Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjui D. Š., pareiškėjos individualios įmonės "(duomenys neskelbtini)" atstovams A. E., advokato padėjėjui M.I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų individualios įmonės "(duomenys neskelbtini)" ir D. Š. skundą atsakovei valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai individuali įmonė "(duomenys neskelbtini)" ir D. Š. (toliau – ir pareiškėjai) prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, atsakovė) 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. n(4.6.10.)RS-253 „Dėl juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre”.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą prašo patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. n(4.6.10.)RS-253 „Dėl juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registro” teisėtumo ir pagrįstumo.

2018 m. kovo 6 d. pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis), adresu (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. n(4.6.10.)RS-253 „Dėl juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registro” pareiškėjos prašymą atsisakyta patenkinti, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 7 punktu.

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. csprl-109 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. n(4.6.10.)RS-253 „Dėl juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registro” paliktas galioti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau - Įstatymas). Įstatymo 12 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Įstatymo 22 straipsnyje nurodyta, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra 1) valstybės institucijos sprendimas, 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis, 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai, 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas, 5) paveldėjimo teisės liudijimas, 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą, 7) rašytiniai sandoriai, 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas), 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai, 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalis, prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre (Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Įstatymo 29 straipsnio 7 punktas numato, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, 95 punkte įtvirtinta, jog vienam įregistruotam nekilnojamajam daiktui gali būti registruojamas tik vienas bendrojo naudojimo objektų valdymo juridinis faktas ir tik apie vieną bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (sudarytą jungtinės veiklos sutartį, paskirtą administratorių ar įsteigtą savininkų bendriją).

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų (išvardintų Įstatymo 22 straipsnyje) turinį, jis atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

Juridinių asmenų sampratą, jų veiklą, juridinių asmenų organus, jų sudarymo tvarką, kompetenciją bei funkcijas apibrėžia civiliniai įstatymai, todėl tik pateikus šių įstatymų reikalavimus atitinkančius dokumentus, juridinių asmenų registro tvarkytojui atsiranda pareiga įrašyti, pakeisti arba panaikinti atitinkamus juridinio asmens duomenis.

CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatytas visų bendraturčių sutarimas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami esant balsų daugumai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalis nustato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas įtvirtina atskirus bendrosios nuosavybės valdymo institutus, jo formas bei skirtingą tvarką. Tačiau visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017).

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų (toliau – ir bendrija) bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ). DNSBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pakeisti bendrijos įstatai turi būti perregistruoti Juridinių asmenų registre. Bendrijos įstatai perregistruojami, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas prašymas ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) protokolas dėl bendrijos įstatų keitimo. Pakeisti bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų perregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. DNSBĮ 8 straipsnio 5 dalyje pažymėta, kad <...> Žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją Nekilnojamojo turto registre pranešimo pagrindu daromos, jeigu pranešime nurodyto pastato (pastatų) registro įraše nėra padaryta žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių.

DNSBĮ 21 straipsnio 5 dalies 3 punkte pažymėta, jog viena iš bendrijos narių teise yra teisė išstoti iš bendrijos. DNSBĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad narystė bendrijoje pasibaigia, buto ir kitų patalpų (pastato) savininką – juridinį asmenį – likvidavus arba reorganizavus.

Bendrijos reorganizavimo sąlygos reglamentuotos DNSBĮ 26 straipsnyje. DNSBĮ 26 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad bendrijos reorganizavimas pasibaigia įgyvendinus bendrijos reorganizavimo sąlygas ir Juridinių asmenų registre įregistravus po reorganizavimo veikiančių bendrijų įstatus.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog Nekilnojamojo turto registre gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas juridinis faktas - nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija), daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, įregistruota Klaipėdos miesto valdybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 154 pagrindu.

Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatai įregistruoti 2001 m. liepos 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 414, kurių 2 punktas patvirtina, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkai yra šios bendrijos steigėjai.

Į bylą pateikta 2018 m. vasario 28 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis patvirtina, jog sprendimas dėl kitos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formos priimtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.

Byloje nėra duomenų, jog apie 2018 m. vasario 28 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymą buvo informuota daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Kadangi Klaipėdos miesto valdybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 154 nėra nuginčytas ir nėra duomenų, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų narystė daugiabučių namų savininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė, darytina išvada, jog atsakovė neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir Nekilnojamojo turto registre gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti juridinį faktą – nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis).

Konstatavus, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. n(4.6.10.)RS-253 „Dėl juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registro” yra teisėtas ir pagrįstas, skundas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas nepatenkintas, pareiškėjai neįgijo teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.