Kauno apylinkės teismo sprendimas

Su pateiktu atsakovo sodų bendrijos ,(duomenys neskelbtini)“ priešieškiniu (2 t., b.l.2-3), dėl reikalavimo priteisti sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 152,38 Eur nuostolių dėl D. R. priverstinio sodo tvoros nugriovimo ir bylinėjimosi išlaidų, nesutinka ir prašo atmesti, kadangi tvora nugriauta neteisėtai neesant teismo sprendimo.

Atsakovo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas valdybos pirmininkas A. A. T. priešieškinį palaikė, ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad ieškovas D. R. sodo sklypą apsitvėrė savavališkai, nesant sklypo ribas nustatančių kadastrinių matavimų. Buvo atlikti kadastriniai matavimai sklypų iš abiejų R. sklypo pusių ir tuo pagrindu nustatyta riba. Užtverdamas tvorą ieškovas žymiai sumažino bendrijos bendro naudojimo gatvės plotą ir tapo sudėtinga pravažiuoti ties ieškovo D. R. sodo namu. Bendrijos nariai kreipėsi su prašymu imtis priemonių šiam pažeidimui pašalinti, nes nuolat gyvenantiems sodo gyventojams gali kilti problemų didesnės transporto priemonės pravažiavimui (atsivežti malkų ar žiemą sniegą valančių mašinų privažiavimui). Pastatyta tvora nepažymėta šviesą atspindinčiais ženklais ir tai kelia grėsmę eismo saugumui. Dėl to 2015-10-11 buvo sušauktas valdybos susirinkimas, kurio metu buvo nutarta kreiptis su prašymu į NŽT dėl sodo bendrijos teritorijoje esančių viešo naudojimo kelių pamatavimo ir perdavimo savivaldybės administracijai, Kauno teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl bendro naudojimo kelio ribų nustatymo, registruotu laišku D. R. paraginti nusiversti neteisėtus jo sklypo teritoriją nužyminčius stulpus per 10 kalendorinių dienų. Kitu atveju valdyba pasiliko sau teisę samdyti įmonę, kurį atliktų šiuos darbus, patirtas išlaidas išieškant iš D. R.. Ieškovui buvo nusiųsti du raginimai jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau laiškai buvo grąžinti adresatui jų neatsiėmus. NŽT informavo, kad ieškovo sklypas buvo suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus, o bendro naudojimo kelių pločiai nėra nurodyti, todėl buvo pasiūlyta kreiptis dėl bendro naudojimo kelių kadastrinių matavimų. Atsakovė, organizuodama kelio kliūčių pašalinimo darbus bei gindama savo narių teises ir viešąjį interesą, su UAB „Jonavos paslaugos“ 2015-12-21 sudarė rangos sutartį Nr. 20151221/1, pagal kurią rangovas UAB „Jonavos paslaugos“ atliko tvoros griovimo darbus adresu (duomenys neskelbtini)., už kuriuos atsakovė sumokėjo 152,38 Eur, dėl neteisėtų D. R. veiksmų sodininkų bendrija buvo priversta samdyti bendrovę, kuri atlaisvintų pravažiavimą bendrijos nariams ir dėl to patyrė nuostolių.

Tai yra vietinės reikšmės kelias, todėl tokie darbai turėjo būti derinami su savininku sodų bendrija nepriklausomai ar atlikti matavimai, ar ne. Sodo bendrijos nariai turi laikytis sodų bendrijos įstatų. Pateikta medžiaga patvirtina, kad tvora iškelta ant kelio. Ieškovas buvo informuotas, kad kliudo pravažiavimui, tačiau į tai neatsižvelgė. Pranešimai buvo siunčiami ieškovo adresu, tačiau ieškovui nesiėmus priemonių pašalinti kliūtis, bendrija ėmėsi priemonių ir tvorą demontavo. Kelių priežiūros tvarkos aprašo 41.5 p. numato, kad kelius prižiūrintys asmenys, turi teisę šalinti savavališkai pastatytus objektus neatlyginant nuostolių savininkui. Tuo pagrindu prašo ieškinį atmesti. Priešieškinio suma yra pagrįsta, nes atsakovas veikė pagal galiojančius teisės aktus. Veiksmai atlikti remiantis vidaus tvarkos taisyklių 17.2, 36 punktais.

Liudytojas J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad įsigijo kolektyvinį sodą, pasistatė namelį, ūkininkavo apie 40 metų. Prieš porą metų sodą perleido nuosavybės teise sūnui D. R.. Paskutiniu metu prasidėjo soduose vagystės, todėl sugalvojo užsitverti sodo sklypo teritoriją. Tvorą tvėrė savo jėgomis, jis ir du sūnūs. Pasitarė su žemėtvarka dėl tvoros tvėrimo. Pravažiavimo keliai sodo bendrijos teritorijoje yra valstybės. Plane kelio plotis parodytas 5 metrai, jie tverdami tvorą paliko 5,5 m keliui. Dėl darbų derinimo kreipėsi dėl geodezinių matavimų į matininką J. K., tačiau jis iki galo matavimų nepadarė. NŽT Jonavos skyriaus vedėja R. A. užklausė matininką J. K. kodėl nesuderinti darbai, atsakyta, kad sodų bendrijos pirmininkas nesurašo. Sklypo tvorą užtvėrė pernai metų liepos mėnesį. Ankstesnis sodų bendrijos pirmininkas J sakė tvorą tverti taip, kad kelias liktų 4,5 metro pločio. Su dabartiniu pirmininku A.A. T. darbus derino geodezistas, tačiau raštiško atsakymo neturi. Tvorai tverti naudojo padėvėtus stulpus, jie buvo visiškai nauji, tinklas naujas. Dėl savavališko tvoros nugriovimo padaryta 580 Eur žala. Atstatyti tvorą kainuotų brangiau, domėjosi statybinių darbų kainomis, sakė, kad tvoros pastatymas kainuotų apie 850 Eur vien tik už darbą. Demontuoti stulpeliai deformuoti, jeigu naudoti tuos pačius, reiktų ištiesinti ir nudaužyti betoną, tai kainuotų papildomas išlaidas. Dalies medžiagų įgijimo sąskaitų neišsaugojo. Asmeniškai dėl geodezinių matavimų į sodo bendriją nesikreipė, nes bendrijos planuose buvo daryti geodeziniai matavimai. Kaimyninių sodo sklypų savininkai užsitvėrė tvoras pagal geodezinius matavimus ir kelias paliktas tik 4,5 m. Nors atsakovas teigia, kad jų pastatyta tvora trukdo važinėti buldozeriams, įstatuose numatyta, kad negalima su sunkiasvorėmis važiuoti sodų bendrijos keliu. Prie kitų sklypų paliktas 4,5 m. pločio kelias, o D. R. liepia palikti 7,5 metro pločio kelią. Galimi pažeidimai nustatyti preliminariais matavimais . Dėl tvoros nugriovimo jokio pranešimo negavo, po tvoros nugriovimo susisiekti su sodų bendrijos pirmininkui susisiekti nepavyko. Dėl tvoros nugriovimo kreipėsi į policiją, policija nustatė, kad tvorą nugriovė sodų bendrija. Sodų bendrija nugriaudama tvorą jų interesus pažeidė. Sodų bendrija ,(duomenys neskelbtini)“ negalėjo savavališkai nugriauti jų pastatytos tvoros be teismo sprendimo, ji turėjo kreiptis į teismą. Tinklą tvorai naudojo, kurį pirko pagal kvitą 25 m., sunaudojo 21 m. Ieškovo sklype yra transformatorinė ir elektros skaitliukai, turi būti paliktas praėjimas prie įrenginių, todėl sklypas sumažėjo.

Liudytojas J. K. teismo posėdyje parodė, kad J. R. užsakymu darė sodo sklypo matavimus , buvo parodęs ieškovui sodo ribas, paruošęs bylą. Po kurio laiko žemėtvarkos skyrius informavo, kad yra ginčas ir reikia nuvažiuoti pamatuoti sklypo ribas. Su įnstrumentais pamatavo, vidutiniškai apie 90 cm įlįsta į valstybės žemę, į gatvės pusę. Sodo keliai priklauso valstybei, kurių naudotojas yra sodų bendrija. Apie pažeidimą buvo informuota žemėtvarkos skyrius. Ieškovas D. R. tverdamas tvorą su juo nesiderino sodo ribų. Sodų bendrijos gen. plane nėra parašyta, koks turėtų būti gatvės plotis, tačiau pagal faktinį naudojimą turi būti apie 7-8 metrai. Tačiau sodų bendrijos kadastriniai matavimai yra preliminarūs, nes neužbaigti matavimai. Pagrinde reikia vadovautis sodo sklypų planais. Darant kadastrinius matavimus sklypų ribos gali keistis. Sodų bendrija yra užsakiusi matavimus, tačiau jie nebaigti, nes keitėsi reikalavimai, pats matininkas neturėjo licencijos šiems darbams. D. R. sklypo matavimus darė, bet nebaigė, nes savininkas D. R. atsisakė, todėl ir su bendrija ir žemėtvarka nieko nederino. Pleiminarūs planai buvo įvesti į laikiną kadastrą, tačiau matininkas paprašęs matavimus išimti. Tvora išsikiša prie 3- čio riboženklio -74 cm, kitoje vietoje - 1,14 m; pakeitė kiek matavimus dėl ieškovo D. R. priėjimo prie el. spintų jo sklype, todėl yra tarpas tarp sklypų. Maksimaliai 6 a. sklypo plotas po matavimų gali kisti iki 10-15 kv.m.

Liudytojas T. S. teismo posėdyje parodė, kad kaimynai (duomenys neskelbtini) pastatė vidury kelio stulpus, į kelio pusę. Važiuojamojoje kelio dalyje atsirado stulpai ir tvora. Perspėjo kaimynus R, tačiau jie nesikalba tuo klausimu. Mano, kad kelio plotis gali būti 5 metrai, tačiau kitoje kelio pusėje yra stulpas. Važiuojant gatve atsiranda pavojingai išsikišusi į kelio pusę tvora. Važiuojant palei tvorą, staiga atsiranda stulpas. Nuolatos gyvenantiems kaimynams atsiranda problemų, atvažiuojant sunkiasvorei technikai. R pastatytą tvorą pašalino UAB „ Jonavos paslaugos“. Kitų kaimynų kampinė tvora kelia problemų, tačiau jie suderino planus, įsiteisino juridiškai ir pakeisti negalima.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia ikiteisminio tyrimo medžiaga: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolu (1 t.b.l. 7-12), liudytojų J. R., A.A. T., D. R. apklausos protokolais (1 t.b.l.14-15, 36, 39) nustatyta, kad ieškovo D. R. sodo sklypo tvora buvo nugriauta; 2015-10-11 sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių susirinkimo protokolu, kuriuo buvo nutarta paraginti D. R. pačiam nusiversti sodo sklypo teritoriją nužyminčius stulpus arba samdyti įmonę šiems darbams atlikti; 2015-10-20 raginimu ieškovui nusiversti sklypo teritoriją nužyminčius stulpus, bendrijos įstatais ir vidaus taisyklėmis (1 t.b.l.16-29); bendrijos su UAB „Jonavos paslaugos“ 2015-12-21 rangos sutartimi ir lokaline sąmata, patvirtinančia tvoros griovimo darbų atlikimą (1 t.b.l.30-33); pateiktais žemės sklypo planais (1 t.b.l.35, 37-38), Savivaldybės administracijos Remonto ir statybos skyriaus raštu dėl viešojo intereso bei nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l.42-44); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (1 t., b.l.93), nugriautos tvoros sąmata (1 t., b.l.94); žalą pagrindžiančiais dokumentais: UAB „Makveža“ 2013-09-09 ir 2015-09-26 kasos čekiais (1 t., b.l.143-144), 2016-10-18 „Kauno gelžbetonis“ informacija apie tvoros stulpų kainą (2 t., b.l.18).

Matininkas J. K. teismo posėdžio metu pateikė ištrauką iš nebaigto žemės sklypo plano ir kadastro žemėlapio s/b „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b.l.42-43).

LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Šalių ginčas kilo dėl bendrijos veiksmų teisėtumo nugriaunant ieškovo pastatytą sodo sklypo tvorą ir nuostolių atlyginimo. Pateiktais įrodymais nustatoma, kad ieškovui nuo 2000-11-14 nuosavybės teise priklauso 0,610 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini); priskirtas sodininkų bendrijų bendrajam naudojimui, suformuotas atliekant preliminarius matavimus (1 t.b.l.93). Ieškovui D. R. priklausančiu sklypu rūpinosi šeimos narys J. R.. Ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei liudytojo J. R. parodymais nustatyta, kad 2015 m. liepos mėnesį ieškovas D. R. savo šeimos jėgomis sklypą aptvėrė laikina tvora. 2016-02-04 atvykęs į sodo sklypą šeimos narys J. R. tvorą rado išgriautą, todėl kreipėsi į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tvoros griovimą inicijavo sodų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ valdyba, darbus atliko UAB „Jonavos paslaugos“ (1 t., b.l.7-16, 30-33). Ieškovas D. R. paaiškino, kad jis tverdamas sodo tvorą jokių norminių aktų nepažeidė, nes bendro sklypų ploto geodeziniai matavimai nebuvo atlikti. Tveriant sodo sklypo tvorą paliko bendro naudojimo gatvės plotį 5,5 metro pločio, sodų bendrijos manymu gatvė turi būti 7 metrų pločio, nors kitur sodų bendrijoje yra ir siauresni keliai. Atsakovo sodų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovai ieškinio reikalavimą ginčija ir nurodo, kad priimant sprendimą dėl sodo sklypo tvoros nugriovimo rėmėsi bendrijos narių pareiškimais, kad tvora trukdo eismui, išsikiša į kelio pusę daugiau nei kitų gretimų D. R. sklypų tvoros, sodininkų bendrijos įstatais ir Vidaus tvarkos taisyklėmis, todėl valdyba 2015-10-11 susirinkime nutarė: paraginti D. R. pačiam nusigriauti neteisėtus sklypo teritoriją žyminčius stulpus, to jam nepadarius per nustatytą terminą, samdyti įmonę šiems darbams atlikti, patirtas išlaidas išieškant iš D. R..

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo tvoros stulpai buvo sustatyti (įbetonuoti) sulig kelio riba ir yra daugiau išsikišę į kelio pusę nei kito sklypo tvora (1 t.b.l.102-103), Savivaldybės administracija sodininkų bendrijos valdybos pirmininką informavo, kad D. R. sklypą nužymintys stulpai užeina (kertasi) su sodų bendrijos bendro naudojimo (duomenys neskelbtini)gatve: taške 2 - 1,14 m., o taške 3 - 0,74 m. atstumu, sklypų nužymėjimo darbai turi būti vykdomi pagal atliktus ir suderintus geodezinius matavimus, nepažeidžiant kitų asmenų interesų (1 t.b.l.34). Šią aplinkybę patvirtina pridėta sklypo matavimo schema (1 t., b.l.35) ir patvirtina matavimus atlikęs liudytojas matininkas J. K.. Šalys bei apklausti liudytojai patvirtino, kad nei sodų bendrijos teritorijos, nei ieškovo sklypo geodeziniai matavimai neatlikti. Liudytojas matininkas J. K. patvirtino, kad jis darė matavimus, tačiau jų nebaigė, todėl vadovautis reikia sklypų planais. Ieškovas D. R. ir liudytojas J. R. tvoros išsikišimą į gatvės pusę paaiškina, tuo, jog dėl priėjimo prie bendrų įrenginių, prie el. spintų jų sklypas sumažėjo, tačiau bendro naudojimo gatvės plotį paliko 5,5 metro. Teismas atsižvelgia į J. K. parodymus, kad atliekant matavimus D. R. sklypo plotas gali kisti iki 10-15 kv. m., todėl nustatyti ar tvora buvo pastatyta pažeidžiant sklypo ribas nesant geodezinių matavimų, nėra galimybės.

Atsakovas nagrinėjamu atveju nepagrįstai remiasi ir vidaus tvarkos taisyklių 36 punktu, nes sodo kelio ir pravažiavimo D. R. neuždarė, o paliktas 5,5 m. pravažiavimo kelias yra pakankamas pravažiuoti technikai ir spec. tarnyboms. Juolab, kad liudytojas T. S. nurodė, kad bendrijoje yra ir kitų problemą keliančių tvorų, o vietomis kelio plotis yra tik 4 metrai. Atsakovas neatsižvelgė į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-07-20 informaciją, kad nustatyti ar gelžbetoniniai stulpai yra įbetonuoti statytojo sklypo, ar bendro naudojimo žemės ribose, nebuvo galimybės bei dėl pažeistų teisių nurodė kreiptis į teismą (1 t.b.l.118) ir pasirinko kitą būdą – tvorą nugriauti. Atsakovas sodų bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad ieškovo pastatyti tvoros stulpai išsikišo į bendro naudojimo gatvę, tai patvirtino liudytojas T. S., tačiau iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tvoros stulpai sustatyti sulig gatvės riba. O tai, kad stulpai į gatvės pusę buvo nukelti daugiau nei kaimyninių sklypų ribos, nesant geodezinių matavimų nesudaro pagrindo teigti, kad jie buvo pastatyti pažeidžiant sodo sklypo ribas ar bendrijos norminius aktus. Kita vertus atsakovas buvo informuotas kokiu būdu jis gali atstatyti pažeistas teises, neveikė kaip numatyta įstatuose – solidarumo, lygiateisiškumo, tarpusavo susitarimo principais (Įstatų 9 punktas), formaliai išsiuntus du raginimus paštu, per pusę metų su ieškovu nesusisiekė ir nesuderino iškilusių nesutarimų.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovui reiškė remdamasis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, numatytais CK 6.246, 6.263 ir 6.281 str. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl ieškovas, teigdamas, jog jam žala padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, privalėjo įrodyti ne tik žalos faktą, bet ir atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir jam padarytos turtinės žalos.