- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1591-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06902-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Dignalita“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dignalita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13095-950/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dignalita“ patikslintą ieškinį bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Timber construction group“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB ,,Tigesta“, ir R. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Dignalita“ patikslintu ieškiniu prašo pripažinti atsakovių BUAB ,,Timber construction group“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB ,,Tigesta“ direktorės R. V., ir R. V. 2018 m. vasario 2 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 20180202-01 negaliojančia, netaikyti restitucijos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB ,,Timber construction group“ vykdyti prievolę R. V. pagal ginčijamą 2018 m. vasario 2 d. paskolos sutartį Nr. 20180202-01.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės prašymas patenkintas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos teismas uždraudė BUAB ,,Timber construction group“ vykdyti prievolę R. V. pagal 2018 m. vasario 2 d. paskolos sutartį Nr. 20180202-01.
Atsiliepimas
4. Atsakovė BUAB ,,Timber construction group“, atstovaujama bankroto administratorės UAB ,,Tigesta“, atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė panaikinti teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-806-221/2018, jau įvertino automobilio Mercedes Benz GL 350 BlueTEC 4MATIC išpirkimo aplinkybes, taip pat įvertino 2018 m. vasario 2 d. paskolos sutarties Nr. 20180202-01 sudarymo aplinkybes, bei konstatavo, kad jokie bankroto administratoriaus veiksmai nepažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi atsakovės BUAB ,,Timber construction group“ prašymą tenkino ir panaikino teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13095-950/2019 įsiteisėjimo BUAB ,,Timber construction group“ vykdyti prievolę R. V. pagal 2018 m. vasario 2 d. paskolos sutartį Nr. 20180202-01.
6. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas BUAB ,,Timber construction group“ bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, 2018 m. spalio 12 d. nutartyje konstatavo, jog aplinkybė, kad bankroto administratorė (t. y. R. V.), nustačiusi, jog lizinguojamo turto – automobilio Mercedes Benz GL 350 BlueTEC 4MATIC – išpirkimo kaina yra mažesnė už tokio turto vertę, priėmė sprendimą išpirkti šį turtą, tam pasiskolindama lėšų, nesudaro pagrindo jos veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius kreditorių interesus ir dėl to ją atstatydinti. Teismas darė išvadą, kad BUAB ,,Timber construction group“ bankroto bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas, kuris tiesiogiai prižiūri ir kontroliuoja bankroto proceso eigą bei bankroto proceso teisėtumą, jau yra konstatavęs, kad lizinguojamo turto išpirkimas, pasiskolinant tam lėšų, nėra neteisėtas ar pažeidžiantis bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Todėl įsiteisėjusia teismo nutartimi esant konstatuotai faktinei aplinkybei ginčijamos 2018 m. vasario 2 d. paskolos sutarties Nr. 20180202-01 tolesnis vykdymas taip pat negali būti laikomas pažeidžiančiu ieškovės UAB „Dignalita“, ar kitų BUAB ,,Timber construction group“ kreditorių teises ar teisėtus interesus.
7. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, jog nėra objektyvios būtinybės 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tolesniam galiojimui, nes nėra aplinkybių, liudijančių, kad BUAB ,,Timber construction group“ bankroto administratoriaus UAB ,,Tigesta“ veiksmai (paskolos mokėjimas paskolos davėjui) pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Dignalita“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones neatitinka CPK 111 straipsnyje procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų: procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas (CPK 111 str. 5 d.). Šiuo atveju duomenų, kad advokato padėjėjas V. M. atstovauja BUAB „Timber construction group“, byloje nėra. Advokatų profesinė bendrija „Balticlaw Pranckevičius, Valiulis ir partneriai“ ir/ar V. M. yra sudarę atstovavimo sutartį su UAB „Tigesta“, tačiau ne su BUAB „Timber construction group“. UAB „Tigesta“ nagrinėjamoje byloje nėra civilinio proceso dalyvis, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. UAB „Tigesta“ yra BUAB „Timber construction group“ atstovas.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, nes ši nutartis neturi prejudicinės galios. Minėta nutartimi buvo sprendžiamas bankroto administratorės UAB „Tigesta“ atstatydinimo klausimas, teismas nenagrinėjo dėl 2018 m. vasario 2 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nekonstatavo pačios sutarties (ne)teisėtumo, sudarymo pagrindo, aplinkybių, galimų kreditorių teisių pažeidimo ir turinio, nes toks klausimas nebuvo keliamas ir nebuvo įrodinėjimo dalykas. Be to, R. V. nebuvo įtraukta proceso dalyviu ir jos, kaip fizinio asmens, veiksmų teisėtumo teismas nevertino ir nepasisakė. Kauno apygardos teismas jei ir pasisakė dėl bankroto administratorės veiksmų, susijusių su lizinguojamo turto išpirkimu, paskolinant tam lėšų, nekonstatavo fakto apie 2018 m. vasario 2 d. sutarties Nr. 20180202-01 ir jos sąlygų (ne)teisėtumą. Minėta nutartis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo (su kuria ieškovė nesutinka) neskundžiama ir tai užkerta kelią priimtos nutarties motyvų teisėtumo peržiūrėjimui apeliacinės instancijos teisme.
1.3. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju teismas nesant pateiktų naujų duomenų/pasikeitusių aplinkybių, eliminuojančių būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmę, laikė, kad grėsmės būsimam teismo sprendimui nėra, tačiau nenurodė jokių motyvų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas.
1.4. Ieškovės vertinimu, yra tiesioginė grėsmė, kad bankroto administratorės UAB „Tigesta“, atstovaujamos direktorės R. V., asmeniškai suteikusios tikslinę paskolą bankrutuojančiai ir pačios administruojamai BUAB „Timber construction group“, pirmumo eile skirs visas bet kokios rūšies lėšas, gautas vykdant bankroto procedūras, savo asmeniškai suteiktos paskolos skubiam grąžinimui pagal minėtą Paskolos sutartį, sudarytą su pačia savimi, pažeidžiant ĮBĮ 35straipsnyje nustatytą kreditorių tenkinimo eilę. Tokiu būdu bus pažeisti kreditorių teisėti lūkesčiai, užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui ir sudarytos prielaidos žalos atsiradimui. Teismas, panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, suteikė prioritetą atsakovių interesams ir, ignoruodamas kreditorių teisėtus lūkesčius, galimai pažeidžiant viešą interesą.
1.5. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Skundžiama nutartimi teismas iš anksto, dar iki bylos išnagrinėjimo teisme, pasisakė dėl bylos esmės, išreiškė savo išankstinę nuomonę apie bylos aplinkybes, todėl apeliantė mano, kad šiuo atveju teismas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio nuostatas, nešališkumo principą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Timber construction group“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas nustato, kad bankroto administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme. Atsižvelgiant į minėtą teisės normą bei remiantis 2018 m. sausio 2 d. sudaryta atstovavimo sutartimi, šioje byloje atsiliepimą ir prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pateikė Advokatų profesinės bendrijos Balticlaw Pranckevičius, Valiulis ir partneriai advokato padėjėjas V. M.. UAB „Dignalita“ nutylėjo, kad tas pats advokato padėjėjas atstovauja bankroto administratorių ir kituose ginčuose. UAB „Dignalita“ siekia kliudyti bankroto administratoriui atlikti bankroto administravimo procedūras.
2.2. UAB „Dignalita“, prašydama atstatydinti bankroto administratorių, rėmėsi 2018 m. vasario 2 d. sudaryta paskolos sutartimi, t. y. įrodinėjo, kad bankroto administratorius UAB „Tigesta“, sudaręs minėtą paskolos sutartį, pažeidė kreditorių interesus, todėl prašė atstatydinti iš bankroto administratoriaus pareigų. Šioje civilinėje byloje yra ginčijama paskolos sutartis, kuri buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-806- 221/2018, nes remdamasi būtent paskolos sutartimi UAB „Dignalita“ siekė atstatydinti bankroto administratorių.
2.3. Šioje civilinėje byloje UAB „Dignalita“ įrodinėja, kad bankroto administratorius, sudarydamas paskolos sutartį, pažeidė kreditorių interesus. Kauno apygardos teismas nustatė, kad sudarant paskolos sutartį bankroto administratorius nepažeidė kreditorių interesų, o toks konstatuotas faktas yra reikšmingas abejose bylose.
2.4. Bankroto administratorius pateikė šioje byloje atsiliepimą į UAB „Dignalita“ ieškinį ir prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė aibę aplinkybių, kurias, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Dignalita“ nutylėjo arba galimai specialiai siekė suklaidinti teismą. Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus nurodytas faktines aplinkybes ir pridėtus įrodymus, priėmė teisingą nutartį ir nutarė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovės BUAB „Timber construction group“ atstovavimo teisme
12. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 11 straipsnio 1 dalį, bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytas funkcijas, gina bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme ir pan. (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 6, 9, 14 punktai). Teismo paskirtas įmonės administratorius visiškai pakeičia įmonės vadovą, nes jis atlieka vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas. Įmonės bankroto administratorius – vienas iš svarbiausių asmenų bankroto procese, kuris vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl įmonės ir su ja susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-725-450/2019).
13. Aplinkybė, kad atstovaujama civilinėje byloje prieš vieną iš administruojamos bankrutuojančios įmonės kreditorių, nereiškia, kad administratorius gina savo, o ne administruojamos įmonės ir kitų jos kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1064/2013).
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad administratoriaus UAB „Tigesta“ direktorė R. V. 2018 m. sausio 2 d. sudarė neterminuotą atstovavimo sutartį su Advokatų profesine bendrija Balticlaw Pranckevičius, Valiulis ir partneriai, kuri susideda iš kelių advokatų ir advokatų padėjėjų. Šios advokatų profesinės bendrijos advokatas 2019 m. gegužės 23 d. pavedė advokato padėjėjui V. M. atstovauti atsakovę BUAB „Timber construction group“, atstovaujamą bankroto administratorės UAB „Tigesta“, interesus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13095-950/2019. Atsakovės BUAB „Timber construction group“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Tigesta“, atstovas advokato padėjėjas V. M. 2019 m. gegužės 20 d. pateikė Kauno apylinkės teismui šioje civilinėje byloje atsiliepimą į ieškovės UAB „Dignalita“ patikslintą ieškinį, kuris teisėjo rezoliucija priimtas.
15. Taigi, byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorius UAB „Tigesta“ įgaliojo advokatą/advokato padėjėją atstovauti BUAB „Timber construction group“ ir šioje civilinėje byloje. Todėl apeliantės argumentai, jog advokato padėjėjas neturi teisės atstovauti atsakovės BUAB „Timber construction group“ interesų yra nepagrįsti.
Dėl ginčo esmės
16. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas, panaikindamas skundžiama nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, nors ši nutartis neturi prejudicinės galios. Anot apeliantės, po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatsirado jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl ginčo esmės.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
18. Ieškovės reikalavimai grindžiami tuo, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. iškėlė atsakovei UAB ,,Timber construction group“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tigesta“. Atsakovė BUAB ,,Timber construction group“, atstovaujama bankroto administratorės UAB ,,Tigesta“ direktorės R. V., ir atsakovė R. V. 2018 m. vasario 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20180202-01, kuria R. V. suteikė bankrutuojančiai įmonei 29 000 Eur paskolą, kuri bus naudojama pagal 2016 m. kovo 21 d. finansinio lizingo sutartį išpirkti iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo automobilį Mercedes Benz GL 350 BlueTEC 4MATIC, atlikti automobilio einamąjį remontą ir privalomą techninę apžiūrą.
19. Minėtos paskolos sutarties 4 punktu šalys numatė paskolos grąžinimo tvarką. Paskolos sutarties 4.2 punkte šalys susitarė, kad paskolos gavėjas (BUAB ,,Timber construction group“) įsipareigoja pirmumo eile visas lėšas, gautas vykdant paskolos gavėjo bankroto procedūras, išskyrus lėšas, gautas iš Garantinio fondo, skirti paskolos grąžinimui pagal Paskolos sutartį. Paskolos sutarties 4.3 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja gavęs bet kokias lėšas bankroto procedūrų metu per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pervesti į paskolos davėjo (R. V.) sąskaitą, kol bus grąžinta visa paskolos suma. Ieškovės vertinimu, ši paskolos sutartis pažeidžia BUAB ,,Timber construction group“ kreditorių interesus, bankrutuojanti įmonė įgijo naujus įsipareigojimus be kitų kreditorių sutikimo, tuo pačiu įsipareigojo paskolą grąžinti prioritetine tvarka pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nuostatas. Ginčijamu sandoriu sudarytos privilegijuotos sąlygos kitai atsakovei – R. V.. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovė prašo minėtą paskolos sutartį pripažinti negaliojančia, tačiau netaikyti restitucijos. Tokio ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir – uždrausti BUAB ,,Timber construction group“ vykdyti prievolę R. V. pagal ginčijamą 2018 m. vasario 2 d. paskolos sutartį Nr. 20180202-01.
20. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino, taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė BUAB ,,Timber construction group“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB ,,Tigesta“, vykdyti prievolę R. V. pagal 2018 m. vasario 2 d. paskolos sutartį Nr. 20180202-01. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad iš paskolos sutarties sąlygų matyti, kad bet kokios gautos BUAB ,,Timber construction group“ lėšos bus pirmumo tvarka išmokėtos paskolos davėjui R. V., tokiu būdu galimai pažeidžiant kitų bankrutuojančio asmens kreditorių interesus bei įsipareigojimų tenkinimo tvarką. Todėl laikė, kad ieškovei palankaus procesinio sprendimo atveju sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, dėl ko nukentės ir kitų kreditorių interesai bankroto procese.
21. Ši nutartis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama, tačiau atsakovė BUAB ,,Timber construction group“ pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir kartu su juo prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė savo prašymą grindė tuo, kad ieškovė nutylėjo faktą, jog dėl minėtos paskolos sutarties ji jau kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, įrodinėjo sudarytos paskolos sutarties nesąžiningumą bei bandė atstatydinti bankroto administratorių. Tačiau Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje, įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nustatė, jog bankroto administratorius siekė apsaugoti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, todėl išpirko automobilį ir tam pritarė.
22. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės bankroto administratorės pateikti nauji įrodymai patvirtina, jog nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra objektyvios būtinybės 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tolesniam galiojimui.
23. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors CPK 149 straipsnyje nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; kt.). Taigi, prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones CPK 149 straipsnio prasme turi būti grindžiamas pasikeitusiomis, palyginus su tuo momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
24. Nagrinėjamu atveju teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones vadovavosi tik ieškovės pateiktais dokumentais, tačiau gavęs iš atsakovės atsiliepimą ir papildomus dokumentus, iš naujo įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus ir nustatė, jog nėra grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
25. CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
26. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, įvertinus su ieškiniu pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Kaip jau minėta, kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tai teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Skundžiamoje nutartyje teismas būtent tai ir akcentavo, t. y. kad pagal pateiktus įrodymus nebuvo antrosios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
27. Taigi, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar yra grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai atsakovui yra iškelta bankroto byla ir jis, net ir pripažinus sandorį negaliojančiu, negali būti įpareigojamas grąžinti ieškovei lėšas, išvengiant ĮBĮ nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, prievolių, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, vykdymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs keliais aspektais. Tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 17 straipsnis), ir dėl to kreditorius patiria nuostolių, tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybės turto fondas v. UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009). Tai reiškia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės patiriamos tokių sandorių vykdymo išlaidos laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybės turto fondas v. UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009;(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).
28. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje, kuria netenkintas pareiškėjos UAB „Dignalita“ prašymas atstatydinti BUAB ,,Timber construction group“ bankroto administratorę UAB „Tigesta“, taip pat vadovavosi šios nutarties 27 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ir nurodė, kad atsakovė R. V. nėra BUAB ,,Timber construction group“ kreditorė, o suteiktos paskolos lėšos laikytinos administravimo išlaidomis. Taip pat teismas nurodė, kad bankroto administratorė, sudariusi sutartį dėl 29 000 Eur paskolos gavimo, prisiėmė nagrinėjamojoje byloje nustatytą administravimo išlaidų padidėjimo riziką, o kreditorių susirinkimas turi teisę netvirtinti jau patirtų išlaidų ataskaitos, jei nutaria, kad jos tinkamai nepagrįstos ar pan.
29. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju nėra grėsmės teismo sprendimo vykdymui, nes administravimo lėšų sąmatos tvirtinimas ir lėšų paskirstymas yra priskiriamas bankrutuojančios įmonės kreditorių kompetencijai. Aptariamu atveju nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui atsakovų atžvilgiu.
30. Apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi neturinčia prejudicinės galios Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, ir kad skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl ginčo esmės, atmestini kaip nepagrįsti, nes teismai savo procesiniuose dokumentuose gali cituoti kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu/nutartimi nustatytas aplinkybes, ir tai nereiškia, kad teismas pasisakė dėl ginčo esmės.
31. Remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
32. Kiti apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.