Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, dirbančiai, nebaustai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. O., 2016-02-16 apie 04.30 val., ties (duomenys neskelbtini). Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,6 prom.). Minėtais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu I. O. paaiškino, jog surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko, savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, dėl savo tokio poelgio gailisi, savo elgesį vertina blogai. Paaiškino, jog vasario 15 d. buvo darytas pakartotinas magnetinis rezonansas jos vyrui. Jai nuo streso vakare norėjosi pas draugę išsipasakoti. Draugė pasiūlė taurę brendžio. Nesijautė girta. Šiaip negeria, tam ir laiko neturi. Vasario 15 d. paaiškėjo magnetinio rezonanso rezultatai, buvo nustatyta laikotarpis pusantrų metų gyventi, gal du, vyro būklė nekinta, pakartotinai negalima operuoti. Vyras nežino, kas jo laukia. Važiavo pas draugę išsipasakoti, Artimųjų neturi, tik draugę. Apsvaigusi nesijautė, nemanė, kad negali sėsti prie vairo. Šiaip nevartoja alkoholio, tuo labiau vaikams matant. Kai ją sustabdė, pasakė, kad pripūs, bet nesitikėjo, kad tiek. Jos pajamos: 273 Eur – vaiko priežiūros pašalpa, 58 Eur su trupučiu - kas priklauso vaikams, 311 Eur - vyro neįgalumas. Vyras negali dirbti, nes jis greitai pavargsta, negali būti, netoleruoja jokių kvapų ir kitos priežastys. Vyras nevairuoja automobilio, jo sveikata neleidžia to daryti, nes gali ištikti epilepsijos priepuolis. Dabar yra vaiko priežiūros atostogose, turėtų grįžti rugpjūčio 16 d. Dirba įmonėje darbą, susijusį su patalpų valymu. Jai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kad galėtų kuo daugiau apvažiuoti objektų ir uždirbti daugiau pinigų. Jos darbui reikalingos priemonės, kurias vežiojasi į kiekvieną objektą. Įmonė leidžia užsidirbti papildomai. Dirba vakarais, kartais ir naktį. Autobusai 3 val. nevažinėja, su taksi neturi galimybės važinėtis. Keli objektai yra už miesto, autobusai ryte ar vėlai vakare jau nebevažiuoja. Be teisių neteks galimybės dirbti. Daktaras davė galimybę, kad, jei vyro galvoje augliai suaugs į vieną, bus galima jį vėl operuoti. Pakitimų į gerąją pusę, nei į blogąją pusę, nematyti. Prašo paskirtą baudą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos atstovė advokato padėjėja parodė, kad Konstitucinis teismas ne kartą yra pasisakęs apie tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos, adekvačios teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamo teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. LR ATPK 30¹ str. 1 d. Nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba, visai neskirti. Tai gali būti taikoma tik išskirtinais atvejais, t.y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padaryto pažeidimą apibūdinančias aplinkybes. I. O. neneigia, kad ji vairavo neblaivi. Gailisi dėl šio pažeidimo. Alkoholinių gėrimų nenaudoja, bet gavusi blogą žinią apie vyro sveikatą, pavartojo alkoholio dėl streso. Prašo atsižvelgti į pažeidėjos asmenybę, į jos šeimos padėtį, į tai, kad ji gailisi, nebuvo bausta ir į pateiktų faktinių duomenų visumą. Jos nuomone, tai leidžia situaciją vertinti kaip išskirtinę. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, prašo teismo skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, neatimant vairavimo teisių bei, atsižvelgiant į jos šeimos finansinę padėtį, baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.

Iš 2016-02-16 policijos pareigūnės F. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-02-16, dirbant kartu su AP Dainava 6, kartu su vyriausiuoju patruliu A. Z., Klaipėdos mieste adresu (duomenys neskelbtini). sankryžoje apie 04,30 val. buvo sustabdytas automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. O.. Alkoholio matuoklio pagalba vairuotojai buvo nustatytas vidutinis 1,60 prom. neblaivumo laipsnis. I. O. su padarytu pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi (b.l. 9).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad I. O. 2016 m. vasario 16 d. 04.46 val. nustatytas 1,60 prom. neblaivumas (b. l. 12).

Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, jog bausta administracine tvarka nėra (b.l. 5-6).

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 Eur iki 868 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų metų iki trijų metų.

ATPK 17 straipsnyje numatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas, t. y. turi būti gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; gręsiantis pavojus turi būti realus; gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinasis reikalingumas yra teisėtas, tik esant visoms sąlygoms. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu bei atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, pritaria I. O. veiksmai neatitinka visų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų. Pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, pvz., galėjo pasinaudoti taksi paslaugomis, imtis kitų priemonių. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtinasis reikalingumas nėra teisėtas, nes jis neatitinka visų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų. Teismui nenustačius visų aukščiau nurodytų sąlygų, būtinų siekiant pripažinti būtinąjį reikalingumą teisėtu, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju I. O. ATPK 17 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-54-2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.).

Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos.

Nagrinėjamu atveju I. O. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį buvo patraukta už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę neblaivi – jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,6 promilės -+1,7 % paklaida). Kaip matyti administracinėn atsakomybėn traukiama I. O. neneigia padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tačiau prašo skirti švelnesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. O., 2016-02-16 apie 04.30 val., ties Taikos pr. Debreceno g. Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,6 prom.). Minėtais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. I. O. paaiškino, kad dėl savo tokio poelgio gailisi, savo elgesį vertina blogai. Paaiškino, jog vasario 15 d. buvo darytas pakartotinas magnetinis rezonansas jos vyrui, ir paaiškėjo magnetinio rezonanso rezultatai, ir buvo nustatyta laikotarpis pusantrų metų gyventi, gal du, vyro būklė nekinta, pakartotinai negalima operuoti. Jai nuo streso vakare norėjosi pas draugę išsipasakoti. Draugė pasiūlė taurę brendžio. Nesijautė girta. Šiaip negeria. Apsvaigusi nesijautė, nemanė, kad negali sėsti prie vairo. Jos pajamos: 273 Eur – vaiko priežiūros pašalpa, 58 Eur su trupučiu - kas priklauso vaikams, 311 Eur - vyro neįgalumas. Vyras negali dirbti, nes jis greitai pavargsta, negali būti, netoleruoja jokių kvapų ir kitos priežastys. Vyras nevairuoja automobilio, jo sveikata neleidžia to daryti, nes gali ištikti epilepsijos priepuolis. Dabar yra vaiko priežiūros atostogose. Dirba įmonėje darbą, susijusį su patalpų valymu. Jai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kad galėtų kuo daugiau apvažiuoti objektų ir uždirbti daugiau pinigų. Jos darbui reikalingos priemonės, kurias vežiojasi į kiekvieną objektą. Įmonė leidžia užsidirbti papildomai. Dirba vakarais, kartais ir naktį. Autobusai 3 val. nevažinėja, su taksi neturi galimybės važinėtis. Keli objektai yra už miesto, autobusai ryte ar vėlai vakare jau nebevažiuoja. Be teisių neteks galimybės dirbti. Daktaras davė galimybę, kad, jei vyro galvoje augliai suaugs į vieną, bus galima jį vėl operuoti. Pakitimų į gerąją pusę, nei į blogąją pusę, nematyti. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad M. O. nustatytas 80 proc. nedarbingumas. Darbingumo priežastis 27.1 ligos, diagnozė C71.1.(b.l. 25). Iš Klaipėdos universitetinės ligonis išrašo matyti, kad M. O. abipus frontaliai, medialiai p/o ramoliciniai pakitimai, perifokaliai išlieka įdentiškos apimties perfokaline edema, p/o ložėje pakitimai išlieka įdentiški, papildomų k/m kaupiančių struktūrų neišryškėjo. Corpus callosm priekinėje dalyje pakitimai be dinamikos.(b.l. 16, 26). Darbovietėje charakterizuojama gerai, nurodyta, kad I. O. paskirtus darbus atlieka nepriekaištingai ir laiku. Yra atsakinga ir kruopšti darbuotoja, per visą darbo laikotarpį drausminių nuobaudų neturėjo. I. O. automobilio vairavimas yra neišvengiama būtinybė norint atlikti jai pavestus darbus. Minėtai darbuotojai netekus galimybės vairuoti automobilį UAB „Greenas“ netektų labai vertinamo darbuotojo.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad pažeidėja dėl padaryto pažeidimo prisipažino, gailisi, teismas mano, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma vis dėlto leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad yra pagrindas pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas pažeidėjai skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą.

Nors I. O. padarytas pažeidimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjai atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Iš karto prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad I. O. ilgesniam laikui praradus vairuotojo pažymėjimą prarastų ir darbą bei savo šeimos pagrindinį pragyvenimo šaltinį, todėl visiškai prarastų galimybę rūpintis savo šeimos nariais. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones – paskyrimas I. O. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir I. O. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali. Teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti, paskyrus švelnesnę nei ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

LR ATPK 313 str. 3 d. numato, kad atsižvelgdamas į pažeidėjos turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į pažeidėjos prašymą ir paskirtos baudos dydį 579, baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 12 mėnesių laikotarpyje, į mėnesį įpareigojant sumokėti po 48,25 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 126 straipsnio 4 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. O. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 579 Eur dydžio baudą, ir mokėjimą išdėstyti dalimis 12 mėnesių laikotarpyje, įpareigojant kiekvieną mėnesį sumokėti po 48,25 Eur.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK Nr. 16055345835 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.