Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-244-927/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
1-244-927/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56867-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Nukentėjusysis
A. A.
Kaltinamasis
E. K.
Advokatai
Viktoras Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-244-927/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56867-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1; 1.2.14.10.3; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant U. R.,dalyvaujant: prokurorei K. S.-Matijošienei,nukentėjusiajam A. A.,kaltinamajam E. K.,gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta bausme 1 metams laisvės apribojimo;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės apribojimo;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 nutartimi paskirta subendrinta bausme iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 2 metams 4 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – galutine subendrinta bausme laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą ir bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val.;

5) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-04-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – subendrinta bausme laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta viena trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, 2014-08-28 bausmė subendrinta su 2014-04-22 nuosprendžiu paskirta ir galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 m., 2015- 11-05 (2015-12-04 Vilniaus apygardos nutartimi pakeista) bausmė pakeista 45 parų areštu, 2016-01-29 atliko arešto bausmę;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2017-10-11 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, nuosprendis neįsiteisėjęs (byla 2018-01-12 išsiųsta į apeliacinę instanciją),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir BK 187 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent jis:

Žemesnės instancijos teismas

2016 m. gruodžio 6 d. apie 17 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo patalpose, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, pirmame aukšte, po teismo posėdžio, vedamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniųjų tyrėjų L. T. ir A. A., atsilaisvino nuo jį laikiusio A. A. rankos ir puolė bėgti link išėjimo durų, tačiau sulaikytas minėtų pareigūnų ir prispaustas prie sienos, galva du kartus daužė į sieną, padarydamas joje skylę, ir tris kartus į ant sienos kabėjusį evakuacijos planą, sudaužydamas jo rėmelių stiklą, tuo padarydamas Vilniaus miesto apylinkės teismui 152,44 eurų žalą. Grumtynių metu alkūnėmis sudavė A. A. į kairės rankos dilbį, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, kūnu stūmė A. A. link evakuacijos plano sudaužytų ir atsikišusių stiklų, suimtas už rankų muistėsi, keliais siekė smūgiuoti L. T. į pilvą, tačiau nepataikė, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams ir tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą,

t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir 286 straipsnyje.

Kaltinamasis E. K. kaltu padaręs jam inkriminuotas veikas prisipažino dalinai ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme paaiškino, kad įvykio dieną buvo atvežtas į teismą dėl kitos bylos. Jis buvo policijos pareigūnų vedamas iš ketvirto aukšto į pirmą. Pasiprašė į tualetą. Įėjo kartu su pareigūnu. Atsigėrė vandens. Jam buvo uždėti antrankiai. Išėjęs iš tualeto, priėjo prie apsaugos posto lango ir norėjo į save pasižiūrėti. Pro apsaugos posto stiklą pamatė duris, vedančias link išėjimo ir pagalvojo, kad gali pabėgti ir pradėjo bėgti. Kelyje jis sutiko prokurorą. Jis stovėjo priekyje. Todėl jį pamatęs, atsisakė minties pabėgti. Pareigūnas (teismo pastaba - A. A.) buvo jam iš dešinės. Pareigūnas pradėjo jam laužti ranką. Rankos buvo priekyje surakintos antrankiais. Jis pats kažkaip užspaudė ranką, tada kitas pareigūnas jam užsuko ranką. Visi norėjo jį sulaikyti. Jis pasakė, kad nebėga. Todėl pyko ant pareigūnų, kad neklauso jo, jog jis nebeketina bėgti. Kitas pareigūnas griuvo į sieną. Pripažįsta, kad nusisuko ir iš pykčio trenkė su galva į sieną. Pataikė į evakuacijos planą. Po to iškėlė rankas ir atsigulė ant žemės. Jam surišo kojas. Padarė tik vieną skylę sienoje, iš kur kita atsirado – nežino. Pripažįsta kaltę, kad buvo planas pabėgti, tačiau neigia, kad priešinosi pareigūnams. Jokie jo veiksmai, kaip pasipriešinimas, atlikti nebuvo. Pripažįsta, kad sugadino nedidelės vertės turtą, su ieškiniu visiškai sutinka. Pabėgti norėjo, nes sužinojo, kad jo mergina laukiasi, o pareigūnai, kurie laikė jį areštinėje, sakė, kad jis blogas tėvas bus. Tokie žodžiai jį įžeidė (b. l. 49- 50, 154-156).

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiojo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo, A. A. protokolu-pareiškimu (b. l. 7), tarnybiniu pranešimu (b. l. 21) ir jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23) bei teisme, kad 2016 m. gruodžio 6 d. tarnybos metu kartu su kolega L. T. konvojavo kaltinamąjį į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisme kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Po teismo posėdžio ruošėsi kaltinamąjį konvojuoti į areštinę, tačiau vedant jį per pirmą aukštą prie lifto jis ištrūko. Išėjimo durys buvo tame pačiame aukšte. Jis laikė kaltinamąjį už dešinės rankos, L. T. buvo šalia. Kaltinamojo rankos buvo surakintos su antrankiais. Einant pro durų tarpą, kaltinamąjį praleido, o jis rankų mostu išsivadavo nuo jų rankų. Jis tuo metu buvo kairėje pusėje, kolega - dešinėje pusėje. Kaltinamasis staigiu judesiu išsivadavo ir žengė kelis žingsnius į priekį link išėjimo stiklinių paskutinių durų. Jis vėl pačiupo kaltinamąjį už dešinės rankos, pareigūnas buvęs šalia - už kitos rankos. Kaltinamasis buvo pyktas dėl paskirto suėmimo, nes tikėjosi, kad bus paleistas. Paėmė jį už rankų, spaudė, kad ramintųsi, jis visą laiką muistėsi, panaudojo fizinę jėgą jo atžvilgiu. Tada kaltinamasis galva trenkė į stiklinį evakuacijos planą, kuris buvo ant sienos. Jis trenkė du-tris kartus, nes nemano, kad iš pirmo karto planas galėtų sudūžti. Be to, jo smūgiai buvo stiprūs, tyčiniai, smūgiavo ir koja, ir visu kūnu. Kaltinamasis muistėsi pakankamai stipriai. Priekyje buvo posėdyje dalyvavęs prokuroras. Su kolega jį pargriovė, apsimetė apalpusiu ir gulėjo. Tik tada, kai paguldė, iškvietė pastiprinimą, atvažiavo kiti policijos pareigūnai. Kaltinamasis stumdė juos abu, smūgius sudavė iš abiejų pusių. Šio įvykio metu jis buvo sužalotas, jam buvo sumuštas kairės rankos dilbis, ranka sutino, buvo mėlynė. Tai buvo padaryta dėl kaltinamojo veiksmų. Tuo metu, kai buvo laikomas už rankų, jis norėjo ištrūkti ir sudavė jam savo ranka. Dėl smūgio juto fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamojo atžvilgiu prieš tai joks smurtas nebuvo naudojamas (b. l. 156-157);

-liudytojo V. U. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 29-30) ir teisme, kad procese, kurio metu buvo sprendžiamas kaltinamojo suėmimo klausimas, jis dalyvavo kaip prokuroras. Po posėdžio jis pirmas išėjo iš posėdžių salės ir nuėjo prie rūbinės pasiimti palto. Pasiėmęs paltą ėjo link išėjimo durų, sutiko advokatę, pakalbėjo ir pamatė pirmame aukšte iš už kampo išbėgantį E. K., kuris buvo su antrankiais. Jam antrankiai buvo uždėti priekyje. Pareigūnų šalia nebuvo. Pastatė lagaminą prie durų ir paėjo kelis žingsnius koridoriumi į priekį. Suprato, kad jis bėga, nes nebuvo pareigūnų. Paėmė jam už rankų, surakintų antrankiais ir paklausė ką jis daro. Jis kažkiek pasimetė, sustojo ir iš karto pasirodė policijos pareigūnai, kurie pribėgo prie jo. Jie taip pat paklausė ką jis daro ir ką sugalvojo. Pareigūnai atrakino antrankius, norėjo juos uždėti už nugaros. Tuo metu E. K. pradėjo priešintis aktyviais veiksmais. Jis stumdė pareigūnus, su galva trenkė į sieną, į tą vietą, kurioje evakuacijos planas kabėjo, sudaužė stiklą. Jis nenorėjo būti suimtas, todėl turėjo tikslą susižaloti. Jis stumdė pareigūnus, išmušė sienoje skylę. Grumtynių metu pareigūnai pargriovė kaltinamąjį ant žemės, panaudojo elektrošoką, tuomet buvo uždėti antrankiai už nugaros. Visas veiksmas vyko prie pagrindinių išėjimo durų. Pirma pamatė atbėgantį kaltinamąjį, tada ėjo lik jo ir pasirodė pareigūnai. Jis pirmas paėmė kaltinamąjį už rankų. Pats kaltinamasis jam rankų neatkišo. Pamatęs jį, kaltinamasis sutriko, matyt, nesitikėjo sutikti. Pareigūnai atrakino antrankius, norėdami antrankiais surakinti kaltinamajam rankas už nugaros. Kaltinamasis galvą į sieną daužė tyčia. Kada jį sulaikė policijos pareigūnai ir norėjo perdėti antrankius, jis buvo nuo sienos 1 m. ar 1,5 m. atstumu. Pareigūnai pasuko jį ir dėjo antrankius, jis pajudėjo, padarė žingsnį ir iškarto kakta trenkėsi į sieną. Į sieną smūgiavo koja. Visų grumtynių metu, jis buvo neramus, stūmė pareigūnus. Negali pasakyti, kiek smūgių vienam ar kitam pareigūnui pataikė. Buvo priešinamasi su fizine jėga, suduodant smūgius rankomis, kojomis (b. l. 157-159);

-liudytojos E. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32-33) ir teisme, kad įvykio metu dirbo teisme. Matė, kad kaltinamasis ir pareigūnai, kurie jį vedė, stabtelėjo prie pat išėjimo durų. Jos darbo vieta - dokumentų priėmimo skyrius ir jai viskas matoma, nes durys priešais ją. Jie šiek tiek stabtelėjo, kaltinamasis pradėjo muistytis, šaukti, jie susistumdė. Į sieną, kur kabo evakuacijos planas, jis su galva trenkė ir mano, kad tai buvo specialiai padaryta, nes jis atsilošė ir trenkėsi, smūgiavo kakta. Evakuacijos planas sudužo, nukrito ir sienoje liko skylė, tačiau kitoje vietoje, nei buvo planas, nes jis kelis kartus trenkėsi. Sienoje buvo toks įlinkimas toje pačioje vietoje, kur kabėjo planas. Viskas vyko greitai, stumdydamasis kaltinamasis norėjo išsinerti iš pareigūnų, kurie bandė jį laikyti. Pareigūnai bandė jį sugriebti. Tada jis buvo paguldytas. Į pagalbą buvo atvykęs ir kitas pareigūnų ekipažas (b. l. 159);

-liudytojo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo, L. T. tarnybiniu pranešimu (b. l. 16) ir jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu (pagarsinta BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka), kad su vyresniuoju tyrėju A. A. konvojavo sulaikytą E. K. į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisme jam turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės-suėmimo paskyrimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-50068-16. Kai E. K. teismo posėdžio salėje buvo perskaityta teismo nutartis, jis ją pasirašė, kad yra supažindintas, jog suimtas vienam mėnesiui. Tuo metu jis buvo surakintas antrankiais iš priekio. Kai išėjo iš teismo posėdžių salės, kuri yra 4 aukšte, jis surakintomis rankomis (iš priekio) buvo vedamas link lifto. Kai ėjo, jis buvo priekyje, o A. A. jį vedė laikydamas už rankos. Nusileidus liftu į pirmą aukštą, jis pasiprašė į tualetą, jie jam leido, bet antrankių nenuėmė, nors kaltinamasis prašė. E. K. laikydamas už rankos vedė jo kolega, o jis ėjo už jų, gal per vieną žingsnį. Praėjus liftų aikštelę, pasuko į koridorių - į dešinę link išėjimo. Per koridorių, kuriame jie tuo metu buvo, kai durys atsidarė, praėjo kažkoks žmogus, E. K. staiga pašoko, atlaisvino savo ranką, už kurios jį laikė A. A. ir prabėgo pro minėtas duris link išėjimo iš teismo, bet jie jį spėjo sulaikyti maždaug 2 m iki lauko durų. E. K. buvo prispaustas prie sienos, tada jis, stovėdamas prie sienos, pradėjo galva daužyti į ją. Sudaužė evakuacijos plano stiklą, sudavė galva apie 3 kartus. Kelis kartus trenkė galva į sieną, taip padarydamas joje skylę. Jiems bandant nutraukti jo veiksmus ir atitraukti nuo sienos, negalėjo jo paimti už surakintų rankų, nes rankas jis stipriai buvo prispaudęs prie savo kūno šonų ir judino jas, lenkdamas priekyje per alkūnes, taip neleisdamas jo suimti. Jis pamatė, kad stiklai nuo evakuacijos plano rėmo palinko į jų pusę, o tuo metu E. K. pradėjo korpusu stumti jo kolegą link tų atsikišusių stiklų. Tada jam pavyko prakišti savo ranką tarp E. K. kūno ir dešinės rankos ir jį atitraukti per 1,5 metro nuo sienos prie kitos sienos. Tuo metu ir kolegai pavyko suimti E. K. už kairės rankos. E. K. nenusiramino, muistėsi, bandė keliais smūgiuoti jam į pilvo sritį, bet nepataikė. Ar pataikė kolegai, jis nematė. Jam asmeniškai joks fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Jis sugriebė E. K. už kaklo, bet jis nenustojo priešintis, smakrą prispaudė prie savo krūtinės. Jis neatsimena, kas iš jų: ar jis, ar kolega, pakišo jam koją, tačiau kaltinamasis nugriuvo, o tada jis savo diržu surišo kaltinamajam kojas ir paskambino 112, prašydamas pagalbos užfiksuoti įvykį. Kai E. K. daužė sieną ir stiklus, jis rėkė, kad jis turi moterį, niekur nevažiuos, jie jo nesulaikys. Po sulaikymo kolega jam parodė kairę ranką. Matė iššokusį gumbą ant dilbio, be to kolega sakė, kad negali suspausti kumščio, nes jam skauda (b. l. 18-20);

-pranešimo informacija, kuria užfiksuota, kad pareigūnas L. T. 2016 m. gruodžio 6 d. 17.02 val. pagalbos telefonu 112 iškvietė papildomą ekipažą į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nes konvojuotas asmuo – E. K., priešinosi pareigūnams ir norėjo pabėgti (b. l. 9-11);

-apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta - Vilniaus miesto apylinkės teismo patalpos, Laisvės pr. 79A, Vilnius, teismo sienoje padaryta skylė ir suskilęs įrėminto evakuacijos plano stiklas (b. l. 12-15);

-specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kuria užfiksuota, kad A. A. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-12-06) buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, paveikus kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu ir kad sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27);

-lokaline sąmata Nr. ST-16-201 ir ermitažas.lt informacija, kurie patvirtina, kad sugadintos sienos remonto ir sudaužyto rėmelio atstatymo kaina 152,44 Eur (b. l. 170-171).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikacija ir įrodymų vertinimas

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015 ir kt.). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę dėl jam inkriminuotų veikų pripažino dalinai bei nurodė, kad pripažįsta sugadinęs nedidelės vertės svetimą turtą, ieškinį dėl žalos pripažino, tačiau nesipriešino policijos pareigūnams, jokie veiksmai kaip pasipriešinimas nebuvo atlikti, teigia norėjęs tik pabėgti iš teismo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, joje esančiais duomenimis nustatė tokius kaltinamojo pasipriešinimo policijos pareigūnams veiksmus: alkūnėmis sudavė policijos pareigūnui A. A. į kairės rankos dilbį, kūnu stūmė pareigūną A. A. link evakuacijos plano sudaužytų ir atsikišusių stiklų, suimtas už rankų muistėsi, keliais siekė smūgiuoti policijos pareigūnui L. T. į pilvą. Šie pasipriešinimo policijos pareigūnams veiksmai nustatyti nukentėjusiojo A. A., liudytojų: L. T., V. U., E. D. parodymais, A. A. ir L. T. tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada Nr. G3748/2016(01), iš dalies paties kaltinamojo parodymais. Priešingai nei teigia kaltinamasis, nukentėjusysis A. A. ir liudytojai paaiškino, kad kaltinamasis priešinosi policijos pareigūnams A. A. ir L. T.. Nukentėjusysis A. A. patvirtino, kad kartu su kolega L. T. po posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas kaltinamojo suėmimo klausimas, vedė kaltinamąjį per pirmą aukštą prie lifto, tačiau jis, norėdamas pabėgti, ištrūko. Kaltinamojo rankos buvo surakintos su antrankiais, per priekį. Jie vėl pačiupo kaltinamąjį: jis už dešinės rankos, kolega - už kitos rankos. Paėmę jį už rankų, spaudė, kad jis ramintųsi, tačiau kaltinamasis visą laiką muistėsi, tai darė pakankamai stipriai, panaudojo jo atžvilgiu fizinę jėgą, stumdė juos abu, smūgius sudavė iš abiejų pusių. Šio incidento metu jis (teismo pastaba - A. A.) buvo sužalotas, jam buvo sumuštas kairės rankos dilbis, ranka sutino, buvo mėlynė. Liudytojas L. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nusileidus liftu į pirmą aukštą, E. K. laikydamas už rankos, vedė jo kolega, o jis ėjo už jų, gal per vieną žingsnį. Praėjus liftų aikštelę, pasuko į koridorių į dešinę link išėjimo. Koridorių, kuriame jie tuo metu buvo ir kai durys atsidarė, praėjo kažkoks žmogus, E. K. staiga pašoko, atlaisvino savo ranką, už kurios jį laikė A. A. ir prabėgo pro minėtas duris link išėjimo iš teismo, bet jie jį spėjo sulaikyti maždaug 2 m iki lauko durų. E. K. buvo prispaustas prie sienos, tada jis stovėdamas prie sienos pradėjo galva daužyti teismo sieną. Sudaužė evakuacijos plano stiklą, sudavęs galva apie 3 kartus. Porą kartų trenkė galva į sieną, taip padarydamas joje skylę. Jiems bandant nutraukti jo veiksmus ir atitraukti nuo sienos, negalėjo jo paimti už surakintų rankų, nes rankas jis stipriai buvo prispaudęs prie savo kūno šonų ir judino jas, lenkdamas priekyje per alkūnes, taip neleisdamas jo suimti. Jis pamatė, kad stiklai nuo evakuacijos plano rėmo palinko į jų pusę, o tuo metu E. K. pradėjo korpusu stumti jo kolegą link tų atsikišusių stiklų. Tada jam pavyko prakišti savo ranką tarp E. K. kūno ir dešinės rankos ir jį atitraukti per 1,5 metro nuo sienos prie kitos sienos. O tuo metu ir kolegai pavyko suimti E. K. už kairės rankos. E. K. nenusiramino, muistėsi, bandė keliais smūgiuoti jam į pilvo sritį, bet nepataikė. Ar pataikė kolegai, jis nematė, tačiau vėliau kolega parodė sumuštą ranką, matė iššokusį gumbą ant dilbio, pastarasis sakė, kad negali suspausti kumščio. Liudytojas V. U. paaiškino, kad tuo metu, kai konvojavę kaltinamąjį pareigūnai atrakino jam antrankius, nes norėjo juos uždėti už nugaros, E. K. pradėjo priešintis jiems aktyviais veiksmais: stumdė pareigūnus, galva trenkė į sieną, į tą vietą, kurioje kabėjo evakuacijos planas, sudaužė stiklą, grumtynių metu pareigūnai pargriovė kaltinamąjį ant žemės, tuomet buvo uždėti antrankiai kaltinamajam už nugaros. Liudytoja E. D. taip pat patvirtino, kad pareigūnų vedamas per pirmą aukštą, kaltinamasis jiems pasipriešino: pradėjo muistytis, šaukti, su galva trenkė į sieną, sudaužė evakuacijos planą, stumdydamasis kaltinamasis norėjo išsinerti iš pareigūnų, kurie bandė jį laikyti. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad A. A. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-12-06) buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, paveikus kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, kas atitinka nukentėjusiojo ir liudytojų nurodomas aplinkybes, jog kaltinamasis muistydamas galėjo suduoti alkūne A. A. ir taip jį sužaloti.

Taigi visus minėtus kaltinamojo veiksmus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, todėl kaltinamojo argumentai, kad jis tik ketino pabėgti ir jokių pasipriešinimo veiksmų neatliko, yra nepagrįsti. Visus aptartus ir nustatytus kaltinamojo veiksmus teismas vertina kaip pasipriešinimą policijos pareigūnams, o tyčinį atsitrenkimą kelis kartus į sieną, dėl ko buvo sugadintas evakuacijos planas (sudaužytas stiklas) ir padaryta skylė sienoje – kaip tyčinį svetimo turto sugadinimą, kurio kaltinamasis neneigia.

Todėl darytina išvada, kad teisme nustatyti kaltinamojo veiksmai, kuomet jis siekdamas pabėgti ir sulaikytas policijos pareigūnų muistėsi, smūgiavo alkūnėmis ir kūnu stumdė juos, mėgino smūgiuoti keliais, bet nepataikė, taip vengdamas sulaikymo, aktyviai priešinosi pareigūnams, apima fizinio smurto panaudojimą prieš pareigūnus, t. y. atitinka BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Nei nukentėjusiojo, nei liudytojų parodymai, nei kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinamojo argumentų, kad pasipriešinimo pareigūnams nebuvo.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad nukentėjusysis A. A. ar liudytojai L. T., E. D. ir V. U. galėjo apkalbėti kaltinamąjį, nepagrįstai apkaltindami jį smūgio sudavimu. Juo labiau, kad paties kaltinamojo parodymai, kad jis norėjo pabėgti ir nenorėjo būti sulaikytas, bei kad buvo supykęs dėl jam skirto suėmimo, ir tai, kad kaltinamajam sulaikyti buvo iškviestas dar ir papildomas ekipažas, tik patvirtina, kad pasipriešinimas policijos pareigūnams buvo aktyvus.

Taip pat teisminio nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis visus Vilniaus miesto apylinkės teismo turto sugadinimus padarė tyčia, sudaužė įrėminto evakuacijos plano stiklą, padarė skylę sienoje. Tai pagrindžia jau aptarti tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų, tiek paties kaltinamojo parodymai (pripažįsta kaltę dėl turto sugadinimo, o nukentėjusysis ir liudytojai patvirtino, kad smūgiai buvo suduoti ne tik į evakuacijos planą, bet ir į sieną ir tai buvo padaryta tyčia), todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Bausmės parinkimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą, kurios priskiriamos: viena - nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kita – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), kaltės formą – tyčią, kad žalą atlyginti kaltinamasis sutinka, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, baustas administracine tvarka (b. l. 92-100), teistas 8 kartus ir nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą bei prieš priimant jo atžvilgiu pirmesnius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 ir 2017-12-20 nuosprendžius, iš kurių vienas šio nuosprendžio priėmimo metu yra neįsiteisėjęs. Todėl atsižvelgus į tai, kad nėra nei lengvinančių, nei sunkiančių atsakomybę aplinkybių bei vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsniu, jam skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, kurios, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į tai, kad iš pirmesnių nuosprendžių šioje byloje nuosprendžio priėmimo metu yra įsiteisėjęs tik vienas, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 nuosprendis, todėl šioje byloje skirtina bausmė bendrintina tik su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.

Teismas, taikydamas 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies nuostatas, konstatuoja, kad vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), bausmės – šiuo atveju laisvės atėmimo – dydis turėtų būti toks, kad kaltinamasis ne tik realiai bausmę atliktų, tačiau kad ji būtų teisinga. Įvertinus E. K. ankstesnius 8 teistumus, iš kurių 6 nusikaltimai padaryti prieš nusikalstamas veikas, už kurias jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje, teistumas nėra išnykęs, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, E. K. asmenybę, t. y. kad jis nedirba, yra linkęs nusikalsti, pirmesnių veikų pobūdis patvirtina, kad pragyvenimo šaltinis yra gaunamas iš nusikalstamų veikų, į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, manytina, kad teisinga ir adekvati bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu pridedama bausmės dalis turi būti artima pusei (4 mėn.) šiuo nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Civiliniai ieškiniai

Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė 152,44 Eur dydžio civilinį ieškinį. Jis yra įrodytas (b. l. 170-171), pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje bei jį nuteisti:

-pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

-pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti - 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendį bei pagal pirmesnį nuosprendį laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. birželio 8 d.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. K. 152,44 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 44 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė