Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3148-853/2022 , kuria išspręstas ieškovų A. P. ir A. P. ieškinio, atsakovei Mažeikių sodininkų bendrijai „Obuoliukas“ dėl atsakovės valdybos pirmininko pranešimo panaikinimo ir įpareigojimo suderinti projektą, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teismui konstatavus, kad toks ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

8. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu teikia Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. Nr. AU-12/RR-163 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kurių 5 punkte numatoma – projektą derinti su institucijomis ar įmonėmis: kurių valdomi inžineriniai tinklai ar jų apsaugos zonos įtakos formuojamo sklypo sprendinius bei su sodo bendrijos pirmininku. Taip prašoma pridėti Nacionalinės žemės tarnybos žemės valdos projekto patikrinimo aktą, kuriame nurodoma, kad projekto sprendiniams nepritarė sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ pirmininkas.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai gali turėti reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl priimtini į bylą (CPK 314 straipsnis).

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

11. Įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento, kuriuo siekiama inicijuoti bylą, pateikimas savaime nelaikytinas tinkamu teisės į kreiptis į teismą įgyvendinimu. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).

12. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą; teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.). Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 d. 1 p.), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad „savivaldybė yra gavusi sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ 2020 m. rugpjūčio 23 d bendrijos narių visuotinio susmukimo sprendimo protokolo Nr. 3 išrašą, kuriame nurodyta, kad kanalai esantys bendrijos teritorijoje yra valstybinė žemė ir skirta drenažinei sistemai funkcionuoti, todėl bendrija nesiruošia šio valstybinės žemės ruožo pirkti ar nuomoti ir ką nears jame statyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ nustatyta tvarka ir šuo sutarimu patvirtintų taisyklių 4 punktu, įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jei sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai. Kadangi sodininkų bendrija „Obuoliukas“ nepateikėte prašymo parduoti šį įsiterpusi valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrijai, savivaldybė tęsia žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto procesą pagal pilietės A. P. prašymą adresu: (duomenys neskelbtini), per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau—ZPDRIS) www.zpdris.lt. Mažeikių rajono savivaldybės administracija atlieka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto procesą, todėl Mažeikių rajono savivaldybės administracija yra išsiuntusi besiribojančių žemės sklypų savininkams, tai yra V. Š. E. Š, Z. R. J. R. ir J. L. R. L., apie galimybę teikti pasiūlymus ar prašymus pirkti ar nuomoti šį įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais“ (Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. R5-1862).

15. S. Š. įmonė, pagal sutartį su ieškovais, vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-12-16 įsakymu Nr. A1-2779 Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradeda rengti projektą (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tikslas suformuoti laisvą valstybinį žemės sklypą ir prijungti prie esamo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Prašoma suderinti projekto sprendinių brėžinį ir pridedamas projekto sprendinių brėžinys. Projektas atsakovei įteiktas 2002-05-21. Atsakovė 2022-05-23 pranešime nurodo, kad „sodininkų bendrija „Obuoliukas“ gavo S. Š. įmonės prašymą suderinti projekto sprendinių brėžinį, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-12-16 įsakymą Nr. Al- 2779. Informuojame, jog S/b „Obuoliukas“ nesutinka suderinti projektą, kadangi projektas pažeidžia S/b „Obuoliukas“ narių teises. Norimas prijungti valstybinis žemės sklypas yra būtinas sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti, nes tai drenažinės sistemos dalis. Be to vyksta su Mažeikių rajono savivaldybes administracija aiškinimasis kokių pagrindų išduoti reikalavimai prieštaraujantis tiek pačios sodininkų bendrijos pozicijai, tiek Mažeikių rajono savivaldybės ankstesniems sprendimams, priimtiems analogiškoje situacijoje. Siekiama, kad būtų panaikintas leidimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų išdavimo“.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti 2022 m. gegužės 23 d. Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos pirmininko J. B. pranešimą ir įpareigoti per teismo nustatytą terminą suderinti projektą.

17. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovų atskiruoju skundu, kuriame teigiama, kad teismas negalėjo atsisakyti priimti jų paduotą ieškinį.

18. Ieškovai prašo panaikinti 2022 m. gegužės 23 d. Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos pirmininko J. B. pranešimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovai nėra juridinio asmens dalyviai, todėl negali skųsti atsakovės sprendimų. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Todėl pripažintina, kad ieškovai, turintys nuosavybę ir ketinantys įsigyti valstybinę žemę sodininkų bendrijoje, turi teisę kreiptis į teismą ir jie šią teisę įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos – pateikdami teismui ieškinį.

19. Nustačius ginčijamo sprendimo prieštaravimą teisės normoms ar principams, preziumuojamas tokių ieškinį pareiškusių subjektų interesų pažeidimas, o visas aktualias materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybes bei jų įtaką reiškiamo reikalavimo patenkinimui teismas turėtų aiškintis ne civilinės bylos iškėlimo stadijoje, bet bylos nagrinėjimo metu. Taip pat vertintina, kad kai teismas identifikuoja tam tikrus ieškinio reikalavimų neaiškumus ar trūkumus, jie taisomi, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tačiau dėl identifikuotų trūkumų negali būti atsisakoma ieškinį priimti.

20. Skundžiama nutartimi nepagrįstai buvo atsisakyta priimti ieškinį. Todėl nepagrįsta ir neteisėta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.