Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbantis, teistas:

1994-07-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;1995-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 1961 m. BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 43 str., bausmė subendrinta su 1994-07-27 o nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams. 1996-03-14 atlikęs bausmę; 1997-10-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams. 2000-04-13 atlikęs bausmę;2001-05-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 206 str., laisvės atėmimu l metams 6 mėnesiams. Pritaikius 2000-04-11 LR įstatymo „Dėl amnestijos akto“ l str. l d. l p., nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;2003-10-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu l metams; 2003-10-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. l d., laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams. 2004-08-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2003-10-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nusikalstamos veikos iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. l d. perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. l d. (2004-07-05 įstatymo redakcija), ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams; 2004-01-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2003-10-07 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams.

2004-03-26 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., subendrintos bausmės, paskirtos 2003-10-15 ir 2004-01-14 nuosprendžiais, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.

2004-09-20 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., subendrintos bausmės, subendrintos 2004-03-26 nutartimi ir 2004-08-17 nutartimi, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams; 2007-10-08 bausmę atlikęs;

2009-01-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu BK 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams;2009-03-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 7 mėnesiams;2009-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009-06-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009-03-18 nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams. 2009-08-27 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4,9 d subendrintos 2009-01-30 ir 2009-04-20 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams; 2009-10-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. l d., laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., bausmė subendrinta su 2009-01-30, 2009-03-18, 2009-04-20 nuosprendžiais ir 2009-08-27 nutartimi subendrintomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas l metams 8 mėnesiams. 2010-12-13 bausmę atlikęs; 2011-10-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., areštu 20 parų. 2011-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., 9d., bausmė subendrinta su 2011-10-26 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė areštas 45 paroms; 2012-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.2012-02-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2011-12-29 nuosprendžiu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams. Bausmės neatlikęs2012-05-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Bausmės neatlikęs,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (2 nusikaltimai), 181 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, ir

K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (2 nusikaltimai), 181 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G., panaudodamas fizinį smurtą ir grasinimą tuoj pat jį panaudoti, pagrobė svetimą turtą. Ž. G. ir K. Ž., veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino neteisėtai įgyti svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti:

2011 m. rugsėjo 24 d., apie 15.10 val., bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Ž. G., grasindamas sumušti I. C., pagrobė 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“ su 5 Lt vertės „Pildyk“ SIM kortele, kurios sąskaitoje buvo 10 Lt ir iš I. C. piniginės pagrobė 100 Lt. Atėjus į butą K. Ž., Ž. G., veikdamas bendrininkų grupe su K. Ž., du kartus ranka trenkė I. C. į ranką, o K. Ž. papurtė už pečių ir pagrasino ją sumušti, K. Ž. ir Ž. G. pareikalavo pasakyti I. C. vardu išduotos AB Swedbank mokėjimo kortelės PIN kodą, tačiau, nukentėjusiajai atsisakius pasakyti PIN kodą, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

2011 m. lapkričio 15 d., apie 15.25 val., nustūmęs buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, duris atidariusį T. V., kartu su K. Ž. neteisėtai įsibrovė į butą. K. Ž. iš buto išėjus, Ž. G., užrakinęs buto duris, pagrobė 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Omnitel“, 80 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 20 Lt vertės dokumentų dėklą, pinigus -2 Lt, 7 Lt vertės bibliotekos skaitytojo kortelę.

Be to, Ž. G. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti:

Laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2011 m. gruodžio 1 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 3 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,006 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 3 tabletes, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – oksazepamo, ir 2 ampules, kuriose buvo 0,02 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, kol apie 10.30 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate, Tilžės g. 34, Klaipėda, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

K. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad, panaudodamas fizinį smurtą ir grasinimus tuoj pat jį panaudoti, pagrobė svetimą turtą:

2011 m. rugsėjo 24 d., apie 15.20 val., atėjęs į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, K. Ž., veikdamas bendrininkų grupe su bute jau esančiu Ž. G., iš I. C. piniginės plėšimo būdu pagrobė 100 Lt.

Ž. G. ir K. Ž. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į patalpą ir panaudoję peilį pagrobė svetimą turtą bei neturint teisėto pagrindo atvirai vertė kitus asmenis perduoti turtą grasinant prieš nukentėjusius ir kitus asmenis panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant kitokią psichinę prievartą:

Ž. G. ir K. Ž., veikdami bendrininkų grupe, 2011 m. spalio 25 arba 26 d. apie 1.30 min., nustūmę buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, duris atidariusią A. S., neteisėtai įsibrovė į butą, Ž. G. A. S. parodęs su savimi atsineštą peilį ir pasakęs, kad juo papjautų bute esančius pašalinius asmenis, iš A. S. piniginės pagrobė 200 Lt, iš jų 100 Lt perdavė K. Ž.. Po to Ž. G., pasidėjęs šalia peilį, kuriuo baugino nukentėjusiąją, K. Ž. būnant šalia, pareikalavo iš prostitucija besiverčiančios A. S. jam ir K. Ž. mokėti po 50 Lt nuo kiekvieno asmens, kuriam ji suteiks lytines paslaugas. Tą pačią dieną apie 9 val., į butą atvykus prostitucija besiverčiančiai I. C., Ž. G., K. Ž. būnant šalia, grasindamas prieš ją ir jos artimuosius panaudoti fizinį smurtą, pagrasinęs pareikalauti 3000 Lt už tai, kad I. C. ir A. S. vertėsi prostitucija be jo ir K. Ž. sutikimo, pareikalavo iš I. C. jam ir K. Ž. mokėti po 50 Lt nuo kiekvieno asmens, kuriam ji suteiks lytines paslaugas.

Be to, Ž. G. ir K. Ž. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į patalpą ir panaudodami fizinį smurtą pagrobė asmens dokumentą:

Ž. G. ir K. Ž., veikdami bendrininkų grupe, 2011 m. lapkričio 15 d. apie 15.25 val., nustūmę buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, duris atidariusį T. V., neteisėtai įsibrovė į butą, kuriame, K. Ž. išvažiavus atvežti A. S., Ž. G., užrakinęs buto duris, du kartus ranka trenkė T. V. į galvą, spyrė į petį ir pagrobė T. V. vairuotojo pažymėjimą.

K. Ž. buvo kaltinamas ir tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. G., įsibrovęs į patalpą ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

K. Ž., veikdamas bendrininkų grupe su Ž. G., 2011 m. lapkričio 15 d., apie 15.25 val., nustūmę buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, duris atidariusį T. V., neteisėtai įsibrovė į butą, kuriame, K. Ž. išvažiavus atvežti A. S., Ž. G., užrakinęs buto duris, du kartus ranka trenkė T. V. į galvą, spyrė į petį ir pagrobė pagrobė 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Omnitel“, 80 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 20 Lt vertės dokumentų dėklą, pinigus -2 Lt, 7 Lt vertės bibliotekos skaitytojo kortelę.

(BK 180 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 214 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamasis Ž. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 24 d. jo draugas paskambino prostitutei, nes Ž. G. norėjo pasinaudoti jos paslaugomis. Prostitutė pasakė adresą. Pas prostitutę ėjo vienas Ž. G.. Buto duris atidarė I. C.. Ž. G. paklausė kokias konkrečias paslaugas ji teikia. I. C. atsakė, kad nedaro jokių masažų, teikia sekso paslaugas, pasakė kainą – 150 Lt. Ž. G. davė jai 200 Lt. Po to, kai jie atliko lytinį aktą, Ž. G. paprašė I. C. atiduoti grąžą 50 Lt, tačiau ji neturėjo. Ž. G. atsiėmė savo 200 Lt. Paskambino K. Ž.. K. Ž. ir dar vienas pažįstamas atėjo į I. C. butą. Ž. G. pasakė: „jei norit, galit „paprikolinti“. K. Ž. nenorėjo ir su Ž. G. išėjo, o dar vienas pažįstamas pasiliko pas I. C.. Ž. G. nukentėjusiosios I. C. pinigų – 100 Lt ir jos telefono neėmė, jų neėmė ir K. Ž.. Ž. G. nemušė I. C., netrenkė jai per ranką. K. Ž. taip pat nemušė nukentėjusiosios. Mokėjimo kortelių nematė, jų kodų nereikalavo.

Šiems kaltinamojo Ž. G. parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2011 m. gruodžio 20 d. apklausos metu Ž. G. paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., jis ir K. Ž. skelbime surado prostitutės telefoną ir su ja susisiekė trumposiomis žinutėmis, ketindami pasinaudoti prostitutės teikiamomis paslaugomis. Prostitutė pati pasakė adresą ir Ž. G. atėjo į I. C. butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Su prostitute žinutėmis susirašinėjo K. Ž., tačiau Ž. G. pas I. C. atėjo vienas. Bute nieko nebuvo, tačiau netrukus taksi automobiliu atvažiavo I. C., prisistačiusi K. vardu, ir nusivedė Ž. G. į butą. Ž. G. jai parodė, kad turi 200 Lt. Su I. C. „pasimylėjo“, tačiau pinigų jai nedavė. Netrukus į butą atėjo K. Ž. ir dar vienas nepažįstamas vaikinas. Ž. G. susiruošus išeiti su K. Ž., prostitutė I. C. pareikalavo sumokėti už paslaugą 150 Lt. Ž. G. pinigų jai nedavė. I. C. nei Ž. G., nei K. Ž. nemušė, jokių daiktų iš buto jie neėmė. Ž. G. ir K. Ž. nereikalavo I. C. pasakyti mokėjimo kortelių PIN kodus (II t., b.l. 81-83).

Kaltinamasis K. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 24 d. jis ir Ž. G. „baliavojo“ iki vidurnakčio, susiskambino su prostitute. Pas prostitutę išėjo Ž. G. vienas. K. Ž. toliau gėrė su draugais, jų buvo daug. Paskambino Ž. G. ir K. Ž. nuėjo pas Ž. G.. Neatsimena, kas jį įleido į butą. Bute rado apsiverkusią I. C.. K. Ž. ją papurtė už pečių, paklausė: „ko verki“. I. C. neatrodė sumušta, ji tik verkė. Papurtė ją netirpiai, fizinio skausmo nukentėjusioji dėl to nepajuto. Po to abu su Ž. G. išėjo iš buto. Jokių daiktų, telefonų, pinigų, ar mokėjimo kortelių neėmė, pasakyti PIN kodus I. C. neprašė. Ž. G. nukentėjusiosios I. C. nemušė. K. Ž. pas I. C. atėjo vienas.

Šiems kaltinamojo K. Ž. parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2012 m. kovo 6 d. apklausos metu K. Ž. paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį, Liepų g., skvere, prie K.Donelaičio skulptūros, geriant alkoholinius gėrimus, Ž. G. pasakė norintis pasinaudoti prostitutės paslaugomis. Siūlė K. Ž. eiti su juo kartu pas prostitutę, bet K. Ž. atsisakė. Ž. G. telefonu susisiekė su prostitute, parašydamas jai SMS žinutę. Kieno telefonu naudojosi Ž. G., rašydamas žinutę, K. Ž. neprisimena. Ž. G. pas prostitutę išėjo vienas. Po valandos jis paskambino K. Ž. ir pakvietė ateiti. Ž. G. pasakė buto, kuriame jis yra su prostitute, adresą. Butas buvo (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte, adreso neatsimena. Bute buvo tik Ž. G. ir prostitutė, kaip vėliau sužinojo – I. C.. K. Ž. atėjus į butą I. C. verkė, o ką darė Ž. G., jis neatsimena. Ž. G., girdint K. Ž., pradėjo reikalauti I. C. pasakyti banko kortelių PIN kodus. I. C. vėl pradėjo verkti. K. Ž. neatsimena, ar Ž. G. banko korteles surado jam jau esant bute, ar iki ateinant. K. Ž. papurtė verkiančią I. C. už pečių ir pasakė jai kažkokį griežtą žodį. K. Ž. neatsimena, ar jis pats reikalavo I. C. pasakyti banko kortelių PIN kodus. K. Ž. nematė Ž. G. suduodant nukentėjusiajai smūgius. I. C. nesakė kortelių PIN kodų, todėl K. Ž. ir Ž. G. nusprendė trumpam išeiti iš buto, todėl K. Ž. pakvietė vieną iš sugėrovų, kad jis pasaugotų I. C.. Banko korteles paliko I. C. bute, jomis pasinaudoti nebandė. Išėjęs iš buto Ž. G. pasakė, kad prostitutei už lytines paslaugas sumokėjo 200 Lt, o išeidamas pinigus atsiėmė. Ar Ž. G. paėmė I. C. telefoną, K. Ž. nežino. Apsilankymo pas I. C. metu, K. Ž. nematė Ž. G. naudojantis nukentėjusiosios telefonu (II t., b.l.151-154).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad yra juose „daug tiesos“.

Nukentėjusioji I. C. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priėmė klientą kaltinamąjį Ž. G.. Po lytinio akto jis sumokėjo pinigus už paslaugą, tačiau netrukus pinigus nuo stalelio pasiėmė atgal. I. C. paėmė į rankas telefoną, Ž. G. telefoną iš rankos atėmė. Telefonas buvo naujas, Nokia SD01. Po to bute tikrino daiktus, ieškojo pinigų. Rado piniginę, išėmė banko mokėjimo korteles, liepė pasakyti kortelių PIN kodus. I. C. kortelių PIN kodų nepasakė, todėl Ž. G. jas padėjo atgal į piniginę. Ž. G. sudavė nukentėjusiajai I. C. du kartus į ranką. Po suduotų smūgių ji pajuto skausmą, ranką skaudėjo dvi dienas. Ž. G. su kažkuo susiskambino, netrukus atėjo kitas kaltinamasis K. Ž., paskui dar vienas vyras, kurio I. C. neįsidėmėjo. Ž. G. liepė jai sėdėti, nešaukti. K. Ž. papurtė už pečių, kad I. C. neverktų. Kai Ž. G. paėmė jos telefoną ir 200 Lt, kuriuos pats buvo davęs prieš lytinį aktą, kaltinamojo K. Ž. bute nebuvo. Į gydytoją nesikreipė, į ekspertinę įstaigą dėl sužalojimo masto įvertinimo nenuvyko.

Šiems nukentėjusiosios I. C. parodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu perskaityti jos ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai:

2011 m. rugsėjo 28 d. apklausos metu I. C. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 14.30 val. ji gavo SMS žinutę, kad į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atvyks klientas. Butą merginoms masažui daryti nuomojo T. V.. Jis dienraščiuose skelbė, kad merginos atlieka atpalaiduojantį masažą. Be masažų, I. C. atlikdavo su klientais ir lytinį aktą. Gavusi SMS žinutę, apie 14.50 val. I. C. atvyko į butą (duomenys neskelbtini). Klientas jau laukė prie buto durų. Įėjęs į butą, klientas iš karto sumokėjo 200 Lt už būsimas paslaugas. Po lytinių santykių, klientas tapo agresyvus, pareikalavo atiduoti 200 Lt. I. C. atidavė jam jo paties sumokėtus 200 Lt. Klientas nenurimo, pagrasino panaudoti fizinį smurtą ir atėmė I. C. rankoje laikomą telefoną „Nokia C2-01“, juodos spalvos korpusu, su sidabrinės spalvos apvadu, 300 Lt vertės. Telefone buvo įdėta išankstinio apmokėjimo kortelė „Tele 2“ Nr. (duomenys neskelbtini), jos vertė 5 Lt. Kortelės sąskaitoje buvo 10 Lt. Atimdamas telefoną, klientas smūgių jai nesudavė, jį tiesiog išplėšė iš rankos. Po to jis pagrasino I. C. sudaužyti, pareikalavo atiduoti visus turimus pinigus, iškraustė I. C. rankinę. Iš rankinės išėmė piniginę, joje rado ir pasiėmė 100 Lt. Piniginėje radęs banko mokėjimo kortelę, pakeltu tonu pareikalavo pasakyti kortelės PIN kodą. I. C. atsisakius pasakyti kortelės PIN kodą, Ž. G. kažkam paskambino ir paprašė ateiti. Netrukus į butą atėjo kitas vaikinas. Atėjus šiam vaikinui ir jam girdint, Ž. G. vėl pareikalavo I. C. pasakyti banko kortelės PIN kodą, pagrasino, kad priešingu atveju jie nukentėjusiąją „išjungs“. I. C. atsisakė pasakyti kortelės PIN kodą. Klientas įdėjo kortelę atgal į rankinę ir ranka sudavė nukentėjusiajai du smūgius į kairiąją ranką. Ant rankos liko įbrėžimai, galimai nuo kliento mūvėto žiedo, ranką ilgai skaudėjo. Antrasis vaikinas iškvietė trečią vaikiną. Fizinį smurtą prieš I. C. naudojo tik pirmasis vaikinas, kuriam ji suteikė seksualines paslaugas. Antrasis vaikinas ją purtė už pečių. Vėliausiai atėjęs vaikinas jokio smurto nenaudojo. Jam atėjus, pirmieji du vaikinai išėjo. Trečiasis vaikinas turėjo nukentėjusiąją saugoti. Jam nuėjus į virtuvę ieškoti žiebtuvėlio, I. C. išlipo per langą iš buto į kito buto balkoną. Kitame bute buvo moteris, kuri I. C. prašymu iškvietė policijos pareigūnus (I t., b.l. 17-20). 2011m. spalio 10 d. apklausos metu nukentėjusioji I. C. parodė, kad klientas paskambino jai telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.26-27).

2012 m. kovo 5 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, nukentėjusioji I. C. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 24 d. pas ją į namus, kaip klientas, atėjo vienas Ž. G.. Po lytinio akto jis atėmė iš I. C. savo paties duotus 200 Lt, mobilaus ryšio telefoną. Po to kažkam paskambino ir į butą atėjo K. Ž.. Tuo metu Ž. G. kraustė I. C. rankinę, o K. Ž. tai matė. Ž. G. rankinėje surado dvi banko mokėjimo korteles ir reikalavo pasakyti jų kodus. I. C. kodų nepasakius, Ž. G. jai sudavė du smūgius į ranką. I. C. ėmė verkti, tada K. Ž. ją papurtė ir pasakė, kad „išjungs“(II t., b.l. 1-3).

2012 m. kovo 8 d., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, I. C. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Ž. G. 2011 m. rugsėjo 24 d. pas ją atėjo kaip klientas. Po lytinio akto jis atsiėmė sumokėtus 200 Lt, I. C. telefoną ir pinigus iš jos rankinuko. Ž. G. jau buvo paėmęs pinigus, kai atėjo K. Ž.. Ž. G. rado korteles, liepė pasakyti PIN kodus. Kai I. C. kodų nepasakė, jis sudavė jai į kairį petį du smūgius. K. Ž. pasakė, jei nepasakys kodų ją „išjungs“ (II t., b.l. 9-10).

Nukentėjusioji I. C. patvirtino šiuos savo parodymus ir paaiškino, kad pirmas į jos butą atėjęs klientas yra kaltinamasis Ž. G., kitas, Ž.Prašymu, vėliau atėjęs vaikinas yra kaltinamasis K. Ž..

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. C. atpažino kaltinamąjį Ž. G., pagal jo atvaizdą, kaip klientą, kuris po atlikto lytinio akto ją sumušė ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną, pinigus (I t., b.l. 34-37).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. C. atpažino kaltinamąjį K. Ž., pagal jo atvaizdą, kaip asmenį, pravarde „Z.“, kuris lankėsi jos bute ir kartu su Ž. reikalavo pasakyti mokėjimo kortelės PIN kodą (I t., b.l. 38-41).

Liudytoja V. N. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tikslios datos neatsimena, apie 15 val., būdama savo bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, antrame aukšte, išgirdo kažką beldžiant į langą ir prašant pagalbos. Buto balkone stovėjo mergina. Ji buvo išsigandusi, verkė. Merginą liudytoja anksčiau buvo mačiusi vaikštant kieme su mažu vaiku, žinojo, kad ji gyvena nuomojamame bute kitoje laiptinėje. V. N. įsileido merginą į savo butą. Mergina buvo labai išsigandusi, ilgai verkė, akys raudonos nuo ašarų. Ji šaukė: „mano vaikas, mano rankinukas“, prašė iškviesti policijos pareigūnus. Merginos kairė ranka žemiau peties buvo šviežiai nubrozdinta. V. N. atkreipė dėmesį, kad ant to paties merginos peties buvo tatuiruotė, o žemiau tatuiruotės įbrėžimai. V. N. nekalba lietuviškai, todėl surinko bendrosios pagalbos telefono numerį ir padavė merginai savo telefoną, kad ji pati paaiškintų, kas atsitiko. Baigusi kalbėti, mergina papasakojo, kad ją bute užpuolė ir ji bėgdama nuo užpuolikų išlipo per savo buto langą į V. N. buto balkoną. Po 10 minučių į V. N. butą atvyko policijos pareigūnai.

Liudytoja A. S. parodė, kad jos draugė I. C. papasakojo, jog 2011 m. rugsėjo 24 d., bute, (duomenys neskelbtini), buvo apiplėšta kliento. Prieš išvykdama susitikti su klientu, I. C. liudytojos A. S. bute paliko savo mažametį vaiką. Grįžusi I. C. papasakojo, kad pas ją atėjo du nepažįstami vyrai, vienas šviesus, kitas tamsus. Jie užpuolė I. C. ir apiplėšė. Po mėnesio tie patys vaikinai buvo atėję ir į A. S. butą. I. C. tada taip pat buvo pas ją. Ji pasakė, kad ją apiplėšė tie patys vaikinai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. atpažino kaltinamąjį Ž. G., pagal jo atvaizdą, kaip asmenį, kuris po atlikto lytinio akto sumušė ir apiplėšė I. C. (I t., b.l. 60-63).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. atpažino kaltinamąjį K. Ž., pagal jo atvaizdą, kaip asmenį, kurio pravardė „Z.“, ir kuris lankėsi I. C. bute, kai ši buvo sužalota (I t., b.l. 64-67).

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro pateikta informacija, gauta iš mobilaus ryšio tinklo operatorių patvirtina, kad nusikaltimo dieną 2011 m. rugsėjo 24 d. nukentėjusiosios I. C. naudotas išankstinio apmokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas telefono aparate, IMEI (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini) naudotasi iš telefono aparato IMEI (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 24 d., 14.19 val. (I t., b.l. 88-90).

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro pateikta informacija, gauta iš mobilaus ryšio tinklo operatorių patvirtina, kad 2011 m. rugsėjo 26 d., 14.14 val., į nukentėjusiosios I. C. telefono aparatą IMEI (duomenys neskelbtini) įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudotasi iki 2011 m. spalio 1 d. (I t., b.l.96-97).

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro pateikta informacija, gauta iš mobilaus ryšio tinklo operatorių patvirtina, kad 2011 m. rugsėjo 24 d. 13.06 val., į nukentėjusiosios I. C. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė tuo metu buvo aparate IMEI (duomenys neskelbtini), gauta SMS žinutė iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.89).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis Ž. G., grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, pagrobė nukentėjusiosios I. C. mobilaus ryšio telefoną “Nokia CD01“, 300 Lt vertės, su SIM kortele 5 Lt vertės ir išankstiniu apmokėjimu 10 Lt vertės. Grasinimas panaudoti fizinį smurtą pasireiškė grasinimų I. C. „sudaužyti“, jei ši neatiduos visų savo pinigų. Ž. G. sudavė ranka nukentėjusiajai du smūgius į petį. Jis buvo neblaivus, agresyvus, akivaizdžiai fiziškai stipresnis už nukentėjusiąją I. C., į nukentėjusiosios butą išsikvietė dar du vyriškius, tarp jų ir kaltinamąjį K. Ž., tokiu būdu sukurdamas bauginančią situaciją, keliančią nukentėjusiajai realų saugumo trūkumą ir grėsmę. Kaltinamasis Ž. G. teismo posėdžio metu neneigė buvęs pas nukentėjusiąją I. C., kurią žinojo, kaip prostitucija besiverčiančia moterį, tačiau tvirtino iš I. C. tik atsiėmęs savo paties pinigus 200 Lt, kitų jos daiktų ir pinigų neėmęs. Šiuos jo parodymus paneigia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo posėdyje BPK 20 straipsnio numatyta tvarka patikrinti duomenys. Nukentėjusioji I. C. nusikaltimo dieną rašydama policijoje pareiškimą, jam nurodė, kad vienas klientas po suteiktų lytinių paslaugų atėmė jos mobilaus ryšio telefoną „Nokia CD01“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iš rankinės ištraukė piniginę ir joje buvusius I. C. pinigus- 100 Lt. Šio kliento telefono, kuriuo jis susisiekė su I. C., Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.1). 2011 m. rugsėjo 28 d. apklausos metu nukentėjusioji I. C. išsamiai nurodė iš jos pagrobtų daiktų požymius, kaltinamojo Ž. G. veiksmus: kad klientas po lytinių santykių tapo agresyvus, pagrasino panaudoti fizinį smurtą, išplėšė iš rankos jos mobilaus ryšio telefoną. Jis liepė atiduoti visus turimus pinigus ir pats iškraustė jos rankinę, iš piniginės paėmė 100 Lt (I t., b.l.18-19).2011 m. spalio 6 d. apklausos metu I. C. parodė, kad kliento, kuris pagrobė jos telefoną ir pinigus, po šios vagystės ji nematė (I t., b.l. 25). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. C. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamieji Ž. G. ir K. Ž. paaiškino su prostitucija besiverčiančia nukentėjusiąja I. C. susisiekę telefonu, 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 13-14 val., tik negalėjo prisiminti iš kokio telefono tai padarė. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro pateikta informacija, gauta iš mobilaus ryšio tinklo operatorių patvirtina, kad nusikaltimo dieną 2011 m. rugsėjo 24 d. nukentėjusiosios I. C. naudotas išankstinio apmokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas telefono aparate IMEI (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini) naudotasi iš telefono aparato IMEI (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugsėjo 24 d., 14.19 val.: į nukentėjusiosios I. C. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio SIM kortelė tuo metu buvo aparate IMEI (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutė iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.89). 2011 m. rugsėjo 26 d., 14.14 val., į nukentėjusiosios I. C. telefono aparatą IMEI (duomenys neskelbtini) įdėta ta pati SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo su nukentėjusiąja susisiekė Ž. G. (I t., b.l. 88-90, 96-97). Liudytoja V. N. patvirtino, kad 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, apie 15 val., į jo buto balkoną iš kaimyninio buto įlipo mergina, kuri buvo išsigandusi, verkė, prašė iškvieti policijos pareigūnus, kažką kalbėjo apie savo rankinę. V. N. pareigūnus iškvietė savo telefonu. Šios aplinkybės patvirtina, kad Ž. G. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta neįrodyta, jog kaltinamasis K. Ž. dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padaryme.

Kaltinamajame akte formuluojant K. Ž. kaltinimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 15.20 val. į butą atėjęs K. Ž., veikdamas bendrininkų grupe su bute jau esančiu Ž. G., ir iš I. C. piniginės plėšimo būdu pagrobė 100 Lt. Jokių duomenų, patvirtinančių K. Ž. kaltę dalyvavus nukentėjusiosios turto – 100 Lt plėšime, nebuvo surinkta. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis K. Ž. neprisipažino padaręs šį nusikaltimą ir parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį, geriant alkoholinius gėrimus, Ž. G. telefonu susisiekė su prostitute, ir išėjo pas ją. Po valandos Ž. G. paskambino K. Ž. ir pakvietė ateiti į (duomenys neskelbtini), esantį butą. Nukentėjusioji I. C. verkė. Ž. G. jokių daiktų iš nukentėjusiosios buto nepaėmė ir jam neperdavė (II t., b.l.151-154). Kaltinamasis Ž. G. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė paėmęs nukentėjusiosios I. C. telefoną ir pinigus – 100 Lt. Jis tvirtino, kad iki atvykstant kaltinamajam K. Ž., iš nukentėjusiosios atsiėmė tik savo pinigus – 200 Lt. Tuoj po nusikaltimo, 2011 m. rugsėjo 24 d., 16.47 val., rašydama pareiškimą policijoje, I. C. pareiškime nurodė, kad telefoną „Nokia CD01“ ir pinigus 100 Lt iš jos pagrobė vienas asmuo – klientas, su kuriuo ji lytiškai santykiavo. Šis asmuo reikalavo pasakyti banko mokėjimo kortelės PIN kodą, jai PIN kodo nepasakius, telefonu į butą iškvietė savo draugą (I t., b.l. 1). Pareiškime nurodytas aplinkybes nukentėjusioji patvirtino apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir duodama parodymus teisme: parodydama, kad pirmas atėjo kaltinamasis Ž. G., jis po lytinio akto tapo agresyvus, atėmė jos telefoną, iškraustė rankinuką ir paėmė 100 Lt, banko mokėjimo kortelę, reikalavo pasakyti mokėjimo kortelės PIN kodą. I. C. atsisakius pasakyti kortelės PIN kodą, Ž. G. kažkam paskambino ir tik tada į butą atėjo kitas kaltinamasis K. Ž.. Įvykio vietos apžiūros protokole nenurodyta iš kokios konkrečios vietos buvo pagrobti nukentėjusiosios daiktai: pinigai, telefonas (I t., b.l. 8-9). Nors įvykio vietoje buvo fotografuojama, apžiūrėti įvairūs objektai (saldainių dėžutė, tuščias šampano butelis, kvepalų dėžutė ir prezervatyvų dėžutė), nuo šių objektų paimti pirštų pėdsakai, net paimti panaudoti prezervatyvai, tačiau šios nusikalstamos veikos tyrimui svarbūs objektai – rankinė, piniginė, dokumentai, nebuvo apžiūrėti, Baudžiamojo proceso kodekso 207 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nenufotografuoti, ant jų neieškota rankų pirštų pėdsakų. Šiuo atveju to nepadarius, teisiamojo posėdžio metu nebuvo galima baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, kaip to reikalauja Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 4 dalis, patikrinti ar kaltinamasis K. Ž. dalyvavo pagrobiant iš nukentėjusiosios rankinės pinigus – 100 Lt.

Pažymėtina, kad įvykio vietos –(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje apžiūros metu buvo surasti ir paimti du prezervatyvai su biologiniais žmogaus skysčių pėdsakais, kurie vėliau nebuvo tiriami, perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla, kaip tyrimui reikšminga medžiaga (I t., b.l. 8-9, 10).

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Įvertinus bylos duomenis, negalima pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis K. Ž. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo šio nusikaltimo padaryme.

Išteisinus K. Ž., iš Ž. G. kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su K. Ž..

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji Ž. G. ir K. Ž., veikdami bendrininkų grupe, 2011 m. rugsėjo 24 d., pasikėsino neteisėtai įgyti nukentėjusiosios I. C. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tačiau šios savo veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios: nukentėjusioji I. C. mokėjimo priemonės PIN kodo nepasakė ir pabėgo per langą nuo ją bute saugančio nenustatyto asmens. Kaltinamieji Ž. G. ir K. Ž. teisiamojo posėdžio metu neigė reikalavę nukentėjusiosios pasakyti elektroninės mokėjimo kortelės duomenis. Kaltinamasis K. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad atėjęs į nukentėjusiosios I. C. butą, jame rado kaltinamąjį Ž. G. ir apsiverkusią I. C.. I. C. nenustojo verkusi, todėl ją papurtė už pečių, liepė liautis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2012 m. kovo 6 d. K. Ž. paaiškino, kad Ž. G. paskambino K. Ž. ir pakvietė ateiti pas prostitutę, į butą (duomenys neskelbtini). K. Ž. atėjus į butą I. C. verkė, o Ž. G., girdint K. Ž., pradėjo reikalauti I. C. pasakyti banko kortelės PIN kodą. K. Ž. papurtė verkiančią I. C. už pečių ir pasakė jai griežtą žodį. K. Ž. neatsimena, ar jis pats reikalavo I. C. pasakyti banko kortelių PIN kodus. I. C. nesakė kortelių PIN kodų, todėl K. Ž. pakvietė vieną iš sugėrovų, kad jis pasaugotų I. C. (II t., b.l.151-154). Nukentėjusioji I. C. nusikaltimo dieną rašydama pareiškimą policijos komisariate, išsamiai apibūdino abiejų kaltinamųjų konkrečius veiksmus: klientas, ieškodamas pinigų, iškraustė jos rankinę, piniginėje rado ir paėmė banko kortelę, mušė nukentėjusiąją, reikalavo pasakyti kortelės PIN kodą. I. C. kortelės kodų nepasakė, todėl klientas paskambino savo draugui. Atėjęs į butą jo draugas pakėlė I. C. už galvos, papurtė ir pareikalavo pasakyti PIN kodą, pagrasino ją sumušti. I. C. nepasakius PIN kodo, vyriškiai į butą pakvietė dar vieną vyrą, kuris I. C. nemušė, tačiau turėjo ją saugoti, kad ji nepabėgtų (I t., b.l. 1). Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo, nukentėjusioji I. C. patvirtino, kad abu kaltinamieji reikalavo jos pasakyti banko mokėjimo kortelės PIN kodą. Nors nusikalstamas sumanymas padaryti kilo vienam kaltinamajam Ž. G., tačiau kitas kaltinamasis K. Ž. prisijungė prie dar nepabaigto nusikaltimo, kaltinamajam Ž. G. negavus reikalaujamų elektroninės mokėjimo priemonės duomenų. Abu kaltinamieji buvo šio nusikaltimo bendravykdytojai, nusikalstamas sumanymas realizuotas kiekvienam iš jų atlikus objektyviosios pusės veiksmus. Kaltinamasis Ž. G. suduodamas smūgius nukentėjusiajai I. C., grasindamas ją sumušti, neteisėtai siekė įgyti elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo asmenybės identifikavimo duomenis (PIN kodą). Jam nepavykus sužinoti šių duomenų, Ž. G. į butą pakvietė kitą kaltinamąjį K. Ž., kuris prisijungė prie kaltinamojo Ž. G. jau daromo nusikaltimo: girdėdamas kito kaltinamojo Ž. G. neteisėtą reikalavimą pasakyti elektroninės mokėjimo priemonės duomenis purtė nukentėjusiąją, grasino ją sumušti, tokiu būdu ne tik atimdami nukentėjusiajai I. C. galimybę pabėgti, bet ir sukurdami bauginančią situaciją, keldami nukentėjusiajai realų saugumo trūkumą ir grėsmę. Ši kaltinamųjų Ž. G. ir K. Ž. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį.

Iš K. Ž. ir Ž. G. pareikšto kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad jie pasikėsino neteisėtai įgyti dviejų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis. Nukentėjusioji I. C. tiek ikiteisminio, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu tvirtino, kad kaltinamieji reikalavo pasakyti banko mokėjimo kortelės PIN kodą, žodį „kortelė“ naudodama vienaskaitos forma.

Kaltinamasis Ž. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. spalio mėn., apie 2 val. nakties, K. Ž. pasakė, kad jo name gyvena prostitutė, pasiūlė pas ją nueiti. Buto duris atidarė A. S.. Ji bute buvo viena. Pas A. S. jie su K. Ž. nuo 2 val. iki ryto, gerai praleido laiką, gėrė alkoholinius gėrimus. Ž. G. kalbėjo su A. S. apie tai, iš kur ji atvažiavo, su kuo dirba, kam moka už savo darbą. A. S. papasakojo, kad jos dvi merginos dirba su T. V., papasakojo, kad jis nesąžiningas, kad merginos su juo konfliktuoja, parašė „ant jo“ pareiškimą policijoje. A. S. papasakojo, kad T. V. jai skolingas už darbą 10 000 Lt. Ž. G. pasiūlė A. S. padėti išsiaiškinti su T. V. ir be policijos pagalbos. Per visą tą laiką, kol jis kalbėjosi su A. S., K. Ž. buvo išėjęs namo ir vėl sugrįžo. Ryte į A. S. butą atėjo I. C.. Ž. G. nežinojo, kad abi merginos yra pažįstamos. Ž. G. ir K. Ž. su I. C. ir A. S. nesipyko, nekonfliktavo. Jos pačios paprašė, kad padėtų išsiaiškint santykius su T. V.. Ž. G. davė A. S. savo telefono numerį, ji jam pati skambindavo. Per visą tą laiką jis kalbėjosi su A. S. kokius kelis kartus, susitikęs nebuvo. 2011 m. lapkričio mėnesį A. S. paskambino ir pasakė, kad sužinojo, kur gyvena T. V., paprašė atvažiuot. Tą dieną Ž. G. vyko pas T. V., prie jo namų jau laukė I. C. ir A. S.. Ateidamas naktį pas A. S., peilio jis neturėjo. Peilio neturėjo ir K. Ž.. Jie nereikalavo I. C. ir A. S. sumokėti jiems už leidimą verstis prostitucija, nesiūlė „stogo“, nereketavo jų. Iš nukentėjusiosios A. S. rankinės pinigų – 200 Lt neėmė, 100 Lt kaltinamajam K. Ž. nedavė 100 Lt.

Šiems kaltinamojo Ž. G. parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui:

2011 m. gruodžio 1 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno kaltinamasis Ž. G. parodė, kad 2011 m. rugsėjo pabaigoje, bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, K. Ž. ir Ž. G. susitiko su dviem iš matymo pažįstamom prostitutėm I. C. ir A. S.. Jos prašė iš buvusio sutenerio T. padėti išmušti 10 000 Lt. Už tai jos žadėjo atsilyginti. K. Ž. pasakė, kad jos padėtų susitikti su T. (II t., b.l. 72-74).

2011 m. gruodžio 20 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno Ž. G. paaiškino, kad jokių pinigų iš prostitučių I. C. ir A. S. nei jis, nei K. Ž. nereikalavo (II t., b.l. 81-83).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. G. patvirtino šiuos savo parodymus.

Kaltinamasis K. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad sužinojęs, jog jo name gyvena prostitucija besiverčianti A. S., pasiūlė Ž. G. pas ją nueiti. Apie 11-12 val. vakaro abu su Ž. G. nuėjo pas A. S.. Buto duris atidarė A. S. ir pati juos įleido į butą. Peilio K. Ž. neturėjo, jo nematė ir pas Ž. G.. A. S. pasiūlė išgerti Martini. Žinojo, kad A. S. yra prostitutė, bet jos paslaugomis K. Ž. tą vakarą nesinaudojo, nežino, ar paslaugomis naudojosi Ž. G.. Tuo metu, kai Ž. G. bendravo su A. S., K. Ž. kitame kambaryje buvo „įlindęs“ į internetą. Po valandos K. Ž. išėjo, o Ž. G. pasiliko. K. Ž. išeinant A. S. ir Ž. G. nesipyko. K. Ž. naktį leido kazino, ryte vėl atėjo pas A. S.. Netrukus atėjo I. C.. Ž. G. pasakė, kad jos abi dirba prostitutėmis, kad jie suras joms klientų, nes merginos skundėsi, kad klientų nėra. Nukentėjusiosios sakė, kad vienas suteneris joms skolingas 10 000 – 20 000 Lt. Ar Ž. G. paėmė nukentėjusiosios A. S. pinigus, K. Ž. neatsimena. Ž. G. prostitutėms neliepė mokėti už stogą. Ž. G. jam nesakė, kad iš A. S. rankinės paėmė 200 Lt. Pačios nukentėjusiosios siūlė atsilyginti už surastus klientus.

Šiems kaltinamojo Ž. G. parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui:

2011 m. gruodžio 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno K. Ž. paaiškino, kad 2011 m. spalio pabaigoje, Ž. G. pasiūlė nueiti pas prostitutę, vardu A., gyvenančią K. Ž. name, (duomenys neskelbtini). A. jie anksčiau nepažinojo. Apie 24 val. jie paskambino į buto duris, jas atidarė mergina. Ji nuėjo tolyn į butą, o Ž. G. ir K. Ž. nuėjo jai iš paskos. Mergina pastatė išgeri butelį „Martini“, K. Ž. gėrė alų. K. Ž., pamatęs nešiojamą kompiuterį, paprašė A. leisti juo pasinaudoti. Anastasijai leidus, kompiuterį nusinešė į kitą kambarį. K. Ž. negirdėjo apie ką kalbėjo A. ir Ž. G.. Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Po pusvalandžio jis grįžo į kambarį, kuriame buvo Ž. G.. Ž. G. pasakė, kad paėmė 200 Lt, tačiau nesakė kaip tai padarė. K. Ž. paprašė Ž. G. duoti 100 Lt alkoholiui ir kazino. Ž. G. jam davė 100 Lt ir K. Ž. išėjo į kazino „Kiras“. Ž. G. pasiliko A. S. bute. Tuo metu A. S. nebuvo nei sumušta, nei įbauginta. A. S. niekas nemušė ir negąsdino. Apie 9 val. K. Ž. paskambino Ž. G.. Šis pasakė tebesantis pas A., pakvietė ateiti. K. Ž. atėjus į A. S. butą, Ž. G. pasakė laukiantis dar vienos prostitutės, kuri turi netrukus atvažiuoti. Ž. G. sakė, kad su A. S. susitarė merginas saugoti („stoguoti“).Ž. G. paaiškino, kad nori susitarti su merginomis, kad šios už apsaugą jam mokėtų po 50 Lt. Po pusvalandžio į A. butą atvažiavo kita mergina. Ž. G. jai paaiškino, kad ji nuo kiekvieno kliento turės mokėti po 50 Lt. K. Ž. pokalbyje nedalyvavo. Ž. G. merginoms negrasino, jokio termino pagalvoti nenustatė. Merginos pasakė, kad pagalvos ir jie išėjo iš buto (II t., b.l. 129-130).

2012 m. kovo 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno K. Ž. paaiškino, kad 2011 m. lapkričio mėn., apie 23-24 val., K. Ž. ir Ž. G., būdami neblaivūs, nuėjo į prostitutės A. S. butą. Paskambinus, buto duris atidarė pati A. S. ir juos įsileido į butą. K. Ž. nematė, kad Ž. G. turėtų peilį. K. Ž., dalyvaujant I. C. ir A. S., sakė, kad už „stogą“ joms reikės sumokėti po 50 Lt už kiekvieną klientą. Davė tris savaites joms apsispręsti. Jie merginų negąsdino, joms negrasino, kalbėjo ramiu tonu. Po to porą kartų skambino A. S., tačiau apie jos apsisprendimą neklausė (II t., b.l. 153-157).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Ž. šių savo parodymų nepatvirtino, paaiškindama, kad juos davė siekdamas būti paleistas iš suėmimo.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2011 m. spalio pabaigoje, apie 1.30 val., į jos buto duris pabeldė. A. S. girdėjo kaimynės balsą, todėl atidarė duris. Į butą užėjo kaltinamieji Ž. G. ir K. Ž.. Ž. G. turėjo didelį virtuvinį peilį. Jie pasakė žinantys, kad A. S. ir I. C. verčiasi prostitucija be jų žinios, sakė „prikabins“ mokestį. Ž. G. pradėjo kraustyti butą, apžiūrinėti daiktus. Jis paėmė 200 Lt. Kaltinamieji norėjo paimti ir kompiuterius, tačiau A. S. pasakė, kad kompiuteriai jai pačiai reikalingi, todėl jie kompiuterių nepaėmė. A. S. paskambino I. C., paprašė atvažiuoti, apie kaltinamuosius nieko jai nesakė. Kai atvažiavo I. C., kaltinamieji išdėstė sąlygas, davė tris savaites apsispręsti. Sakė mokėti už klientą po 50 Lt, o kaltinamieji bus jų apsauga. Apie T. V. kaltinamiesiems nukentėjusiosios neužsiminė. Peilis gulėjo virtuvėje ant stalo, kaltinamieji išeidami peilį pamiršo. Kaltinamieji apie T. V. žinojo, prašė padėti jį surasti, sakė tada atstos nuo A. S. ir I. C.. Kaltinamieji A. S. negrasino. Lapkričio mėnesį važiuodama prie jūros A. S. pastebėjo Ž. G., suprato, kad jis ją seka. Ž. G. pašaukė A. S. ir paklausė, ar ji jau apsisprendė dėl T. V.. K. Ž. skambino A. S., klausė, kaip reikalai, negrasino. Po to Ž. G. dar buvo atėjęs pas ją išgerti. Peilį ji atidavė tyrėjai.

Šiems nukentėjusiosios A. S. parodymams patikrinti buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai:

2011 m. lapkričio 17 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2011 m. spalio 25 d., apie 1.30 val. į jos butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atėjo du nepažįstami vaikinai. Vėliau sužinojo, kad vieno vaikino vardas Ž., kito pravardė Z. Į butą ji vaikinus įsileido pati. Bute Ž. pasakė žinantis, kad A. S. verčiasi prostitucija ir pasiteiravo, ar ji turi „stogą“. A. S. tikrai verčiasi prostitucija, tačiau „stogo“ ir sutenerio ji neturi. Taip ji ir pasakė vaikinams. Ž. pasakė, kad nuo šiol A. S. jam ir Z. turės mokėti po 50 Lt nuo kiekvieno kliento. A. S. nesutiko jiems mokėti, tada Ž. pradėjo grasinti. Ką tiksliai jis sakė A. S., ji iš išgąsčio neatsimena. Ž. pasakė duodantis trijų savaičių terminą, po to kalbėsis kitaip. Z. visą tą laiką tylėjo, negrasino ir nieko nereikalavo, kalbėjo tik Ž.. Be to, Ž. atėmė iš A. S. 200 Lt. Jie norėjo atimti ir du nešiojamus kompiuterius, bei mobilaus ryšio telefoną. A. S. jiems pasakė, kad minėti daiktai jai reikalingi darbui, bendravimui su klientais, vaikinai šiuos daiktus paliko. Ž. liepė paskambinti draugei I. C., kuri kartu su A. S. verčiasi prostitucija. A. S. nesutiko naktį skambinti, sakė paskambins ryte. Apie 2.30 val. Z. išėjo, o Ž. pasiliko pas A. S.. 8 val. ryte ji paskambino I. C. ir pasikvietė ją į savo butą. Apie 8.10 val. vėl į jos butą grįžo Z., 8.30 val. atvažiavo I. C.. Ž. ir Z. I. C. pasakė, kad jos turės mokėti jiems po 50 Lt už kiekvieną klientą, o jie bus nukentėjusiųjų „stogas“. I. C. ir A. S. pasakė, kad apie tai pagalvos. Vaikinai pasakė, kad jos turi tris savaites ir išėjo. Po savaitės Ž., o vėliau Z. paskambino A. S. ir paklausė, kaip jai sekasi, ar ji pagalvojo dėl jų pasiūlymo. Kiekvieną kartą vaikinams paskambinus, A. S. sakydavo, kad vis dar galvoja. 2011 m. lapkričio 2-3 d. A. S. paskambino Ž. ir paprašė padėti surasti T. V.. A. S. pasakė, kad dabar negalinti kalbėti, nes pas ją svečiuojasi tėvai. Tada Ž. pradėjo grasinti, kad ką nors padarys A. S. tėvams. A. S. nustatė T. V. gyvenamąją vietą ir 2011 m. lapkričio 15 d. apie tai pranešė Ž.. Ž. jos paprašė palaukti prie T. V. namų ir stebėti, kad jis neišeitų. A. S. ir I. C. stebėjo T. V. namą. Po pusvalandžio taksi automobiliu atvažiavo Ž. ir nukentėjusiajai nepažįstamas vaikinas. Netrukus kitu taksi automobiliu atvažiavo Z.. A. S. parvyko į namus. Apie 15 val. į jos namus atvažiavo Z. su kitu vyriškiu ir liepė važiuoti kartu. Jie taksi automobiliu nuvažiavo prie T. V. namų. Z. A. S. pasakė, kad ji T. V. merginai pasiūlytų dirbti prostitute. A. S. įėjusi į T. V. butą, jame buvusiai L. L. pasakė viską, ką jai liepė pasakyti Z.. Po šio įvykio daugiu nei su Ž., nei su Z. ji susitikusi nebuvo (I t., b.l.160-162).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji A. S. 2011 m. lapkričio 17 d. atpažino K. Ž., kaip asmenį pravarde Z.. Jis, kartu su Ž., 2011 m. spalio 25 d. įsiveržė į jos butą ir atėmė 200 Lt, bei siūlė „stogą“ (I t., b.l. 163-167).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji A. S. 2011 m. lapkričio 17 d. atpažino Ž. G., kaip asmenį, vardu Ž., kuris 2011 m. spalio 25 d. su Z. įsivežė į jos butą ir atėmė 200 Lt, siūlė „stogą“ (I t., b.l. 168-172).

2011 m. lapkričio 23 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno A. S. parodė, kad T. V. ieškodavo jai ir I. C. klientų, norinčių pasinaudoti prostitutės paslaugomis. 2011 m. spalio 25 d. į A. S. buto, (duomenys neskelbtini), duris paskambino mergina ir pasakė, kad I. S. užpylė jos butą. Atidarius duris ir bendraujant su mergina, į butą užėjo du vaikinai. Vieną vaikiną vadino Ž., kitą – Z.. A. S. šių vaikinų nepažinojo. Ž. su savimi atsinešė peilį. Jis pasakė, kad peilį atsinešė tam, kad galėtų papjauti bute esančius pašalinius asmenis. Vaikinai A. S. iš buto neišleido nuo 2 val. iki 8.30 val., kol atvyko I. C.. Vaikinai joms pasakė, kad gali tapti jų stogais ir davė trijų savaičių terminą pagalvoti. Jiems išėjus, I. C. pasakė, kad tai tie patys vaikinai, kurie lankėsi jos bute 2011 m. rugsėjo 24 d. Kaip vaikinai sužinojo A. S. adresą, ji nežino, mano, kad pasakė kiti klientai. Dėl šio įvykio A. S. į policiją nesikreipė. A. S. yra pastebėjusi vaikiną, pravarde „Z.“ vedžiojant šuniuką netoli (duomenys neskelbtini), mano, kad jis ją sekė. Ž. liepė A. S. surasti T. V., sakė, jeigu ji to nepadarys Ž. pakenks A. S. šeimos nariams. 2011 m. lapkričio 11 d., A. S. ir I. C., turėdamos laisvo laiko, iš savo kliento sužinojo buto, kuriame darbuojasi T. V. mergina, adresą: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, antrame namo aukšte. Sužinojusi, kur gyvena T. V., A. S. paskambino Ž. ir pasakė jam pasakė adresą. 2011 m. lapkričio 14 d., apie 15 val., pas A. S., į jos butą (duomenys neskelbtini), atvažiavo „Z.“ ir liepė palydėti iki T. V.. A. S. su Z. atvykus pas T. V., bute jau buvo Ž.. T. V. bute nebuvo, jis iššoko per langą ir pabėgo. Liudytojos A. S. apklausos protokole užfiksuota, kad ji ikiteisminio tyrimo pareigūnei pateikė peilį, kurį pas ją į namus atsinešė Ž.. (I t., b.l. 51-53).

Peilio apžiūros protokole užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė Viktorija Mickutė 2011 m. lapkričio 23 d. apžiūrėjo peilį, 31 cm ilgio, medine rankena. Apžiūros protokole nurodyta, kad peilį pateikė liudytoja A. S.. Apžiūra atlikta nedalyvaujant A. S.. Apžiūros metu nebuvo fotografuojama (I t., b.l. 54-55).

2012 m. vasario 10 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, A. S. parodė, kad 2011 m. spalio 25 d. K. Ž. ir Ž. G. buvo jos bute ir iš jos rankinės paėmė 200 Lt. Piniginę iš rankinės ištraukė Ž. G.. Paimdamas iš piniginės pinigus jis jokio fizinio smurto nenaudojo ir negrasino panaudoti. A. S. nematė, kada jis paėmė pinigus, pinigų pasigedo vėliau, pamačiusi ant stalo išverstą piniginę. Tuo metu K. Ž. buvo kitame kambaryje, naudojosi A. S. kompiuteriu ir į jos bei Ž. G. pokalbį nesikišo. „Stogo“ paslaugas siūlė ir A. S. grasino tik Ž. G.. A. S. nematė, ar Ž. G. ką nors perdavė K. Ž.. Apie jokią T. V. skolą ji kaltinamiesiems nesakė. Po to, kai ji ir I. C. parodė Ž. G. T. V. butą, su kaltinamaisiais nebuvo susitikusi (I t., b.l. 173-174).

2012 m. kovo 5 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2011 m. spalio 25 d. į jos buto duris pabeldė mergina, ji už durų girdėjo moters balsą. Atidarius buto duris jokios merginos ji nematė. Ž. G. pradėjus siūlyti savo paslaugas „stogą“, K. Ž. viską girdėjo, tačiau į pokalbį nesikišo. Ž. G. įeidamas į butą rankoje laikė peilį, atkišęs priekyje savęs. Jis peiliu niekam negrasino, tik jį demonstravo. Pamatęs, kad A. S. nejaukiai jaučiasi, Ž. G. peilį padėjo ant stalo šalia savęs. K. Ž. matė, kad Ž. G. turi peilį. K. Ž. išėjus, su ja pasiliko tik Ž. G.. Po to K. Ž. jai nė karto neskambino, skambino tik Ž. G. (I t., b.l. 178-179).

2012 m. kovo 8 d., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo A. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie bandė suteikti jai „stogą“ tuo metu, kai A. S. vertėsi prostitucija. 2011 m. lapkričio 25-26 naktį, į jos buto duris pabeldė. Atidarius duris į butą įėjo kaltinamieji Ž. G. ir K. Ž.. Kaltinamasis Ž. G. pasiūlė dirbti jam. A. S. sakė pagalvosianti. Tada jie paklausė, ar A. S. turi pinigų. Ji piniginėje turėjo 200 Lt. Ž. klausė banko kortelių PIN kodų, A. S. pasakė kortelėmis nesinaudojanti. Ž. apžiūrinėjo butą, po to ji pasigedo piniginėje 200 Lt. Matė Ž. G. laikant jos piniginę rankoje. Ž. kalbėjo apie „stogą“, o K. Ž. nieko nesakė. Jis sėdėjo kitame kambaryje prie kompiuterio ir klausėsi muzikos. Mano, kad K. Ž. tik kaip jo draugas atėjo. Apie 2.30 val. K. Ž. išėjo. A. S. su Ž. G. žaidė kortomis. K. Ž. sugrįžo apie 8 val. Atvažiavus I. C. jie išdėstė savo sąlygas: jos turi sumokėti po 50 Lt už kiekvieną klientą, o jie priderins klientus ir suteiks joms apsaugą. I. C. pasakė, kad jai reikia pagalvoti. Jos abi dar buvo neapsisprendusios dėl šio pasiūlymo, todėl „tempė laiką“. Jokių grasinimų nebuvo. Ž. G. turėjo atsinešęs peilį. Įėjęs į butą jis pasakė, kad jeigu bute būtų svetimas žmogus, būtų jį papjovęs. Tą peilį jis paliko virtuvėje ant stalo. Rankoje peilį laikė neilgai. K. Ž. peilį matė. K. Ž. G. skambindavo kartą per savaitę, klausė kaip sekasi. A. S. jam liepė neskambinėti. Liepė A. S. surasti T. V., sakė, jei neras, susidoros su jos šeima. Apie įvykį policijai papasakojo siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes T. V. policijai buvo papasakojęs priešingai (I t., b.l. 182-185).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad kol ji su Ž. G. kalbėjosi, K. Ž. žaidė jos kompiuteriu. Ž. G. buvo atėjęs išgerti į butą, o K. Ž. atėjo palaikyti Ž. G. kompanijos. Ž. G. neliepė grasinti L. L. ir T. V.. Kaltinamiesiems pretenzijų ji neturi, civilinio ieškinio atsisako.

Liudytoja I. C. parodė, kad 2011 m. spalio mėnesį kaltinamieji norėjo jai „nalogą“ uždėti. Sakė, jei I. C. ir A. S. išeis į normalų darbą, tai kaltinamieji atstos. Iš baimės I. C. sutiko dirbti Ž. G., tačiau jam nedirbo. Daugiau įvykio aplinkybių neatsimena.

Šiems nukentėjusiosios I. C. parodymams patikrinti buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai:

2011 m. gruodžio 1 d., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, I. C. parodė, kad 2011 m. spalio mėn. pabaigoje, ryte, apie 9 val., Ž. ir Z. grasino susidoroti su I. C., norėjo priversti sumokėti „nalogą“, kad I. C. verčiasi prostitucija be jų žinios ir nemoka jiems dalies pelno. Jie siūlė I. C. apsaugą. Jie grasino I. C., jeigu ji nesutiks mokėti kaltinamiesiems po 50 Lt už kiekvieną klientą, susidoros su jos šeima. Apie šį įvykį I. C. policijai ir prokuratūrai nepranešė (I t., b.l.186-188).

2011 m. gruodžio 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji I. C. atpažino kaltinamąjį K. Ž., kaip asmenį, kuris 2011 m. spalio pabaigoje, kartu su Ž., grasino jai fiziniu susidorojimu ir siūlė apsaugą (I t., b.l. 191-194).

2011 m. gruodžio 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji I. C. atpažino kaltinamąjį Ž. G., kaip asmenį, kuris 2011 m. spalio pabaigoje, kartu su Z., grasino jai fiziniu susidorojimu ir siūlė apsaugą (I t., b.l. 195-199).

2012 m. kovo 5 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, nukentėjusioji I. C. parodė, kad 2011 m. spalio pabaigoje , ryte, po A. S. skambučio, susitiko su K. Ž. ir Ž. G.. Jie siūlė „stogo“ paslaugas. Siūlydami „stogą“ grasino abu kaltinamieji, tiek K. Ž., tiek ir Ž. G.. Jie siūlė tris savaites pagalvoti, arba nustoti verstis prostitucija. Jie skambino A. S., klausė, ar ji apsigalvojo, tačiau A. S. kaltinamiesiems nieko nesakė (II t., b.l.1-3).

2012 m. kovo 8 d., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, I. C. parodė, kad A. jai paskambino anksti ryte ir pakvietė atvažiuoti. I. C. nesiskubindama nuvažiavo pas A. S.. A. S. bute buvo abu kaltinamieji: vienas sėdėjo ant sofos, kitas ant kėdės. Patalpa buvo prirūkyta. Kaltinamieji pradėjo aiškinti, „kas ir kaip“. Aiškino, kad jie saugos jas, kad niekas neskriaustų, o merginos mokės po 50 Lt. Jie sakė, kad jos gražiai šnekasi, todėl nebus „nalogo“, kad nesipyktų. Kaltinamieji aiškino visą sistemą, bandė tartis. A. S. su jais nekalbėjo, mieguista buvo. Ji pasakė, kad pagalvos. Peilio I. C. nematė. Ž. atsiprašė už praėjusį katą, kai sudavė I. C.. Išsiskyrė jie kaip paprastai. Neįvardino, kas bus nesusitarimo atveju. Termino jokio atsakymui pateikti jie nenustatė. I. C. jie neskambino, nes ji po 2011 m. rugsėjo 24 d. įvykio su kaltinamaisiais nenorėjo bendrauti. A. S. sakė, kad jai skambino. Su jais susitikusi po to nebuvo. Kaltinamieji I. C. tiesiogiai negrasino dėl artimųjų, grasinimus jai perdavė A. S.. I. C. kaltinamieji negrasino, ji ikiteisminio tyrimo pareigūnui galėjo taip nurodyti iš išgąsčio. A. S. jai sakė, kad moka kaltinamiesiems po 50 Lt už klientą. Ji perduodavo pinigus kaltinamiesiems ir už save ir už I. C.. Kuriuo metu jos apsisprendė dirbti kaltinamiesiems, neatsimena (II t., b.l. 9-14).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. C. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patikslindama, kad išsamių įvykio aplinkybių neatsimena.

Liudytoja ikiteisminio tyrimo pareigūnė Viktorija Mickutė parodė, kad ji ne vieną kartą apklausė nukentėjusiąją A. S., kažkurioje apklausoje ji paminėjo peilį. Tikėtina, kad peilis atsirado jau po nukentėjusiosios A. S. pirmosios, ar net antrosios apklausos. Peilį tyrėjai atnešė pati A. S.. Peilio paėmimo protokolo S.Mickutė neužpildė. Aplinkybių, kaip ir kada nukentėjusioji atnešė peilį, V.Mickutė neatsimena.

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2011 m. lapkričio 23 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnė V.Mickutė apžiūrėjo peilį, kurį pateikė liudytoja A. S. (I t., b.l. 54-56).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje 2012-12-13 Nr. 30-19-IS1-1086 užfiksuota, kad rankų pėdsakai aptikti ant peilio su medine rankena, pateikto nukentėjusiosios A. S. ikiteisminio tyrimo metu, asmeniui identifikuoti netinka (IV t., b.l. 129).

2011 m. lapkričio 18 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leista laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2012 m. sausio 18 d. klausytis kaltinamųjų Ž. G., K. Ž. ir nukentėjusiosios A. S. telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (II t., b.l. 185).

2012 m. gegužės 17 d. Klaipėdos apygardos prokuroro nutarimu pavesta sunaikinti kaltinamųjų Ž. G., K. Ž. ir nukentėjusiosios A. S. elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos įrašus, kaip nereikšmingus bylos tyrimui duomenis (IV t., b.l. 140-142).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Ž. G. ir K. Ž. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, 2011 m. spalio 25 arba 26 d., apie 1.30 min., nustūmę buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, duris atidariusią A. S., neteisėtai įsibrovė į butą, Ž. G. A. S. parodęs su savimi atsineštą peilį ir pasakęs, kad juo papjautų bute esančius pašalinius asmenis, iš A. S. piniginės pagrobė 200 Lt, iš jų 100 Lt perdavė K. Ž.. Ši kaltinamųjų veika kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį pagrindinės sąlygos yra neteisėto įsibrovimo į patalpą, peilio panaudojimo ir svetimo turto įgijimo faktų nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Pažymėtina, kad nuosprendis turi būti grindžiamas patikrintais įrodymais, o ne abejonėmis, ar prielaidomis. Kaltinamieji Ž. G. ir K. Ž. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padarę šią nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad į nukentėjusiosios A. S. butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, juos įsileido pati A. S., jos nestumdė ir nenaudojo apgaulės tam, kad patektų į butą. Bute jokių svetimų daiktų ir pinigų neėmė. Ž. G. peilio neturėjo ir juo negrasino papjauti bute esančių asmenų. Analogiškus parodymus kaltinamasis Ž. G. davė 2011 m. gruodžio 1 d. ir 2011 m. gruodžio 20 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno (II t., b.l. 72-74, 81-83). Kaltinamasis K. Ž. 2011 m. gruodžio 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno patvirtino, kad nukentėjusioji A. S. pati juos įsileido butą, vaišino alkoholiu. Peilio Ž. G. neturėjo. Būnant bute, Ž. G. jam padavė 100 Lt, K. Ž. manymu, šiuos pinigus jis paėmė iš A. S.. Pinigų paėmimo fakto nematė (II t., b.l. 129-130). 2012 m. kovo 6 d. apklausos metu K. Ž. nepatvirtino gavęs iš Ž. G. 100 Lt (II t., b.l. 153-157). Nukentėjusioji I. C. apklausiama 2011 m. gruodžio 1 d. ir 2012 m. kovo 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad į A. S. butą ji atvyko A. S. prašymu. Bute jau buvo kaltinamieji. Peilio ji nematė. Kaltinamieji grasino susidoroti, jeigu ji versis prostitucija ir nemokės „nalogo“ (I t., b.l. 186-188, II t., b.l. 1-3). Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, I. C. parodė, kad nuvažiavus pas A. S., bute buvo abu kaltinamieji. Peilio I. C. nematė. Išsiskyrė jie kaip paprastai. I. C. kaltinamieji negrasino, ji ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė netikslius duomenis, kuriuos jai perdavė A. S. (II t., b.l. 9-14).

Nukentėjusioji A. S. buvo apklausta net šešis kartus, ir visų apklausų metu ji davė nenuoseklius, skirtingus parodymus apie esmines įvykio aplinkybes: 2011 m. lapkričio 17 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, A. S. parodė, kad į butą ji kaltinamuosius įsileido pati. Įeidami į butą jie A. S. pastūmė. Ž. G. atėmė iš A. S. 200 Lt, kurie buvo jos rankinėje. Kaltinamieji siūlė „stogą“, liepė mokėti po 50 Lt už kiekvieną klientą. K. Ž. išėjus namo, A. S. pasiliko su Ž. G.. Apie grasinimus sumušti, ar sužaloti, apie peilio panaudojimą, šiuose parodymuose ji net neužsimena (I t., b.l.160-162). 2011 m. lapkričio 23 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno A. S. parodė, kad į jos buto duris paskambino mergina ir pasakė, kad I. S. užpylė jos butą. Atidarius duris ir bendraujant su mergina, į butą užėjo du vaikinai. Ž. G. turėjo peilį. Vaikinai A. S. iš buto neišleido nuo 2 val. iki 8.30 val., kol atvyko I. C.. Jie pasakė, kad gali tapti jų stogais ir davė trijų savaičių terminą pagalvoti. Apie grasinimus panaudoti fizinį smurtą, apie pinigų 200 Lt pagrobimą, šiuose parodymuose A. S. nekalba (I t., b.l. 51-53). 2012 m. vasario 10 d. apklausos metu A. S. parodė, kad 2011 m. spalio 25 d. K. Ž. ir Ž. G. buvo jos bute ir iš jos rankinės paėmė 200 Lt. Piniginę iš rankinės ištraukė Ž. G.. Paimdamas iš piniginės pinigus jis jokio fizinio smurto nenaudojo ir negrasino panaudoti. A. S. nematė, kada jis paėmė pinigus, pinigų pasigedo vėliau. Tuo metu K. Ž. buvo kitame kambaryje, naudojosi A. S. kompiuteriu. A. S. nematė, ar Ž. G. ką nors perdavė K. Ž. (I t., b.l. 173-174). 2012 m. kovo 5 d. apklausos metu ji parodė, kad į jos buto duris pabeldė mergina, už durų girdėjo moters balsą, tačiau atidarius buto duris merginos nebuvo. Ž. G. įeidamas į butą rankoje laikė peilį, atkišęs priekyje savęs. Jis peiliu niekam negrasino, tik jį demonstravo. K. Ž. išėjus, su ja pasiliko tik Ž. G. (I t., b.l. 178-179). 2012 m. kovo 8 d., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, A. S. parodė, kad kaltinamieji atėjo pas ją, paklausė, ar A. S. turi pinigų. Ji piniginėje turėjo 200 Lt. Ž. klausė banko kortelių PIN kodų. Vėliau ji pasigedo piniginėje 200 Lt. Matė Ž. G. laikant jos piniginę rankoje. Jokių grasinimų nebuvo. Ž. G. turėjo atsinešęs peilį. Įėjęs į butą jis pasakė, kad jeigu bute būtų svetimas žmogus, būtų jį papjovęs. K. Ž. G. skambindavo kartą per savaitę, klausė kaip sekasi. A. S. jam liepė neskambinėti. Apie įvykį policijai papasakojo siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes T. V. policijai buvo papasakojęs priešingai (I t., b.l. 182-185). Tokie nenuoseklūs nukentėjusiųjų I. C. ir A. S. parodymai leidžia pagrįstai manyti, jog jos nepilnai suvokė, netiksliai atsimena, ar sąmoningai iškraipo įvykio aplinkybes, siekdamos išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl nteisėto įsibrovimo į T. V. butą. Pažymėtina, jog apie nusikaltimą ikiteisminio tyrimo įstaigai nei A. S., nei I. C. nepranešė, o apie jo aplinkybes papasakojo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusiųjų T. V. ir L. L. pareiškimus dėl 2011 m. lapkričio 15 d. jų atžvilgiu padaryto nusikaltimo.

Nukentėjusioji A. S. apklausiama pirmą kartą 2011 m. lapkričio 17 d. nedavė parodymų apie tai, kad kaltinamasis Ž. G. į jos namus atsinešė peilį ir juo grasino papjauti pašalinius asmenis. Pirmą kartą apie šią aplinkybę ji prisiminė tik 2011 m. lapkričio 23 apklausos metu. Ji ikiteisminio tyrimo pareigūnei pateikė peilį, kurį neva atsinešė ir jos bute pamiršo kaltinamasis Ž. G., tačiau tai nėra pakankamas įrodymas kaltinamųjų Ž. G. ir K. Ž. kaltei pagrįsti. Peilio atsiradimas byloje nebuvo užfiksuotas daiktų paėmimo protokolu. Peilis 2011 m. lapkričio 23 d. buvo apžiūrėtas, tačiau apžiūra nebuvo detaliai fiksuojama ir netinkamai įforminti jos rezultatai. Apžiūros protokole nenurodyta, ar ant peilio buvo ieškoma pirštų pėdsakų. Teisiamojo posėdžio metu šių aplinkybių išsiaiškinti nepavyko, kadangi Klaipėdos apskrities VPK kriminalistinių tyrimų biuro specialistas negalėjo identifikuoti ant peilio aptiktų pirštų pėdsakų. Peilio paėmimą ir apžiūrą atlikusi liudytoja V.Mickutė neprisiminė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis atsirado peilis, kodėl peilio paėmimas nebuvo užfiksuotas procesiniuose dokumentuose. Nukentėjusiosios A. S. apklausą atlikusi tyrėja V.Mickutė patvirtino neišsiaiškinusi, kodėl liudytoja peilio nepateikė anksčiau, kur jis buvo rastas, kaip buvo laikomas visą mėnesį nuo nusikalstamos veikos (2011 m. spalio 25 d. iki jo apžiūros 2011 m. lapkričio 23 d.).

Baudžiamojo proceso kodekso 207 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apžiūrimi daiktai turi būti kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Ši norma yra imperatyvi, todėl peilio paėmimą ir apžiūrą atlikę pareigūnai privalėjo šią nuostatą vykdyti ir ant objektų, galimai turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ieškoti nusikalstamos veikos pėdsakų, nufotografuoti. Šiuo atveju to nepadarius, teisiamojo posėdžio metu nebuvo galima patikrinti pėdsakų – duomenų suradimo patikimumo baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, kaip to reikalauja Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 4 dalis. Be nukentėjusiosios A. S. prieštaringų parodymų, kitų įrodymų, patvirtinančių K. Ž. ir Ž. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, byloje nėra.

Taip pat byloje nėra patikimų duomenų, kad Ž. G. ir K. Ž. plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiosios A. S. pinigus – 200 Lt. A. S. teigė, kad po kaltinamųjų apsilankymo ji piniginėje pasigedo 200 Lt. Vienos apklausos metu net tvirtino, kad kaltinamieji reikalavo pasakyti jos banko kortelių PIN kodus, tačiau šių aplinkybių vėlesnių apklausų metu nepatvirtino nei pati nukentėjusioji A. S., nei kiti byloje ištirti duomenys. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. S. tvirtino kaltinamiesiems turtinių pretenzijų neturinti.

Pažymėtina, kad įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiūra neatlikta. Abi nukentėjusiosios I. C. ir A. S. apklaustos daugiau, nei po penkis kartus, tačiau siekiant patikrinti jų parodymus, neatliktas parodymų patikrinimas vietoje, neapžiūrėta piniginė, iš kurios neva dingo A. S. pinigai, neieškota pėdsakų, galinčių patvirtinti kaltinamųjų kaltę šio nusikaltimo padarymu.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Įvertinus bylos duomenis, remiantis vien tik nenuosekliais nukentėjusiųjų A. S. ir I. C. parodymais negalima pagrįstai manyti, kad kaltinamieji Ž. G. ir K. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (A. S. 200 Lt turto pagrobimas įsibrovus į patalpą ir panaudojus peilį). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Kaltinamieji išteisinami nesant jų veikoje nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Ž. G. ir K. Ž. buvo kaltinami ir tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, 2011 m. spalio 25 arba 26 d., Ž. G., pasidėjęs šalia peilį, kuriuo baugino nukentėjusiąją, K. Ž. būnant šalia, pareikalavo iš prostitucija besiverčiančios A. S. jam ir K. Ž. mokėti po 50 Lt nuo kiekvieno asmens, kuriam ji suteiks lytines paslaugas. Tą pačią dieną apie 9 val., į butą atvykus prostitucija besiverčiančiai I. C., Ž. G., K. Ž. būnant šalia, grasindamas prieš ją ir jos artimuosius panaudoti fizinį smurtą, pagrasinęs pareikalauti 3000 Lt už tai, kad I. C. ir A. S. vertėsi prostitucija be jo ir K. Ž. sutikimo, pareikalavo iš I. C. jam ir K. Ž. mokėti po 50 Lt nuo kiekvieno asmens, kuriam ji suteiks lytines paslaugas.

Ši kaltinamųjų veika kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Vertimas kitą asmenį perduoti turtą nesant tam teisėto pagrindo yra turto prievartavimo objektyvusis požymis. Vertimo suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui neteisėtumas reiškia kaltininko keliamų turtinių pretenzijų teisinį nepagrįstumą. Būtinas veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, galintis pasireikšti įvairiais grasinimais – grasinimu panaudoti fizinį smurtą; sunaikinti ar sugadinti turtą; paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas; kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis verčia kitą asmenį įvykdyti neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą, ir nori taip veikti.

Kaltinamieji Ž. G. ir K. Ž. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padarę šią nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad nukentėjusiosios A. S. peiliu negąsdino, nenaudojo kitokios psichinės prievartos. Kaltinamasis Ž. G. paaiškino, kad su A. S. kalbėjosi apie tai, kam ji dirba. Ji papasakojo, kad jos suteneris Tonis skolingas 10 000 Lt, prašė padėti išsiaiškinti, pati jam skambino kelis kartus. Analogiškus parodymus kaltinamasis Ž. G. davė 2011 m. gruodžio 1 d. ir 2011 m. gruodžio 20 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno (II t., b.l. 72-74, 81-83). Kaltinamasis K. Ž. paaiškino, kad kartu su Ž. G. atėjo pas prostitutę A. S.. Ši pati juos įsileido, peilio jie neturėjo. Ž. G. kalbėjosi su A. S., gėrė alkoholinius gėrimus. K. Ž. tuo metu naudojosi internetu, vėliau išėjo. Ryte jis sugrįžo, atvažiavo I. C.. Prostitutės skundėsi neturinčios klientų, prašė padėti iš sutenerio T. V. „išsimušti“ skolą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. Ž. paaiškino, kad jam sugrįžus į A. S. butą, Ž. G. sakė, kad su A. S. susitarė merginas saugoti („stoguoti“). K. Ž. pokalbyje nedalyvavo. Ž. G. merginoms negrasino. Merginos pasakė, kad pagalvos ir jie išėjo iš buto (II t., b.l. 129-130). Nukentėjusioji A. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atėjo abu kaltinamieji, paaiškino jai sąlygas, davė trijų savaičių terminą pagalvoti. A. S. negrasino. Lapkričio pabaigoje sutiko Ž. G., jis sakė bus blogai su šeima. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. S. davė nenuoseklius parodymus apie šio įvykio aplinkybes: 2011 m. lapkričio 17 d. apklausos metu ji parodė, kad Ž. G. pasakė žinantis, kad A. S. verčiasi prostitucija ir pasiteiravo, ar ji turi „stogą“. A. S. pasakė kaltinamiesiems, kad sutenerio neturi, todėl Ž. G. pasakė, kad nuo šiol ji turės jam mokėti po 50 Lt nuo kiekvieno kliento. A. S. nesutikus Ž. G. pradėjo grasinti. Ką tiksliai jis sakė A. S., ji neatsimena. K. Ž. negrasino ir nieko nereikalavo (I t., b.l.160-162). 2011 m. lapkričio 23 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno A. S. parodė, kad kaltinamieji A. S. iš buto neišleido nuo 2 val. iki 8.30 val., kol atvyko I. C.. Jie pasakė, kad gali tapti jų stogais ir davė trijų savaičių terminą pagalvoti. A. S. yra pastebėjusi K. Ž. vedžiojant šuniuką (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), mano, kad jis ją sekė (I t., b.l. 51-53). 2012 m. vasario 10 d. apklausos metu, A. S. parodė, kad kaltinamieji Ž. G. ir K. Ž. jokio fizinio smurto nenaudojo ir negrasino panaudoti. A. S. nematė, kas paėmė pinigus. K. Ž. buvo kitame kambaryje, naudojosi A. S. kompiuteriu. Ž. G. siūlė „stogo“ paslaugas (I t., b.l. 173-174). 2012 m. kovo 5 d. apklausiama I. S. parodė, kad Ž. G. pradėjus siūlyti savo paslaugas „stogą“, K. Ž. viską girdėjo, tačiau į pokalbį nesikišo. K. Ž. išėjus, su ja pasiliko Ž. G.. Po to K. Ž. jai nė karto neskambino, skambino tik Ž. G. (I t., b.l. 178-179). 2012 m. kovo 8 d., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo A. S. parodė, kad ji vertėsi prostitucija. Kaltinamasis Ž. G. pasiūlė dirbti jam. A. S. sakė pagalvosianti. Apie 2.30 val. K. Ž. išėjo. A. S. su Ž. G. žaidė kortomis. K. Ž. sugrįžo apie 8 val. Atvažiavus I. C. jie vėl išdėstė savo sąlygas: mokėti po 50 Lt už kiekvieną klientą, o jie priderins klientus ir suteiks joms apsaugą. I. C. pasakė, kad jai reikia pagalvoti. Jokių grasinimų nebuvo. Ž. G. skambindavo kartą per savaitę, klausė kaip sekasi. A. S. jam liepė neskambinėti. Apie įvykį policijai papasakojo siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes T. V. policijai buvo papasakojęs priešingai (I t., b.l. 182-185). Liudytoja I. C. parodė, kad 2011 m. spalio mėnesį kaltinamieji norėjo jai „nalogą“ uždėti. Sakė, jei I. C. ir A. S. išeis į normalų darbą, tai kaltinamieji atstos. 2011 m. gruodžio 1 d., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, I. C. parodė, kad kaltinamieji grasino susidoroti su I. C., norėjo priversti sumokėti „nalogą“, kad I. C. verčiasi prostitucija be jų žinios ir nemokant jiems dalies pelno (I t., b.l. 186-188). 2012 m. kovo 5 d. nukentėjusioji I. C. parodė, kad po A. S. skambučio susitiko su K. Ž. ir Ž. G.. Jie siūlė „stogo“ paslaugas. Siūlydami „stogą“ grasino abu kaltinamieji, tiek K. Ž., tiek ir Ž. G. (II t., b.l.1-3). 2012 m. kovo 8 d., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, I. C. parodė, kad kaltinamieji siūlė saugoti ją ir A. S., kad niekas neskriaustų, o merginos turėjo mokėti po 50 Lt. A. S. su jais nekalbėjo, o I. C. pasakė, kad pagalvos. Peilio I. C. nematė. Išsiskyrė jie kaip paprastai. Kaltinamieji I. C. tiesiogiai negrasino dėl artimųjų, tai jai perdavė A. S.. I. C. kaltinamieji negrasino, ji ikiteisminio tyrimo pareigūnui galėjo neteisingai paaiškinti (II t., b.l. 9-14).

Teismas pripažįsta, kad kaltinamieji Ž. G. ir K. Ž. neturėjo jokio teisėto pagrindo reikalauti nukentėjusiųjų I. C. ir A. S., kurios vertėsi prostitucija, mokėti jiems dalį pinigų, siūlyti jom apsaugą, ar tarpininkauti ieškant klientų, tačiau reikalavimas nebuvo lydymas grasinimu panaudoti fizinį smurtą, paskleisti kompromituojančią informaciją, ar padaryti kitokios žalos nukentėjusiosioms. Nors nukentėjusiosios buvo net po penkis kartus apklausiamos ikiteisminio tyrimo pareigūno, tačiau visų apklausų metu jų parodymai dėl grasinimo panaudoti fizinį smurtą skyrėsi. Apklausiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo ir duodamos parodymus teisme, A. S. ir I. C. parodė, kad kaltinamieji joms fiziniu susidorojimu negrasino. Pažymėtina, kad pačių nukentėjusiųjų elgesys patvirtina, jog jos nepatyrė psichologinės prievartos iš kaltinamųjų. Nukentėjusiosios apie jų atžvilgiu galimai padarytą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo įstaigoms nepranešė, o apie tai prisiminė tik po to, kai T. V. ir L. L. paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. S. ir I. C., bei dviejų nepažįstamų vyrų neteisėto įsibrovimo į gyvenamąją patalpą ir turto pagrobimo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl T. V. ir L. L. pareiškimų, A. S. patvirtino, kad kaltinamųjų buvo prievarta verčiama nusikalsti. Nukentėjusiosios A. S. ir kaltinamųjų pokalbių buvo klausomasi net tris mėnesius po nusikaltimo padarymo, tačiau jokios tyrimui reikšmingos informacijos, patvirtinančios kaltinamųjų neteisėtą reikalavimą perduoti jiems turtą, ar grasinimus, negauta, elektroniniais ryšiais perduotos informacijos įrašai prokuroro nutarimu buvo sunaikinti. Nukentėjusioji A. S. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 26 d. iki lapkričio 17 d. buvo ne kartą kviečiama apklausai į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau ne tik neatvyko, bet ir išjungė savo telefoną (I t., b.l. 46-50). Kaltinamųjų Ž. G. ir K. Ž. veikoje galėtų būti nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnyje (sąvadavimas prostitucijai, ar pasikėsinimas sąvadauti), tačiau, nesant BK 181 straipsnio 1 dalies būtino nusikalstamos veikos sudėties požymio – grasinimo panaudoti fizinį smurtą, kaltinamieji išteisinami, nesant jų veikoje šio nusikaltimo sudėties.

Kaltinamasis Ž. G. kaltu prisipažino tik iš dalies ir paaiškino, kad A. S. jam papasakojo, kad suteneris T. V. skolingas jai 10 000 Lt. Tarp A. S. ir T. V. buvo kilęs konfliktas, A. S. buvo parašiusi pareiškimą policijoje „ant T.“. K. Ž. pažadėjo A. S. padėti. Vieną rytą A. S. pasakė, kad surado T. V., prašė atvažiuoti. Ž. G. ir K. Ž. nuvažiavo į A. S. nurodytą vietą. Prie buto durų jau laukė A. S. ir I. C.. Jos pasakė, kad T. V. neįsileidžia. Ž. G. ir K. Ž. pastovėjo už durų, kai T. V. duris atidarė jie įėjo į butą. T. V. išsigandęs atšoko nuo durų. Ž. G. pasakė: „sėdėk ramiai, esi skoloj“. T. V. neigė, kad yra skolingas, ėmė šaukti. K. Ž. išvažiavo atvežti A. S.. Ž. G. pasakė T. V., kad atvažiuos A. S. ir viską išsiaiškins. Tada T. V. iššoko per langą. Atvažiavo A. S.. Ž. G. paėmė telefoną, įsidėjo į kišenę. Paėmė raktus, kurie buvo prisegti prie dėklo („portmaniuko“) ir dėklą, nematė, kad dėkle yra dokumentai. Ketino vėliau viską atiduoti, kai išsiaiškins dėl skolos. Vairuotojo pažymėjimo dėkle nematė, tikslo jį pagrobti neturėjo. Telefoną ir raktus paliko pas taksistą, kuris vežė juos namo. Nukentėjusiųjų L. L. ir T. V. jis nemušė, panaudoti prieš juos fizinį smurtą negrasino. Policijos pareigūnams, atliekantiems kratą, jis pasakė, kad automobilio raktai yra pas taksistą. Pareigūnas raktus paėmė iš taksisto ir parašė į kratos protokolą, kad rado pas Ž. G..

Šiems kaltinamojo Ž. G. parodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2011 gruodžio 1 d. apklausos metu Ž. G. paaiškino, kad 2011 m. lapkričio viduryje paskambino A. S. ir pasakė suradusi T., kuris jai skolingas 10 000 Lt, pakvietė atvažiuot į (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Ž. G. atvažiavo taksi automobiliu. A. S. ir I. C. buvo prie namo, sakė, kad T. V. jų neįleidžia į butą. Jos pasakė buto numerį, laiptinės kodą ir išvažiavo. Ž. G. ir K. Ž., palaukę apie 1 val., išgirdo rakinant T. V. buto duris ir abu įėjo į butą. Ž. G. pareikalavo, kad T. grąžintų merginoms pinigus. T. V. atsakė, kad jis nėra skolingas, todėl K. Ž. išvažiavo atvežti A. S.. T. V. pagrasino, kad iškvies policiją, todėl Ž. G. paėmė du telefonus „Omnitel“ ir „Samsung“ ir įsidėjo į kišenę. Jokių svetimų dokumentų neėmė. Atvažiavus A. S., T. V. iššoko per langą. Automobilio rakteliai su nuotolinio valdymo pulteliu buvo rasti Ž. G. asmens kratos metu, o vieną telefoną „Samsung“ jis atidavė pats kratą atliekantiems pareigūnams (II t., b.l.72-73).

Kaltinamasis Ž. G. patvirtino šiuos savo parodymus, patikslindamas, kad telefonas ir mašinos rakteliai buvo pas taksistą. Tai taksistas atvežė juos ir perdavė policijos pareigūnui.

Kaltinamasis K. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad A. S. pasakė, kad suteneris jai ir I. C. skolingas 10000-20000 Lt. Prašė padėti, žadėjo atsilyginti. Jos per klientą sužinojo naują T. V. adresą, įkalbėjo Ž. G. ir K. Ž. atvažiuoti. K. Ž. ir Ž. G. įėjo į T. V. butą. Šis išsigando, K. Ž. išvažiavo atvežti A. S..

Šiems kaltinamojo K. Ž. parodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2011 m. gruodžio 6 d. ir 2012 m. kovo 6 d. apklausose jis paaiškino, kad 2011 m. lapkričio mėn., paskambino Ž. G. ir paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). K. Ž. į nurodytą vietą atvažiavo taksi automobiliu. Prie namo jo laukė Ž. G. ir dvi prostitutės. Jie visi įėjo į laiptinę, prostitutės paskambino į duris, tačiau buto durų niekas neatidarė. Kiek palaukus, buto durys prasivėrė ir jie įėjo į butą. Bute buvo vaikinas ir mergina su mažu vaiku. Jie buvo išsigandę. K. Ž. nutarė nesikišti ir išėjo iš buto. Jam išėjus paskambino Ž. G. ir paprašė nuvažiuoti prie kavinės „Trys mylimos“, Taikos pr., ir atvežtu A. S.. K. Ž. taksi automobiliu nuvažiavo į nurodytą vietą, kur jo laukė A. S., ir ją atvežė į anksčiau minėtą butą. Ž. G. pasakė, kad T. V. pabėgo. K. Ž. išėjo iš buto, kas jame vyko, nežino. Netrukus išėjo ir Ž. G. bei A. S.. Apie tai, kad Ž. G. iš T. V. buto paėmė jo daiktus, K. Ž. nieko nežino. Nei jis, nei Ž. G. bute buvusiems žmonėms negrasino, jų negąsdino (II t., b.l. 127-131, 151-157).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Ž. patvirtino šiuos savo parodymus.

Nukentėjusysis T. V. parodė, kad 2011 m. lapkričio 15 d., apie 10.30 val. į T. V. buto duris beldėsi A. S.. Ji į duris įnirtingai beldė iki 12 val. T. V. atidarė duris, pamatė A. S. ir duris užtrenkė. Ji skambino apie 10 kartų. Apie 14.30 val. T. V. išėjo į darbą. Lauke pastebėjo automobilį prie kurio vaikščiojo įtartini asmenys, todėl sugrįžo į savo butą. Po kurio laiko per durų akutę apžiūrėjo laiptinę, už durų nieko nepastebėjo, todėl atidarė duris. Atidarius duris į butą netikėtai įsiveržė Ž. G., paskui jį K. Ž.. Ž. iš karto išėjo iš buto, o Ž. G. pasiliko. Jis pasakė, kad ateis A. ir viską išsiaiškins, padarys tvarką. Ž. G. landžiojo visur, paėmė T. V. ir L. L. mobilius telefonus. Jis apieškojo T. V. kišenes, ištraukė piniginę, apžiūrėjo ir piniginę pasiėmė. T. V., supratęs, kad bus negerai, iššoko per buto langą ir kreipėsi į policiją. Kaltinamuosius jis tą dieną matė pirmą kartą. Rugsėjo mėnesį įvyko konfliktas su A. S.. T. V. liepė jai išsikraustyti iš nuomojamo buto (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam K. Ž. jokių pretenzijų, nei turtinių, nei neturtinių jis neturi.

Šiems nukentėjusiojo T. V. parodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui:

2011 m. lapkričio 16 d. apklausos metu T. V. parodė, kad 2011 m. lapkričio 15 d. į jo buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, duris pabeldė. T. V. atidarius duris, pamatė nuo durų nueinančią visiškai nepažįstamą merginą. Prie durų priėjo A.. Su ja ryšių T. V. nepalaiko nuo 2011 m. rugsėjo 25 d., kai ji parašė „ant“ T. V. pareiškimą policijoje. T. V. nedelsdamas uždarė buto duris. Laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 12 val. A. ir kita nepažįstama mergina vis beldė į buto duris. Nuo 14 val. iki 15 val. T. V. tris kartus buvo išėjęs į laiptinę, matė stovintį automobilį, prie jo nepažįstamą vaikiną. Apie 15.25 val. T. V. pravėrus buto duris, į tarpdurį rankas įkišo ir duris atidarė anksčiau prie automobilio matytas vaikinas. T. V. iš netikėtumo ir išgąsčio atsitraukė nuo durų. Į butą įėjo šis vaikinas, po jo kitas vaikinas. Antrasis įėjęs vaikinas pasakė, kad viskas bus gerai, ir iš karto išėjo iš buto. Pirmasis vaikinas liko bute. Jis užrakino buto duris iš vidaus. Šis vaikinas klausinėjo, ar T. V. pažįsta A., sakė, kad T. V. ilgai ieškojo, dabar ieškos 20 000 Lt. T. V. pasakė neturintis pinigų. Vaikinas apieškojo jo drabužių kišenes. Iš kelnių kišenės ištraukė ir paėmė mobilaus ryšio telefoną „Omnitel“, 150 Lt vertės su „Tele 2“Pildyk SIM kortele, automobilio, priklausančio tėvui A. V., raktelį su signalizacijos pulteliu. Iš kitos kišenės jis ištraukė piniginę su dokumentais ir pinigais. Jis nuo stalo paėmė L. L. telefoną. Sėdinčiam ant fotelio T. V. vaikinas du kartus nestipriai sudavė rankos delnu į galvos šoną, kojos blauzda palietė petį. Skausmo ir sužalojimų T. V. nepatyrė, ekspertizės atsisako. Šis vaikinas sakė, kad atvažiuos A. ir viską išsiaiškins. Šis vaikinas L. L. smūgių nesudavė, jai niekaip negrasino. Vaikinas bute buvo apie 15 min. T. V. iš buto pabėgo per langą. Mano, kad šis užpuolimas susijęs su kita baudžiamąja byla (I t., b.l. 128-129). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. V. patvirtino šiuos savo parodymus.

2011 m. lapkričio 16 d. nukentėjusysis T. V. atpažino kaltinamąjį K. Ž., kaip asmenį, kuris 2011 m. lapkričio 15 d. kartu su kitu vyru įsiveržė į jo butą ir, pasakęs: „viskas bus gerai“, iš buto išėjo (I t., b.l. 135-139).

2011 m. lapkričio 16 d. nukentėjusysis T. V. atpažino kaltinamąjį Ž. G., kaip asmenį, kuris 2011 m. lapkričio 15 d. kartu su K. Ž. įsiveržė į jo butą, reikalavo atiduoti 20 000 Lt, pagrobė dėklą su dokumentais ir pinigais, mašinos raktelius, nestipriai delnu sudavė per rankas ir galvą (I t., b.l. 141-144).

2011 m. lapkričio 15 d., 16.45 val., ikiteisminio tyrimo įstaigoje rašytame T. V. pareiškime užfiksuota, kad , kad 2011 m. lapkričio 11 d., į duris paskambino A.. Apie 15.25 val., į jo butą įsiveržė du nepažįstami vyrai. Vienas pareiškė, kad atiduotų pinigus 20 000 Lt, kuriuos T. V. neva yra uždirbęs. Tas pats vyras iš T. V. striukės paėmė juodos spalvos dėklą su vairuotojo pažymėjimu ir kitais dokumentais, iš kitos kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną, automobilio Volvo S40 užvedimo raktelį. Būdami bute vyrai grasino susidorojimu. Iš sugyventinės L. L. vyrai atėmė mobilaus ryšio telefoną Nokia (I t., b.l. 113).

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad apie 15.30 val., T. V. ketino išeiti iš buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atidarė duris ir to metu abu kaltinamieji įėjo į butą. Jie pastūmė T. V.. K. Ž. po 5 minučių išėjo. Ž. G. pareiškė T. V., kad atiduotų pinigus 20 000 Lt. Ž. G. nemušė T. V., nesudavė jam ranka per galvą, ir jam negrasino, bet sakė, kad išveš į Amsterdamą. T. V. išsigandęs iššoko per langą.

Šiems nukentėjusiosios L. L. parodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. 2011 m. lapkričio 16 d. L. L. parodė, kad 2011 m. lapkričio 15 d., 10.30 val. į buto duris pabeldė A.. T. V. atidarė duris, bet A. į butą neįleido. Ji beldė iki 12 val. Apie 15.25 val. T. V. susiruošė eiti į policijos komisariatą apklausai. Atrakino duris ir jas pravėrė, tuo metu kažkas įkišo į tarpdurį rankas ir neleido durų uždaryti. Į butą įėjo du nepažįstami vyrai. Vienas vyras pasakė, kad viskas bus tvarkoje, ir išėjo iš buto. Kitas vyras pastūmė rankomis T. V., klausinėjo, ar T. V. pažįsta A., sakė, kad ieškos pinigų – 20 000 Lt. Vyras patikrino T. V. drabužių kišenes, ištraukė telefoną „Omnitel“, ištraukė medžiaginį dėklą ir automobilio raktelį, viską įsidėjo į savo kišenes. Nuo stalo paėmė L. L. telefoną Samsung ir taip pat įsikišo į savo kišenę. Praeidamas pro sėdintį T. V. du kartus sudavė jam ranka į galvą, blauzda palietė jo šoną. Šie smūgiai nebuvo stiprūs. Vyras tai darė norėdamas pagąsdinti. Jis sakė, kad atvažiuos A. ir tvarką padarys. T. V. iššoko per buto langą ir pabėgo. Netrukus atvažiavo A. ir trys nepažįstami vyrai. A. plūdo necenzūriniais žodžiais T. V.. Vyrai L. L. nemušė, jai negrasino, jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Išeidama A. pasakė, kad, jeigu L. L. nedirbs prostitute, jai bus blogai. K. Ž. ji pretenzijų jokių neturi, turi turtinių pretenzijų tik Ž. G., pagrobusiam jos telefoną (I t., b.l. 146-147).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. L. patvirtino šiuos savo parodymus ir patikslino, kad kaltinamais Ž. G. T. V. tik pastūmė, ranka į galvą nesudavė, tik palietė. K. Ž. sakė, kad viskas bus tvarkoje ir išėjo. Vėliau į butą atėjo trys vaikinai, tačiau tarp jų K. Ž. nebuvo, L. L. dėl to yra tikra.

Nukentėjusioji L. L. 2011 m. lapkričio 16 d. atpažino kaltinamąjį Ž. G., kaip asmenį, 2011 m. lapkričio 15d. įsibrovusį į jos butą ir pagrobusį telefonus (I t., b.l. 152-156).

Nukentėjusioji L. L. 2011 m. lapkričio 16 d. neatpažino kaltinamojo K. Ž., kaip asmens, 2011 m. lapkričio 15d. įsibrovusio į jos butą (I t., b.l. 152-156).

2011 m. lapkričio 15 d., 17.09 val., ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktame L. L. pareiškime – protokole užfiksuota, kad 2011 m. lapkričio 15 d., apie 15.25 val., į butą įsiveržė du nepažįstami vyrai. Jie, grasindami susidorojimu, iš sugyventinio atėmė mobilaus ryšio telefoną ir dokumentus, o T. V. pabėgus per buto langą, į butą atėjo A.. Ji pareiškė, kad jei L. L. nedirbs su A. S., jai bus blogai. L. L. žinojo, kad A. S. ir kita mergina verčiasi prostitucija. Dar A. S. pasakė, kad pagaus L. L. sugyventinį ir jam bus blogai. Po to visi iš buto išėjo (I t., b.l.114).

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad T. V. ją apgaudinėjo, tačiau A. S. negalėjo išsireikalauti skolos, nes pinigus uždirbo nelegaliai. Ji T. V. pretenzijas pareiškė kitoje byloje. Kaltinamiesiems apie savo konfliktą su T. V. ji nesakė, bet paminėjo, kad T. V. yra suteneris. Kaltinamieji patys reikalavo surasti, kur gyvena T. V. ir jiems pasakyti, žadėjo tada atstoti nuo A. S.. A. S. sužinojo, kur gyvena T. V. ir telefonu apie tai pranešė Ž. G.. Kaltinamieji liepė pasiūlyti trečiai merginai dirbti prostitute, grasinti neliepė. A. S. taip ir padarė, perdavė L. L. viską, ką liepė kaltinamieji. Dar ji necenzūriniais žodžiais plūdo T. V., tačiau jam negrasino.

Nukentėjusioji I. C. parodė, tą dieną su A. S. taksi automobiliu atvažiavo prie T. V. namų. T. V. neįsileido jų į butą. A. S. paskambino Ž. G. ir pasakė, kad surado T. V.. Atvažiavo kaltinamieji ir I. C. grįžo į namus. Prie T. V. namų pasiliko A. S. ir abu kaltinamieji. Vėliau A. S. papasakojo, kad T. V. iššoko per langą ir pabėgo.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad kaltinamųjų jis nepažįsta. Žino, kad iš sūnaus T. V. atėmė automobilio raktelius. Automobilis, kurio rakteliai buvo pagrobti, priklauso A. V.. Automobilis stovėjo prie T. V. namų. Po raktelių pagrobimo A. V., bijodamas, kad nepagrobtų automobilio, pakeitė jo spynelę, raktelį, nutempė automobilį į kitą vietą. Po mėnesio policijos pareigūnai jam grąžino automobilio raktelį, tačiau raktelis nebetiko.

Liudytojas J. K. (J. K.) parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Vieną dieną juos vežė taksi automobiliu į (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), arba Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Po 10 minučių grįžo trise ar keturiese. Grįžo abu vaikinai viena mergina. Dėl skolos grąžinimo kalbėjo mergina, ji sakė: „suteneris lopas“, minėjo, kad skolingas 20 000 Lt. Važiuojant taksi automobiliu kaltinamieji merginoms negrasino. Ž. G. davė liudytojui raktus nuo automobilio, jis suprato, kad raktai priklauso skolininkui. Ž. G. pasakė: „tegu raktai paguli pas tave“. J. K. raktus padėjo į taksi automobilio daiktinę. Po kurio laiko J. K. paskambino Ž. G., pasakė, kad raktų ateis paimti. Atėjo vyras ir pasiėmė raktus. Vyras neprisistatė esąs policijos pareigūnas ir pažymėjimo nerodė. Kitų daiktų Ž. G. jo automobilyje nepaliko.

Liudytoja D. S. parodė, kad su kaltinamuoju Ž. G. ji gyvena nuo 2005 m. Ji dalyvavo atliekant kratą jų bendrame bute. Kratą atliko du pareigūnai. D. S. matė, kad Ž. G. iš savo striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną ir padavė pareigūnams. Tuo visa krata ir baigėsi.

Liudytojas policijos pareigūnas Viktoras Mockus parodė, kad jis dalyvavo sulaikant Ž. G.. K. Ž. buvo sulaikytas po keleto dienų V.Mockaus kabinete atlikta Ž. G. asmens krata, surašyti visi kratos metu rasti daiktai. Po to Ž. G. pranešė, kad jo namuose bus atlikta krata ieškant pavogtų daiktų. Kratos Ž. G. gyvenamojoje vietoje metu buvo rastas mobilus telefonas. Ž. G. pasakė, kad telefonas priklauso nukentėjusiajam. Likęs su Ž. G. vienas, V.Mockus ėmė kalbėti apie kitus daiktus, kur jie galėtų būti. Su Ž. G. išsiaiškino, kad pavogti automobilio rakteliai įvertinti apie 800 Lt. V.Mockus pasakė, kam tau ieškinys. Su Ž. G. rado bendrą kalbą ir Ž. G. paklausė, ar galėtų tuos raktus grąžinti taip, kad nebūtų įvardintas asmuo, pas kurį yra rakteliai. V.Mockus sutiko, tada Ž. G. iš asmeninio V.Mockaus telefono paskambino vyrui ir su juo susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 9, ar Nr. 7, Klaipėdoje. Atvažiavus į nurodytą vietą, jie dar kartą paskambino nurodytam vyrui ir jis išėjęs iš namo padavė V.Mockui automobilio raktelį su signalizacijos pulteliu. Ž. G. nebuvo išlipęs iš automobilio. Vykdydamas susitarimą su kaltinamuoju Ž. G., V.Mockus į Ž. G. asmens kratos protokolą įrašė, kad automobilio rakteliai rasti pas jį.

2011 m. gruodžio 1 d. Ž. G. asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš Ž. G. treningo kairės išorinės kišenės paimti automobilio rakteliai su nuotolinio valdymo pulteliu. Šie daiktai supakuoti policijos paketą Nr. 0067243(II t., bl.18).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2012 m. vasario 7 d. apžiūrėti tyrimui reikšmingi daiktai – automobilio raktelis su nuotolinio valdymo pulteliu, rasti asmens kratos metu pas įtariamąjį Ž. G. (II t., b.l. 20-24).

Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjęs A. V. tarp kitų daiktų atpažino savo automobilio raktelį su nuotolinio valdymo pulteliu (II t., b.l.30-33).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis Ž. G., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą- T. V. ir A. V. turtą.

2011 m. gruodžio 1 d. kratos protokole užfiksuota, kad kaltinamojo Ž. G. namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ant kompiuterio stalelio rastas telefonas „Samsung GT-E1081T“, IMEI (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 55-56).

2012 m. vasario 9 d. daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji L. L. atpažino savo mobilaus ryšio telefoną (II t., b.l.64-67).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis Ž. G. neteisėtai įsibrovęs į patalpą, pagrobė T. V., L. L. ir A. V. turtą. Nukentėjusysis T. V. savo valia neįleido į butą A. S. ir I. C., jos apie tai pranešė kaltinamiesiems Ž. G. ir K. Ž.. Šie lūkuriavo bendrame koridoriuje, kol T. V. pravėrė buto duris ir, jį pastūmę, įsiveržė į butą. Kaltinamieji Ž. G. ir K. Ž. į svetimą patalpą pateko be šios patalpos gyventojų sutikimo, prieš jų valią. Tai, kad neteisėto pateikimo į patalpą metu, patalpa nebuvo užrakinta, kitaip apsunkintas patekimas į ją, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Būdamas patalpoje kaltinamasis Ž. G., matant nukentėjusiesiems T. V. ir L. L., pagrobė svetimą turtą: du mobiliuosius telefonus: „Omnitel“, 150 Lt vertės ir „Samsung“, 80 Lt vertės 20 Lt vertės, pinigus -2 Lt, 7 Lt vertės skaitytojo kortelę. Nustatyta, kad kaltinamasis Ž. G. pagrobė ir A. V. priklausantį automobilio Volvo užvedimo raktelį su nuotolinio valdymo pulteliu, tačiau kaltinime ši aplinkybė nenurodyta, prokuroras pakeisti kaltinimą, papildant jį naujomis faktinėmis aplinkybėmis, neprašė. Kaltinamasis Ž. G. svetimą turtą pagrobė įsibrovęs į svetimą patalpą, tokiu būdu sukurdamas bauginančią situaciją, keliančią nukentėjusiesiems realų saugumo trūkumą ir grėsmę. Jo veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Ž. G. buvo kaltinamas tuo, kad šią nusikalstamą veiką padarė panaudodamas fizinį smurtą. Kaltinamajame akte aprašant Ž. G. pareikštą kaltimą buvo nurodyta kad jis, išvykus K. Ž., užrakinęs buto duris, du kartus ranka trenkė T. V. į galvą, spyrė į petį. Kaltinamasis Ž. G. neprisipažino vartojęs nukentėjusiojo T. V. atžvilgiu fizinį smurtą. Nukentėjusysis T. V. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad kaltinamasis Ž. G. jo nemušė, tik praeidamas keliu palietė petį ir du kartus nestipriai sudavę per pakaušį, tarsi norėdamas pagąsdinti. Fizinio skausmo nejuto ir sužalotas nebuvo. Nukentėjusioji L. L. patvirtino, kad kaltinamasis Ž. G. nei jos, nei T. V. nemušė, jiems fiziniu smurtu negrasino. Kaltinamojo Ž. G. veiksmai: užkliudymas nukentėjusiojo einant pro šalį, pliaukštelėjimas delnų per pakaušį, buvo skirti pademonstruoti savo pranašumą prieš nukentėjusįjį T. V., įbauginti jį ir sukelti nesaugumo jausmą, tokiu būdu apribojant jo galimybę pasipriešinti. Iš kaltinimo pašalinama kvalifikuojanti aplinkybė, kad kaltinamasis Ž. G. apiplėšė panaudodamas fizinį smurtą: du kartus ranka trenkė T. V. į galvą ir spyrė į petį.

K. Ž. išteisinamas nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje požymių.

K. Ž. pareikštas kaltinimas kaltinamajame akte formuluojamas taip: K. Ž. išvykus iš buto, Ž. G., užrakinęs buto duris, du kartus ranka trenkė T. V. į galvą, spyrė į petį ir pagrobė 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Omnitel“, 80 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 20 Lt vertės dokumentų dėklą, pinigus -2 Lt, 7 Lt vertės bibliotekos skaitytojo kortelę ir T. V. vairuotojo pažymėjimą.

Kaltinamasis K. Ž. nei vienas, nei veikdamas bendrininkų grupe su Ž. G., neatliko nė vieno veiksmo, sudarančio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, objektyviąją pusę, nebuvo šios veikos vykdytojas. Pagal prokuroro suredaguotą kaltinimą, jis tik neteisėtai pateko į T. V. ir L. L. gyvenamąją patalpą ir iš karto iš jos išėjo. Nukentėjusieji T. V. ir L. L. viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio įrodymų tyrimo metu tvirtino, kad kaltinamasis K. Ž. tik įėjo į butą ir, pasakęs, kad jie nebijotų, iš karto iš buto išėjo. Nustatyta, kad nukentėjusiųjų turtą bute pagrobė vienas kaltinamasis Ž. G.. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji buvo iš anksto susitarę padaryti plėšimą ar pagrobti nukentėjusiojo dokumentus ir kaltinamasis Ž. G., K. Ž. išėjus, veikė pagal iš anksto aptartą planą, byloje nėra. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir patys kaltinamieji Ž. G. bei K. Ž.. Dalis pagrobtų daiktų ir dokumentas (vairuotojo pažymėjimas) ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti. Kita dalis (automobilio rakteliai ir L. L. telefonas) rasti pas kaltinamąjį Ž. G. ir liudytoją J. K.. Kaltinamųjų Ž. G. ir K. Ž. bendra veika pasibaigė tik patekimu į gyvenamąją patalpą, vėliau kaltinamasis Ž. G. veikė vienas.

Kaltinamojo K. Ž. veika neteisėtai patenkant į nukentėjusiųjų L. L. ir T. V. būstą, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas). Pagal BPK 407 straipsnį veika, numatyta BK 165 straipsnyje, priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji T. V. ir L. L. parodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam K. Ž. neturi, todėl, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamasis procesas dėl K. Ž. nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnyje, nutraukiamas.

Iš Ž. G. kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su K. Ž..

Ž. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad, be kitų kaltinime nurodytų daiktų, pagrobė nukentėjusiojo T. V. vairuotojo pažymėjimą. Kaltinamasis turėjo tikslą pagrobti ir pagrobė nukentėjusiojo rankinę. T. V. vairuotojo pažymėjimas buvo pagrobtas kartu su pinigais ir kitais, materialinės vertės neturinčiais daiktais (nuolaidų kortelėmis, skaitytojo bilietu). Pagrobdamas nukentėjusiojo T. V. rankinę (kaltinime nurodyta, kad tai dokumentų dėklas), jis siekė jame rasti pinigų, tai garsiai pasakė T. V., liepdamas atiduoti visus pinigus, ir nesuvokė, kad pagrobia asmens dokumentą. Veika pripažįstama padaryta tyčia, kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų siekia. Šiuo atveju Ž. G. tyčia buvo nukreipta tik į turto pagrobimą. Esant tokioms aplinkybėms Ž. G. pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinamas nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.

Kaltinamasis Ž. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad asmens kratos metu pas jį rasti vaistai – 10 tablečių ir 2 ampulės yra migdomieji. Vienas žmogus davė šiuos vaistus, sakydamas, kad jie labai geri, jei Ž. G. bus pavargęs jam tereikės išgerti vieną tabletę. Ž. G. žinojo, kad migdomiesiems vaistams reikalingas gydytojo receptas, recepto neturėjo. Jis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja.

Asmens kratos protokole užfiksuota, kad 2011 m. gruodžio 1 d., 11.05 val., kaltinamojo Ž. G. asmens kratos metu piniginėje rastas ir paimtas kasos čekis, kuriame įvyniotos trys tabletės (supakuotos į policijos paketą Nr. 0054567), polietileninis maišelis su 5 tablečių puselėmis ir 3 tabletėmis (supakuoti į policijos paketą Nr. 0054567), dvi tabletės vaistų pakuotėje „Dimedrol“ (supakuotos į policijos paketą Nr. 0055474). Striukės kišenėje rastos ir paimtos dvi stiklinės ampulės su užrašu „Diarepeks“ (supakuotos į policijos paketą 0055475), trys panaudoti ir vienas nenaudotas švirkštai 2,5 ml supakuoti policijos pakete Nr. 0055476) (II t., b.l. 18).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada 2012-03-12 Nr. 140-(7816)-ISI-1645 patvirtina, kad gelsvos spalvos skysčio iš 2 ampulių plastikiniame dėkle su užrašu „Diazepeks 5mg/ml Diazepamum“ (paketas Nr. 0055475) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga diazepamas, kurio bendroji masė 0,020 g., 3 vnt. baltos spalvos tablečių iš kasos kvito gniužulo (paketas Nr. 0049030), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga klonazepamas, kurio bendroji masė 0,006 g.; 3 vnt. baltos spalvos tablečių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio (policijos paketas Nr. 0054567) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga oksazepamas, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės nes LP KTC nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio. Ant dviejų švirkštų (policijos paketas Nr. 0055476) vidinių paviršių rasta narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (II t., bl.41-48).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis Ž. G. laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2011 m. gruodžio 1 d. neturėdamas tikslo parduoti, neteisėtai laikė su savimi nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų: 0,006 g. klonazepamo ir 0,020 g diazepamo, bei nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos oksazepamo, kol asmens kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kaltinamasis Ž. G. apklausos metu prisipažino turėjęs tablečių ir ampulių su vaistais nuo nemigos, neigė žinojęs, kad žios medžiagos yra psichotropinės. Ž. G. asmens kratos metu jo asmeniniuose daiktuose ir drabužiuose buvo rasti ir paimti: trys tabletės, polietileninis maišelis su 3 tabletėmis, dvi stiklinės ampulės su užrašu „Diarepeks“, trys panaudoti švirkštai. Pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą 2012-03-12 Nr. 140-(7816)-ISI-1645, kad gelsvos spalvos skysčio iš 2 ampulių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga diazepamas, kurio bendroji masė 0,020 g., 3 vnt. baltos spalvos tablečių iš kasos kvito sudėtyje yra psichotropinė medžiaga klonazepamas, kurio bendroji masė 0,006 g. ir 3 vnt. baltos spalvos tablečių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga oksazepamas, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės nes LP KTC nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio (II t., bl.41-48). Šie kiekiai neviršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo, nurodyto diazepamo nedidelio kiekio (0,04 g.) ir klonazepamo nedidelio kiekio (0,01 g.). Rekomendacijose nustatytas psichotropinės medžiagos oksazepamo nedidelis kiekis iki 0,06 g., tačiau šios medžiagos kiekis įrodymų tyrimo metu nebuvo nustatytas, nes LP KTC neturi oksazepamo medžiagos standarto (pamatinės medžiagos). Nenustačius tikslaus kaltinamojo Ž. G. laikomos psichotropinės medžiagos oksazepamo kiekio, laikoma, kad jis laikė nedidelį šios psichotropinės medžiagos kiekį. Kaltinamojo Ž. G.. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamą veiką Ž. G. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad neteisėtai laiko psichotropines medžiagas, suprato šių medžiagos žalingą poveikį asmens sveikatai ir norėjo taip veikti.

Kaltinamajame akte ši kaltinamojo Ž. G. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal 259 straipsnio 1 dalį, nes psichotropinės medžiagos oksazepamo bendras medžiagos kiekis 0,184 g. Tikėtina, kad prokuroras nustatydamas veikos kvalifikaciją, vertino ne grynosios psichotropinės medžiagos kiekį tabletėse, bet bendrą tablečių svorį. Teismų praktikoje, sprendžiant psichotropinių medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamus medžiagų kiekius. Prie šių lentelių įrašytose iš penkių dalių susidedančiose pastabose pasisakoma dėl kai kurių sąrašuose įrašytų medžiagų ypatybių ar kiekio nustatymo metodikos. Pirmojoje pastaboje nurodyta, kad medžiagų kiekiai lentelėje pateikti, jei nenurodyta kitaip, perskaičiavus į grynąją medžiagą (pvz. laisvosios bazės kiekį). Oksazepamo, lentelėje pažymėto 277-uoju numeriu, kiekis laikomas nedideliu, kai jos grynosios medžiagos yra ne daugiau kaip 0,06 g. Bendrame tablečių kiekyje nebuvo nustatytas grynosios medžiagos kiekis. Ši aplinkybė vertinama kaltinamojo naudai ir preziumuojama, kad jis laikė nedidelį kiekį šios psichotropinės medžiagos.

Ž. G. buvo kaltinamas ne tik laikęs psichotropines medžiagas –0,006 g klonazepamo, 3 tabletes, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – oksazepamo, ir 0,02 g diazepamo, bet ir neteisėtai jas įgijęs, bei gabenęs, šią veiką kaltinamajame akte aprašant taip: nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 3 tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,006 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 3 tabletes, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – oksazepamo, ir 2 ampules, kuriose buvo 0,02 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurias gabeno iki 2011 m. gruodžio 1 d (III t., b.l.105). Kaltinamajame akte nėra jokio šių psichotropinių medžiagos įsigijimo ir gabenimo fakto pagrindimo tyrimo duomenimis, šie faktai paprasčiausiai reziumuojami remiantis psichotropinių medžiagų radimo Ž. G. asmens kratos metu, faktu. Kaltinamasis Ž. G. davė parodymus, kad psichotropines medžiagas jam davė pažįstamas, tačiau konkrečių parodymų, kurie patvirtintų psichotropinių medžiagų įsigijimo laiką, vietą ir faktą, nedavė. Bylos tyrimo metu nebuvo nustatyta ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis Ž. G. keitė psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietą, perkeliant jas didesniais nuotoliais. Kaltinimo dalis, kuria jis kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už psichotropinių medžiagų oksazepamo, diazepamo ir klonazepamo įsigijimą ir gabenimą, naikintina dėl baudžiamojo nusižengimo sudėties nebuvimo.

Kaltinamasis Ž. G. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Anksčiau jis teistas 16 kartų, taip pat už nusikaltimus nuosavybei ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Naujas tyčines nusikaltimas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Nusikaltimo padarymo metu jis nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Nusikalstama veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Ž. G. neprisipažino padaręs nusikaltimus, kritiškai savo elgesio nevertina ir neišgyvena dėl jo pasekmių, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Jis ikiteisminio tyrimo ir teisminio įrodymų tyrimo metu keitė parodymus, taip nepadėdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teismui nustatyti tiesą byloje. Kaltinamasis Ž. G. teistas 16 kartų. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad jis kritiškai savo elgesio nevertina, nesiekia įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo Ž. G. atsakomybę už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe su K. Ž.. Abu kaltinamieji buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojai, nusikaltimo sudėtis realizuota kiekvienam iš jų atlikus dalį nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 56 straipsniu, 61 straipsniu, kaltinamajam Ž. G. skiriamos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies, 180 straipsnio 2 dalies ir 214 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmės, bei BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta arešto bausmė. Sunkus nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 214 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios subendrintos bausmės subendrinta subendrinamos, bausmes iš dalies sudedant.

Naujas nusikalstamas veikas Ž. G. padarė prieš priimant 2012 m. vasario 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, 2012 m. vasario 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir 2012 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinama su 2012 m. vasario 23 d., 2012 m. vasario 29 d. ir 2012 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių.

Į paskirtą subendrintą bausmę įskaitomas kaltinamojo Ž. G. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. (dvi paros), ir nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bei bausmė, iš dalies atlikta pagal 2012 m. vasario 23 d., 2012m. vasario 29 d. ir 2012 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius (II t., b.l. 16-17, 75, 90-91).

Kardomoji priemonė – suėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis K. Ž. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje. Anksčiau jis nebuvo teistas, nusikalto pirmą kartą. Nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. K. Ž. yra jauno amžiaus, serga sunkios eigos ūmiu hepatitu C (V t., b.l. 9). Jis neturi šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų, nedirba.

K. Ž. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai savo elgesio nevertina ir neišgyvena dėl jo padarinių. Jis ikiteisminio tyrimo ir teisminio įrodymų tyrimo metu keitė parodymus, taip gera valia ir aktyviais veiksmais nepadėdamas teismui nustatyti tiesą byloje. Kaltinamojo K. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupe su K. G.. Abu kaltinamieji buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojai, nusikaltimo sudėtis realizuota kiekvienam iš jų atlikus dalį nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, kaltinamajam K. Ž. skiriama BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, artima BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo K. Ž. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. kovo 6 d., vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, vieną sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos (II t., b.l.159-160).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. C. pareiškė kaltinamiesiems Ž. G. ir K. Ž. 615 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jų bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, patirtą turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad pareikštą ieškinį sudaro pagrobto turto vertė: 300 Lt vertės telefonas, 5 Lt vertės SIM kortelė „Pildyk“, su 10 Lt išankstinio pildymo sąskaitą, pinigai – 100 Lt. Dar 200 Lt turtinę žalą sudaro kaltinamojo Ž. G. nesumokėti pinigai už suteiktas lytines paslaugas. Teisiamojo posėdžio metu I. C. atsisakė 315 Lt ieškinio ir palaikė tik 300 Lt dydžio turtinį reikalavimą dėl telefono pagrobimo. Nustatyta, kad kaltinamasis Ž. G. pagrobė 300 Lt vertės nukentėjusiosios I. C. turtą (telefoną 300 Lt), kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajai. Tarp šių kaltinamojo Ž. G. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam I. C. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. I. C. pareikštas 300 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkinamas i ir priteisiama iš kaltinamojo Ž. G. 300 Lt turtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje procesas dėl 315 Lt dydžio civilinio ieškinio nutraukiamas.

Nukentėjusiosios I. C. kaltinamajam K. Ž. pareikštas civilinis ieškinys atmetamas, neįrodžius, kad kaltinamasis K. Ž. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. V. pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė 179 Lt dydžio civilinį ieškinį reikalaudamas kaltinamojo Ž. G. atlyginti jo nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarytą turtinę žalą (I t., b.l. 129, 132). Teisiamojo posėdžio metu T. V. paaiškino, kad turtinę žalą sudaro pagrobto turto vertė: telefonas „Omnitel“ 150 Lt vertės, skaitytojo kortelė 7 Lt vertės, 20 Lt vertės vyriška rankinė – dėklas ir pinigai 2 Lt. Nustatyta, kad kaltinamasis Ž. G. pagrobė 179 Lt vertės nukentėjusiojo T. V. turtą, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajam T. V.. Tarp šių kaltinamojo Ž. G. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam T. V. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. T. V. pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir priteisiama iš kaltinamojo Ž. G. 179 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems Ž. G. ir K. Ž. pareiškė 750 Lt dydžio civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti dėl jų bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, patirtą turtinę žalą (II t., b.l. 27). Nurodė, kad šią žalą sudaro nuostoliai, patirti dėl pagrobto automobilio raktelio. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis Ž. G. pagrobė nukentėjusiojo automobilio raktelį su nuotolinio valdymo pulteliu. Nors ikiteisminio tyrimo metu raktelis buvo rastas ir daugiau nei po dviejų mėnesių grąžintas A. V., tačiau nukentėjusysis dėl automobilio raktelių vagystės patyrė nuostolių, sumokėjo: 120 Lt už automobilio spynos atrakinimą, 100 Lt už imobilaizerį, 60 Lt už remonto darbus (rakto PIN kodas), 180 Lt už raktų gamyba ir 120 Lt už remonto darbus (rakto programavimą). Dar 140 Lt turtinį nuostolį nukentėjusysis A. V. patyrė dėl automobilio nutempimo iš laikinos saugojimo vietos į saugojimo aikštelę, 30 Lt sumokėjo už automobilio signalizacijos atjungimą. Nukentėjusysis A. V. teismui pateikė šias išlaidas pateisinančius dokumentus: A. A. juvelyrinių gaminių įmonės PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 0010551, kasos aparato kvitą (II t., b.l. 36). Tarp šių kaltinamojo Ž. G. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam A. V. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. A. V. pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir priteisiama iš kaltinamojo Ž. G. 750 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo A. V. kaltinamajam K. Ž. pareikštas civilinis ieškinys atmetamas, nesant kaltinamojo K. Ž. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Nukentėjusioji L. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. G. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti 80 Lt turtinę žalą (I t., b.l. 149). Nustatyta, kad Ž. G. pagrobė nukentėjusiosios L. L. 80 Lt vertės telefoną „Samsung“, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajai L. L.. Procesas dėl L. L. civilinio ieškinio 80 Lt turtinei žalai atlyginti nutraukiamas.

L. L. teisme kaltinamiesiems Ž. G. ir K. Ž. pareiškė 5000 Lt dydžio civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jų bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, patirtą neturtinę žalą (III t., b.l. 181-182). Teismo posėdžio metu ji parodė neturinti pretenzijų kaltinamajam K. Ž..

L. L. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo Ž. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusioji prarado 80 Lt vertės turtą – telefoną „Samsung“. Šis turtas ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas ir po trijų mėnesių grąžintas nukentėjusiajai L. L. nesugadintas (II t., b.l. 68). Dėl netikėto kaltinamojo įsiveržimo į butą nukentėjusioji L. L. patyrė išgąstį ir nesaugumo jausmą. Kaltinamasis Ž. G. nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl Ž. G. vartotų keiksmažodžių ji patyrė pažeminimą, stresą, nemigą. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su L. L. ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais santykiais, ar gerove. Nukentėjusioji teismui pateikė darbingumo lygio pažymą Nr. 0179562, kurioje užfiksuota, kad jai nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nustatytas 35 proc. darbingumas dėl ligos kodas 27,2, atsiradusios iki 24 metų (III t., b.l. 184). Šis susirgimas atsirado iki nusikalstamos veikos ir nėra tiesiogiai susijęs su kaltinamojo Ž. G. nusikalstama veika, todėl į jį nustatant neturtinės žalos dydį neatsižvelgiama.

Nukentėjusioji A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems Ž. G. ir K. Ž. pareiškė 200 Lt dydžio civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jų bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, patirtą turtinę žalą (I t., b.l. 173). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. S. atsisakė civilinio ieškinio, pareikšdama, kad kaltinamiesiems turtinių ir neturtinių pretenzijų neturi. Procesas dėl A. S. pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas, nukentėjusiajai ieškinio atsisakius.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiosios L. L. prašoma priteisti 5 000 Lt neturtinė žala mažinama iki 300 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį (jis nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, likvidaus turto neturi), taip pat siekiant neužkirsti kelio civilinių ieškinių dėl turtinės žalos įvykdymui, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Laikinas kaltinamojo K. Ž. nuosavybės teisės į turtą – pinigus 276,71 Lt, apribojimas panaikinamas nuosprendžiui įsiteisėjus. Pinigai – 276,71 Lt, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami kaltinamajam K. Ž. (II t., b.l. 119).

Psichotropinės medžiagos, kurių apyvarta uždrausta: 0,316 g. medžiagos, kurioje yra 0,004 g. klonazepamo, 1 ampulė su skysčiu, kuriame yra 0,010 g diazepamo, tabletės 0,184 g su nenustatytu kiekiu oksazepamo, saugomos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamos (II t., b.l. 48).

Tyrimo medžiaga: policijos paketai Nr. 0049030, Nr. 0054567, Nr. 0055474, Nr. 0055475, Nr. 0054476, kasos čekis, permatomas polietileninis maišelis, gamyklinės vaistų pakuotės fragmentas su užrašu „Dimedrol“, popierinė gamyklinė vaistų pakuotė su užrašu „Diazepeks“, viena stiklinė ampulė, 4 vienkartiniai švirkštai, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (II t., b.l. 49-50).

Tyrimo medžiaga: daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais (I t., b.l. 86), daktiloskopinės plokštelės su rankų ir avalynės pėdsakais (I t., b.l.126, 127) saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti baudžiamojoje byloje (I t., b.l.10),

Elektroninė laikmena su skaitmeninėmis nuotraukomis, 2011 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedas, elektroninė laikmena su skaitmeninėmis nuotraukomis, 2011 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje (I t., b.l. 12, 119).

Tyrimui neturintys reikšmės daiktai, paimti kaltinamojo A. G. asmens kratos metu: užlenkiamas peilis, rankinis laikrodis „Citizen“, rankinis laikrodis „Casio“, odinė piniginė, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui Ž. G., ar jo įgaliotam asmeniui (II t., b.l. 19).

Nusikalstamai veikai tirti reikšmės neturintis daiktas – peilis, saugomas teisme kartu su baudžiamąja byla, kurio savininkas nenustatytas, nuosprendžiui įsiteisėjus, dėl jo bevertiškumo, sunaikinamas.

Baudžiamojoje byloje saugomi prezervatyvai su žmogaus kūno skysčiais (policijos paketas Nr. 0128427), kurie nebuvo tiriami, kaip tyrimui turintys reikšmės daiktai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (2011 m. rugsėjo 24 d. nusikaltimas) ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams;

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (2011 m. rugsėjo 24 d. nusikaltimas) ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (2011 m. lapkričio 15 d. nusikaltimas) ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams;

- pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (2011 m. gruodžio 1 d. veika) ir paskirti areštą dvidešimčiai parų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šias subendrintas bausmes subendrinti, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2012 m. vasario 23 d., 2012 m. vasario 29 d. ir 2012 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti kaltinamojo Ž. G. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. (dvi paras), ir nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bei bausmes, iš dalies atliktas pagal 2012 m. vasario 23 d., 2012 m. vasario 29 d. ir 2012 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (2011 m. rugsėjo 24 d. nusikaltimas) ir paskirti areštą 40 parų;

Į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo K. Ž. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. kovo 6 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, vieną sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1). Kaltinamąjį K. Ž. laikyti visiškai atlikusiu bausmę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. Ž. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (2011 m. rugsėjo 24 d. nusikaltimas).

K. Ž. ir Ž. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį (2011 m. spalio 25-26 d. nusikaltimai), 302 straipsnio 1 dalį (2011 m. lapkričio 15 d. nusikaltimas) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

K. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir (2011 m. lapkričio 15 d. nusikaltimas) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamąjį procesą dėl K. Ž. nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnyje, nutraukti.

Nukentėjusiųjų T. V. ir A. V. civilinius ieškinius tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo Ž. G. 179 Lt T. V. ir 750 Lt A. V. turtinei žalai atlyginti. Kaltinamajam K. Ž. nukentėjusiųjų T. V. ir A. V. pareikštus ieškinį atmesti, nes K. Ž. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padaryme.

Nukentėjusiosios L. L. civilinį ieškinį 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo Ž. G. 300 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Procesą dėl L. L. pareikšto 80 Lt civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutraukti.

Nukentėjusiosios I. C. 615 Lt civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteiti iš kaltinamojo Ž. G. 300 Lt turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti, nukentėjusiajai atsisakius dalies ieškinio. Kaltinamajam K. Ž. nukentėjusiosios pareikštą ieškinį atmesti, neįrodžius, kad K. Ž. dalyvavo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padaryme.

Procesą dėl nukentėjusiosios A. S. kaltinamiesiems Ž. G. ir K. Ž. pareikšto civilinio ieškinio 200 Lt turtinei žalai atlyginti nutraukti, nukentėjusiajai atsisakius ieškinio.

Laikiną kaltinamojo K. Ž. nuosavybės teisės į turtą – pinigus 276,71 Lt, apribojimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Pinigus – 276,71 Lt, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam K. Ž..

Psichotropines medžiagas, kurių apyvarta uždrausta: 0,316 g. medžiagos, kurioje yra 0,004 g. klonazepamo, 1 ampulę su skysčiu, kuriame yra 0,010 g diazepamo, tabletes 0,184 g su nenustatytu kiekiu oksazepamo, saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Tyrimo medžiagas: policijos paketus Nr. 0049030, Nr. 0054567, Nr. 0055474, Nr. 0055475, Nr. 0054476, kasos čekį, permatomą polietileninį maišelį, gamyklinės vaistų pakuotės fragmentą su užrašu „Dimedrol“, popierinę gamyklinę vaistų pakuotę su užrašu „Diazepeks“, vieną stiklinę ampulę, 4 vienkartinius švirkštus, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Tyrimo medžiagas: daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais, daktiloskopines plokšteles su rankų ir avalynės pėdsakais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje (I t., b.l.10),

Elektroninę laikmeną (CD) su skaitmeninėmis nuotraukomis, 2011 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedą, elektroninę laikmeną (CD) su skaitmeninėmis nuotraukomis, 2011 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedą, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Tyrimui neturinčius reikšmės daiktus, paimtus kaltinamojo A. G. asmens kratos metu: užlenkiamą peilį, rankinį laikrodį „Citizen“, rankinį laikrodį „Casio“, odinę piniginę, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui Ž. G., ar jo įgaliotam asmeniui.

Nusikalstamai veikai tirti reikšmės neturintį daiktą kurio savininkas nenustatytas, peilį, saugomą atskirame pakete kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, dėl jo bevertiškumo, sunaikinti.

Baudžiamojoje byloje saugomus prezervatyvus su žmogaus kūno skysčiais (policijos paketas Nr. 0128427), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikini.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.