Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1019/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-01-18
Bylos Nr.: 2A-1019/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“
Atsakovas: akcinei bendrovei „Šiaulių energija“
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė TEO LT
Advokatai: Saulius Urbonavičius

Kategorijos

45.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1019/2012Procesinio sprendimo kategorija 45.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1137-357/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ dėl viešuosiuose pirkimuose atsakovo priimtų sprendimų panaikinimo. Trečiasis asmuo – akcinė bendrovė TEO LT.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „CSC Telecom“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti AB „Šiaulių energija“ viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. birželio 20 d. protokole Nr. 21 priimtų sprendimų dalį, kuria trečiojo asmens TEO LT, AB, Fiksuoto telefono ryšio paslaugų su įranga pirkimui pateikta neįprastai maža pasiūlymo kaina buvo pripažinta tinkamai pagrįsta; 2) panaikinti AB „Šiaulių energija“ viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. birželio 20 d. protokole Nr. 21 priimtų sprendimų dalį, kuria sudaryta Fiksuoto telefono ryšio paslaugų su įranga pirkimui pasiūlymų eilė kainos didėjimo tvarka ir pirmoje vietoje įrašytas TEO LT, AB, su pateikto pasiūlymo kaina – 79 095,38 Lt su PVM bei kuria nuspręsta pirkimo laimėtoju pripažinti TEO LT, AB, bei nuspręsta sudaryti su laimėtoju pirkimo sutartį.

Nurodė, kad perkančioji organizacija AB „Šiaulių energija“ supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė fiksuoto telefono ryšio paslaugų su įranga viešąjį pirkimą. UAB „CSC Telecom“ pateikė atsakovui pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2011 m. sausio 21 d. pranešimu informavo pirkimo dalyvius apie nustatytą pasiūlymų eilę kainos didėjimo tvarka: TEO LT, AB (79 095,38 Lt su PVM); UAB „CSC Telecom“ (153 374,76 Lt su PVM) ir pirkimo laimėtoju pripažino TEO LT, AB. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, pateikė 2011 m. sausio 28 d. pretenziją Nr. SI.538, kuria prašė atmesti dalyvio TEO LT, AB, pateiktą pasiūlymą pagal Pirkimo sąlygų 9.8.6 punktą. Atsakovas 2011 m. vasario 2 d. raštu Nr. SD-18-290(4.5) informavo ieškovą, jog pretenzija yra atmetama, nes TEO LT, AB, per atsakovo nustatytą terminą pasiūlyme pateiktą neįprastai mažą kainą pagrindė.

Ieškovui pateikus teismui ieškinį dėl tokio atsakovo sprendimo, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu pripažino, jog TEO LT, AB, pateikė pirkimui pasiūlymą, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina, pripažino, jog TEO LT, AB, nepagrindė neįprastai mažos kainos, ir nusprendė panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos 2011 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 13 dalį, kuria buvo sudaryta pasiūlymo eilė kainos didėjimo tvarka ir pirmoje vietoje įrašytas TEO LT, AB, su pateikto pirkimui pasiūlymo kaina 79 095,38 Lt.

Atsakovas 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. SD-18-1947(4.5) informavo ieškovą, jog įvertinus ir išnagrinėjus dalyvių pateiktus pasiūlymus, jis nustatė pasiūlymų eilę kainos didėjimo tvarka ir šio pirkimo laimėtoju pripažino dalyvį TEO LT, AB, bei nusprendė su juo sudaryti Pirkimo sutartį. Ieškovui 2011 m. liepos 4 d. pateikus pretenziją, viešojo pirkimo komisija 2011 m. liepos 8 d. atsakė, jog TEO LT, AB, motyvuotai pagrindė pasiūlyme pateiktą neįprastai mažą kainą, todėl pretenzija netenkinama. Ieškovo teigimu, perkančioji prganizacija neanalizavo pretenzijoje pateiktų argumentų, susijusių su TEO LT, AB, patiriamomis sąnaudomis, teikiant paslaugas pagal pirkimo sąlygas. Iš atsakymo matyti, jog atsakovas net papildomai neužklausė TEO LT, AB, apie kainos pagrindimą ir laikė pagrįstu savo ankstesnį sprendimą, apie kurį ieškovas nebuvo informuotas. Anot ieškovo, TEO LT, AB, pasiūlymo kaina yra 37 139,69 Lt (apie 32 proc.) mažesnė už absoliučiai visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį, o už UAB „CSC Telecom“ aritmetinį vidurkį - mažesnė per 48 proc. Todėl TEO LT, AB, pasiūlymo kaina yra neįprastai maža. Tai pripažino ir pats atsakovas 2011 m. vasario 2 raštu Nr. SD-18-290(4.5), ir Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendime, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-722-372/2011. Ieškovas nurodė, kad perkančioji organizacija jam nepateikė naujo TEO LT, AB, pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimo. Faktas, kad atsakovas atsisakė pateikti visus turimus dokumentus, motyvuodamas tuo, kad trečiasis asmuo uždraudė viešinti konfidencialią informaciją, anot ieškovo, gali būti vertinamas kaip skaidrumo principo viešuosiuose pirkimuose pažeidimas. Anot ieškovo, atsakovas, vertindamas TEO LT, AB, pateiktus paaiškinimus dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, privalėjo nustatyti šių paaiškinimų pagrįstumą, įskaitant ir TEO LT, AB, galimybę sudaryti pelningą viešojo pirkimo sutartį. Ieškovo nuomone, TEO LT, AB, pateikė pirkimui pasiūlymą, kurio visos sudėtinės dalys ar jų didžioji dalis kainų yra mažesnės, nei atitinkamų didmeninių paslaugų kainos ar įrangai įsigyti patiriami kaštai. Anot jo, TEO LT, AB, pasiūlymas negalėjo būti mažesnis kaip 100 812 Lt. Jo siūlomos mažmeninių paslaugų kainos, lyginant su patiriamomis išlaidomis mažmeninių paslaugų sukūrimui, riboja konkurenciją bei nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų, įskaitant ir ieškovą, galimybes veikti mažmeninėje rinkoje – dalyvauti ir laimėti viešuosius pirkimus dėl fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo. Ieškovo vertinimu, TEO LT, AB, yra turintis didelę įtaką bei dominuojantis ūkio subjektas ir jis neturi teisės siūlyti paslaugų ar jų dalies tokia kaina, kuri galimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį ir sąžiningą konkurenciją pirkime. Todėl TEO LT, AB, pasiūlyta kaina laikytina ne tik neįprastai maža, bet ji yra nepagrįsta. Ieškovas pažymėjo, jog trečiajam asmeniui pirmą kartą nepagrindus neįprastai mažos kainos, perkančioji organizacija privalėjo jo pasiūlymą atmesti (Viešųjų pirkimų įstatymo 40 str. 1 d. ir Pirkimo sąlygų 9.5 p ir 9.8.6 p.). Nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei Pirkimo sąlygos nenumato jokių galimybių patikslinti pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą po to, kai teismas pripažįsta buvusį kainos pagrindimą netinkamu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovo UAB „CSC Telecom“ ieškinį atmetė ir iš ieškovo atsakovui AB „Šiaulių energija“ priteisė 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 29,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad perkančioji organizacija ir teismas pripažino, jog pirkimui pateikta TEO LT, AB, pasiūlymo kaina yra neįprastai maža. Teismo teigimu, aplinkybė, kad perkančioji organizacija kreipėsi į tiekėją su prašymu papildomai paaiškinti jo pateiktus pasiūlytos kainos pagrindimo dokumentus, yra be pagrindo vertinama kaip pripažinimas, jog trečiasis asmuo yra pasiūlęs neįprastai mažą kainą. Anot teismo, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu tik nustatė, jog perkančioji organizacija iš esmės neišsiaiškino, kokiu būdu mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas gali suteikti kvalifikuotą paslaugą už pasiūlytą kainą ir, įvertindamas procedūrinius pažeidimus, grąžino perkančiajai organizacijai iš naujo spręsti tiekėjų pasiūlymus į jų vertinimo stadiją. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, paprašius pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, anot teismo, negali būti laikomi pripažinimu, kad TEO LT, AB, pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, nes tokie veiksmai buvo atliekami tikrinant ieškovo pateiktos pretenzijos pagrįstumą. Teismas atmetė kaip neįrodytus ir teisiškai nepagrįstus ieškinyje nurodytus motyvus, kad perkančioji organizacija atliko tik formalius veiksmus, nesiekdama patikrinti TEO LT, AB, pasiūlymo pagrįstumo, kad pasiūlymas yra su neįprastai maža kaina ir tiekėjas iš pirkimo sutarties negautų jokio pelno. Teismo vertinimu, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad perkančioji organizacija ėmėsi veiksmų tam, kad būtų patikrinta, ar TEO LT, AB, pateikta kaina yra pagrįsta, ar TEO LT, AB, galės įvykdyti savo prisiimamus įsipareigojimus pagal sutartį. 2011 m. gegužės 31 d. posėdyje buvo nutarta ir 2011 m. birželio 10 d. raštu Nr.SD-18-1862(4.5) pareikalauta TEO LT, AB, paaiškinti mažos kainos pagrindimą, pateikti paskaičiavimus. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių tam, kad įsitikintų, ar TEO LT, AB, galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, laimėjęs konkursą. Teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ir pirkimų tikslų bei Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų nepažeidė. Teismo vertinimu, byloje pateiktas TEO LT, AB, 2011 m. sausio 7 d. generalinio direktoriaus įsakymas dėl mokėjimo plano, galiojusio pasiūlymo perkančiajai organizacijai pateikimo metu, pasiūlymo kainos pagrįstumo skaičiavimai, bendrovės TEO LT, AB, balansas 2011 m. balandžio 28 dienai buvo pakankami tam, kad būtų įsitikinta pasiūlymo kainos pagrįstumu ir TEO LT, AB, gebėjimu jo nurodytos kainos apimtyje tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Pasak teismo, perkančiajai organizacijai pakako įsitikinti, jog tiekėjas galės suteikti perkamas paslaugas ir tinkamai įvykdyti sutartį, o sprendžiant dėl galimybių, neturėjo pagrindo abejoti tuo, kad TEO LT, AB, kaip vienas didžiausių viešojo fiksuoto telefono ryšio tiekėjų Lietuvoje, pirkimo sutarties negalėtų įvykdyti. Ieškovo paskaičiavimą dėl kainos sudėtinių dalių teismas pripažino teoriniu, pagrįstu prielaidomis, todėl nusprendė juo nesiremti. Aplinkybių, ar trečiojo asmens pasiūlymas nesukelia neigiamo poveikio viešojo fiksuoto telefono ryšio rinkai, neiškreipia konkurencijos viešojo fiksuoto telefono ryšio rinkoje, teismas nusprendė nenagrinėti, nurodęs, kad šis ginčas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio taikymo ir šio ieškinio dalyko ribų. Nenustatęs atsakovo AB „Šiaulių energija“, kaip perkančiosios organizacijos, vykdžiusios viešąjį pirkimą, imperatyvių viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės normų bei Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų viešųjų pirkimų principų pažeidimo, teismas ieškovo UAB „CSC Telecom“ ieškinio netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „CSC Telecom“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, jog žodinis bylos nagrinėjimas padės geriau atskleisti ginčo esmę ir pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumus, sudarys sąlygas tiesiogiai užduoti byloje dalyvaujantiems asmenims klausimus.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas, nagrinėjamoje byloje 2011 m. rugpjūčio 24 d. priimdamas neskundžiamą nutartį, kuria nusprendė visai neorganizuoti parengiamojo teismo posėdžio, pažeidė CPK 225 straipsnio 6 punktą ir 227 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoje byloje šalis atstovavo advokatai, todėl pagal CPK 227 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas turėjo paskirti bylos nagrinėjimą paruošiamųjų dokumentų būdu. Šiaulių apygardos teismas, nagrinėjamoje byloje 2011 m. rugpjūčio 24 d. priimdamas neskundžiamą nutartį, kuria nusprendė neskirti žodinio teismo posėdžio, o bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK 14-15 straipsnius, 183 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 1-2 bei 4 dalis. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas abiejų šalių sutikimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.Teismo išvada, jog perkančioji organizacija TEO LT, AB, pasiūlymo kainos nebuvo pripažinusi neįprastai maža, prieštarauja atsakovo atsiliepime nurodytoms faktinėms aplinkybėms, nagrinėjamos bylos medžiagai, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimui (civilinėje byloje Nr. 2-722-372/2011) bei skundžiamo sprendimo kitose motyvuojamosios dalies vietose padarytoms išvadoms, pažeidžia CPK 182 straipsnio 2 ir 5 punktus, taip pat 176-177 ir 265 straipsnių 1 dalis. Nei perkančioji organizacija, nei TEO LT, AB, nepateikė jokių TEO LT, AB, pasiūlytos neįprastai mažos kainos papildomų pagrindimo įrodymų nei tų, kurie buvo teikiami ankstesnėje byloje. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime (sprendimo 6 lapo 3 pastraipa) pirmosios instancijos teismas ankstesnėje byloje esančius įrodymus įvertino kitaip nei ankstesnę bylą nagrinėjęs teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendime. Nesant įrodymų apie tai, kad TEO LT, AB, tinkamai pagrindė savo neįprastai mažą pasiūlymo kainą, pirmos instancijos teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo daryti išvadą jog atsakovui trečiojo asmens pateiktas kainos pagrindimas buvo tinkamas.Ieškovas ieškinyje nurodė daugybę argumentų ir pateikė juos pagrindžiančius įrodymus, jog TEO LT, AB, pasiūlymo neįprastai maža kaina negali būti laikoma pagrįsta, tačiau perkančioji organizacija ir TEO LT, AB, teismui pateikė tik atsiliepimus į ieškinį ir nepridėjo jokių įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodomas aplinkybes.Vien tik atsakovo nurodymas, jog buvo kreiptasi į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir vėliau gauto atsakymo pagrindu nuspręsta laikyti TEO LT, AB, kainą tinkamai pagrįsta (laikant, kad susirašinėjamas faktiškai vyko, nors bylos medžiaga to niekaip objektyviai nepatvirtina), galimai įrodo tik formalius atsakovo veiksmus. Anot ieškovo, šios aplinkybės neįrodo, jog buvo siekiama ne vien formaliai patikrinti neįprastai mažos kainos pagrįstumą.Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenagrinėjo dominuojančio ūkio subjekto TEO LT, AB, pirkimui pateikto pasiūlymo ir jo sudėtinių dalių kainų dydžių ir nevertino, ar pasiūlyta kaina neturi antikonkurencinio poveikio, t. y. nevertino įrodinėjamos aplinkybės, kad pirkimui pateikta neįprastai maža paslaugų kaina yra mažesnė nei atitinkamoms paslaugoms sukurti reikalingų didmeninių paslaugų kaštų suma (ieškinyje pateiktas teorinis TEO LT, AB, pasiūlymo kainos apskaičiavimas). Anot ieškovo, pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos viešųjų pirkimų bylų praktikos, neištyrė bylai reikšmingų visų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, tokiu būdu pažeisdamas CPK 260, 265 straipsnius, 5 straipsnio 1 ir 3 dalis.Nors atsakovas ir TEO LT, AB, nesutiko su UAB „CSC Telecom“ pateiktais skaičiavimais bei tų skaičiavimų pagrindimu, tačiau nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų atitinkamus skaičiavimus.Atsakovo elgesys po pirkimo procedūrų atnaujinimo pirkime iš esmės atitinka atsakovo elgesį pirkime prieš jo atnaujinimą, todėl nagrinėjamos bylos kontekste atsakovo elgesys turėjo būti vertinamas iš esmės panašiai kaip ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendime.Ieškovas nepareiškė reikalavimų pripažinti negaliojančiais atsakovo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą atnaujinti pirkimo procedūras, 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti sprendimus dėl TEO LT, AB, pasiūlymo atitikimo keliamiems reikalavimas ir sprendimą teikti TEO LT, AB, prašymą detaliau pagrįsti pasiūlymo kainą, 2011 m. birželio 6 d. sprendimą priimti ir nagrinėti TEO LT, AB, pasiūlytos kainos pagrindimą ir 2011 m. birželio 10 d. sprendimą dar kartą paprašyti TEO LT, AB, pagrįsti pasiūlymo kainą, nes tai būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą iš esmės. Tačiau šie sprendimai buvo priimti ir įvykdyti galiojant Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartimi (civ. b. Nr. 2-722-372/2011) pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Todėl pirmosios instancijos teismas, žinodamas šias aplinkybes bei turėdamas pareigą užtikrinti viešojo intereso apsaugą, privalėjo savarankiškai įvertinti tokių sprendimų atitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir ex officio konstatuoti negaliojančių sandorių faktus bei taikyti su tuo susijusias teisines pasekmes. Todėl teismas pažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalį, 1.81 straipsnio 1 dalį, CPK 18 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 93 straipsnį, pažeidė CPK 88 ir 98 straipsnių reikalavimus. Teismas neanalizavo atsakovo išlaidų advokato teisinei pagalbai realumo, būtinumo ir pagrįstumo. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, nes pati byla, atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo motyvaciją, yra nesudėtinga, atsiliepime dėstomi argumentai nereikalauja specialių žinių turėjimo, byla dėl to paties pirkimo vyksta antrą kartą ir sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji.Ieškinyje, remiantis CPK 135 straipsnio 2 dalimi, buvo prašoma teismo išreikalauti iš atsakovo įrodymus, kurie svarbūs bylos nagrinėjimui, tačiau teismas dėl šio prašymo nepriėmė jokio sprendimo. Atsakovas šių įrodymų nepateikė, jis ir TEO LT, AB, savo atsiliepimuose teigė, kad reikalaujami įrodymai yra konfidencialūs, todėl negali būti pateikti teismui. UAB „CSC Telecom“ savo 2011 m. rugsėjo 8 d. papildomuose paaiškinimuose su tokiu argumentu nesutiko, mano, jog teismo neveikimas minėtu aspektu buvo neteisėtas ir nepateisinamas. CPK nenumato, kad konfidenciali informacija negali būti įrodymu civilinėje byloje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas AB „Šiaulių energija“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teismas, atsižvelgdamas į teisinių santykių specifiką ir vadovaudamasis VPĮ 95 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teise pasirinkti rašytinį procesą ir pareiga išnagrinėti viešųjų pirkimų ginčus per kaip įmanoma trumpesnį laiką, priėmė teisiškai pagrįstą bei logišką sprendimą ginčą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Visos proceso šalys buvo informuotos apie teismo sprendimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nors apeliantas nurodo, kad teismo priimta nutartis buvo neskundžiama, jis turėjo teisę ir netgi pareigą raštu informuoti teismą apie tai, jog, jo nuomone, toks teismo sprendimas pažeidžia imperatyvias CPK nuostatas.Apeliantas painioja skirtingas teisines sąvokas ir situacijas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ yra skirtas padėti nustatyti, kada pasiūlyta kaina yra neįprastai maža. Perkančiajai organizacijai nustačius, kad vienas iš tiekėjų pateikė pasiūlymą su neįprastai maža kaina, dar nereiškia, kad šis pasiūlymas turi būti atmestas. Fakto, kad tiekėjas pateikė pasiūlymą su neįprastai maža kaina, konstatavimas sukuria perkančiajai organizacijai pareigą prašyti tiekėją tokią kainą pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas konstatavo aplinkybes, kad trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas kaip esantis su neįprastai maža kaina. Tačiau kitoje sprendimo dalyje teismas teisingai nurodė, kad įvertinus trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus, pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu, o pasiūlyta kaina - pagrįsta. Teismas tinkamai taikė VPĮ nuostatas ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus.Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog neįprastai maža pasiūlyta kaina per se nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Teismas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes ir teisingai nustatė bei konstatavo, kad atsakovas ėmėsi visų įmanomų veiksmų tam, kad būtų patikrinta, ar trečiojo asmens pateikta kaina yra pagrįsta ir ar trečiasis asmuo galės įvykdyti savo prisiimamus įsipareigojimus pagal sutartį.Apelianto argumentai, kad teismas privalėjo nagrinėti trečiojo asmens pateikto pasiūlymo antikonkurencinį poveikį, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes atvejams, susijusiems su galimu konkurencijos ribojimu ir piktnaudžiavimu, tirti įstatymų leidėjas Konkurencijos įstatymu paskyrė atskirą instituciją - Konkurencijos tarybą.Nepagrįstas, apelianto argumentas, kad nagrinėdamas civilinę bylą, teismas turėjo vadovauts įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-722-372/2011. Šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo tų, kurios buvo teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-722-372/2011, t. y. jos yra pasikeitusios. Todėl teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė sprendimą, remdasis savo vidiniu įsitikinimu.Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas iš jo priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą. Advokatas šiame ginče dėl to paties pirkimo dalyvauja pirmą kartą. Įskaitant visą viešojo pirkimo medžiagą, su kuria būtina susipažinti, ginčas yra didelės apimties. Dėl apelianto užimtos pozicijos ir dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiavimo, remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos metodikomis ir direktoriaus patvirtintais įsakymais, ginčas reikalauja specialiųjų žinių ir papildomų laiko sąnaudų, todėl pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta.Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo išsireikalavęs visų būtinų įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas teismui pateikė visą organizuoto viešojo pirkimo medžiagą, o teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo TEO LT, AB, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusias objektyvias aplinkybes, teisinių santykių specifiką ir vadovaudamasis VPĮ įtvirtinta pareiga išnagrinėti viešųjų pirkimų ginčus per kaip įmanoma trumpesnį laiką, priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą nenustatyti pasirengimo nagrinėti bylą procedūros. Visos proceso šalys buvo informuotos apie teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi priimtą sprendimą nenustatyti pasirengimo nagrinėti bylą procedūros ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliantas dėl šio sprendimo neteisėtumo nesikreipė į teismą.Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias objektyvias aplinkybes, teisinių santykių specifiką ir vadovaudamasis VPĮ 95 straipsnio 6 dalyje ir CPK įtvirtinta teismo teise pasirinkti rašytinį procesą (o naujoje CPK redakcijoje pareiga nagrinėti rašytinio proceso tvarka) bei pareiga išnagrinėti viešųjų pirkimų ginčus per kaip įmanoma trumpesnį laiką, priėmė teisiškai pagrįstą bei logišką sprendimą ginčą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.Apeliantas painioja teisines sąvokas ir neteisingai apibrėžia faktines aplinkybes, reikšmingas neįprastai mažos kainos nustatymui bei vertinant atsakovo veiksmus, dėl kurių realiai yra kilęs ginčas. 2009 m. rugsėjo 30 d. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakyme Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ yra nurodyti neįprastai mažos kainos kriterijai, kuriuos identifikavusi, perkančioji organizacija turi paprašyti pagrįsti tiekėjo pasiūlytą kainą. Perkančioji organizacija pagal VPĮ 40 straipsnį privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu dalyvio neįprastai mažos kainos pagrindimas yra netinkamas. Būtent perkančiajai organizacijai, o ne kitiems tiekėjams, suteikta diskrecija spręsti ir vertinti, ar mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį. Todėl apeliantas klaidingai teigia, jog atsakovas ir trečiasis asmuo pripažino pateiktą pasiūlymo kainą neįprastai maža.Pirkimų medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių tam, kad įsitikintų ar trečiasis asmuo galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas atliko tik formalius veiksmus, nesiekdamas patikrinti trečiojo asmens pasiūlymo pagrįstumo.Jokių įrodymų, kad TEO LT, AB, pasiūlymas iškreipia konkurenciją viešojo fiksuoto telefono ryšio rinkoje, apeliantas nepateikia. Apeliantas taip pat nepateikia jokių argumentų dėl nesąžiningos konkurencijos, tik vėliau išdėsto savo poziciją dėl didmeninių ir mažmeninių kainų skaičiavimo. Ieškovo teiginiai dėl neva iškreipiamos konkurencijos viešojo fiksuoto telefono ryšio rinkos yra atmestini, nes: 1) klausimai dėl sąžiningos konkurencijos vertinimo peržengia šio ginčo ribas; 2) ieškovo nurodyti apskaičiavimai dėl teorinės TEO LT, AB, pasiūlymo kainos yra nepagrįsti, nes TEO LT, AB, mažmeninės paslaugų kainos nėra didesnės už TEO LT, AB, didmenines kainas.Nepagrįstai apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ankstesniu Šiaulių apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-722-372/2011. Ankstesnis teismo sprendimas buvo priimtas esant kitoms faktinėms aplinkybėms.Nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo išreikalavęs visų būtinų įrodymų. TEO LT, AB, neprieštaravo, susijusių su byla bei konfidencialaus turinio įrodymų išreikalavimui ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas teismui pateikė visą konkurso medžiagą, reikalingą teisingam bylos išsprendimui. Ieškovo prašymas išreikalauti TEO LT, AB, pasiūlymą ir pasiūlymo kainos pagrindimą yra nepagrįstas. TEO LT, AB, savo atsiliepime į ieškinį buvo aiškiai nurodęs, kad jo pasiūlyme ir 2011 m. birželio 6 d. rašto „Dėl Viešųjų pirkimų komisijos nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir mažos kainos pagrindimo“ priede Nr. 3 „Pasiūlymo kainos pagrįstumo skaičiavimai“ yra pateikta konfidenciali informacija, kurios turinys yra atskleistas tik perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijai. Nei ieškovas, nei bet kokie kiti tretieji asmenys negali susipažinti su konfidencialia informacija. Be to, TEO LT, AB, pasiūlymas šios bylos sprendimui yra nereikalingas ir neaktualus, nes pasiūlymo kainos pagrįstumo įvertinimui pakanka žinoti bendrą pasiūlymo kainą, o ne konkrečius įkainius, pateiktus pasiūlyme.Pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o taip pat iš dalies paremtas kito tos pačios instancijos teismo sprendimo, priimto analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-4803-881/2011, išvadomis. Todėl nepagrįstai apeliantas siekia ginčyti 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, kai analogiškoje byloje (faktinės aplinkybės bei teisinė argumentacija sutampa) teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas pakeistinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, išskyrus jo dalį, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau - VPĮ) nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką (VPĮ 1 str. 1 d.). Šio įstatymo 95 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismui pareikštas ieškinys turi būti išnagrinėtas šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta rašytinio arba žodinio proceso tvarka.

Taigi specialusis įstatymas, reglamentuojantis, be kita ko, ir ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, sprendimo tvarką, suteikia teismui teisę pasirinkti nagrinėti ginčą rašytinio ar žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatą, rašytinio proceso atveju teismas apie procesinių dokumentų priėmimo laiką ir vietą dalyvaujančius byloje asmenis informuoja pranešimais.

Šiaulių apygardos teismas, 2011 m. rugpjūčio 11 d. rezoliucija priėmęs ieškovo UAB „CSC Telecom“ ieškinį šioje byloje, 2011 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu, kaip ir numatyta CPK 142 straipsnio 1 dalyje, ieškinio ir jo priedų nuorašus išsiuntė atsakovui ir trečiajam asmeniui, kartu nustatydamas 14 dienų terminą atsiliepimams į pareikštą ieškinį pateikti. 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas nutarė šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešti šalims. Šalys bei trečiasis asmuo apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti pranešimais (76, 82, 83 b. l., 125 1 t.). Taigi, nutartį nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas priėmė, naudodamasis specialaus įstatymo, reglamentuojančio ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, sprendimo tvarką, jam suteikta teise, todėl aplinkybės, kad byloje nebuvo organizuojamas parengiamasis teismo posėdis ar paskirtas pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamaisiais dokumentais būdas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas. Pažymėtina, kad ieškovas, pats pateikęs ieškinį šioje byloje, turėjo galimybę susipažinti su šios bylos medžiaga (išskyrus teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pripažintą konfidencialia), jam buvo išsiųstas atsakovo pateiktas atsiliepimas į ieškinį (135 b. l., 1 t.), ieškovas teikė byloje papildomus paaiškinimus raštu (172 b. l., 1 t.), papildomus įrodymus (7 b. l., 2 t.). Todėl teigti, kad pasirinkus bylos nagrinėjimo būdą - rašytinį procesą, kaip nors buvo pažeistos ieškovo teisės ir dėl to byla išnagrinėta neteisingai, nėra pagrindo.

Esminė aplinkybė, dėl kurios ieškovas šioje byloje ginčija atsakovo akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ sprendimus, priimtus viešojo pirkimo procedūrų metu, yra tai, kad, ieškovo įsitikinimu, trečiojo asmens akcinės bendrovės TEO LT viešajam pirkimui pateikto pasiūlymo kaina yra neįprastai maža ir šios kainos pastarasis tiekėjas tinkamai nepagrindė. Todėl, pasak ieškovo, atsakovas tokį pasiūlymą turėjo atmesti.

Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką.

Remdamasi šia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, teisėjų kolegija pažymi, kad neįprastai maža pasiūlyta kaina savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvą, perkančioji organizacija pagal VPĮ 40 straipsnį privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos. Neįprastai mažos kainos institutas, kaip papildoma galimybė po to, kai jau yra įvertinta tiekėjo kvalifikacija ir jo pasiūlymo atitiktis techniniams pirkimo objekto reikalavimams, skirtas perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu bei gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Šis institutas ir taikomas, siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu.

Neįprastai mažos kainos sąvoka yra apibrėžta Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakyme Nr. 1S-96. Pagal šį teisės aktą pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų neįprastai maža kaina – tai tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, kuri perkančiosios organizacijos vertinimu gali būti nepakankama viešojo pirkimo-pardavimo sutarties tinkamam įvykdymui. To paties įsakymo 2 punkte yra nustatyta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (2.1 p. p.) arba yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų (2.2 p. p.).

Iš atsakovo AB ,,Šiaulių energija“ pranešimo apie sudarytą pasiūlymų eilę matyti, kad neatmestų ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymų kainos buvo šios: trečiojo asmens TEO LT, AB, - 79 095,38 Lt, o ieškovo UAB „CSC Telecom“ - 153 374,76 Lt. Taigi, trečiojo asmens TEO LT, AB, pasiūlyme nurodyta paslaugų kaina yra daugiau negu 15 procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Tai reiškia, kad tiekėjo TEO LT, AB, pasiūlymas atitinka minėtame teisės akte nustatytą neįprastai mažos pasiūlymo kainos kriterijų. Tai, kad TEO LT, AB, pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, pripažino ir atsakovas 2011 m. sausio 18 d. pranešimu, vadovaudamasis konkurso sąlygų 9.5 punktu bei VPĮ 40 straipsniu paprašęs pastarojo pagrįsti pateikto pasiūlymo neįprastai mažą kainą, bei viešojo pirkimo komisijos 2011 m. gegužės 31 d. nutarimu paprašęs pakartotinio neįprastai mažos kainos pagrindimo (civ. byla Nr. 2-722-372/2011, 135 b. l., šios civ. bylos 157 b. l., 1 t.). Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog perkančioji organizacija TEO LT, AB, pasiūlymo kainos nebuvo pripažinusi neįprastai maža. Tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, pagal kurią atsakovo sprendimas pripažinti tokios kainos pagrindimą tinkamu, yra pagrįstas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kilusius ginčus suformuluotą taisyklę, sprendžiant, ar perkančioji organizacija, taikydama neįprastai mažos kainos institutą, tinkamai, nepažeisdama viešojo pirkimo principų, įgyvendino VPĮ 40 straipsnyje įtvirtintas pareigas, spręstina, nustatant, ar ji: 1) įvertinusi visų dalyvių pateiktus pasiūlymus, identifikavo, kuriuose iš jų nurodytos kainos yra neįprastai mažos; 2) sudarė dalyviams, pasiūliusiems neįprastai mažą kainą, galimybę (pareikalavo raštu per protingą terminą) pateikti paaiškinimus dėl abejonių sukėlusių pasiūlymo elementų (dalių); 3) ištyrė ir įvertino pateiktus paaiškinimus; 4) priėmė sprendimą – dalyvio, nepagrindusio pasiūlytos neįprastai mažos kainos, pasiūlymą atmesti arba, jeigu dalyvis nurodytą kainą pagrindė, leisti jam toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

Žemiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šias VPĮ 40 straipsnyje įtvirtintas pareigas atsakovas AB „Šiaulių energija“, kaip perkančioji organizacija, įgyvendino tinkamai.

2011 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-722-372/2011, Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad tinkamu neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymu atsakovo viešojo pirkimo komisija laikė TEO LT, AB, pateiktą 2011 m. sausio 19 d. raštą Nr. 04-8/9 ,,Dėl pasiūlymo kainos pagrindimo“ (civ. bylos Nr. 2-722-372/2011 136 b. l.), kuriame tebuvo nurodyta, kad atsakovui yra pateiktas pasiūlymas pagal mokėjimo plano ,,Pokalbiai verslui“ pardavimo akciją ,,Pokalbiai verslui 3 su žinybine stotele“. Nustatęs, kad atsakovas atsisakė pateikti visus turimus dokumentus ne tik ieškovui, bet ir teismui, o pirkimo komisija iš esmės neišsiaiškino, kokiu būdu tiekėjas TEO LT, AB, už pasiūlytą 79 097,38 Lt sumą gali suteikti kvalifikuotą paslaugą, minėtu 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismas panaikino atsakovo viešojo pirkimo komisijos 2011 m. sausio 21 d. priimtus sprendimus.

Skundžiamu 2012 m. sausio 18 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, ėmėsi veiksmų tam, kad būtų patikrinta, ar TEO LT, AB, pasiūlymo kaina yra pagrįsta. AB ,,Šiaulių energija“ viešojo pirkimo komisijos 2011 m. gegužės 31 d. posėdyje priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad TEO LT, AB, 2011 m. sausio 19 d. pateiktas mažos kainos pagrindimas nėra pakankamai detalus (nėra visiškai aiškus) bei nutarė prašyti tiekėją TEO LT, AB, pagrįsti neįprastai mažą kainą, įskaitant detalų kainų sudėtinių dalių pagrindimą, vadovaujantis VPĮ 40 straipsnio bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintų ,,Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijų“ nuostatomis (157 b. l., 1 t.). Vadovaudamasis šiuo nutarimu, atsakovo viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas 2011 m. gegužės 31 d. raštu paprašė tiekėją TEO LT, AB, pagrįsti neįprastai mažą kainą, įskaitant detalų kainų sudėtinių dalių pagrindimą (143 b. l., 1 t.). Pastarajam tiekėjui su 2011 m. birželio 6 d. raštu pateikus kainos pagrindimą (kartu ir pasiūlymo kainos pagrįstumo skaičiavimus), atsakovas 2011 m. birželio 10 d. raštu paprašė paaiškinti kai kuriuos kainos pagrindimo punktus ir paaiškinimą tiekėjas pateikė 2011 m. birželio 17 d. raštu Nr. 04-8/50 ,,Dėl mažos kainos pagrindimo paaiškinimo“ (144-148, b. l., 1 t.). Tokį kainos pagrindimą atsakovas 2011 m. birželio 21 d. nutarimu pripažino tinkamu (161 b. l., 1 t.), o pirmosios instancijos teismas šį atsakovo nutarimą - pagrįstu.

Taigi, apelianto teiginiai, kad nei perkančioji organizacija, nei TEO LT, AB, nepateikė jokių TEO LT, AB, pasiūlytos neįprastai mažos kainos papildomų pagrindimo įrodymų, o teismas ankstesnėje byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei ankstesnę bylą nagrinėjęs teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendime, yra nepagrįsti. Teigti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo daryti išvadą, jog atsakovui trečiojo asmens pateiktas kainos pagrindimas buvo tinkamas, nėra pagrindo.

Apelianto teigimu, vien tik atsakovo nurodymas, jog buvo kreiptasi į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir vėliau gauto atsakymo pagrindu nuspręsta laikyti TEO LT, AB, kainą tinkamai pagrįsta, galimai įrodo tik formalius atsakovo veiksmus. Tačiau šios bylos aplinkybės, kurias iš esmės įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo AB ,,Šiaulių energija“ veiksmus formaliais, kuriais nebuvo siekiama patikrinti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pasiūlymo rimtumo ir pripažintini juos neteisėtais, pažeidžiančiais viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintas pareigas bei viešojo pirkimo principus.

Šioje nutartyje jau minėta, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, ėmėsi veiksmų, kad būtų patikrinta, ar TEO LT, AB, pasiūlymo kaina yra pagrįsta: raštu paprašė TEO LT, AB, pagrįsti neįprastai mažą kainą, o vėliau paprašė paaiškinti kai kurias kainos pagrindimo detales. Atsižvelgiant į atsakovo prašymų bei trečiojo asmens atsakymų ir prie jų pateiktų dokumentų turinį (138, 144-147 b. l., 1 t.), šiuos perkančiosios organizacijos veiksmus laikyti formaliais nėra jokio pagrindo. Savo 2011 m. birželio 6 d. raštu ,,Dėl viešųjų pirkimų komisijos nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir mažos kainos pagrindimo“ tiekėjas TEO LT, AB, be kita ko, pažymėjo, kad šiuo metu jis teikia atsakovui fiksuoto ryšio paslaugas, ir todėl turi išskirtinai palankias sąlygas teikti šias paslaugas, nes nepatiria papildomų išlaidų paslaugų įrengimui bei techninių galimybių sudarymui. Šiame rašte taip pat nurodyti tiekėjo 2010 m. gautų pajamų ir pelno dydžiai, aptarnaujamų fiksuoto ryšio linijų skaičius ir atsakovui teiktinų paslaugų (jei būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis) dalis šiame skaičiuje. 2011 m. birželio 17 d. rašte taip pat nurodyta, kad sandoris, sudarytas jo tiekėjo pasiūlytomis kainomis, bus pelningas. Pasiūlymo kainos pagrįstumo paskaičiavimai teismui pateikti su 2011 m. birželio 6 d. raštu (138, 145 b. l., 1 t.). Todėl apelianto teiginiai, kad perkančioji organizacija (atsakovas) ir TEO LT, AB, teismui pateikė tik atsiliepimus į ieškinį ir nepridėjo jokių įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodomas aplinkybes, yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje ieškovo pateiktus trečiojo asmens TEO LT, AB, pateikto pasiūlymo kainos paskaičiavimus, pripažino, kad šis paskaičiavimas yra teorinis, pagrįstas prielaidomis, todėl juo, kaip įrodymu, nesirėmė. Su tokiu vertinimu nesutikti nėra pagrindo.

Pateikdamas minėtą paskaičiavimą, ieškovas pats nurodė, kad šis paskaičiavimas yra teorinis, atliktas, panaudojus pirkimo pasiūlyme panaudotus atsakovo duomenis, TEO LT, AB, taikomas didmenines paslaugų kainas bei kitas patiriamas išlaidas. Tačiau ieškovas, neturėdamas visų duomenų apie trečiojo asmens finansines bei technines galimybes teikti fiksuoto telefoninio ryšio paslaugas, iš tiesų negali pateikti tikslių paskaičiavimų, kokiomis mažiausiomis kainomis TEO LT, AB, gali teikti tokias paslaugas, kad jos būtų nenuostolingos ir tuo pat metu konkurencingos. Todėl šiuo paskaičiavimu, kaip trečiojo asmens pateikto pasiūlymo konkursui kainos pagrįstumo patikrinimo pagrindu ar priemone, remtis negalima.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sąžiningos tiekėjų konkurencijos pažeidimas galėtų būti pripažintas tik tada, kai tiekėjas, pasiūlęs nepelningą ar net nuostolingą kainą, atitinkamoje produkto ar geografinėje rinkoje naudojasi vyraujama padėtimi, kuri per se yra draudžiama. Tačiau šioje byloje nėra nustatyta, kad trečiojo asmens TEO LT, AB, pasiūlyta paslaugų kaina jam yra nepelninga ar net nuostolinga. Priešingai, trečiasis asmuo, pagrįsdamas savo pasiūlymo kainą, be kita ko užtikrino, kad sudarius sutartį su perkančiąja organizacija jo pasiūlytomis kainomis, šis sandoris bus pelningas (148 b. l., 1 t.). Duomenų, paneigiančių šį teiginį, byloje nėra. Todėl nors pirmosios instancijos teismas ir nevertino, ar TEO LT, AB, pirkimui pateikto pasiūlymo kaina neturi antikonkurencinio poveikio, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad šio tiekėjo pasiūlymas pažeidžia sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir vien todėl turi būti atmestas.

Apeliantas teigia, kad 2011 m. gegužės 19 d., 2011 m. gegužės 31 d., 2011 m. birželio 6 d. ir 2011 m. birželio 10 d. sprendimus, kuriais buvo nuspręsta atnaujinti pirkimo procedūras, panaikinti sprendimus dėl TEO LT, AB, pasiūlymo atitikimo keliamiems reikalavimas, dar kartą paprašyti TEO LT, AB, pagrįsti pasiūlymo kainą ir teikti TEO LT, AB, prašymą detaliau pagrįsti pasiūlymo kainą, atsakovas priėmė ir įvykdė, galiojant Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Dėl šios priežasties, ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo savarankiškai įvertinti tokių sprendimų atitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir ex officio konstatuoti negaliojančių sandorių faktus bei taikyti su tuo susijusias teisines pasekmes.

Laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų civilinėse bylose, paskirtis - būsimo galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Tokią laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį apibrėžia tiek iki 2011 m. spalio 1 d., tiek ir po šios datos patvirtintos redakcijos CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-722-372/2011 duomenų, 2011 m. vasario 15 d. pareikštu ieškiniu atsakovui AB ,,Šiaulių energija“ ir trečiajam asmeniui TEO LT, AB, ieškovas UAB „CSC Telecom“ prašė pripažinti, kad trečiojo asmens TEO LT, AB, pateiktas neįprastai mažos kainos pasiūlymo pagrindimas prieštarauja sąžiningai konkurencijai ir panaikinti AB ,,Šiaulių energija“ viešojo pirkimo komisijos sprendimo dalį, kuria buvo sudaryta pasiūlymų eilė, kurioje pirmoje vietoje įrašytas TEO LT, AB, su pateikto pasiūlymo kaina - 79 095,38 Lt. Ieškovo prašymu šio ieškinio užtikrinimui Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė viešojo pirkimo procedūras ir uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, o jeigu pirkimo sutartis pasirašyta - nutarė sustabdyti šios sutarties vykdymą. Išnagrinėjus minėtą bylą, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu šis ieškinys buvo patenkintas iš dalies: AB ,,Šiaulių energija“ viešojo pirkimo komisijos 211 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 13 dalis, kuria buvo sudaryta pasiūlymų eilė, buvo panaikinta. Taigi, įsiteisėjus šiam sprendimui, atsakovui AB ,,Šiaulių energija“ atsirado pareiga tęsti viešojo pirkimo procedūras, iš naujo vertinant ieškovo UAB „CSC Telecom“ ir trečiojo asmens TEO LT, AB, pasiūlymus, sprendžiant pastarojo tiekėjo pateikto pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimo klausimą. Todėl nors minėtu sprendimu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir buvo panaikintos nuo sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimas įsiteisėjo ir laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2011 m. birželio 16 d., atsakovo sprendimai, kuriais buvo nuspręsta atnaujinti pirkimo procedūras, panaikinti sprendimus dėl TEO LT, AB, pasiūlymo atitikimo keliamiems reikalavimas, dar kartą paprašyti TEO LT, AB, pagrįsti pasiūlymo kainą ir teikti TEO LT, AB, prašymą detaliau pagrįsti pasiūlymo kainą ir šių sprendimu įgyvendinimas niekaip nepažeidė ieškovo teisių ir iš esmės neprieštaravo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslui, nes jais faktiškai buvo įgyvendinamas teismo sprendimas, kurio vykdymo užtikrinimui ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vien aplinkybė, kad šių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo metu laikinosios apsaugos priemonės formaliai dar nebuvo panaikintos, laikytina formaliu pažeidimu, neturėjusiu įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju būtina pažymėti tai, kad minėti sprendimai iš dalies leido operatyviau įvykdyti pirkimo procedūras, kurios ne kartą buvo sustabdytos, o sprendimas, kuriuo iš naujo buvo įvertintas TEO LT, AB, pateiktas pasiūlymas ir pripažinta, kad šio pasiūlymo neįprastai maža kaina yra pagrįsta, buvo priimtas, jau panaikinus ankstesnėje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas pats pripažįsta, kad reikalavimų pripažinti negaliojančiais minėtus sprendimus byloje jis nebuvo pareiškęs, nes tai būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo savarankiškai įvertinti aukščiau minėtų atsakovo sprendimų atitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir ex officio konstatuoti jų negaliojimo faktus bei taikyti su tuo susijusias teisines pasekmes, o to nepadaręs, teismas pažeidė proceso ir materialinės teisės normas, yra nepagrįsti.

Apeliantas taip pat teigia, kad ieškinyje jis prašė teismo išreikalauti iš atsakovo įrodymus, kurie svarbūs bylos nagrinėjimui, tačiau teismas dėl šio prašymo nepriėmė jokio sprendimo, o atsakovas šių įrodymų nepateikė.

Iš tiesų, ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė išreikalauti iš atsakovo rašytinius įrodymus, tarp jų pirkimo sąlygas, trečiojo asmens pasiūlymą, 2011 m. birželio 20 d. atsakovo priimtus sprendimus, trečiojo asmens pateiktą kainos pagrindimą. Nors pirmosios instancijos teismas formalaus procesinio sprendimo dėl šių ieškovo prašymų ir nepriėmė, tačiau ieškinyje nurodyti rašytiniai įrodymai byloje buvo pateikti ir teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, skundžiamu sprendimu šiuos įrodymus įvertino (138, 144-148, 155-171 b. l., 1 t., 123 b. l., 2 t, civ. byla Nr.2-722-372/2011, 11-25 b. l.). Iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Todėl vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė formalaus procesinio sprendimo dėl ieškovo ieškinyje pareikštų prašymų išreikalauti įrodymus, nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, kuriuo buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo priteistą iš jo atsakovui AB „Šiaulių energija“ bylinėjimosi išlaidų sumą. Anot jo, teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias CPK normas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei neatsižvelgė į ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą, į bylos sudėtingumą.

Kaip matyti iš atsakovo AB „Šiaulių energija“ pateikto 2011 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymo Nr. 6201 (142 b. l., 1 t.), atsakovas už suteiktas teisines paslaugas advokatui Sauliui Urbonavičiui sumokėjo 3 500 Lt. Iš 2011 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos už teisines paslaugas (141 b. l., 1 t.) matyti, jog joje yra išskiriamos tokios atsakovui suteiktos teisinės paslaugos ir jų įkainiai: 1) atsiliepimo į ieškinį parengimas įvertintas 3 000 Lt; 2) atskirojo skundo parengimas įvertintas 500 Lt.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos primininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punkto nuostatas, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį – 2 400 Lt (3 (koeficientas) * 800 Lt minimali mėnesinė alga), o pagal 8.15 punktą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atskirąjį skundą – 400 Lt (0,5 (koeficientas) * 800 Lt minimali mėnesinė alga). Atsižvelgusi į šiuos dydžius ir į tai, kad nagrinėjama byla nėra itin sudėtinga ir nereikalaujanti specialių žinių, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovui nepagrįstai priteisė visą prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ją sumažina iki 2 800 Lt.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, padarė faktiniais duomenimis bei įstatymu iš esmės pagrįstas išvadas, todėl ieškinį atmetė pagrįstai, t.y. bylą (išskyrus jos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) iš esmės išsprendė teisingai, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė apeliacinės instancijos teisme: išlaidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

Kaip matyti iš atsakovo AB „Šiaulių energija“ pateikto 2011 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymo Nr. 6769 (153 b. l., 2 t.) ir 2011 m. spalio 25 d. sąskaitos už teisines paslaugas (154 b. l., 2 t.), atsakovas už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) advokatui Sauliui Urbonavičiui sumokėjo 2 400 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis – 1 200 Lt (1,5 (koeficientas) * 800 Lt minimali mėnesinė alga). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į bylos sudėtingumą, atsakovui iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra iš viso 1 200 Lt.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovo valstybei taip pat priteistina 13,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (173 b. l., 2 t.).

Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą. Be to, apeliantas nenurodė svarių argumentų, leidžiančių manyti, jog tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti.

Šiuo sprendimu iš ieškovo UAB „CSC Telecom“ atsakovui AB „Šiaulių energija“ priteistą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme sumą sumažinti iki 2 800 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų litų).

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „CSC Telecom“ atsakovui AB „Šiaulių energija“ 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo UAB „CSC Telecom“ 13,67 Lt (trylika litų ir šešiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teisėjai Alė BukavinienėDonatas ŠernasVigintas Višinskis