Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės OU Aktiva Finants ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. birželio 16 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teismas procesinius dokumentus (ieškinio su priedais kopijas ir pranešimą apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) atsakovui A. L. siuntė ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. birželio 18 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje neprieštaraujant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas A. L. su uždaraja akcine bendrove (toliau – UAB) „Tele2“ 2019 m. gegužės 22 d. sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.41-60793446-61889, pagal kurią UAB „Tele2“ įsipareigojo suteikti telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas bei įrangą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė UAB „Tele2“ 2019 m. rugsėjo 27 d. sutartį su atsakovu nutraukė. Apie nutraukimą ieškovė atsakovą informavo 2019 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą pagal minėtą sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai).

6. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „ Tele2“ 2018 m. sausio 15 d. pagal trišalę reikalavimo perleidimo sutartį perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui OU Aktiva Finants, skolos išieškojimą buvo įgaliota vykdyti UAB „Julianus Inkaso“. Byloje pateiktas 2019 m. lapkričio 2 d. perleistų skolų suderinimo aktas patvirtina, kad reikalavimo teisė buvo perleista į atsakovą A. L..

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. lapkričio 25 d. pranešimu.

8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (pradinei kreditorei ar ieškovei), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti už suteiktas paslaugas, iš atsakovo ieškovei priteistina 531,35 Eur nesumokėtos skolos.

9. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 19,13 Eur delspinigius (0,02 proc. norma per dieną pagal sutarties 4 punktą), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nesumokėjo už suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 19,13 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 550,48 Eur (531,35 Eur + 19,13 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 15 Eur dydžio žyminis mokestis, 0,84 Eur už VĮ Registrų centro išrašą ir 50 Eur dydžio išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, iš viso: 65,84 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei OU Aktiva Finants, j. a. k. 10746479, 531,35 Eur skolos, 19,13 delspinigių, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (550,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 65,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.