoktiniui. Atsakovas nuo išlaikymo priteisimo iki šiol sūnumi visiškai nesirūpina, nesidomi nei jo laisvalaikiu, nei sveikata, su juo nebendrauja. Atsakovas, nepaisydamas įstatymuose įtvirtintos tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, praktiškai visiškai nuo jos nusišalino, nesugebėjo reguliariai mokėti net priteisto minimalaus išlaikymo, todėl susidarė įsiskolinimas. Po išlaikymo priteisimo sūnaus poreikiai labai padidėjo. Atsakovo neįgalumas negali būti laikoma svarbia priežastimi, atleidžiančia jį nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, kadangi netektas darbingumas jam yra nustatytas terminuotai - iki 2010-12-03. Dėl šių priežasčių mažesnė nei 400 Lt dydžio išlaikymo suma vaikui neatitiktų nepilnamečio vaiko poreikių bei išlaikymo instituto paskirties, kadangi teikiamas išlaikymas vaikui yra susijęs su gyvybiškai svarbių jo poreikių tenkinimu. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Jeigu tėvų turtinė padėtis neleidžia užtikrinti maksimalių vaiko poreikių, išlaikymo dydis turi patenkinti bent būtinus vaiko poreikius, todėl teikiamas kas mėnesį 400 Lt dydžio išlaikymas vaikui turėtų būti pripažintas tinkamu būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Siekdama apginti nepilnamečio vaiko interesus bei sudaryti jam kiek įmanoma geresnes gyvenimo sąlygas, ji turėjo realų pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdama ieškinį dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo. Teismo sprendimas priteisti iš jos atsakovo turėtas bylinėjimosi (advokato) išlaidas yra akivaizdžiai neteisingas, prieštaraujantis civilinėje teisėje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, nes šioje byloje dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas geruoju vengiantis teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui atsakovas, todėl jam ir turi tekti pareiga atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas S. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jo pajamos yra 704 Lt per mėnesį (invalidumo/netekto darbingumo pensija), jis yra netekęs 60 proc. darbingumo. Įvertinant valstybėje susiklosčiusią ekonominę situaciją, visuotinai žinomą aplinkybę, kad Lietuvoje yra apie 300 000 bedarbių bei jo sveikatos būklę, jo galimybės įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų yra ribotos ir faktiškai neįmanomos. Ieškovės reikalavimas išlaikymą padidinti iki 400 Lt yra akivaizdžiai nepagrįstas, pažeidžiantis proporcingumo principą nes sudaro beveik 57 proc. jo gaunamų pajamų, patenkinus tokį reikalavimą, jis būtų praktiškai neįvykdomas, kadangi CPK 736 str. 1 d. 1 p. nustato, kad išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis išieškoma iki penkiasdešimties procentų gaunamų pajamų. Ieškovė, įvertindama savo finansinę padėtį, turi galimybę vidurinio išsilavinimo vaikui siekti valstybinėse mokyklose, kuriose mokslas yra nemokamas, ir sumažinti išlaidas, reikalingas sūnui išlaikyti. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, tačiau jos galimybės įsidarbinti nėra apribotos, o jam nustatytas tik 40 proc. darbingumas.

CPK 93 str. 2 d. nustato, kad tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Teismo sprendime nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neprieštarauja CPK 93 str. įtvirtintoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms, yra teisingas ir protingas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pakartotinai patikrinusi jo sveikatą 2010-11-30 išdavė naują Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0591877, kurioje pakartotinai, dvidešimties metų laikotarpiui (iki 2031-08-13) patvirtino, kad jo darbingumo lygis yra tik 40 proc.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, jog atsakovas S. M. nuo 2010-03-05 iki sūnaus A. M. (M.) pilnametystės (2011-06-25) turi jam teikti 300 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei S. U. ir atsakovui S. M. (M.) gyvenant santuokoje 1993-06-25 gimė sūnus A. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1997-09-10 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, iš atsakovo priteistas vaiko išlaikymas po ¼ visų pajamų arba darbo užmokesčio, bet ne mažiau 0,4 MGL per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Vaikas gyvena su ieškove, kuri užtikrina vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Iš Buities tyrimo akto matyti, kad ieškovė yra užtikrinusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikas nurodė, kad viskuo rūpinasi tik mama, tėvas auklėjime nedalyvauja, materialiai nepadeda, net nepaskambina telefonu, nepasveikina su gimtadieniu (b. l. 25-26). Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas S. M. nemokėjo priteisto išlaikymo, 2001-09-21 buvo įspėtas už vengimą mokėti alimentus, buvo kreiptasi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo (b. l. 12). Atsakovo įsiskolinimas yra 11299,62 Lt, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-31 iš atsakovo gaunamos netekto darbingumo pensijos buvo pervesta ieškovei 4328,13 Lt (b. l. 49). Akivaizdu, kad visa vaiko išlaikymo našta tenka tik ieškovei. Be to, ir taip tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad sūnaus poreikiai yra išaugę po to, kai buvo priteistas išlaikymas 1997 m., kad jos turtinė padėtis yra tokia, jog ji negali viena išlaikyti sūnaus. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad yra bedarbė (b. l. 45), kad augina dar du nepilnamečius vaikus, gim. 2006-10-02 (b. l. 6, 7). Ieškovė, remdamasi šiomis aplinkybėmis, ieškiniu prašė padidinti priteistą sūnui išlaikymą ir priteisti 400 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo šalių sūnus, kuris teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nes neužtenka pinigų pragyvenimui, mokslui (b. l. 71). Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus apie vaiko poreikius, jiems tenkinti reikalingą pinigų sumą, į vaiko tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovas turi teikti 300 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nes pirmosios instancijos teismo nustatyta 250 Lt yra nepakankama išlaikymo suma, atsižvelgiant vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovės turtinė padėtis jai neleidžia dengti žymiai didesnės išlaikymo dalies.

CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė konkrečios vaikui išlaikyti reikalingos sumos, tačiau nurodė, kad ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 1100 Lt suma, iš jos 400 Lt yra už mokslą, kad ieškovės mokamos 400 Lt išlaidos už vaiko mokslą vidurinėje mokykloje, teismo nuomone, yra per didelės, o kitos nurodytos išlaidos nėra neprotingai didelės, atitinka tokio amžiaus ir poreikių lygio asmens, kaip šalių vaikas, išlaikymui reikalingų išlaidų įprastinius dydžius. Tai reiškia, kad buvo nustatyta, jog šalių vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 700 Lt pinigų suma. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad be mokesčio už mokslą sūnaus išlaikymo išlaidos siekia apie 700-800 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.), kad šalių sūnaus išlaikymui yra reikalinga apie 800 Lt išlaikymo suma per mėnesį, darytina išvada, kad nustačius, jog atsakovas turi teikti 250 Lt išlaikymo, ieškovei tektų pareiga teikti 550 Lt išlaikymą ir kompensuoti visas kitas kasdienės priežiūros išlaidas, kurių nekompensuoja šis nustatytas išlaikymas. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra tokia, jog ji galėtų teikti tokio dydžio išlaikymą. Kaip jau buvo minėta, atsakovė yra bedarbė, turi dar du nepilnamečius vaikus (dvynius), kuriuos privalo išlaikyti, byloje pateikė įrodymus, kad jos sutuoktiniui mokamas 883,50 Lt darbo užmokestis (b. l. 46). Įvertinus tai, kad ieškovės galimybės įsidarbinti yra didesnės, nei kad atsakovo, nes atsakovo darbingumo lygis yra 40 proc., netenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti, kad atsakovas turi teikti 400 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad nuo 2009-12-04 nustatyta, jog jis yra netekęs 60 proc. darbingumo (b. l. 33, 89), t. y. atsakovas nėra visiškai nedarbingas. Atsakovui mokama 704,08 Lt netekto darbingumo pensija (b. l. 48). Atsakovas neteikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, buvusią iki buvo nustatyta netekto darbingumo dalis, t. y. ar dirbo ir gavo pajamas, jei nedirbo, tai dėl kokių priežasčių. Byloje yra VĮ „Regitra“ pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovo vardu yra įregistruoti trys automobiliai (b. l. 16).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių iš dalies tenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas ir pakeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistos iš atsakovo S. M. (M.) nepilnamečiam sūnui A. M. (M.) išlaikyti periodinės išmokos po 250 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2010-03-05, iki sūnaus pilnametystės, nurodant, kad priteistos išmokos yra po 300 Lt.

Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 204 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y advokato atstovavimo išlaidų, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį. Išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atsižvelgiant į šios bylos ginčo pobūdį, aplinkybes, dėl kurių ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir atsakovo prašymą dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti. CPK 98 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, jam sumokėjo 400 Lt (b. l. 30, 31). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti (b. l. 28). Ieškovė byloje buvo pareiškusi ieškinį dėl priteisto iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo ir šis jos reikalavimas buvo patenkintas, t. y. nebuvo patenkintas atsakovo prašymas ieškinį atmesti, todėl teigti, kad sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, nėra pagrindo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas byloje yra nepilnametis jo sūnus. Šie atsakovo argumentai yra pagrįsti, nes byloje dėl išlaikymo priteisimo ieškovas iš tikrųjų yra nepilnametis vaikas, o jo motina šiuo atveju atstovauja jo interesams. Teisme dalyvavęs vaikas nurodė, kad sutinka su ieškiniu, nes neužtenka pinigų pragyvenimui, mokslui. Taigi byla iš esmės buvo nagrinėjama tarp nepilnamečio vaiko ir tėvo, kuris ilgą laiką neteikia vaikui pakankamo dydžio išlaikymo ir dėl to buvo paduotas ieškinys. Be to, kaip jau minėta, ieškovės turtinė padėtis nėra gera, jai nepakanka lėšų tam, kad būtų užtikrinti vaiko poreikiai, todėl nėra teisinga ir protinga iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui, kai ji tuos pinigus turi skirti vaiko poreikiams patenkinti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteistos iš atsakovo S. M. (S. M.) nepilnamečiam sūnui A. M. (A. M.) išlaikyti periodinės išmokos po 250 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2010-03-05, iki sūnaus pilnametystės, nurodant, kad priteistos periodinės išmokos po 300 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2010-03-05, iki sūnaus pilnametystės.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės S. U. priteista atsakovui S. M. (S. M.) 204 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Alma UrbanavičienėPetras Jaržemskis