- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 1S-239-453/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- R. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų–Atvirosios kolonijos teikimas nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, 277 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausme.
2. Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė, vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sumažinta vieneriais metais.
3. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio l dalį, 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausme (sumažinta Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jo turto konfiskavimu.
4. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 277 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 6 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnį ir, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus apėmimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta ir Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi sumažinta bausme, bei jam paskirta galutinė dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė su ½ turto konfiskavimu bei 1 250 litų (362,02 Eur) bauda.
5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 9 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, paskiriant R. S. subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę su viso jo turto konfiskavimu ir 1 250 litų (362,02 Eur) bauda.
6. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R. S. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalyje, buvo perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; nusikalstama veika, nustatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktuose, perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus, paskiriant R. S. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; nusikalstama veika, įtvirtinta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant R. S. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę; nusikalstama veika, numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 4 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant R. S. trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 9 punktu, R. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant jam subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, paskiriant R. S. galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
7. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartis pakeista: R. S. nusikalstama veika, Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, R. S. paskiriant dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 3 punktu, 8 dalimi, ši bausmė subendrinta su R. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. ir Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nutartimi R. S. paskirtomis bausmėmis, paskiriant jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, bausmės laiką skaičiuojant nuo 1999 m. balandžio 15 d.
8. Kauno apygardos teisme 2019 m. gegužės 24 d. gautas Pravieniškių pataisos namų–Atvirosios kolonijos teikimas nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą (toliau – Teikimas). Šį Teikimą bausmę vykdanti institucija pagrindė tuo, kad nuteistasis sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio taisyklių, jo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas aukštas, valios savybės išugdytos gerai, tinkamai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, per bausmės atlikimo laiką buvo 13 kartų paskatintas, neformaliosios nuteistųjų bendrijos subkultūros tradicijos jam nėra svarbios, jų nesilaiko, nuo 2015 m. spalio 5 d. buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip atsarginis darbuotojas, tačiau nuo įdarbinimo pradžios į darbą nebuvo iškviestas. Teikime taip pat nurodoma, kad nuteistasis pataisos įstaigoje adaptavosi patenkinamai, yra manipuliatyvus, demonstratyvus, atkaklus, gerai žinantis savo teises ir linkęs už jas kovoti, bendraudamas su administracijos atstovais, yra atsargus ir nepatiklus, gana kritiškai nusiteikęs prieš teisėsaugos sistemą, savo tikslų siekia dažnai rašydamas nepagrįstus skundus, nuolat ieško galimybių susirasti sau lengvatų ir privilegijų, 16 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 11 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, 2015 metais dalyvavo bado akcijoje, protestuodamas prieš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimus. Teikime, be kita ko, pažymima, kad nuteistasis šiuo metu kaltę dėl įvykdymo nusikaltimo pripažįsta (teisme pripažino iš dalies), prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažina vaidmens ir nesiteisina, suvokia pasekmes aukai ir aplinkai, yra atlyginęs nežymią dalį jam priteisto ieškinio, o atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė, 52 balus atitinkanti, rizika, sumažėjusi nuo pirminio 65 balų vertinimo, t. y. vis dar išlieka kriminogeniniai nuteistojo veiksniai: ankstesnė nusikalstama veikla, maža darbo patirtis, įstaigos tvarkos nesilaikymas, savęs žalojimo istorija, ne visuomet pasirenkamas tinkamus elgesio modelis.
II. Skundžiamos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs BK 51 straipsnyje bei Teikime nurodytas aplinkybes ir kriterijus, aktualius sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Teikimo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad R. S. šiuo metu nėra pagrindo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nes jo pastangos pasikeisti yra menkos. Teismas atsižvelgė į tai, kad vis dar yra kriminogeninių rizikos veiksnių, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 52 balus, t. y. yra vidutinė, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia 20 balų, elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo pavyzdingas. Teismas pažymėjo, kad nors už gerą elgesį E. S. skatintas 13 kartų, tačiau nustatytą režimą jis pažeidė net 16 kartų, drausminėmis nuobaudomis baustas 11 kartų, neatlyginęs 18 983,80 Eur dydžio civilinio ieškinio, įdarbintas pataisos namuose tik 2015 m. spalio 5 d., tačiau į darbą iškviestas nebuvo iki šiol. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad nuteistasis iškelia vien tik savo paties ir savo šeimos asmeninius interesus, visiškai ignoruodamas visuomenėje priimtas bendrąsias elgesio normas, jog bendraudamas su administracijos atstovais yra atsargus ir nepatiklus, gana kritiškai nusiteikęs prieš teisėsaugos institucijas, savo tikslų siekia dažnai rašydamas nepagrįstus skundus, nuolat ieško galimybių susirasti sau lengvatų ir privilegijų. Apibendrinęs paminėtas aplinkybes, teismas manė, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių (mokosi, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, mažėja pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika), visumos nepakanka konstatuoti, jog tolesnis R. S. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o vien tik paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
III. Skundo argumentai
10. Skunde nuteistasis R. S., nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – tenkinti Teikimą bei nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.
10.1. Nuteistasis, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo pateiktais išaiškinimais sprendime M. ir kiti prieš Lietuvą, teigia, kad įsigaliojęs naujas reglamentavimas sunkina jo padėtį tuo aspektu, jog nuo 1999 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. jam nebuvo žinomi kriterijai, kuriuos teismas vertins spręsdamas klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo. Esant tokiai situacijai, jis neturėjo galimybės iš anksto sąmoningai pasirinkti vykdyti visas BK 51 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Nuteistojo nuomone, jo veiksmai / neveikimas, kuriuos ji atliko prieš 20 metų, neturėtų būti vertinama kaip kliūtis šiuo metu pakeisti jam paskirtą bausmę.
10.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo jam sušvelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nes neįvertino laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikio jo asmenybei. Anot nuteistojo, šiai dienai teismo įvertinti kriminogeniniai veiksniai jau neegzistuoja, drausminės nuobaudos buvo skirtos bausmės atlikimo pradžioje, per devynerius su puse metų nėra gavęs jokių nuobaudų ar įspėjimo dėl netinkamo elgesio ar vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, per paminėtą laikotarpį gavo 14 paskatinimų, penkerius metus mokėsi universitete, 2017 m. ir 2018 m. laimėjo visuotinį Konstitucijos egzaminą, 2019 m. dalyvavo „Vilties“ bėgimo maratone, jis pakeitė savo mastymą ir elgesį bei, kitaip nei Teikime nurodoma, renkasi tinkamus elgesio modelius. Savęs žalojimo istorija taip pat buvo aktuali tik bausmės atlikimo pradžioje, praeityje turėtos emocinės gerovės problemos nėra susijusios su nusikalstamu elgesiu ar jo rizika. Perkėlus nuteistąjį bausmę atlikti į pataisos namus, pasikeitė ir jo savidestrukcinis elgesys. Nuteistasis 2012 m. sukūrė šeimą, 2017 m. gimė dukra, jis nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių save žaloti, pabėgti ar užpulti bei kitokias įskaitas, jo priežiūra nėra sustiprinta, jis stengiasi tapti pavyzdingu piliečiu.
10.3. Teismas neteisingai konstatavo ir tai, kad nuteistojo pastangos pasikeisti yra menkos. Kauno apygardos teismas, netenkindamas Teikimo, nukrypo nuo tos pačios instancijos teismų formuojamos praktikos panašiose byloje ir tokiu būdu pažeidė konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės principus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. T-81-654/2019). Nuteistojo padaryti vidaus tvarkos pažeidimai, kurių sunkumo teismas net nevertino, yra padaryti, kaip ir paminėtoje nutartyje, iki 2011 m., o jo nusikalstamo elgesio riziką sudaro 52 balai, iš kurių 32 kintami. Nuteistasis, atlikdamas bausmę, baigė 12 klasių, studijavo universitete, baigė 4 kursus, skaito įvairią literatūrą, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą tikslą mokytis arba dirbti.
10.4. Teismas taip pat padarė bylos duomenims prieštaraujančią išvadą, kad nuteistasis tik nuo 2015 m. spalio 5 d. įdarbintas pataisos namuose VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau realiai nedirba, nesistengdamas pašalinti turimus finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis pažymi, kad jis nedirba ne savo noru, o dėl objektyvių priežasčių, t. y. tiesiog nėra laisvų darbo vietų. Nuo įkalinimo pradžios jis buvo išreiškęs norą dirbti, tačiau Lukiškių tardymo izoliatoriuje–Kalėjime nebuvo sąlygų. Nuteistojo skolos neišieškotos dėl darbo stokos. Nuteistasis rašė skundus įvairioms institucijos, kad suteiktų jam darbą, tačiau jo skundai buvo atmesti, o dėl jų rašymo jis administracijos buvo pradėtas apibūdinti neigimai. Nuteistasis bausmę atlieka nustatyto režimo sąlygomis, į darbą turi būti vedamas su pareigūnu, pats negali nueiti į darbo zoną ir savo iniciatyva imtis veiklos. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad jis rodė realiais pastangas sukurti darbinius santykius.
10.5. Nuteistasis nesutinka ir su teismo išvada, kad jis iškelia savo ir šeimos interesus aukščiau visuomenės interesų. Nuteistasis akcentuoja, kad jis sukūręs šeimą pasikeitė, tapo pavyzdingas, tolerantiškas, diplomatiškas, gerbiantis Lietuvos įstatymus ir visus jos žmones pilietis. Nuteistojo pokytis aktualus ne tik šeimos nariams, bet ir visuomenei. Sukūręs šeimą jis negali elgtis kaip tinkamas, tapo atsakingas prieš kitus žmones, nori būti vertas jų meilės ir paramos, nenori prarasti jų pasitikėjimo bei jų nuvilti. Teismas visiškai neįvertino, kad nuteistais turi mažametę dukrą, kurią norėtų apsaugoti nuo netinkamo gyvenimo kelio.
10.6. Teismas netinkamai įvertino ir Teikime nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis bendraudamas su administracijos atstovais yra atsargus ir nepatiklus, gana kritiškai nusiteikęs prieš teisėsaugos institucijas, savo tikslų siekia dažnai rašydamas nepagrįstus skundus, nuolat ieško galimybių susirasti sau lengvatų ir privilegijų. Nuteistasis pažymi, kad ši aplinkybė jo charakteristikoje atsirado tik 2016 m. Jis yra intravertas, o tai nereiškia, kad ši aplinkybė neigiamai apibūdina nuteistąjį. Nuteistasis turi draugų, pažįstamų, su administracija bendrauja mandagiai ir dalykiškai, bičiuliautis su pareigūnais neprivalo. Nuteistasis įstatymo leidėjo jam garantuojama teise teikti skundus, peticijas, prašymus, naudojasi sąžiningai ir nepiktnaudžiauja. 2017 m. ir 2019 m. nuteistasis neparašė jokio skundo, tik 1 prašymą, 2016 m. – parašė 5 prašymus, iš kurių 3 buvo patenkinti, 2015 m. – 5, iš kurių taip pat 3 buvo patenkinti, 2014 m. – 4, iš kurių 2 patenkinti, 2013 m. – 2, iš kurių 1 patenkintas. Į teismą nuteistasis nesikreipė ir nesiskundė. Nuteistasis siekia vienintelės privilegijos, t. y. darbo, nes gavęs pastarąjį, jis periodiškai gautų paskatinimus, pajamų, kurios galėtų būti skirtos žalai atlyginti, būtų teigiamai apibūdinamas ir turėtų realią galimybę išeiti į laisvę.
10.7. Teismas klaidingai nustatė ir aplinkybes, susijusias su jo finansiniais įsipareigojimais. Nuteistasis dalį prievolių yra įvykdęs savo noru iš artimųjų pervestų lėšų (1 214 Eur, iš kurių 512,57 Eur sumokėjo pagal vykdomuosius dokumentus, o likusią dalį pervedė nukentėjusiajai D. S., kuri nebuvo pateikusi vykdomojo rašto) arba jos pasibaigusios kitais pagrindais. Iš 20 792,64 Eur sumos, jis yra dalį sumokėjęs arba pats, arba dalį jo solidarūs atsakovai, nukentėjusioji B. B. mirusi, o kai kurie kreditoriai jau nebeegzistuoja. Neatlyginta dalis šiuo metu sudaro 5 565,63 Eur. Taigi, nuteistasis, kitaip nei nurodė teismas, yra atlyginęs reikšmingą dalį padarytos žalos. Šiuo metu kol kas neturi galimybės atlyginti likusią žalos dalį, nes žmona nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, o nuteistasis nedirba dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.
10.8. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis tinkamai vykdo visus individualaus socialinės reabilitacijos plano nustatytus tikslus: aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos veikloje, mokosi, įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsarginiu darbuotoju, pagal galimybes atlygina nusikaltimu padarytą žalą, visiškai pripažįsta kaltę, niekada jos neneigė ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nedalyvauja neteisėtoje veikloje, nepalaiko įkalinimo įstaigoje vyraujančių „nerašytų“ kriminalinės subkultūros taisyklių, bendraudamas su žmonėmis laikosi bendražmogiškų vertybių ir visuomenėje priimtų moralės normų, palaiko glaudžius santykius su artimais giminaičiais, per devynerius su puse metų negavęs nuobaudų, įspėjimų, gavo 14 paskatinimų, tinkamai prisitaikė prie naujos aplinkos, nustatytų taisyklių, turi gerus bendravimo įgūdžius.
10.9. Visos aptartos aplinkybės, nuteistojo įsitikimu, priešingai nei padarė išvadą teismas, rodo jo elgesio tinkamą korekciją bausmės atlikimo laikotarpiu ir teigiamus pokyčius bei sudaro pakankamą pagrindą pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą, paskiriant jam 5–10 metų laisvės atėmimą, kuris yra gana griežta bausmė ir dar ilgi metai nelaisvės. Tokio dydžio bausmė atitiktų progresyvaus bausmių atlikimo principą, o nuteistasis ir toliau siektų bausmės tikslų, koreguodamas savo elgesį tinkamai iki tol, kol jie būtų visiškai pasiekti.
Atsiliepimas
Teisme 2019 m. rugsėjo 16 d. gautas nuteistojo R. S. prašymas prie bylos pridėti papildomus dokumentus, dokumentai prie bylos pridėti, o atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
11. Kauno apygardos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės R. S. pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
12. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <...> spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra visų šių įstatymo leidėjo įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
13. Byloje nustatyta, kad R. S. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 1999 m. balandžio 15 d. ir yra atlikęs 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (b. l. 2). Tačiau vien šio pagrindo buvimas neleidžia nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laikotarpį R. S. 13 kartų skatintas, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose–Atvirojoje kolonijoje dalyvavo ir dalyvauja įvairiuose renginiuose, programose, užsiima rankdarbių gamyba. R. S. 2009 m. birželio 3 d. atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti, tačiau iki 2015 m. spalio 5 d. pataisos namai neturėjo galimybės parinkti jam darbą, kurį R. S. galėtų dirbti nepažeisdamas nuteistųjų, nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos, izoliuoto laikymo įstaigoje reikalavimų. R. S. tik nuo 2015 m. spalio 5 d. įdarbintas pataisos namuose VĮ „(duomenys neskelbtini)“ kaip atsarginis darbuotojas, tačiau nuo įdarbinimo pradžios nebuvo išvestas į darbą. Byloje nustatyta ir tai, kad R. S. prisidėjo prie būrio gerbūvio gerinimo darbų. Jis, būdamas nelaisvėje, įgijo vidurinį išsilavinimą, studijuoja Vytauto Didžiojo universitete socialinę pedagogiką (5 kurse), skaito įvairią literatūrą, 2017 m. ir 2018 m. laimėjo visuotinį Konstitucijos egzaminą, 2019 m. dalyvavo „Vilties“ bėgimo maratone. Šiuo metu nuteistasis visiškai pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikaltimų, jam nėra svarbios neformalios nuteistųjų bendrijos subkultūros elgesio tradicijos ir taisyklės, 2012 m. jis sukūrė šeimą, o 2017 m. gruodžio 28 d. su sutuoktine susilaukė dukros, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę, turėtų galimybę dirbti Menininkų asociacijoje „Tiltas“ (asmens byla, t. 4, 2 dalis, b. l. 200–201). Aptartos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį.
15. Tačiau byloje yra duomenų ir apie tai, kad per bausmės atlikimo laiką R. S. ne visą laiką bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo apibūdinamas teigiamai ir laikėsi bausmės atlikimo vietoje galiojančių vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tiek iš Teikimo, tiek iš 2019 m. gegužės 17 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 62–1889, surašytos atlikus vertinimą pagal OASys metodiką (toliau – Išvada), matyti, kad R. S. iki 2010 m. liepos 13 d. 16 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, 11 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (nepagarbiai elgėsi su pareigūnais, naudojo mobiliojo ryšio telefoną ir pan.), 2015 m. rugsėjo 3 d.–2019 m. rugsėjo 15 d. dalyvavo bado akcijoje, protestuodamas prieš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimus (asmens byla, t. 4, 2 dalis, b. l. 6–7, 193). Išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 52 balai, kuri pagal nustatytą lentelę yra vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų). Iš šių 52 balų 20 balų sudaro statinių kriminogeninių svertinių taškų suma, šie balai nėra kintantys ir nuteistasis negali jų sumažinti. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro gana aukštas dinaminių balų skaičius (32 balai). Nors vien tik ši aplinkybė neduoda pagrindo netenkinti Teikimo, tačiau įvertinus tai, kad minėtas balas yra kintantis ir gali būti sumažintas paties nuteistojo teigiamu elgesiu ir veiksmais, jis pripažintinas reikšmingu. Pastebėtina, kad nuo 2016 m. sausio 5 d. atlikto R. S. elgesio rizikos vertinimo jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 13 balų, t. y. nuo 65 iki 52. Tai teisėjų kolegijai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad R. S. yra linkęs keistis, koreguoti savo elgesį ir mažinti kriminogeninių veiksnių balą, tačiau vis dar išlieka nusikalstamo elgesio rizika ir esanti 52 balų nusikalstamo elgesio rizika nelaikytina artima žemai (žema nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 0 iki 40 balų). Išvadoje išskiriami keturi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (20 taškų) (ankstesnė nusikalstama veika), išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (2 taškai) (įdarbintas, bet nedirba), gyvenimo stilius ir draugai (10 taškų) (nesilaikė įstaigos tvarkos), emocinė gerovė (4 taškai) (savęs žalojimo rizika; iš linkusių pabėgti, nusižudyti, žalotis ar užpulti įskaitos išbrauktas 2007 m. liepos 12 d. įsakymu (asmens byla, t. 3, b. l. 70)) bei mąstymas ir elgesys (4 taškai) (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius) (asmens byla t. 5, b. l. 29–30).
16. Aptartų duomenų visuma leidžia teigti, kad R. S., per daugiau nei devynerių metų laikotarpį laikydamasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturėdamas galiojančių nuobaudų, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertina savo neigiamą elgesį ir bausmė paveikė nuteistojo elgesį. Daryti kitokią išvadą neduoda pagrindo aplinkybė, kad nuteistasis pataisos namų administracijai ar jų priežiūrą vykdančioms institucijoms teikė skundus, pretenzijas ar prašymus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokią teisę nuteistajam garantuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Byloje nenustatyta, kad R. S. šia teise būtų piktnaudžiavęs. Tačiau, kaip nustatyta pirmiau, konkrečiu atveju vis dar išlieka nusikalstamo elgesio rizika ir egzistuojantys kriminogeniniai veiksmais esamoje bausmės vykdymo stadijoje nesuteikia pagrindo pagal BK 51 straipsnio 2 dalį R. S. sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ją pakeičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nepaisant to, kad yra stebimas žymus nuteistojo elgesio keitimasis, vis dėlto R. S. išlieka iš dalies priklausomas nuo referentinės grupės normų ir socialinės aplinkos, linkęs manipuliuoti, su pataisos namų administracija bendrauja atsargiai ir nepatikliai, nusiteikęs priešiškai prieš teisėsaugos institucijas, nuolat ieško galimybių surasti sau lengvatų ir privilegijų, todėl pagal prieš jį taikytų resocializacijos priemonių rezultatus pataisos namų administracijos apibūdinamas tik patenkinamai (asmens byla, t. 4, 2 dalis, b. l. 200–201).
17. Be to, kitaip nei akcentuoja nuteistasis skunde, byloje nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis R. S. pagal turimas savo šeimos finansines galimybes savo noru yra atlyginęs nedidelę žalos dalį (apie 1 200 Eur), kitą dalį yra padengę bendraskoliai, tačiau visa teismo priteista žala iki šiol nėra atlyginta. Nuteistasis pataisos namuose iš tiesų nedirba ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, tačiau ši aplinkybė neatleidžia nuteistojo nuo žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Teismo nuosprendžiu žala iš nuteistojo ir jo bendrininkų buvo priteista solidariai, o tai reiškia, kad prievolę įvykdyti gali tiek visi ar keli kartu, tiek ją visą, tiek jos dalį. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tik tuomet skolininkai atleidžiami nuo prievolės vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnis). Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad teismo priteista žala visiškai būtų atlyginta. Tai, kad viena iš nukentėjusiųjų mirusi, o kai kurie kreditoriai jau nebeegzistuoja, nesuteikia pagrindo manyti, jog šioje byloje pašalinta reikšminga padarytos žalos dalis.
18. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ištirtos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog konkrečiu atveju esamoje bausmės vykdymo stadijoje pakeitus nuteistajam R. S. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai. Nuteistasis skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. T-81-654/2019, pateiktu bylos aplinkybių vertinimu. Tačiau, visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas teisingumą vykdo kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje nustatytas konkrečias aplinkybes. Antra, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Tuo tarpu, paminėtoje byloje nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėtomis šioje byloje. Remtis nurodyta teismo nutartimi, kaip teismo precedentu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
19. Nesutiktina ir su nuteistojo skundo teiginiais, kad įsigaliojęs naujasis teisinis reguliavimas, suteikiantis teisę nuteistiesiems iki gyvos galvos kreiptis į teismą dėl šios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, sunkina jo padėtį. Įsigaliojus naujajai BK 51 straipsnio redakcijai, nuteistiesiems, priešingai nei nurodo R. S., suteikta galimybė palengvinti savo padėtį. Kita vertus, baudžiamajame įstatyme numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Šio įstatymo priėmimas nereiškia, kad teismas dabar privalo pakeisti R. S. paskirtą bausmę.
20. Todėl, remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo R. S. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.