Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Algirdo Remeikos ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Dianai Zadrauskaitei, Agnei Ramanauskienei, Audronei Stulginskaitei-Pudienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, Oksanai Gabrilaitienei, nuteistajam L. Z., jo gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Z. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. Z. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d., ir nubaudė jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nuosprendį. L. Z. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Z. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 24.00 val., turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį P. G. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mažamečio asmens tvirkinimo, mobiliojo ryšio telefonu kvietė jį pokalbiui Lietavos g. už namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašė, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus dėl jam žinomų įvykio aplinkybių, tai yra nepasakoti apie galimybę nepilnamečiams asmenims L. Z. priklausančiame bute naudotis draudžiamomis priemonėmis ir siūlė už tai piniginį 1000 litų vertės atlygį.

Be to, L. Z., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. birželio mėnesį, dienos metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) trečiosios laiptinės, Jonavoje, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį P. G. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mažamečio asmens tvirkinimo, siekė, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus dėl jam žinomų įvykio aplinkybių, tai yra nurodė nepateikti jį kaltinančių duomenų ir priminė savo pažadą – piniginį 1000 litų vertės atlygį už jam palankių parodymų davimą.

Be to, L. Z., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. vasaros metu, tiksli data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinamojo L. Z. nusikalstamų veikų – mažamečio asmens tvirkinimo, disponavimo pornografinio turinio dalykais ir melagingų parodymų, per bendrą pažįstamą I. R. siekė paveikti nukentėjusįjį P. G., kad šis teisminio nagrinėjimo metu duotų melagingus parodymus dėl jam žinomų įvykio aplinkybių apie kaltinamojo L. Z. veiksmus jo atžvilgiu, grasindamas susidorojimu – užsiundyti jį šunimis.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. Z. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Taip pat skunde prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą bei išreikalauti visus įrodymus nuo pat pirmo įtarimo pareikšto L. Z. 2011 m. rugsėjo mėnesio. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Jonavos rajono apylinkės teisme buvo priimtas nuosprendis be įrodymų bei suvaržant kaltinamojo teises teikti įrodymus ir ginčyti bylos aplinkybes, nesudarydamas galimybės pateikti nukentėjusiajam klausimus ir neturint jokių tiesioginių ir išvestinių įrodymų, nesudarant galimybių susipažinti su protokolu ir daryti jame pastabas, teismas rėmėsi tik prokurorės surinkta medžiaga. Apeliantas teigia, kad kaltinimas jam pareikštas siekiant susidoroti su juo visais įmanomais būdais pajungiant prokuratūrą ir teismą.

Apelianto nuomone, jam nebuvo užtikrinta gynybą, gynėjo atvykimas pas įtariamąjį. Apeliantui pareiškus įtarimą, jis neturėjo galimybės pasirinkti gynėjo V. K., kuris dalyvavo nagrinėjant 61-1-319-10 bylą ir žinojo visas aplinkybes. Jam parinktas gynėjas per visą procesą iki 2013-09-11 nei karto neatvyko pas įtariamąjį, nepanaudojo visų gynybos priemonių ir būdų, neišreikalavo įrodymų, ginančių įtariamąjį iš bylos 61-1-319-10. Teismas matydamas šiuos suvaržymus, nieko nedarė. 2013-10-11 apeliantas buvo atvežtas pas tyrėją J. K. netikėtai, todėl negalėjo prijungti prie bylos įrodymų, o tyrėja jam paskelbė, kad ikiteisminis tyrimas baigtas. Teismas taip pat neprijungė jo teikiamų įrodymų. 2013-11-12 teismo metu teismas nepagrįstai sutiko su prokuroro scenarijumi ir atsisakė išreikalauti mobiliojo ryšio telefono skambučio išklotinę ir tokiu būdu buvo suvaržytos kaltinamojo teisės. Taip pat 2013-11-12 teismo metu jam neteisėtai apribota teisė pateikti klausimus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal pirmą epizodą 2011-06 mėn. nenustatytu metu iš mobiliojo ryšio telefono skambinta P. G. ir neva darytas poveikis – nepasakoti ką veikė L. Z. bute P. G., t.y. „bute nevaržomai rūkyti, išgėrinėti ir t.t.“. Apeliantas nurodo, kad neaišku kas yra „t.t.“. Aplinkybes apie rūkymą ir gėrimą paneigia liudytojai I. R., E. A., K. I., V. S., Ž. L., kurių parodymai tyčia neprijungti. Apeliantas skunde nurodo, kad 2011 m. birželio mėnesį jam nebuvo žinoma, kad P. G. buvo nukentėjusysis, nes jam pirmas įtarimas įteiktas 2012 m. rugsėjo mėnesį. L. Z. rašė aibę paaiškinimų, kurių nei vienas nebuvo prijungtas prie bylos Nr. (duomenys neskelbtini). P. G. melavo teismui ir nėra jokių faktų dėl lytinio organo rodymo. Apeliantas nurodo, kad susipažino su byla po 2012-03-06. Taip pat teigiama, kad byloje (duomenys neskelbtini) yra daugiau įrodymų – bute nebuvo nei girtaujama, nei rūkoma, tačiau tie įrodymai nebuvo prijungti. Taip pat yra filmuota medžiaga, kurioje nėra jokių duomenų, kad rūkoma, girtaujama ar kad butas būtų landyne. Be to, 2012-03-06 apeliantui buvo pareikštas antras įtarimas, kad apeliantas rodė P. G. pirštą, bet kada tai vyko nenustatyta. Apeliantas skunde nurodo, kad 2011 m. birželio mėnesį neskambino jokiu telefonu ir nežinojo, kad P. G. yra nukentėjusysis, nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, todėl dėl pirmo epizodo, jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Apelianto nuomone, nuosprendis dėl pirmojo epizodo visiškai neteisėtas ir nemotyvuotas. Mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, be to apeliantas neturėjo galimybės apklausti liudytojus ir nukentėjusįjį. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo tiesiogiai apklausti nukentėjusįjį P. G..

Apeliantas nurodo, kad pagal antrą epizodą kaltinamas, kad jis susitiko su P. G. ir žadėjo duoti 1000 litų, neva turėdamas tikslą paveikti jį, tačiau 2011 m. birželio mėnesį kažkodėl nesikreipė į tyrėją J. K. ir nedavė jokių parodymų dėl tariamai daromo poveikio, o laukė teismo ir pasibaigus tyrimui nepranešė apie tariamai darytą poveikį. Apeliantas nurodo, kad neturėjo 1000 litų ir nesiūlė jokių pinigų. Skunde teigiama, kad liudytojas I. R. teisme nepatvirtino P. G. teiginių, nepravesti jokie procesiniai veiksmai su L. Z. ir su I. R., P. G. – nei akistatos, nei parodymų patikrinimas vietoje bei nesurinkti jokie įrodymai patvirtinantys L. Z. kaltę susijusią su šiuo kaltinimu. Apelianto nuomone, nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų L. Z. buvimą 2011 m. birželio mėnesį prie (duomenys neskelbtini) namo, pokalbį su P. G. ir 1000 litų siūlymą. L. Z. nurodo, kad ir šiame epizode buvo suvaržyta jo teisė teikti įrodymus, gintis nuo įtarimų bei pateikti klausimus teisme P. G.. Taip pat nurodo, kad jo baigiamosios kalbos žodžiai net nepaminėti 2013-11-25 nuosprendyje. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad toks pokalbis buvo ir kad tai pakenkė P. G. bei ikiteisminiam tyrimui. Liudytojas I. R. negali patvirtinti aplinkybės, kad buvo daromas poveikis ir 2013-11-12 jis parodė, kad jam žinoma, kad L. Z. rodė tik pirštą P. G., t. y. nebuvo rodomos genitalijos, tačiau apylinkės teismo teisėjas 2013-11-25 nuosprendyje to nepaminėjo.

Apeliaciniame skunde dėl 3-iojo epizodo nurodoma, kad teismas taip pat nepagrįstai suvaržė teisę pateikti P. G. klausimus teisme, tuo suvaržydamas teisę gintis nuo įtarimų, ginčyti argumentus, neprijungti jokie įrodymai, kuriuos prašė L. Z. prijungti. Teismai nepagrįstai nustatė, kad L. Z. užsiundymas šunimis pasireiškė tuo, kad atsirado užrašai „(duomenys neskelbtini) LOPAS“, kuriuos P. G. nesikreipdamas į policiją naikino. 2013-04-15 Kauno apygardos teismas nustatė, kad L. Z. rodė pirštą, o P. G. už jo melą – privilegija, kaip ir teisėjui V. P.. Apeliantas nurodo, kad jam įtarimas pareikštas tik 2011 m. rugsėjo mėnesį. Apeliantas nurodo, kad byloje užfiksuotas vienintelis vaizdas su P. G. neva atliktas 2005/2006 ir tai lėmė apelianto poveikį P. G., o P. G. pats primelavo, kad apeliantas rodė lytinį organą. Apeliantas taip pat nurodo, kad teisėsaugos pareigūnai nenustatė to vaizdo įrašo tikslios datos.

Skunde apeliantas teigia, kad jam buvo suvaržytos teisės kreiptis į LAT byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes apylinkės teismas nepriėmė nei kasatoriaus, nei advokato kasacinio skundo. O taip buvo užkirstas kelias apeliantui kreiptis ir į EŽTT dėl LR teisėsaugininkų veiksmų. Apeliantas pažymi, kad dabartinės bylos tikslas yra sužlugdyti fiziškai ir morališkai L. Z.. Taip pat nurodo, kad teisėjai ir teisėsauga nesidomi tarptautinės teisės pažeidimais ir netaiko Konvencijos.

Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo išvada, kad „L. Z. tikslas buvo nepadėti ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tiesą apie savo veiksmus, o paveikti prieš jį parodymus duodantį asmenį, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės“. L. Z. nurodo, kad nusikalstamos veikos nepadarė ir kad P. G. parodymų apie rūkymą ir gėrimą nepatvirtino nei vienas iš P. G. draugų. Taip pat teismas neapklausė Ž. L., kuris matė P. G. veiksmus. Teisėjas D. K. buvo šališkas ir neprijungė nei vieno L. Z. paaiškinimo prie bylos ir remiasi vien tik disku „INSTALL KITI“ duomenimis. Apeliantas skunde nurodo, kad diske nurodyta informacijos įrašymo data (nuo 2005-04-29 iki 2006-04-27) yra dirbtinai pritraukta prie P. G. gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)), kad P. G. nebūtų (duomenys neskelbtini) metų. Be to, skunde nurodoma, kad diskas pas L. Z. atsirado nenustatytu laikotarpiu ir būdu ir jis už šį diską kartu su kita pornografinio turinio medžiaga buvo nubaustas 2 kartus. Pirmą kartą už tai, kad išsaugojo ir laikė gyvenamojoje vietoje, o antrą kartą – kad tą patį diską nenustatytu būdu ir laikotarpiu įgijo.

Apeliaciniame skunde taip pat reiškiami nušalinimai teisėjams D. K., A. P., E. G., V. P., V. V., G. V., D. Š., K. D., S. J., R. M., J. K., E. J. G.. D. K. už tai, kad jis neleido apeliantui surašyti motyvuotą nušalinimą, nes teisėjas neleido apeliantui prijungti prie bylos jokių jo dokumentų, nereagavo į neteisėtus J. K. veiksmus. Kauno apygardos teismo teisėjams A. P., E. G. ir V. P. nušalinimą reiškia už tai, kad nagrinėdami (duomenys neskelbtini) bylą jam buvo pažadėta, kad galės susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, bet tai nebuvo padaryta iki šiol. Taip pat šie teisėjai paliko b. b. (duomenys neskelbtini) nuosprendį galioti, matydami, kad byloje faktai neatitinka bylos medžiagos aplinkybių, nenagrinėjo EŽTPLAK pažeidimų. Apelianto nuomone, teisėjai V. V., G. V. ir D. Š. taip pat turėtų nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, nes b. b. Nr. (duomenys neskelbtini) matė tai, ko nėra byloje (kad S. G. paskirta tarnybinė nuobauda), be to, nesilaikant BPK 324 str. 11 d. nutartis buvo išsiųsta po 7 mėnesių. Teisėjai K. D., S. J. ir V. V. taip pat turėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi matė tokius įrodymus, kurių byloje nebuvo (b. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad L. Z. pats elgėsi ne taip kaip reikia remdamasis V. R. parodymais, taip pat neišsprendė nutartimi pareikštų nušalinimų. Teisėjai S. J., R. M., J. K. ir E. J. G. šioje byloje taip pat turėtų nusišalinti, nes sankcionavo b. b. 1-91-670/2012 namų areštą L. Z.. L. Z. skunde nurodo, kad asmuo turi teisę į teisingą teismą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo L. Z. apeliacinis skundas skundo apimtyje atmestinas.

Pagal BPK 332 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Be to, aprašomojoje nutarties dalyje trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusių proceso dalyvių prašymai, išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo (BPK 332 straipsnio 3 dalis). Tačiau pažymėtina, kad šios nuostatos nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas privalo smulkmeniškai išnagrinėti kiekvieną apeliacinio skundo teiginį (argumentą) ir pateikti dėl jų detalius atsakymus. Be to, šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliaciniu skundu dėl 2013-11-25 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio apeliantas kelia klausimus dėl aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos kitose baudžiamosiose bylose, dėl ko apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, šių aplinkybių neanalizuoja ir nevertina. Taip pat pažymėtina, kad vien tai, kad teismo padarytos išvados nesutampa su apelianto pozicija, nereiškia, kad jos teisiškai nepagrįstos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis šio reikalavimo aspektas reiškia, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su jo nešališkumu susijusią abejonę.

Nuteistasis L. Z. apeliaciniame skunde reiškia nepasitikėjimą jo bylas nagrinėjusiems ikiteisminio tyrimo pareigūnei, prokurorei bei teisėjams. L. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme reikšti nušalinimai ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorei bei teisėjui, nagrinėjusiam šią bylą apylinkės teisme, buvo išnagrinėti BPK nustatyta tvarka ir jų atžvilgiu buvo priimti motyvuoti ir pagrįsti sprendimai atmesti L. Z. pareiškimus nušalinti minėtus pareigūnus, todėl teisėjų kolegija šiuos apelianto skundo argumentus palieka nenagrinėtus.

Nuteistasis L. Z. taip pat reiškia nušalinimus Kauno apygardos teismo teisėjams A. P., E. G., V. P., V. V., G. V., D. Š., K. D., R. M., J. K., E. J. G., kurie nagrinėjo jo kitas baudžiamąsias bylas ar skyrė jam proceso prievartos priemones. Apelianto manymu, šie teisėjai buvo šališki ir priėmė jo atžvilgiu įvairaus pobūdžio sprendimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad išvardinti teisėjai nedalyvauja bylos, kurioje paduotas L. Z. apeliacinis skundas, nagrinėjime.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu L. Z. atšaukė savo nušalinimą teisėjai S.J.ir nušalinimą teisėjai S.J. nepareiškė.

Patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kurį naikinti skundo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

L. Z. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 24.00 val., turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį P. G. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mažamečio asmens tvirkinimo, mobiliojo ryšio telefonu kvietė jį pokalbiui ir prašė, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus dėl jam žinomų įvykio aplinkybių, tai yra nepasakoti apie galimybę nepilnamečiams asmenims L. Z. priklausančiame bute naudotis draudžiamomis priemonėmis ir siūlė už tai piniginį 1000 litų vertės atlygį. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. birželio mėnesį, dienos metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį P. G. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mažamečio asmens tvirkinimo, siekė, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus dėl jam žinomų įvykio aplinkybių, tai yra nurodė nepateikti jį kaltinančių duomenų ir priminė savo pažadą – piniginį 1000 litų vertės atlygį už jam palankių parodymų davimą. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. vasaros metu, tiksli data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinamojo L. Z. nusikalstamų veikų – mažamečio asmens tvirkinimo, disponavimo pornografinio turinio dalykais ir melagingų parodymų, per bendrą pažįstamą I. R., siekė paveikti nukentėjusįjį P. G., kad šis teisminio nagrinėjimo metu duotų melagingus parodymus dėl jam žinomų įvykio aplinkybių apie kaltinamojo L. Z. veiksmus jo atžvilgiu, grasindamas susidorojimu – užsiundyti jį šunimis.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto išdėstyta nuomone, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. G. apklausos metu parodė, jog jam galimai vasaros-rudens laikotarpiu apie 23.00-24.00 val. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino L. Z. ir pakvietė susitikti už namo, kuriame tuo metu gyveno ir pokalbio metu prašė, kad apklausos pas tyrėją metu nieko nepasakotų, ir žadėjo atsilyginti – sumokėti jam 1000 litų. Praėjus maždaug dviem savaitėm po minėto pokalbio, tikslios datos neprisimena, dienos metu, laiko nepamena, P. G. eidamas pas draugą atsitiktinai susitiko L. Z.. Iš pokalbio turinio buvo aišku, kad jis jau žino, kad prieš tai įvykęs jų pokalbis buvo pavėluotas, nes L. Z. jau buvo tapę žinoma, kad buvo apklaustas. Tą kartą L. Z. teiravosi, ką sakė tyrėjams apklausiamas P. G. ir ar nieko blogo apie jį nepasakojo. P. G. patvirtino L. Z., kad nieko blogo nepasakojo ir tuo pokalbis pasibaigė. L. Z. dar pakartojo savo anksčiau išsakytus žodžius – kad nepamirš atsilyginti. Nežino, kiek po šio pokalbio su L. Z. praėjus laiko, galimai artėjant teisminiam bylos nagrinėjimui, pokalbio su I. R. metu pastarasis P. G. papasakojo, kad jam L. Z. sakė, kad „ant jo“ (P. G.) bus užsiundyti šunys, jei duos parodymus teisme. O jei neliudys prieš L. Z., jis neliks skolingas ir sumokės 1000 litų. P. G. parodė, kad galvoja, kad L. Z. tendencingai šiuos žodžius išsakė I. R. – puikiai žinojo, jog jie bendrauja, dažnai susitinka ir, tikėtina, kad šie žodžiai I. R. buvo pasakyti su prašymu perduoti jam. Šie parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, kadangi nei teismo šaukimu, nei telefonu teismui nepavyko jo iškviesti liudyti, buvo bandoma jį atvesdinti, tačiau P. G. buvo išvykęs į užsienį. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis P. G. apklausiamas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusysis P. G. parodė, kad L. Z. jam skambino telefonu ir kvietė susitikti. Susitikus, L. Z. klausė ar P. G. buvo pas tyrėją ir ar davė parodymus, bet P. G. nenorėjo sakyti, todėl L. Z. pasakė, kad nebuvo. Tuomet L. Z. prašė neduoti prieš jį parodymų, tačiau tiksliai nepasakė ko nesakyti, bei siūlė 1000 litų už tai. P. G. parodė, kad daugiau pokalbių su L. Z. nebuvo, tik galbūt kada nors buvo, kad prasilenkė kur nors. Be to, P. G. patvirtino, kad I. R. jam sakė, kad L. Z. sakė, kad jei P. G. kalbės – bus užsiundyti šunys ant jo. Tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys poveikį nukentėjusiajam P. G., yra liudytojo I. R. parodymai. Liudytojas I. R. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad L. Z. yra jam sakęs, kad jei P. G. duos L. Z. neigiamus parodymus teisme, jis bus užsiundytas šunimis. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu minėtas liudytojas taip pat nurodė, kad jam skambino L. Z. 2011 m. birželio mėnesį ir prašė duoti P. G. telefono numerį. Teisėjų kolegija tiek nukentėjusiojo P. G., tiek liudytojo I. R. parodymais neturi pagrindo abejoti, nes šių asmenų parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo vienodi ir nuoseklūs. L. Z. padaryta nusikalstama veika taip pat įrodyta Jurbarko rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolais (2012-07-04, 2012-07-10, 2012-10-09, 2012-10-15) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nors apeliantas ir teigia, jog nėra jokių įrodymų, kad kaltinime nurodytas pokalbis kaip nors pakenkė P. G., teisėjų kolegija pažymi, kad LR BK 233 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formali, kuriai nereikia nustatyti padarinių bei tos aplinkybės, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą, todėl šis apelianto skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistasis L. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad P. G. baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu melavo, kad L. Z. jam rodė ne pirštą, o lytinį organą, be to, jokie kiti liudytojai byloje nepatvirtino aplinkybės, kad pas L. Z. namuose buvo rūkoma ir girtaujama. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei šioje baudžiamojoje byloje L. Z. nebuvo kaltinamas tuo, kad jo namuose buvo leidžiama rūkyti ir gerti alkoholinius gėrimus. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismas L. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nuosprendis šioje byloje yra įsiteisėjęs, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų susijusių su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) įrodymų vertinimu ir dėl liudytojų parodymų teisingumo minėtoje byloje nepasisako.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo institucija, tiek apylinkės teismas pažeidė jo procesines teises, nes neprijungė prie bylos jo prašomų dokumentų, nesuteikė galimybės užduoti klausimus nukentėjusiajam ir taip pažeidė jo procesines teises. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad byloje nenustatyta jokių esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kuriais būtų pažeistos nuteistojo teisės. Nors apylinkės teisme L. Z. neturėjo galimybės apklausti nukentėjusiojo P. G. ir jam užduoti klausimų, jis tai galėjo padaryti apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu ir jis šia savo teise pasinaudojo. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas ėmėsi visų įmanomų proceso priemonių iškviesti minėtą asmenį į teisiamąjį posėdį, todėl tai nelaikoma baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu. Įrodymų vertinimo tvarka pažeista nebuvo, teismas savo išvadas grindė įrodymais, įvertintais pagal LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apelianto prašymas prijungti bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus yra nepagrįstas, nes jo prašomi prijungti dokumentai buvo nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu dalyku. Šioje byloje yra nagrinėjamas L. Z. poveikis nukentėjusiojo P. G. atžvilgiu, o apeliantas skunde prašo prijungti bylos (duomenys neskelbtini) duomenis, kurie paneigtų P. G. nurodomas aplinkybes, kad pas L. Z. bute buvo leidžiama girtauti ir rūkyti. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. K. 2013-10-11 tarnybinio pranešimo (2 t. 72-73 b.l.) matyti, kad vieninteliai ikiteisminio tyrimo metu pateikiami L. Z. prašymai buvo susiję su pareigūnų ir jam paskirtų gynėjų nušalinimu, bei prašymas prijungti dvi pažymas, patvirtinančias jo pajamas, kurios buvo prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. L. Z. pageidavimą išsireikalauti mobiliojo ryšio duomenis, patvirtinančius, kad L. Z. iš tiesų skambino, pareiškė tik apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2011 m. birželio mėnesį, o apeliacinis skundas buvo pateiktas 2013-12-05, teisėjų kolegija konstatuoja, kad mobiliojo ryšio duomenis išsireikalauti netikslinga, nes po įvykio praėjo daugiau nei 3 metai, todėl tikėtina, kad šie duomenys neišsaugoti iki šio laiko, o jų išsireikalavimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista L. Z. teisė į gynybą, nes jam advokatas buvo paskirtas nuo pat pirmosios jo apklausos ir tokiu būdu buvo užtikrinta, kad įtariamasis turėtų galimybę naudotis gynėjo paslaugomis. Kiti apelianto skundo argumentai, kuriais deklaruojami jo teisių pažeidimai ir suvaržymai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms L. Z. apeliacinis skundas skundo apimtyje atmestinas. Kartu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paskiriant galutinę subendrintą bausmę L. Z. buvo esminiai pažeistas baudžiamasis įstatymas, kas turėjo įtakos teisingai pritaikant baudžiamąjį įstatymą L. Z. atžvilgiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. Z. apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytą veiką padarė prieš 2012-10-24 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimą, apylinkės teismas šiuo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką skirtiną laisvės atėmimo bausmę ir paskutiniuoju įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nuosprendžiu už BK 153 str., 309 str. 2 d., 309 str. 2 d., 153 str., 309 str. 4 d., 235 str. 1 d. paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino dalinio jų sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė LR BK 63 straipsnio normas, kurios reguliuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga“ teismai skirdami galutinę subendrintą bausmę gali bausmes apimti ar iš dalies sudėti. Bausmių apėmimą teismai taiko tada, kai yra bent viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytų aplinkybių: 1) ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Minėtos apžvalgos 25 punkte nurodyta, kad jei nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismai (t. y. palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir pan.). Taigi, nors nagrinėjamu atveju L. Z. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (vienas apysunkis ir 3 nesunkūs nusikaltimai), tačiau būtina įvertinti tai, jog L. Z. padarytas apysunkis nusikaltimas, numatytas LR BK 153 straipsnyje, yra nukreiptas į jaunesnio nei šešiolikos metų asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, o tai yra kur kas pavojingesnis savo esme, kėsinimosi objektu, padariniais nusikaltimas, nei LR BK 233 straipsnyje 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į teisingumą paveikiant nukentėjusįjį. Atkreiptinas dėmesys, kad L. Z. darytas poveikis nukentėjusiajam P. G. nepasiekė nuteistojo siekiamo rezultato, todėl šiuo nusikaltimu nebuvo padaryta realių padarinių. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą bei priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, konstatuotina, kad bausmės turi būti bendrintinos apėmimo būdu.

Nors nuteistasis L. Z. savo apeliaciniame skunde šios aplinkybės nenurodo, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad baudžiamasis įstatymas taikant LR BK 63 str. nuostatas buvo esminiai pažeistas ir tai turėjo įtakos teisingam bausmės paskyrimui, remiantis LR BPK 320 str. 3 d., keičia pirmos instancijos teismo nuosprendį visų nuteistųjų atžvilgiu.

Kolegija konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl bausmių bendrinimo keistinas, L. Z. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bendrintina su apelianto atžvilgiu priimtu paskutiniu 2012-10-24 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme taikant bausmių apėmimo būdą. Subendrinus bausmes, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytina, pagal kokius konkrečius ankstesnius teismo nuosprendžius atlikta bausmė įskaitoma į bausmės laiką (BK 63 str. 9 d.).

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos L. Z., išlaidas iki 2014 m. rugsėjo 10 d. sudaro 676,80 litų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktose Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo L. Z. nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo L. Z. skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 2013-11-25 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 233 str. 1 d. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes apimant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nuosprendį ir laikyti L. Z. atlikusiu bausmę.

Nepriteisti iš nuteistojo L. Z. išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.