Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės, Vitalijos Norkūnaitės ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistajam R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

1991 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 146 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnyje ir 105 straipsnio 1 punkte, 105 straipsnio 1 ir 8 punktuose ir subendrinus bausmes jam paskirta mirties bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 3 dalimi mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, šią bausmę atliekant kalėjime.

2003 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi R. B. inkriminuotos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK: BK 146 straipsnio 3 dalis perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; BK 105 straipsnio 1 ir 8 punktai perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 64 straipsnio 5 dalimi paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

R. B. anksčiau buvo teistas 2 kartus.

R. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 1991 m. sausio 7 d. Atlikta bausmės dalis (2019 m. gegužės 21 d.) – 28 metai 4 mėnesiai 14 dienų.

Nuteistasis paleistas iš laisvės atėmimo vietos gyventų adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. B. ir M. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Yra gautas raštas patvirtinantis, kad bus priimtas į numatytą vietą (2019-04-29 Notarinio registro Nr. 1804).

R. B. dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse: fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Nuteistasis pradėjo dalyvauti elgesio pataisos programoje, dailės terapijoje „R.A.K.T.A.S.“. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Stengiasi mažinti su nusikalstamu elgesiu susijusius poreikius. Šiuo metu nuteistasis dalyvauja elgesio pataisos programoje, skirtoje didinti nuteistojo socialinį potencialą (konstruktyviai spręsti konfliktus, įvertinti savo elgesio pasekmes, lavinti socialinius įgūdžius, geriau pažinti save).

2-ojo saugumo valdymo skyriaus duomenimis nuteistasis R. B. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Remiantis atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu OASys, nėra pagrindo manyti, kad su R. B. nusikalstamu elgesiu yra susijusios emocinės gerovės problemos. Atlikus pakartotinį kriminogeninių poreikių įvertinimą mąstymo ir elgesio srityje, galima manyti, kad nuteistojo impulsyvumas vis dar gali būti susijęs su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu. Kitose srityse pastebimi teigiami pokyčiai, kurie nebereikalauja itin intensyvios intervencijos. Visgi, rekomenduotina korekcinė programa pokyčių užtvirtinimui bei įgytų įgūdžių pritaikymui. Taip pat, daroma išvada, kad nuteistojo nuostatos nėra šiuo metu susijusios su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu ar fizine žala kitiems. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 70 balų (vidutinė). Kriminogeniniai veiksniai, kurie didina nusikalstamumo riziką, tai kad R. B. teistas už įsibrovimą į patalpas, nusikaltimai padaryti nesulaukus pilnametystės, bausmės atlikimo sąlygų pažeidimai, nusikaltimams būdingas vagystės ir smurto panaudojimo modelis, visi nusikaltimai padaryti grupėje, impulsyvumas. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažina tai, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su artimaisiais, neturi vykdomųjų raštų, paleistas į laisvę turės gyvenamąją vietą ir darbą. Atsižvelgiant į anksčiau išskirtų rizikos veiksnių valdymą bei stebimus nuteistojo elgesio pokyčius ir jų pasekmes, atliekant pakartotinius rizikos vertinimus, nustatyta pažanga rizikos valdyme. Remiantis įvertinimo rezultatais, rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo. Atlikus pakartotinį smurto rizikos įvertinimą, naudojant HCR-20 schemą, taip pat stebimas ženklus smurtinio elgesio rizikos sumažėjimas (iš aukštos į vidutinę). Esminiai pokyčiai stebimi nuteistojo elgesyje, drausmėje, intervencijos priėmime bei rizikos valdymo duomenyse.

Nuteistojo advokatas, įvertinęs ilgą atliktos bausmės laiką, bausmės atlikimo metu padarytus lengvus pažeidimus, kurie jau negalioja, daug paskatinimų, nuteistojo asmenybę, orientuotą į efektyvų savo nusikalstamo elgesio rizikos ir pavojingumo mažinimą prašė teikimą tenkinti ir paskirti terminuotą 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Advokatas motyvavo, kad didelę dalį iš R. B. nustatytų pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro statiniai veiksniai, kurių R. B. negali sumažinti. Advokato nuomone, kadangi R. B. turėjo įgyti teisę prašyti sumažinti jam paskirtą bausmę atlikęs 20 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o 20 metų laisvės atėmimo jis atliko 2011 m. sausio 7 d., tai nusprendus paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą bausmės laiką reikia skaičiuoti nuo šios dienos. Savo motyvus advokatas pateikė ir rašytiniuose paaiškinimuose.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos teikimas tenkinamas.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kolegija nustatė, kad R. B. atitinka šias sąlygas.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nustatydama nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką kolegija visų pirma remiasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys programą. Pagal ją nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 70 balų, kuri pagal nustatytą lentelę yra vidutinė (kuomet vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų) ir šioje skalėje ji yra kiek aukščiau nei per vidurį. Iš 70 balų 40 balų sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistasis negali sumažinti. Didelę dalį balų sudaro ankstesnių nuteistojo nusikaltimų įvertinimas – teistumai būnant nepilnamečiu, padarytas smurtinis nusikaltimas, jis padarytas naudojant peilį, nusikaltimai padaryti su įsibrovimu, nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu. Visos šios aplinkybės yra svarbios nusikalstamo elgesio rizikai įvertinti, tačiau šių aplinkybių reikšmę mažina tai, kad visos jos padarytos prieš 30 metų, kuomet R. B. buvo nuteistas pirmus du kartus (1988 ir 1989 metais) ir kuomet 1990 m. lapkričio 1 d. padarė nusikaltimą, už kurį yra nubaustas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Praėjus 30 metų ir per juos R. B. tapus pilnamečiu, turėjus ribotą galimybę laisvės atėmimo vietoje daryti nusikaltimus, bet jų nedarius, neturėjus galimybės turėti ginklų ar įsibrauti į patalpas, šių aplinkybių reikšmė yra maža.

Kolegija mano, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai daryti nusikaltimų, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis buvo baustas 8 kartus. 1. 1992-09-23 reikalavo, kad pareigūnas į kitą kamerą perduotu siuntinį, pastarajam atsisakius, nuteistasis jį išvadino necenzūriniais žodžiais skirta nuobauda – papeikimas (ši nuobauda 1993-10-18 direktoriaus įsakymu kaip paskatinimas, buvo panaikinta prieš terminą); 2. 1993-02-04 kratos metu kameroje Nr. 237 surastos trys plytos, metalinis kampainis skirta nuobauda – 15 parų karcerio; 3. 2000-09-14 išprovokavo konfliktinę situaciją, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų skirta nuobauda – papeikimas; 4. 2004-03-01 kratos metu rastas mobilus telefonas skirta nuobauda – 10 parų karcerio 5. 2007-08-23 bendravo su kitos kameros nuteistaisiais, į perspėjimus nereagavo, įžūlus elgesys skirta nuobauda – draudimas iki 1 mėn. pirkti maisto produktus (ši nuobauda 2008-03-18 direktoriaus įsakymu kaip paskatinimas, buvo panaikinta prieš terminą); 6. 2010-12-29 surastas mobilaus interneto modemas skirta nuobauda – 10 parų karcerio (ši nuobauda 2011-12-23 direktoriaus įsakymu kaip paskatinimas, buvo panaikinta prieš terminą); 7. 2012-07-18 išeidamas iš kameros neišjungė virdulio, kameroje kilo gaisras skirta nuobauda – papeikimas; 8. 2016-06-16 užklijavo naktinio apšvietimo šviestuvą skirta nuobauda – papeikimas. Trys nuteistojo padaryti pažeidimai yra susiję su konfliktų sukėlimu, pareigūnų reikalavimų nevykdymu ir jie, kolegijos nuomone, kartu su telefono ir mobilaus interneto turėjimu, yra sunkiausi iš visų jo padarytų pažeidimų. Visi jie yra padaryti iki 2011 metų, po to nuteistasis 2012 ir 2016 metais padarė du pažeidimus, kurie kolegijos vertinami kaip nesunkūs. Tai reiškia, kad pastarąjį gan ilgą laikotarpį nuteistasis laikėsi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių ir tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių laikymąsi.

Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuoja jam skirti 35 paskatinimai. Paskutiniai paskatinimai skirti 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu už iniciatyvumą, stropų ir aktyvų dalyvavimą projekte, 2018 m. vasario 23 d. nutarimu už gerus darbo rezultatus, 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu pagal VĮ „Mūsų amatai“ viršininko prašymą.

Kolegija teigiamai vertina nuteistojo bausmės atlikimo metu įgytą išsilavinimą, mokymąsi ir darbinę veiklą. Atlikdamas bausmę nuteistasis baigė 12 klasių, atlikdamas bausmę studijavo Edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos fakultete ir baigė 3 kursus. Nors iki bausmės atlikimo turėjo nestabilią darbinę patirti, tačiau atlikdamas bausmę nuo 2008 m. sausio 2 d. dirba staliumi, o nuo 2013 m. liepos 1 d. paskirtas 4 cecho brigadininku. VĮ „Mūsų amatai“ viršininko charakterizuojamas (t. 3, b. l. 62) teigiamai kaip sukaupęs nemažą darbinę patirtį, motyvuotas ir gebantis motyvuoti kitus nuteistuosius dirbti ir organizuoti darbo procesą. Labai sąžiningai ir gerai atlieka jam pavestą darbą, įvedė į gamybos procesą daug inovacijų. Jis pats charakterizuojamas kaip sąžiningas, drausmingas ir atsakingas, darbštus, iniciatyvus. Jis apibūdinamas kaip puikiai įvaldęs staliaus profesiją, moka naudoti įvairius įrankius ir stakles, pats gali pagaminti bet kokį įrenginį. Laisvu laiku užsiima kūrybine veikla, iš medžio atliekų gamina vienetinius daiktus, yra pagaminęs lėlių namelį, kurį padovanojo Nemenčinės vaikų darželiui. Nagrinėjant teikimą teisme advokatas pateikė daugiau nuotraukų su nuteistojo padarytais darbais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis darbą suvokia kaip privalumą ir žino darbo naudą, yra motyvuotas dirbti.

Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažina jo santykis su artimaisiais, draugais ir gyvenimo stilius. Nuteistasis bendrauja su broliu ir mama, jie buvo atvykę į teismą ir dalyvavo teikimo nagrinėjime. Brolis sutinka priimti nuteistąjį gyventi, jei jis bus paleistas, taip pat sutinka priimti jį dirbti savo ūkyje. Tai rodo išlikusius stiprius šeimyninius ryšius. Palaiko ryšius su laisvėje esančia drauge. Svarbu ir tai, kad nuteistasis netoleruoja subkultūros, pataisos namuose gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, tinkamai su jais bendrauja, tačiau draugus renkasi atsargiai, vengia žinomų tvarkos drumstėjų. Visi šie veiksniai kartu su nuteistojo supratimu, kad savo nusikalstama veika jis sukėlė daug pergyvenimų savo artimiesiems bei nusiteikimu daugiau nenusikalsti, irgi mažina jo pakartotino nusikaltimo galimybę.

Nagrinėjant galimybę pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą svarbi yra nuteistojo charakteristika. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis apibūdinamas kaip atpažįstantis socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nors nusikaltimo padarymo metu nuteistasis naudojo smurtą, tačiau įkalinimo įstaigose jis smurto nenaudojo, jam sekasi save tvardyti. Jaučiant pyktį nuteistasis nesmurtauja, pasirenka žodines strategijas konfliktui spręsti, nors ir ne visada konstruktyviai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis lyg šiol išlaikė smurtą pateisinančias nuostatas teigdamas, kad kai kurie kitaip nesupranta, tačiau šiuo metu nuteistasis mano, kad smurtauti galėtų tik esant būtinai gynybai esant užpuolimui. R. B. atsisakė požiūrio, kurio laikėsi praeityje, kad jėgos parodymų galima įgauti lyderio poziciją, parodyti savo turimą reputaciją. Šiuo metu nuteistasis nesupranta, kodėl kiti jį mato kaip galimą lyderį (darbo aplinkoje). Pastebėta, kad tai gali būti susiję su nuteistojo nebijojimu prisiimti atsakomybę. Išlieka nuteistojo impulsyvumas. Teigiamas poslinkis nuteistojo problemų sprendimo ir pasekmių įvertinimo srityje. Nuteistasis geba pasimokyti iš turėtos praeities, įgytos patirties, jas įvertinti. Išaugo nuteistojo savivoka, nuteistasis iš dalies geba paaiškinti savo nusikaltimą vengdamas kaltinti kitus asmenis. Pastaruoju metu nuteistajam lengviau suprasti kitų jausmus.

Nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi dėl jo, kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta, kad nusikaltimus padarė dėl jauno amžiaus ir tuometinio gyvenimo būdo. Teigia, kad pasimokė iš praeities klaidų ir daugiau jų nekartos. Jis turi realius ir aiškius ateities planus. Jis ne tik atkakliai eina link užsibrėžto tikslo, bet ir sugeba skaidyti tikslus į smulkesnius žingsnius, apsvarsto galimas kliūtis ir veikimo alternatyvas.

Byloje esantys duomenys rodo, kad teismo priteista žala nuteistojo giminaičių pastangomis buvo atlyginta 1993 metais.

Nuteistojo iš esmės teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis, siektas išsilavinimas, santykiai su artimaisiais, jo teigiama charakteristika, akivaizdūs pasiekimai keičiant savo požiūrį į smurtą, pyktį, nusikaltimų darymą, gebėjimas analizuoti priežastis ir numatyti pasekmes rodo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai žema. Šios aplinkybės, taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės ir paties nuteistojo teismo posėdyje atskleistas požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, savo elgesį, bausmę, ateities planus leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad yra sąlygos R. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apsvarsčiusi terminuoto laisvės atėmimo terminą atsižvelgiant į aukščiau aptarus motyvus kolegija mano, kad R. B. turi būti paskirtas minimalus 5 metų terminas.

BPK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismo posėdyje advokatas argumentavo, kad R. B. terminuoto laisvės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2011 m. sausio 7 d., kuomet R. B., atlikęs 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos įgijo teisę į bausmės peržiūrėjimą, tačiau dėl valstybės institucijų vengimo ją teisiškai reglamentuoti, negalėjo savo teise pasinaudoti. Toks prašymas nepagrįstas, o motyvai neteisingi.

Įstatymų leidėjas, priimdamas taikomą įstatymą, jame nurodė, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tokia įstatymo formuluote įstatymų leidėjas šioje normoje nustatė ir pakeistos bausmės skaičiavimo tvarką, ir šios normos galiojimą laike. Sprendimai dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo gali būti priimti tik esant įstatyme nustatytai tokiai galimybei ir nustatytai tvarkai. Iki šio įstatymo priėmimo teismai tokių teikimų nenagrinėjo ir sprendimų nepriiminėjo, o ir įkalinimo įstaigos tokių teikimų neteikė. Tik po BK 51 straipsnio 2 dalies pakeitimo ir BPK 360¹ straipsnio priėmimo įkalinimo įstaigos ėmė teikti tokius teikimus ir teismai juos nagrinėja. Tokia įstatymo formuluotė ir situacija reiškia, kad sprendimai dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo gali būti priimami tik po įstatymo įsigaliojimo, naujai nustatyta laisvės atėmimo bausmė turi būti skaičiuojama nuo teismo nutarties įsiteisėjimo ir šis įstatymas atgal netaikomas.

Tokia situacija kolegijos nevertinama kaip reglamentavimo spraga, įstatymų leidėjo reglamentavimas yra aiškus ir suprantamas, situacija nereikalauja atskirai reglamentuoti atvejų, kai teikimo nagrinėjimo metu nuteistasis jau yra atlikęs 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal advokato teikiamus argumentus taikant BK 51 straipsnio 2 dalį niekada nebus galima taikyti įstatymo leidėjo nustatytos termino skaičiavimo tvarkos, nes tik atlikus 20 metų bausmės dalį įkalinimo įstaiga teiks teikimą, teismas jį nagrinės, surašys ir paskelbs sprendimą, šalys galės jį skųsti ir aukštesniam teismui išnagrinėjus skundą praeis dar laiko ir visais atvejais sprendimas bus paskelbtas atlikus daugiau kaip 20 metų laisvės atėmimo ir paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės terminą visada reikėtų skaičiuoti nuo dienos, kai nuteistasis atliko 20 metų bausmės.

Teikdamas motyvus advokatas rėmėsi BK 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Tačiau BK 3 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, o BK 51 straipsnio 2 dalyje reglamentavus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme sąlygas ir nustačius specialias termino skaičiavimo taisykles, teismas privalo vadovautis jomis ir BK 3 straipsnio 2 dalis šioje situacijoje netaikytina.

Šios normos taikymas nėra teismo pareiga. Įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Jei šis įstatymas galiotų 2011 m. sausio 7 d., tai nereikštų, kad teismas tuo laiku pakeistų nuteistajam bausmę. Šio įstatymo priėmimas nereiškia, kad teismas ir dabar privalo pakeisti R. B. paskirtą bausmę. Be to, įstatymas suformuluotas taip, kad ir įkalinimo įstaiga neprivalo nuteistajam laisvės atėmimu iki gyvos galvos atlikus 20 metų bausmę teikti teikimą dėl bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi ir BPK 360¹ straipsniu kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus pataisos namų teikimą tenkinti.

Pakeisti R. B. 1991 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu (perkvalifikuotu 2003 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi) paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 5 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo.

Ši nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.