- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- I-5116-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03007-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarkas išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. l–7), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) buvo laikomas nuo 2016-10-14 iki 2017-07-30 kameroje Nr. 337, kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 2 asmenų. Asmenų laikymas tokiose patalpose prilyginamas kankinimui. Kamerose šalta, drėgna, vienam asmeniui tenka mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Be to, patalpose yra stalas, užimantis 0,3 m² ploto, du dviaukščiai gultai, užimantys 5 m² ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 1,5 m² ploto. Tokiose patalpose sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, o tai yra nepakeliama. Tokios gyvenimo sąlygos yra apgailėtinos ir tai yra baudimas kankinant. Gyvenamosiose patalpose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, o tai kenkia regėjimui. Nerūkantieji kamerose laikomi kartu su rūkančiais, o tai žemina asmens orumą. Atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis – šalta, purvina ir t. t. Asmuo, esant žemai temperatūrai verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Tokiu būdu tyčiojamasi iš žmogaus ir jo daiktų, žeminamas asmens orumas ir garbė. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–20). Nurodė, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos įrengti stalai kartu su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų lovos matmenys yra 1,33 m², stalo – 0,3 m². Kitose gyvenamosiose kamerose yra apie 0,07 m² suolai, atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 m². Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Suimtiesiems/nuteistiesiems, taip pat pareigūnams priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose rūkyti draudžiama. Atsižvelgiant į Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgiant be kita ko į įstaigos užpildymą, taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos privalomai atliekama visuminė krata. Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai apžiūrimi, apčiupinėjami. Patalpų valymo darbus atlieka nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus bei paskirti į valytojo pareigas, Ūkio skyriaus valytojai. Valymo darbus, suderinus su Apsaugos ir priežiūros skyriumi, gali vykdyti nuteistieji pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio reikalavimus. Priėmimo-paskirstymo punkte valymo darbai atliekami reguliariai, kiekvieną dieną, tam, kad būtų užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, bei palaikoma kratų patalpos sanitarinė švara. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimi išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) kamerose netinkamomis sąlygomis.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais. Iš atsakovės pateikto atsiliepimo matyti, jog pareiškėjas I. K. 2016-10-17 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 298, kurios plotas 8,03 m² , kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2016-10-18 iki 2016-10-19 kameroje Nr. 298 buvo laikomas 1 asmuo; 2016-11-11 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 335, kurios plotas 7,71 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2016-11-12 iki 2016-11-14 kameroje Nr. 335 buvo laikomi 2 asmenys; 2016-12-09 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 333, kurios plotas 7,72 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2016-12-10 perkeltas į kamerą Nr. 334, kurios plotas 7,53 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2016-12-11 kameroje Nr. 334 buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2016-12-12 iki 2016-12-14 kameroje Nr. 334 buvo laikomas 1 asmuo; 2017-01-02 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 333, plotas 7,72 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2017-01-03 iki 2017-01-04 kameroje Nr. 333 buvo laikomas 1 asmuo; 2017-02-14 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 338, kurios plotas 7,72 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2017-02-15 iki 2017-02-16 kameroje Nr. 338 buvo laikomas 1 asmuo; 2017-02-28 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 337, kurios plotas 7,69 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 333, kurios plotas 7,72 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2017-03-01 kameroje Nr. 333 buvo laikomas 1 asmuo; 2017-04-28 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 332, kurios plotas 7,43 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2017-04-29 iki 2017-05-03 kameroje Nr. 332 buvo laikomas 1 asmuo; 2017-07-18 atvyko iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2017-07-19 kameroje Nr. 106 buvo laikomas 1 asmuo.
Taigi pareiškėjas nuo 2016-10-17 iki 2017-07-19 su pertraukomis Lukiškių TI-K buvo laikomas 29 dienas.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Teismas įvertinęs atsakovės atsiliepime nurodytą vienam asmeniui tenkančio ploto normą, konstatuoja, pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas visas 29 dienas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K patalpose yra stalas, užimantis 0,3 m² ploto, du dviaukščiai gultai, užimantys 5 m² ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 1,5 m² ploto. Tokiose patalpose sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, o tai yra nepakeliama. Tokios gyvenimo sąlygos yra apgailėtinos ir tai yra baudimas kankinant. Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tačiau, kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Nagrinėjamoje byloje nenustačius, kad pareiškėjui turintis tekti minimalus plotas atitiko nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo vertinti baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą ir jo įtaką pareiškėjo judėjimo laivei.
Pasak pareiškėjo gyvenamosiose patalpose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, o tai kenkia regėjimui. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktą kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nustatyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017-03-28 patikrinimo akto Nr. PA.10-338(16.17.7 10.13) matyti, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 338, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-02-14 iki 2017-02-16, buvo užtikrintas natūralus apšvietimas (b. l. 64, 65), iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017-01-09 patikrinimo akto Nr. PA.10-20(16.16.8 10.12) matyti, kad kameroje Nr. 338, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-02-14 iki 2017-02-16, natūralus apšvietimas buvo užtikrintas (b. l. 70–72) ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas pažeidimų, susijusių su netinkamu natūralaus apšvietimo užtikrinimu, nenustatė, pareiškėjo argumentai dėl natūralaus apšvietimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu kamerose šalta, drėgna. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-09-29 patikrinimo akto Nr. PA.10-977(16.17.7 10.12) matyti, kad kameroje Nr. 298, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016-10-17 iki 2016-10-19, išmatuota oro temperatūra buvo 23,2 oC, santykinė oro drėgmė – 60 proc. (b. l. 44–47), iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017-03-28 patikrinimo akto Nr. PA.10-338(16.17.7 10.13) matyti, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 338, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-02-14 iki 2017-02-16, oro temperatūra buvo 20,9 oC–21,4 oC, santykinė oro drėgmė – nuo 38,4 proc. iki 47,9 proc. (b. l. 64, 65), iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017-01-09 patikrinimo akto Nr. PA.10-20(16.16.8 10.12) matyti, kad kameroje Nr. 338, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-02-14 iki 2017-02-16, oro temperatūra buvo 19,4 oC, santykinė oro drėgmė – 53,5 proc. (b. l. 70– 72) ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas pažeidimų, susijusių su netinkama oro temperatūra bei drėgme nenustatė, pareiškėjo argumentai dėl oro temperatūros ir apšvietimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad nerūkantieji kamerose laikomi kartu su rūkančiais, o tai žemina asmens orumą. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vienas iš valstybės tabako, tabako gaminių ir susijusių gaminių kontrolės principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsakovės atstovas nurodo, kad suimtiesiems/nuteistiesiems, taip pat pareigūnams priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose rūkyti draudžiama. Atsižvelgiant į Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgiant be kita ko į įstaigos užpildymą, taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų neužtikrinę pareiškėjo teisės į aplinką, kurioje jis nebūtų privertas kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas taip pat nenurodė, ar jis kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu jį laikyti su nerūkančiais asmenimis, nedetalizavo, ar buvo laikomas su rūkančiais asmenimis kas kartą, kai atvykdavo į Lukiškių TI-K, ar ši jo teisė buvo pažeistą tik kartais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl laikymo kartu su rūkančiais yra bendro pobūdžio, nekonkretizuoti, iš pareiškėjo teiginių nėra galimybės nustatyti, ar jis pats nerūkantis ir buvo laikomas kartu su rūkančiais, ar apskritai visi nerūkantys asmenys laikomi kartu su rūkančiais. Taigi, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis – šalta, purvina ir t. t. Asmuo, esant žemai temperatūrai verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Tokiu būdu tyčiojamasi iš žmogaus ir jo daiktų, žeminamas asmens orumas ir garbė. Iš aukščiau aptartų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktų matyti, kad pažeidimų, susijusių su netinkama oro temperatūrą ar švaros užtikrinimu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentai, jog atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis atmetami kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, kaip vieną iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti ir atlyginti jam neturinę žalą, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 3,84 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; pagal to paties ABTĮ straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas. Atsakovės atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Atlyginimo tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 3,84 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Atlyginimo tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 3,84 Eur už kopijų parengimą. Be to, Atlyginimo tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Atlyginimo tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Atlyginimo tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nespręsti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.