- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- Ik-1212-422/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-214-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno, Kauno, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, ir atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovei Elinai Petrauskaitei,
atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K., kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2011-01-07 sprendimą Nr. 49/3 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011-02-15 sprendimą Nr. 2S-389 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 24 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 6, 73).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. gegužės 20 d. jis buvo suimtas ir nuo 2010 m. gegužės 21 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI). Pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 223, kurios plotas yra 21,5 kv. m. Kameroje yra keturios spintelės asmeninimas daiktams susidėti ir keturios vietos prie valgomojo stalo. Tačiau minėtoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas 45 paras kartu su dar šešiais asmenimis ir 60 parų – su dar penkiais asmenimis (viso – 105 paras). Nors pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., tačiau jis buvo laikomas perpildytoje kameroje. Dėl to patyrė nepatogumus, diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Dėl laikymo nepriimtinomis sąlygomis pablogėjo pareiškėjo sveikata, sutriko miegas, pareiškėjas negalėjo užmigti be medikamentų pagalbos ir turėjo kreiptis į Kauno TI gydytoją - psichiatrą. Šiuo atveju buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5 ir 8 straipsnių nuostatos, nepaisoma suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI su skundu dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau Kauno TI 2011 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 49/3 pareiškėjo skundo netenkino. Kalėjimų departamentas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 2S-389 pareiškėjo skundo taip pat netenkino. Pareiškėjo nuomone, skundžiami Kauno TI direktoriaus ir Kalėjimų departamento sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, juos galima vertinti kaip biurokratinį atsirašinėjimą, pažymėjo, jog net ir po kreipimosi į minėtas institucijas, jis nebuvo perkeltas į kitą kamerą. Pareiškėjas nurodė, jog dėl laikymo netinkamomis sąlygomis jis patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti iš atsakovo turi būti priteista 21 000 Lt suma (po 200 Lt už kiekvieną laikymo kameroje netinkamomis sąlygomis parą). Pažymėjo, jog Kauno apygardos administracinėje byloje Nr. I-205-480/2011 jis neprašė priteisti iš atsakovo žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-09-21 iki 2010-10-12, todėl teismas pasisakydamas dėl to, išėjo iš skundo reikalavimų ribų.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimuose į skundą (b.l. 3-33, 52-55) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 ,,Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos, įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 punkte buvo nustatyta, jog vienam asmeniui, esančiam kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m. ploto. Tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 Lietuvos higienos norma HN 76:1999 ,,Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos, įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ buvo pripažinta netekusia galios. Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į turimą gyvenamąjį plotą, 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatė, kad Kauno TI didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 336, o vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (1.1.2, 1.3.1 punktai). Pareiškėjo suėmimo vykdymo metu vidutinis laikomas asmenų skaičius Kauno TI buvo 340-380. Kauno TI ir šiuo metu yra perpildytas, todėl minėtuose teises aktuose nustatyti reikalavimai buvo pažeisti, tačiau, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Kauno TI direktorius negali atsisakyti priimti suimtą asmenį tuo pagrindu, kad įstaigoje jau yra laikomas didesnis nei Kalėjimų departamento direktoriaus įsakyme numatytas skaičius suimtųjų (pagal 2007 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. V-27 didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 239, o pagal 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 336). Pareiškėjas nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. vasario 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 223, kurios plotas yra 21,5 kv. m. Atskirais laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 7,2 iki 3,1 kv. m. ploto. Laikotarpiais, kuomet šioje kameroje buvo laikomi 7 asmenys, pareiškėjui ir kitiems kameroje laikomiems suimtiesiems teko 3,1 kv. m. ploto. Tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas 31 parą, todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau taip atsitiko ne dėl Kauno TI administracijos kaltės. Pareiškėjui buvo suteikta lova, išduota patalynė. Pareiškėjui kiekvieną dieną buvo teikiamas karštas maisto davinys, suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore ir t. t., t. y. pareiškėjas naudojosi visomis jam suteiktomis teisėmis, išskyrus gyvenamąjį plotą, kuris kartais neatitikdavo nustatytos normos. Kauno TI yra viena iš moderniausių laisvės atėmimo vietų, atitinkanti Lietuvos higienos normos HN42:2004 „Gyvenamųjų namų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ reikalavimus. Įstaigos gyvenamosios kameros aprūpintos būtinu inventoriumi, yra geros techninės ir higieninės būklės. Pareiškėjo teiginys, kad jo sveikata pablogėjo dėl laikymo perpildytoje kameroje, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas į Kauno TI atvyko 2010 m. gegužės 24 d. Tik atvykęs skundėsi sutrikusiu miegu, teigė, kad apie 2 mėnesius vartojo amfetaminą. Jam buvo nustatyta diagnozė – žalingas amfetamino vartojimas. Dėl panašių nusiskundimų pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo psichiatro 2010 metų gegužės 24 ir 27 dienomis, birželio 9 ir 15 dienomis, gruodžio 1 ir 8 dienomis bei 2011 metų vasario 3 dieną. Jam buvo paskirtas atitinkamas gydymas. Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Kauno TI administraciją su skundu dėl kameroje Nr. 223 nepakankamo minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui. Kadangi 2010 metų gruodžio mėnesį ir 2011 sausio mėnesio pirmomis dienomis kameroje Nr. 223 buvo laikomi 4 asmenys, Kauno TI savo atsakyme nurodė, kad gyvenamojo ploto norma nėra pažeista. Tiek Kauno TI, tiek Kalėjimų departamentas, kaip centrinė administravimo institucija, į pareiškėjo skundus atsakė tinkamai, skundžiami atsakymai yra pagrįsti galiojančiais teisės aktais, juose nurodyta apskundimo tvarka, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl juos naikinti nėra pagrindo. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teisės būtų apgintos jo teisių pripažinimu, todėl prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytoje Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 223, dėl to patyrė didelių nepatogumų, žalą sveikatai, diskomfortą. Taip pat prašo panaikinti administracinius aktus, kuriais, pareiškėjo nuomone, buvo atsisakyta spręsti problemas dėl kamerų perpildymo.
Iš teismui pateikto skundo patikslinimo ( b.l.73) spręstina, jog yra prašoma žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-09-21 iki 2011-02-09 (už kiekvieną parą skaičiuojant po 200 Lt).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimtoje išnagrinėjus Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal R. K. skundą (administracinė byla Nr. A143-2810/2011) jau buvo pripažinta, kad pareiškėjas 44 paras buvo kalinamas kamerose, kuriose jam nebuvo suteiktas teisės aktu reikalaujamas 3,6 kv. m dydžio plotas, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2010 m. spalio 12 d. ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui priteista atitinkama suma neturtinei žalai atlyginti. Taigi, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikymą kamerose, nesuteikiant nustatyto minimalaus ploto laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2010 m. spalio 12 d. jau yra išspręstas kitoje byloje ir tai konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-06-11 nutartimi (b.l.104-109). Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 str. 2d.), todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2010-09-21 iki 2010-10-12, iš naujo nebegali būti svarstomos.
Taigi, šios bylos ginčo dalykas – pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl jo laikymo perpildytose patalpose laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2011m. vasario 29 d. bei dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2011-01-07 rašto Nr. 49/3 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011-02-15 rašto Nr. 2S-389 teisėtumo.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus į bylą pateiktame išraše iš suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose knygos (b. l. 120) nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-10-13 iki 2011-02-09 buvo laikomas 223-je kameroje, kurios plotas 21,50 kv. m. Tuo laikotarpiu kameroje buvo laikoma nuo 3 iki 7 asmenų. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui šiuo laikotarpiu teisės aktų nustatytas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 30,5 parų. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno tardymo izoliatoriuje, nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Atsakovai taip pat neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai pareiškėjo atžvilgiu buvo nežymiai pažeisti. Gyvendamas perpildytoje patalpoje tardymo izoliatoriuje pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8 straipsnių nuostatos, todėl pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl laikymo nepriimtinomis sąlygomis pablogėjo sveikata, sutriko miegas, jis negalėjo užmigti be medikamentų pagalbos ir turėjo kreiptis į Kauno TI gydytoją - psichiatrą. Išrašas iš pareiškėjo sveikatos istorijos ( b.l. 41-42) patvirtina, jog pareiškėjas nurodytu laikotarpiu kelis kartus kreipėsi į medikus dėl sutrikusio miego, dirglumo. 2010-08-26 Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje Nr. 8-373 (b.l. 39) nurodyta, jog nuo pat atvykimo į Kauno tardymo izoliatorių, t.y. nuo 2010-05-24 jis jau skundėsi sutrikusiu miegu, medikams nurodė, jog apie 2 mėn. vartojęs amfetaminą, šiuos duomenis patvirtina įrašai jo Asmens sveikatos istorijoje ( prie šios bylos prijungta administracinė byla Nr. I-205-480/2011, b.l. 26, 29). Nors pareiškėjas neigė aplinkybę dėl amfetamino vartojimo, tačiau objektyvių įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, teismui nepateikta, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo sveikatos būklė iš esmės jau buvo pablogėjusi iki atvykstant į minėtą įstaigą ir jos pablogėjimą sąlygojo paties pareiškėjo žalingi įpročiai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sveikatos būklė, pareiškėjui būnant tardymo izoliatoriuje, būtų ženkliai pablogėjusi ir kad būtų taikytas stacionarinis gydymas. Nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis.
Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog byloje nustačius aplinkybę dėl pareiškėjo laikymo perpildytoje kameroje, pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3punkto nuostatas, yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo mastą, į tai, kad pažeidimas palyginti truko neilgą laiką (30,5 parų), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovo veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę ilgai, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Lt. ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2010-12-09 pateikė skundą (reg. Nr. 47/908) Kauno tardymo izoliatoriui, nurodydamas, jog yra laikomas kameroje Nr. 223, kurioje patiria nepatogumų dėl jos perpildymo ir žemos temperatūros, prašė imtis priemonių jo teisių pažeidimui pašalinti ( b.l. 119).
2011-01-07 Kauno tardymo izoliatorius raštu Nr. 49/3 pareiškėją informavo apie Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytą minimalų vienam asmeniui tenkantį plotą (ne mažesnį kaip 3,6 kv.m.), nurodė, jog kameros Nr. 223 plotas yra 21,5kv.m., todėl šiuo metu esantiems 4 asmenims tenka po 5,38 kv.m. Nurodė, jog oro temperatūra yra ne mažesnė kaip 18 laipsnių ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji saugos reikalavimai“, patvirtintos LR Sveikatos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, reikalavimus šaltuoju metų laikotarpiu ( b.l. 8).
Pareiškėjas, laikydamasis ikiteisminės tvarkos, minėtą atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos ( 2011-02-08 skundas, reg. Nr. 2g-235) ( b.l. 124). Skunde nurodė patiriantis nepatogumų dėl jo laikymo perpildytoje kameroje Nr. 223 ir prašė imtis priemonių šiai problemai išspręsti.
2011-02-15 raštu Nr. 2s-389 Kalėjimų departamentas nurodė, jog kreipėsi į Kauno tardymo izoliatorių dėl skunde išdėstytų aplinkybių. Iš rašto turinio matyti, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos. Kalėjimų departamentas pripažino, jog 2010m. rugsėjo –gruodžio mėnesiais dėl buvusios didelės suimtųjų ir nuteistųjų kaitos dažnai buvo viršytas leistinas Kauno tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičius, tačiau nurodė, jog būdamas kameroje Nr. 223 pareiškėjas turėjo atskirą miegamąją vietą ir sumažėjus laikomų asmenų skaičiui buvo laikomas kartu su 2-5 asmenimis. Minėtame rašte buvo įvardintos priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė, siekiant pagerinti įkalintų asmenų gyvenamąją aplinką ( b.l.l 125).
Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą ( 1dalis). Taip pat skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais ( 2 dalis).
Pareiškėjas ginčydamas minėtus sprendimus, jų panaikinimo argumentų skunde iš esmės neišdėstė. Iš skundo turinio ir skunduose minėtoms institucijoms dėstomų aplinkybių spręstina, jog jie turėtų būti panaikinti dėl to, kad atsakymai yra biurokratinio pobūdžio, kad atsakovai nesiėmė priemonių dėl jo laikymo sąlygų įkalinimo įstaigoje pagerinimo.
Teismas su šiais argumentais nesutinka. Ginčijami raštai, teismo nuomone, iš esmės atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, numatytus Viešojo administravimo įstatyme, juose išanalizuotos faktinės pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės, atsakymai pagrįsti teisės normomis, juose nurodyta apskundimo tvarka. 2011-01-07 Kauno tardymo izoliatoriaus rašte Nr. 49/3 nurodyta aplinkybė, jog atsakymo pateikimo metu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista teisės norma dėl minimalaus ploto užtikrinimo, nes tuo metu kameroje Nr. 223 laikomiems 4 asmenims teko po 5,38 kv.m., nepaneigta kitais įrodymais. Išrašas iš suimtųjų ( nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo knygos (b.l. 120) patvirtina, jog iš 119, 5 parų, praleistų kameroje Nr. 223 laikotarpiu nuo 2010-10-13 iki 2011-02-19, ploto normos pažeidimas pareiškėjui užfiksuotas tik dėl 30,5 parų, todėl negalima konstatuoti, jog Kauno tardymo izoliatoriaus ginčijamame atsakyme nurodyta aplinkybė dėl atsakymo pateikimo metu tekusio ploto kaip ir dėl esamos temperatūros neatitiktų tuo metu buvusių faktinių aplinkybių ir galiojančių teisės aktų nuostatų. Pažymėtina, jog 2011- 02-15 rašte Nr. 2s-389 Kalėjimų departamentas iš esmės pripažino egzistuojančią problemą dėl kamerų perpildymo, išdėstydamas, jog šios problemos sprendimas nėra atsakovų prerogatyva, nurodydamas, jog, siekiant pagerinti įkalintų asmenų gyvenamąją aplinką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planą. Priemonių plane numatyta pastatyti 5 naujas įkalinimo įstaigas, o įkalinimo įstaigas esančias Pravieniškėse, Alytuje ir Kybartuose modernizuoti.
Atsižvelgiant į minėtų raštų turinį, darytina išvada, jog pareiškėjui buvo jais motyvuotai atsakyta, kad pagerinti ginčo laikotarpiu jo laikymo sąlygas dėl kamerų perpildymo nebuvo objektyvių galimybių, todėl teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog šie raštai turėtų būti vertinami kaip vengimas spręsti jo prašymą. Nenustačius jų panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 89 str., jų panaikinimui nėra pagrindo, todėl skundas dėl 2011-01-07 Kauno tardymo izoliatoriaus sprendimo Nr. 49/3 bei 2011-02-15 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo Nr. 2S-389 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 300 litų (tris šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.