Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. A., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Kauno energija“ pra­šė priteisti iš atsakovo A. A. 723,87 Eur įsiskolinimą už tiekiamą patalpų šildymą, 26,64 Eur delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Atsakovas šiame bute gyvena nuomininko teisėmis. Šiam butui šilumos tiekimo sutartį pasirašė atsakovo motina D. S., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, atsakovas šiame bute gyveno, tačiau neatvyko pasirašyti šilumos tiekimo sutarties. Atsakovas naudojasi ieškovės teikiama butui šilumos energija, todėl sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsakovui vartojant teikiamą šilumą, atsiranda pareiga mokėti už šilumą, ir laiku nesumokėjus – mokėti delspinigius. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas atliktais mokėjimais nuo 2016-11-24 iki 2017-02-27, ieškovei apmokėjo dalį skolos - 79,89 Eur, todėl ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 79,89 Eur įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, nurodė, kad jai žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka dėl to, kad ieškovė nenurodė kokia skolos dalis buvo susidariusi iki pagrindinės nuomininkės D. S. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsakovas bute gyvena nuomininko teisėmis pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-09 įsakymą Nr.11-250. Skola susidariusi nuo 2014-03-01 iki 2015-04-01. Atsakovas nėra sudaręs su ieškove buto šilumos tiekimo- vartojimo sutarties, nes nėra patvirtintas juridinę reikšmę turintis faktas apie palikimo po D. S. mirties priėmimą. Nesutinka su reikalavimu priteisti delspinigius, nes nėra ieškovei skolingas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas priteisti iš atsakovo A. A. ieškovės AB „Kauno energija“ naudai 643,98 Eur skolą už tiektą šilumą patalpų šildymui, 26,64 Eur delspinigius, iš viso 670,62 Eur, 20 Eur žyminį mokestį, 3,42 Eur kitų išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 79,89 Eur priteisimo iš atsakovo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; priteisė iš atsakovo valstybei 5,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b. l. 9-17). D. S., mirusi (duomenys neskelbtini), 2003-09-22 buvo sudariusi su Kauno miesto savivaldybe šio buto nuomos sutartį, atsakovas savo gyvenamąją vietą šiame bute deklaravo 2011-01-10. Naujamiesčio butų ūkio tarnybos 2000-10-24 pažymėjime nurodyta, kad minėtame bute gyvena D. S. nuo 1940 m. ir A. A. įregistruotas 1988-12-22 (b. l. 18-19, 23, 24, 46). D. S. 1994-10-01 sudarė atsiskaitymo už šio buto šildymą ir karštą vandenį sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų su ieškovu sudaręs analogišką sutartį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-09 įsakymu pakeista 2003-09-22 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta su D. S. dėl 3 kambarių 72,62 kv. m. bendrojo ploto gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), ir ši sutartis sudaryta su atsakovu A. A.. Šioje sutartyje atsakovas A. A. įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo sudaryti sutartis(susitarimus) su paslaugas teikiančiomis įmonėmis dėl paslaugų teikimo, tame tarpe ir šiluminės energijos tiekimo butui (5.3.1.2 p.) (b. l. 22, 48-51). Ieškovės AB „Kauno energija“ buto (duomenys neskelbtini), šildymo apyvartos žiniaraštyje nurodytas šio buto įsiskolinimas nuo 2014-03-01 iki 2015-04-01 sudaro 723,87 Eur (b. l. 25). Teismas nurodė, kad nors atsakovas šilumos tiekimo-vartojimo sutarties su ieškove nėra sudaręs, tačiau į atsakovo nuomojamą butą ieškovė tiekė šilumą ieškovės atstovės paaiškinimu iki 2015-04-01, o atsakovas ją vartojo, nes gyveno bute, todėl teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai ne sutarties, bet konkliudentinių veiksmų pagrindu pagal šilumos pirkimo- pardavimo sutarties su buitiniais šilumos vartotojais sąlygas, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-27 įsakymu Nr. 1-173. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis su abonentu – fiziniu asmeniu, tai yra vartotoju, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 str. 1 d., 6.391 str.). Atsakovo argumentą, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš jo priteisti įsiskolinimą iki D. S. mirties momento, teismas pripažino nepagrįstu, nes atsakovas minėtame bute gyveno, tame tarpe ir ieškovės nurodytos skolos atsiradimo laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-04-01; šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti dokumentai - gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma ir pažyma apie atsakovo registracijos vietą. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės atsakovas nepaneigė, nors nurodė, kad buvo išvykęs dirbti į užsienį, tačiau atsakovas nepateikė byloje įrodymų apie tai, kad minėtu laikotarpiu negyveno šiame bute, buvo deklaravęs išvykimą į užsienį ar dėl kitų priežasčių. CK 6.589 straipsnis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsiradusias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkas, o nustoję būti šeimos nariais, bet toliau gyvenantys gyvenamojoje patalpoje, taip pat turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas. Analogiška sąlyga nustatyta ir 2003-09-22 buto nuomos sutarties 5 punkte. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas turi pareigą mokėti ieškovei įsiskolinimą už patiektą butui šilumos energiją nuo 2014-03-01. Teismas sprendė, kad patenkinus reikalavimą dėl skolos priteisimo, tenkintinas ir reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, taip pat ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.71 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė pagrįstai atsakovo atliekamus mokėjimus įskaitė kaip įsiskolinimo grąžinimą, todėl ieškovės atsisakymą ieškinio 79,89 Eur dalyje priėmė, nes tai neprieštarauja viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 4 p.). Nurodė, kad atsakovas pripažino, kad vykdo mokėjimus ieškovei, tai patvirtina ir buto šildymo apyvartos žiniaraštis (b. l. 25), tačiau nepripažino, kad sumokėdamas šią sumą dengė įsiskolinimą, paaiškino, kad mokėjo mokesčius į ateitį, jeigu kaimynai išreikštų pageidavimą šildyti gyvenamąjį namą. Teismas šiuos atsakovo paaiškinimus laikė nepagrįstais, nes atsakovas nenurodė kokią prievolę ieškovei minėtais mokėjimais vykdė, kai ieškovė neteikia namui šilumos energijos nuo 2015-04-01.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas A. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė, teikdama ieškinį dėl skolos už šilumą priteisimo, nepateikė detalizacijos, kuri skolos dalis susidarė iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės apelianto motinos D. S. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) (kadangi skola skaičiuojama nuo 2014 m. kovo 1 d., pagrindinei nuomininkei dar esant gyvai), o kuri skolos dalis susidarė po jos mirties, kadangi tokios skolos priteisimui taikomos skirtingos procedūros. CK 5.63 str. 1 d. numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šiuo atveju nepraėjus trejiems mėnesiams po palikėjos bei pagrindinės nuomininkės D. S. mirties, ieškovė nesikreipė į palikėjos testamentinį įpėdinį, t. y. atsakovą A. A., ir neinformavo, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą, dar pagrindinei nuomininkei esant gyvai, buvo susidariusi atitinkamo dydžio skola. Ieškovė, turėdama galimybę iš valstybės registrų gauti duomenis apie savo skolininkus, objektyviai galėjo ir privalėjo, būdama viešųjų paslaugų tiekėja, sužinoti, kada mirė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė nuomininkė D. S. ir kas yra jos įpėdinis.Atsakovas nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, taip pat šią dieną nėra sudaręs su AB „.Kauno energija“ naujos šilumos tiekimo - vartojimo sutarties. Tokia situacija susidarė dėl to, kad kol kas nėra priimtas palikimas po D. S. mirties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014 išaiškinta, kad daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė skolą už šilumos energiją konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutarties pagrindu, nesant rašytinės sutarties su šilumos vartotoju.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškove atsiranda iš CK 6.589 straipsnio nuostatos, kurioje nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises bei pareigas kaip ir pagrindinis nuomininkas. Prie ieškinio buvo pridėti dokumentai, patvirtinantys, jog A. A. bute gyveno skolos susidarymo laikotarpiu, taigi, nepagrįsti apelianto argumentai, kad skolos priteisimui taikomos skirtingos procedūros.Nors apelianto skundo teisiniu pagrindu laikomos CK 5.63 straipsnio nuostatos, tačiau ieškovė savo ieškinyje atsakovo prievolės atsiskaityti už teikiamos šilumos įsiskolinimą nekildina iš minėto straipsnio nuostatų turinio. Todėl apelianto pozicija, kad ieškovė privalėjo pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, yra nepagrįsti ir nesusiję su ieškiniu. Ieškovė ieškinį grindė CK 6.589 straipsnio nuostatomis. Be to, 2003 m. rugsėjo 22 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 5 punkte buvo nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties ir atsakovo pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, laikytina, kad tiek nuomininkas, tiek jo šeimos nariai turi pareigą mokėti mokesčius bei atitinkamai yra atsakingi už šios pareigos nevykdymą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:LR CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. 2003 m. rugsėjo 22 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 5 punkte buvo nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančiais iš nuomos sutarties ir atsako pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties. LR CK 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą laikytina, kad tiek nuomininkas, tiek jo šeimos nariai turi pareigą mokėti mokesčius bei atitinkamai yra atsakingi už šios pareigos nevykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas turi pareigą mokėti ieškovei įsiskolinimą už patiektą butui šilumos energiją.Skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas gyveno bei šiuo metu gyvena išnuomotose gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), jose deklaravęs savo gyvenamąją vietą, jokių pretenzijų ieškovei neturėjo, paslaugų neatsisakė, todėl abiejų šalių valia - tiekti ir gauti šilumą realizuota konkliudentiniais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo ir šilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareigą mokėti mokesčius gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariui (CK 6.588 str., 6.589 str.), kuris kaip nuomininkės šeimos narys de facto ir pats naudojosi paslaugomis, dėl kurių susidarė skola.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), byloje sprendžiamo ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl prievolės atsiskaityti už energijos tiekėjo pateiktą ir buto savininko suvartotą šilumos energiją, nesant sudarytos energijos tiekėjo ir buto nuomininko individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties ir dėl skolos dydžio. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b. l. 9-17). D. S., (mirusi (duomenys neskelbtini)), 2003-09-22 buvo sudariusi su Kauno miesto savivaldybe šio buto nuomos sutartį. Atsakovas A. A. bute įregistruotas nuo 1988-12-22, deklaravęs jame savo gyvenamąją vietą (b. l. 18-19, 23, 24, 46). D. S. buvo su paslaugų teikėja AB „Kauno energija“ buvo sudariusi 1994-10-01 atsiskaitymo už tiekiamą butui šiluminę energiją ir karštą vandenį sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų su ieškovu sudaręs analogišką sutartį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-09 įsakymu pakeista 2003-09-22 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta su D. S., 3 kambarių 72,62 kv. m. bendrojo ploto gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis sudaryta su atsakovu A. A.. Šioje sutartyje atsakovas A. A. įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo sudaryti sutartis (susitarimus) su paslaugas teikiančiomis įmonėmis dėl paslaugų teikimo, tame tarpe ir šiluminės energijos tiekimo nuomojama butui (b. l. 22, 48-51). AB „Kauno energija“ buto (duomenys neskelbtini), šildymo apyvartos žiniaraštyje nurodytas šio buto įsiskolinimas nuo 2014-03-01 iki 2015-04-01 sudaro 723,87 Eur (b. l. 25). Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tais argumentais, jog jis nėra sudaręs rašytinės energijos teikimo sutartis su ieškove, be to, neteisingai yra paskaičiuota ir susidariusios skolos suma, nes nėra nurodoma, kokia skolos dalis susidariusi iki motinos D. S. mirties.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti energijos tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK Šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas, o energijos tiekimo įmonė - tiekėjas. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog kai pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato, jog šilumos energijos pirkimo pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas kurio penktame punkte nustatyta, kad „Sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos.“Esant aukščiau nurodytam teisiniam ginčo santykio reglamentavimui, nėra svarbi byloje paaiškėjusi faktinė aplinkybė, jog atsakovas nėra sudaręs su šilumos tiekėju rašytinės energijos tiekimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovas priėmė ieškovės centralizuotai tiekiamą butui šilumos energiją, ja jis realiai naudojosi, todėl buvo pagrindas pripažinti, kad tarp šalių susiklostė faktiniai prievoliniai šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiai (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Byloje atsakovas neįrodinėjo, kad jam nebuvo patiektas ieškinyje nurodomas šiluminės energijos kiekis ar kad jis aplamai nesinaudojo ieškovės teikiama paslauga. Kadangi už pateiktą ir sunaudotą šilumos energiją atsakovas su energijos tiekėja pilnai neatsiskaitė, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovė pažeidė prievolę sumokėti ieškovei susidariusią skolos sumą ir pagrįstai priteisė 643,98 Eur skolą už tiektą šilumą patalpų šildymui, 26,64 Eur delspinigius, iš viso 670,62 Eur (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog dalį šiluminės energijos ieškovė pateikė butui iki jo motinos mirties, todėl nepagrįstai atsakovui skola skaičiuota už laikotarpį nuo 201403-01 iki 2014-08-27. Byloje nustatyta, kad atsakovas bute gyvena šeimos nario teisėmis nuo 1988-12-22, jis visą laiką naudojosi ieškovės teiktomis paslaugomis. 2003 m. rugsėjo 22 d. savivaldybės ir D. S. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 5 punkte buvo nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties ir atsakovo pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, laikytina, kad tiek nuomininkas, tiek jo šeimos nariai turi pareigą mokėti mokesčius bei atitinkamai yra atsakingi už šios pareigos nevykdymą. Atsakovo reikalavimu nuomos sutartis buvo perrašyta jo vardu, jis įsipareigojo sudaryti su šilumos tiekėja energijos pirkimo pardavimo sutartį, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas žinojo apie esamą skolą, suvokė prievolę atsiskaityti už sunaudotą energiją, tačiau jos nevydė (CK 6.588, 6.589 straipsniai). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 4,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą atmetus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos iš apelianto.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,90 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.