Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos ieškinį atsakovui R. M. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 8818 EUR už aplinkai padarytą žalą sunaikinus natūralią užliejamą pievą (duomenys neskelbtini) botaniniame zoologinio teritorijos žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) botaninis zoologinis draustinis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. Dl-91 priskirtas Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijai. Atsakovas, sudarydamas nuomos sutartį, išsinuomojo minėtą žemės sklypą 2014 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. birželio 3 d. vykdyto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad išnuomoto žemės sklypo dalis yra suarta ir užsėta žemės ūkio kultūromis, kurios pradėjo dygti. Ieškovė teigia, kad nurodytam žemės sklypui nustatyti specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai, tarp jų ir ribojimas draudžiantis dirbti žemę ar keisti į kitas žemės naudmenas, tačiau atsakovas šių sąlygų nesilaikė. Iš 2016 m. spalio 12 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarties administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 11-22-377/2016 matyti, kad teisminio proceso metu, kuriame ieškovės atstovas nedalyvavo, atsakovas paaiškino, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį žemės sklypo dalį suarė ir taip sunaikino gamtinio kraštovaizdžio kompleksą, tačiau, ieškovės teigimu, žiūrint 2016 m. gegužės 20 d. nuotraukos vaizdą, matyti menkai sudygusios žemės ūkio kultūros. Ieškovė teigia, kad ši aplinkybė įrodo, kad sklypas buvo suartas 2016 pavasarį, o ne 2015 rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais, kaip teigė atsakovas. Pažymi, kad žalą įrodo ir pateikiamos ortofoto nuotraukos, kuriose matosi 2012–2013 metais buvusios natūralios pievos vaizdas ir 2015–2016 metų vaizdas su aiškiais žemės dirbimo požymiais, tai yra tuo laikotarpiu, kai sklypo naudotoju buvo atsakovas. Ieškovės teigimu atsakovas yra atsakingas už išnuomotos žemės sklype buvusios natūralios pievos sunaikinimą (duomenys neskelbtini) botaniniame zoologiniame draustinyje ją suarus ir užsėjus žemės ūkio kultūromis, todėl jis privalo atlyginti padarytą žalą.