- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-1297-390/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01129-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- D. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Neringai Pažeraitei, dalyvaujant ieškovui D. R., atsakovės atstovams Arvydui A. T., advokatui V. A., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės sodų bendrijos „Naujatrobiai“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-217/2017 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei sodų bendrijai „Naujatrobiai“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas D. R. ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės Sodų bendrijos „Naujatrobiai“ 580 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. liepos mėnesį aptvėrė jam priklausantį sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , „Naujatrobių“ sodų bendrijoje, metalinio tinklo tvora su gelžbetonio stulpeliais. Bendrijos valdybos pirmininkui A. T. nepatiko, kad jo sklypo tvora išsikišo į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, paliekant bendrijos bendro naudojimo gatvės plotį 5,5 metro pločio. Pasak pirmininko gatvė turi būti 7 metrų pločio, nors bendrijos sklypų plane, gatvės plotis (duomenys neskelbtini) gatvėje numatytas 5 metrai, todėl tverdamas tvorą jokių norminių aktų nepažeidė, nes bendro sklypų ploto geodeziniai matavimai nebuvo padaryti. 2016 m. vasario 7 d. ieškovo tėvas J. R., atvykęs į jam priklausantį sodo sklypą, rado išgriautą tvorą ir apie tai pranešė Jonavos policijos komisariatui. Buvo nustatyta, kad tvoros nugriovimą organizavo bendrijos valdybos pirmininkas A. T., vykdydamas bendrijos valdybos sprendimą. Tokiais savavališkais ir neteisėtais veiksmais sodo bendrija „Naujatrobiai“ padarė ieškovui 580 Eur turtinę žalą, nes buvo sudraskytas metalinis tinklas, o išrautus gelžbetoninius stulpelius panaudoti yra problemiška. Atsakovė sodų bendrija „Naujatrobiai“ pateikė priešieškinį dėl 152,38 Eur nuostolių iš ieškovo priteisimo už priverstinio sodo tvoros nugriovimą. Tvoros griovimo darbus atliko rangovas UAB „Jonavos paslaugos“, už kuriuos atsakovė sumokėjo 152,38 Eur.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės sodų bendrijos „Naujatrobiai“ ieškovui D. R. 406 Eur žalos atlyginimui ir 230 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė, atsakovės sodų bendrijos „Naujatrobiai“ priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš atsakovės sodų bendrijos „Naujatrobiai“ 4,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovo tvoros stulpai buvo sustatyti (įbetonuoti) sulig kelio riba ir yra daugiau išsikišę į kelio pusę nei kito sklypo tvora (b. l. 102–103, t. 1). Savivaldybės administracija sodininkų bendrijos valdybos pirmininką informavo, kad ieškovo sklypą nužymintys stulpai užeina (kertasi) su sodų bendrijos bendro naudojimo Mėtų gatve: taške 2 - 1,14 m., o taške 3 - 0,74 m. atstumu, sklypų nužymėjimo darbai turi būti vykdomi pagal atliktus ir suderintus geodezinius matavimus nepažeidžiant kitų asmenų interesų. Šią aplinkybę patvirtino pridėta sklypo matavimo schema matavimus atlikęs liudytojas matininkas J. K.. Šalys bei apklausti liudytojai patvirtino, kad nei sodų bendrijos teritorijos, nei ieškovo sklypo geodeziniai matavimai neatlikti. Liudytojas matininkas J. K. patvirtino, kad jis darė matavimus, tačiau jų nebaigė, todėl vadovautis reikia sklypų planais. Ieškovas D. R. ir liudytojas J. R. tvoros išsikišimą į gatvės pusę paaiškino, tuo, jog dėl priėjimo prie bendrų įrenginių, prie el. spintų, jų sklypas sumažėjo, tačiau bendro naudojimo gatvės plotį paliko 5,5 metro. Teismas, atsižvelgęs į J. K. parodymus, kad atliekant matavimus D. R. sklypo plotas gali kisti iki 10-15 kv. m., sprendė, kad nustatyti ar tvora buvo pastatyta pažeidžiant sklypo ribas nesant geodezinių matavimų nėra galimybės. Teismas nurodė, kad nors atsakovės atstovas bendrijos veiksmus grindė tuo, jog Kelių priežiūros tvarkos aprašo 41.5 p. numato, kad kelius prižiūrintys asmenys turi teisę šalinti savavališkai pastatytus objektus neatlyginant nuostolių savininkui, o veiksmai atlikti remiantis sodininkų bendrijos „Naujatrobiai“ vidaus tvarkos taisyklių 17.2, 36 punktais, tačiau nesant atliktų bendrijos teritorijos geodezinių matavimų nėra galimybės nustatyti ar buvo pažeisti nurodytų normų reikalavimai, nes preliminariais matavimais bendro naudojimo kelių pločiai nėra nurodyti. Dėl ieškovo pastatytos tvoros be sodininkų bendrijos valdybos sutikimo (vidaus tvarkos taisyklių 17.2 p.), bendrija savo pažeistą teisę galėjo ginti teismine tvarka CK 1.138 straipsnyje numatytu teisės gynimo būdu, nes bendrijos vidaus tvarkos taisyklės nesuteikia teisės veikti savavališkai nesant teismo sprendimo. Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi ir vidaus tvarkos taisyklių 36 punktu, nes sodo kelio ir pravažiavimo ieškovas neuždarė, o paliktas 5,5 m. pravažiavimo kelias yra pakankamas pravažiuoti technikai ir specialioms tarnyboms. Atsakovas neatsižvelgė į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-07-20 informaciją, kad nustatyti ar gelžbetoniniai stulpai yra įbetonuoti statytojo sklypo, ar bendro naudojimo žemės ribose, nebuvo galimybės bei dėl pažeistų teisių nurodė kreiptis į teismą. Atsakovas neveikė kaip numatyta įstatuose – solidarumo, lygiateisiškumo, tarpusavio susitarimo principais (Įstatų 9 punktas), formaliai išsiuntė du raginimus paštu, per pusę metų su ieškovu nesusisiekė ir nesuderino iškilusių nesutarimų. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (be sutikimo išardyta tvora) ir ieškovui atsiradusios žalos (išardytos tvoros atstatymo darbai) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taip pat nustatyta aplinkybė, kad atsakovė sodų bendrija ,,Naujatrobiai“ yra kalta padariusi neteisėtu nugriovimu ieškovui priklausančią sodo sklypo tvorą, ir ieškovas patyrė nuostolius dėl tvoros nugriovimo.Teismas, atsižvelgęs į ieškovo pateiktą nugriautos tvoros paskaičiavimo sąmatą (b. l. 94, t. 1), sprendė, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovas pateikė ne visus rašytinius įrodymus sąmatoje nurodytiems nuostoliams pagrįsti, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas priteisė 406 Eur žalos atlyginimui, t. y. 70 proc. nuo įvertintos žalos šiuo metu galiojančiomis medžiagų ir darbo jėgos kainomis (580 Eur x70 proc. = 406 Eur ).Teismas, atsižvelgęs į ieškovo procesinį elgesį, į tai, kad ieškovas kreipdamasis į teismą veikė sąžiningai, kitu būdu savo pažeistos teisės įrodyti negalėjo, neprieštaravo taikos sutarties sudarymui, tačiau atsakovė taikiai užbaigti procesą nesutiko, ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, kurio procesinis elgesys buvo tinkamas, iš atsakovės priteisė visas 230 Eur bylinėjimosi išlaidas 230 Eur, valstybei priteisė iš atsakovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (4,58 Eur).Atsakovės sodų bendrijos „Naujatrobiai“ veiksmus pripažinus kaltais ir nenustačius ieškovo veikoje neteisėtų veiksmų, teismas atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė sodų bendrija „Naujatrobiai“, atstovaujama advokato V. A., prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:Ieškovas savo sodo sklypą aptvėrė savavališkai, nesant kadastrinių matavimų, nustatančių sklypo ribas. Nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad bendrijos kadastriniai matavimai yra preliminarūs ir neužbaigti, todėl ir su bendrija ir su žemėtvarka nieko nederino, o sklypą apsitvėrė savavališkai. Maksimaliai 6 a. sklypo plotas po matavimų gali kisti iki 10-15 kv. m, o tuo tarpu ieškovo sklypas padidėjo 36 kv. m. Tokiu būdu ieškovas savavališkai, nesant jokių kadastrinių matavimų, pasididino savo sklypo plotą pasižymėdamas sklypo ribas betoniniais stulpeliais ir tvora bendro naudojimo žemėje, skirtoje naudotis bendrijos nariams. Ieškovo pastatyti stulpai atsirado važiuojamojoje kelio dalyje, prie 3-čio riboženklio tvora išsikišusi 74 cm, kitoje vietoje - 1,14 m. Būtent dėl šios priežasties bendrijos nariai pradėjo skųstis, kad tvora trukdo jiems pravažiuoti ir net sukelia avarinių situacijų. Bendrijos nariai kreipėsi su prašymu imtis priemonių šiam pažeidimui pašalinti.Sodininkų bendrijos „Naujatrobiai“ vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės) 17.2 punktas numato, kad kai sodo sklypas ribojasi su bendro naudojimo teritorija, savo sklypą atskirti tvora galima tik esant sodininkų bendrijos valdybos sutikimui. Ieškovas tokio sutikimo neturėjo. Taisyklių 24 p. numato, kad ribos tarp sodininkų žemės sklypų ir bendro naudojimo žemės yra žymimos grioveliais, kurių gylis iki 10 cm., 0,5 m. tvorele ar siaura tokio pat aukščio gyvatvore bei kitais dekoratyviniais augalais. Aukštesnės gyvatvorės ar tvoros gali būti statomos tik bendrijos valdybos rašytiniu sutikimu ar sprendimu. Ieškovas, pažeisdamas minėtus reikalavimus, net nesikreipdamas į bendrijos valdybą sutikimo, savavališkai, valstybinės žemės sklype, skirtame bendrijos narių bendram naudojimui, sustatė betoninius stulpus bei tvorą, už kurios išardymą teismas iš atsakovės priteisė jam žalos atlyginimą. Teismas pažeidė principą, kad iš neteisėtumo negali kilti jokia teisė. Ieškovas nepagrindė savo tariamai patirtos žalos dydžio. Pagal Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalį paties nukentėjusio asmens kaltė dėl žalos jam atsiradimo yra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti žalą. Patirtos turtinės žalos dydį ieškovas privalėjo įrodyti leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškovo pateikti kvitai tvoros įsigijimui, kuriuose nurodytas daug didesnis plotas nei buvo panaudota, be to, kvitai yra net 3 metų senumo, neįrodo, kad būtent šios medžiagos pagal juos buvo įsigytos. Nors ieškovas nepateikė jokių įrodymų, tačiau teismas be jokių įrodymų sumažino prašomos priteisti žalos dydį iki 70 procentų.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį. Teigiama, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija patvirtino atsakovei, kad visi sodų bendrijos keliai nėra ir pagal teisės aktus negali būti įtraukti į „Jonavos rajono vietinės reikšmės kelių, gatvių, automobilių, pėsčiųjų ir dviračių takų sąrašą“, o nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijai, todėl kelio priežiūra bei remontas taip pat priklauso sodininkų bendrijos nariams. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 6 straipsnis numato, kad už privačių kelių tvarkymą ir priežiūrą yra atsakingi jų savininkai. Minėto įstatymo 23 straipsnio 4 dalis suteikia teisę kelio savininkams šalinti savavališkai pastatytus reklaminius ženklus, įrengtas komunikacijas, sankryžas ar nuovažas tai įrengusių subjektų sąskaita, jei to jie nepadaro patys po įspėjimo. Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2004-01-11, 13.6. punktas numato, kad kelius prižiūrintys asmenys privalo, gavę iš eismo dalyvių ar kitų asmenų informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, nedelsiant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta. Minėto aprašo 41.5 punktas numato, kad savavališkai pastatyti objektai šalinami neatlyginant jų savininkams nuostolių. Byloje neginčijamai įrodyta, kad kelias, ant kurio ieškovas pastatė tvorą, nuosavybės teisėmis priklauso sodininkų bendrijai. Gavusi iš kitų bendrijos narių prašymus pašalinti kliūtis kelyje, sodininkų bendrija ėmėsi visų teisėtų priemonių - sušaukė valdybos susirinkimą, kurio metu buvo nutarta kreiptis su prašymu į NŽT dėl sodo bendrijos teritorijoje esančių viešo naudojimo kelių pamatavimo ir perdavimo savivaldybės administracijai, kreiptis registruotu laišku į ieškovą ir paraginti pačiam nusiversti neteisėtus jo sklypo teritoriją nužyminčius stulpus per 10 kalendorinių dienų. Sodininkų bendrijos valdyba pasiliko sau teisę samdyti įmonę, kurį atliktų šiuos darbus, patirtas išlaidas išieškant iš paties ieškovo. Ieškovui buvo nusiųsti du raginimai jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, tačiau jis į juos nereagavo ir kliūties nuo kelio nepašalino. Atsakovė, organizuodama kelio kliūčių pašalinimo darbus bei gindama savo narių teises ir viešąjį interesą, su UAB „Jonavos paslaugos“ 2015-12-21 sudarė rangos sutartį Nr. 20151221/1, pagal kurią rangovas UAB „Jonavos paslaugos“ atliko tvoros griovimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), Naujatrobių k., Kauno r. Už šiuos darbus atsakovė sumokėjo rangovui 152,38 Eur, taip patirdama minėto dydžio nuostolius. Atsakovė neviršijo savo kompetencijos, rūpinosi jos žinioje esančio kelio saugumu ir organizavo savavališkai įrengtos tvoros, kuri tapo kliūtimi kelyje, pašalinimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:Ieškovo sodo sklypo, kaip ir visos sodininkų bendrijos „Naujatrobiai“ bendro sklypų ploto geodeziniai (kadastriniai) matavimai tvoros statymo ir jos griovimo metu nebuvo padaryti, nėra jie padaryti ir šiandien. Sklypų ir kelių (pravažiavimų) ribos nebuvo tiksliai nustatytos ir įteisintos, o jos buvo pažymėtos tiktai sodininkų bendrijos „Naujatrobiai“ bendrajame plane. Tverdamas tvorą, ieškovas vadovavosi bendruoju sodininkų bendrijos „Naujatrobiai“ planu, pagal kurį bendrojo naudojimo pravažiavimo ((duomenys neskelbtini) gatvės) plotis toje vietoje yra numatytas apie 5 metrai. Užtvėrus tvorą, pravažiavimas liko apie 5,5 metro pločio. Atsakovė, nugriaudama ieškovo pastatytą tvorą, elgėsi savavališkai ir neteisėtai, t. y. įgyvendino savo tariamą teisę neteisėtu būdu. Atsakovė turėjo iš pradžių atlikti geodezinius (kadastrinius) matavimus, pažymėti ribas, ir tiktai po to reikšti ieškovui savo pretenzijas. Atsakovė nepranešė ieškovui apie priimtą sprendimą nugriauti ieškovo sklypo tvorą. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė, įgyvendinama savo tariamą teisę, savavališkai nugriovė ieškovo pastatytą tvorą ir tuo padarė ieškovui turtinę žalą. Atsakovė teismo proceso metu, o taip pat ir savo apeliaciniame skunde nepaneigė ieškinio reikalavimų ir motyvų, neįrodė ir nepagrindė savo priešieškinio reikalavimų, nepaneigė atsiliepime į jį išdėstytų faktų ir motyvų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo iš dalies patenkintas, o atsakovės priešieškinis ieškovui dėl nuostolių atlyginimo atmestas.Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tik atsakovė prašydama jos pareikštą priešieškinį patenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovo 152,38 Eur nuostoliams atlyginti. Atsakovė taip pat apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškovo ieškinį.Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiradusių abipusių nuostolių atlyginimo. Ieškovas ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovė savavališkais ir neteisėtais veiksmais padarė jam žalą. Atsakovė priešieškiniu įrodinėjo, kad priverstinai nugriovė ieškovo savavališkai pastatytą tvorą ir dėl to turėjo išlaidų, kurias privalo atlyginti ieškovas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,610 ha žemės sklypas, esantis Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini). Kaip rodo kiti bylos duomenys, kad šio žemės sklypo naudojimo būdas yra priskirtas mėgėjų sodų žemės sklypų ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo paskirčiai. Sklypas suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2015m. liepos mėn. jam priklausantį žemės sklypą aptvėrė laikina tvora. Byloje neneigiama, kad ieškovas darbus atliko be leidimo ir nederindamas su atsakove – sodų bendrija „Jaujatrobiai“. Atsakovė nurodo, kad ieškovas savavališkai užtverdamas tvorą žymiai sumažino bendrijos bendrojo naudojimo gatvės plotą ir kitiems bendrijos nariams tapo sudėtinga naudotis gatve, todėl bendrijos nariai prašė imtis priemonių pašalinti ieškovo padarytą pažeidimą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovas atlikdamas laikinos tvoros statybos darbus juos atliko savavališkai ir neturėdamas reikiamo leidimo. Byloje nustatyta, kad ieškovo žemės sklypo geodeziniai matavimai iki galo nebuvo atlikti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas laikiną tvorą aptvėrė savo sklypo ribose ir teisėtai bei nepažeisdamas kitų atsakovės bendrijos narių teisių ir teisėtų interesų. Ieškovas ieškinį pareiškė CK 6. 246 - 6. 249 straipsnių pagrindu, prašydamas iš atsakovės priteisti 580 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė faktines ieškinio aplinkybes ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad atsakovė nugriaudama jo pastatytą laikiną tvorą pasielgė neteisėtai, nes neturėjo tam teisėto pagrindo ir savo veiksmais padarė ieškovui žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies nurodęs, kad ieškovas įrodė visas civilinei atsakomybei kilti sąlygas ir atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą nugriautos tvoros sąmatą, priteisė iš atsakovės 406 Eur žalai atlyginti.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas negali ginti subjektinės teisės, kurią kildina ieškovas, nes iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur). Kaip jau buvo nustatyta šios nutarties 19 punkte, kad ieškovas tvoros statymo darbus atliko savavališkai ir neturėdamas reikiamo leidimo bei turėjo išlaidų. Tai reiškia, kad ieškovas pats savo neteisėtais veiksmais atlikęs statybos darbus turėjo tam tikrų išlaidų ir nori, kad jas atlygintų atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad atsakovė ieškovui jo turėtų išlaidų neprivalo atlyginti, nes ieškovui tokios išlaidos atsirado neteisėtu pagrindu. Pažymėtina, kad ieškovas atlikdamas neteisėtus veiksmus, turėjo numatyti tokių išlaidų susidarymo galimybes ir veikdamas neteisėtai prisiėmė jų atsiradimo riziką. Atskirai akcentuotina, kad ir pagal CK 1. 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus principus neleidžiama piktnaudžiauti teise ir visakeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti tik teisėtai įgytas civilines teises, t.y. asmuo turi pagrindą tikėti, kad veikdamas pagal galiojančius įstatymus, jis gali siekti tik tam tikrų tikslų, ir tik tokio asmens lūkesčiai gali būti apsaugoti. Taigi, teisėtų lūkesčių principas saistomas pareigos laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teisės pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikomos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad paties ieškovo pastatytas statinys buvo nesilaikant galiojančios tvarkos, t.y. savavališkai, todėl ieškovui nebuvo ir pagrindo teisėtiems lūkesčiams dėl jam susidariusios žalos atlyginimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir nurodytą argumentaciją pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo iš dalies buvo patenkintas ieškovo ieškinys naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškinį atmesti ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės priešieškinį nurodė, kad atsakovė savo pažeistą teisę galėjo ginti teisme, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teismas motyvavo, kad atsakovė pati priėmė sprendimą ieškovo tvorą nugriauti ir patyrė nuostolių, kurių galėjo išvengti. Teismas nenustatęs priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir atsakovės patirtų nuostolių priešieškinio netenkino.Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo sprendime nurodytiems argumentams ir jo motyvacijai ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Atskirai pažymėtina, kad pagal CPK 6 straipsnį teisingumą vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Teisingumas yra materialiosios teisės normų įgyvendinimas vartojant valstybės prievartą sprendžiant ginčus dėl teisės. Teisingumo principas reiškia, kad teismui yra suteikta išimtinė teisė valstybės vardu ( Konstitucijos 109 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu) išspręsti šalių ginčą ir pasakyti, kuri šalis teisi, kuri – ne. Spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Šalys netenka teisės jo ginčyti, praranda galimybę tą patį ginčą perduoti iš naujo spręsti teismui ar kitai institucijai. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas ( CPK 18 straipsnis). Tokios procesinės teismo veiklos forma ir turinys yra ypatinga, nes jokiai kitai institucijai valstybė nepaveda įgyvendinti tokių funkcijų. Kaip rodo bylos medžiaga, kad atsakovė įstatymu nustatyta tvarka į teismą nesikreipė ir savo pažeistos ar ginčijamos teisės negynė, o pati priėmė sprendimą ieškovo savavališkai pastatytą statinį nugriauti ir jį nugriovė. Atsakovė atlikusi tokius veiksmus priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti nuostolius. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir susidariusią situaciją konstatuotina, kad atsakovė nepasinaudojo teise, kad šalių ginčas būtų sprendžiamas teisme teisėtu būdu. Pripažintina, kad atsakovė pati priėmusi sprendimą statinį nugriauti elgėsi neteisėtai ir neįrodė visų ieškovui civilinei atsakomybei kilti sąlygų, todėl atsakovės priešieškinis pagrįstai buvo netenkintas. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta ( CPK 263 straipsnis), todėl paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas panaikinus ir ieškovo ieškinį atmetus, naikintina ir teismo sprendimo dalis ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje ir ieškovui ieškinio dalyje bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovui iš dalies priteistinos tik bylinėjimosi išlaidos turėtos pirmosios instancijos teisme atsakovės atmesto priešieškinio dalyje. Pagal tokią pačią taisyklę atsakovei iš ieškovo iš dalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos pirmosios instancijos teisme.Kadangi apelianto apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, jam iš dalies pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo D. R. ieškinys atsakovei sodininkų bendrijai „Naujatrobiai“ iš dalies buvo patenkintas ir priteista jam 406 Eur žalai atlyginti bei 230 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Iš ieškovo D. R. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei sodininkų bendrijai „Naujatrobiai“ į/k 156913228 430 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme, 10 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš atsakovės sodininkų bendrijos „Naujatrobiai“ priteisti ieškovui D. R. 115 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.