Utenos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyriaus atstovei Neringai Jefimovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui E. S., išvadą teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialine apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad vaiko poreikiai auga, pinigų neužtenka, vaikui reiktų išlaikymo po 350 Eur. Ji pati šiuo metu užsiima individualia veikla, jos mėnesio pajamos neatskaičius mokesčių yra apie 242 Eur, jai padeda tėvai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyriaus (toliau – išvadą teikianti institucija) 2019 m. spalio 21 d. rašytinėje išvadoje nurodyta, kad aplankius ieškovę jos gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad šeima gyvena jai nuosavybės teise priklausiančiame dviejų kambarių bute su visais patogumais. Būstas tvarkingas, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. N. S. mokosi (duomenys neskelbtini), 7 klasėje, taip pat lanko Zarasų meno mokyklos gitaros ir fortepijono, solfedžio užsiėmimus, bei karate treniruotes Zarasų sporto centre. Su atsakovu buvo bendrauta tik telefonu. Atsakovas dirba, turi dar du išlaikytinius – dvi dukras. Atsakovas supranta, kad vaiko poreikiai auga ir jiems reikia skirti didesnį išlaikymą, todėl sutinka skirti didesnį išlaikymą – 170 Eur. Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašomo išlaikymo dydžio – 350 Eur šiuo metu negali skirti. Institucija teikia preliminarią išvadą, kad atsakovas turi teikti išlaikymą savo skyrium gyvenančiam vaikui, kad išlaikymui skirta suma patenkintų maksimalius vaiko poreikius.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas turi teikti išlaikymą savo skyrium gyvenančiam vaikui, kad išlaikymui skirta suma patenkintų maksimalius vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra E. S. ir A. Ž. (b. l. 6). Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys sutarė, kad E. S. nepilnamečio vaiko N. S. išlaikymui teiks po 101,37 Eur (350 Lt) kas mėnesį (b. l. 4-5), tačiau faktiškai kas mėnesį teikia išlaikymą po 110 Eur. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 48). Ieškovė užsiima individualia veikla, jos vidutinės mėnesio pajamos yra apie 242 Eur. Atsakovas dirba, jo mėnesio pajamos yra apie 936 Eur (b. l. 104). Atsakovas turi dar du vaikus: nepilnametę S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir pilnametę S. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-39). Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-50). N. S. mokosi (duomenys neskelbtini), 7 klasėje, taip pat lanko Zarasų meno mokyklos gitaros ir fortepijono, solfedžio užsiėmimus, bei karate treniruotes Zarasų sporto centre (b. l. 34-36).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas: padidinti nepilnamečiui vaikui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinį išlaikymą iki 350 Eur kas mėnesį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis), nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintas minimalios mėnesinės algos dydis. Tačiau minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Turi būti tinkamai įvertinta vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra.

Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Vaikas N. S. gyvena su motina (ieškove), kuriai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus jis būtų lavinamas, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaiko turtines teises ir interesus. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų vaiko maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgiama į tai, jog, siekiant visapusiško vaiko vystymosi, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad vaikui augant būtinos papildomos išlaidos ir jo poreikių tenkinimui šiuo metu reikia daugiau lėšų. Po Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarties praėjo septyneri metai, vaikui šiuo metu beveik keturiolika metų, jis lanko mokyklą, meno mokyklą, sporto užsiėmimus, specialiųjų poreikių neturi. Poreikių padidėjimą lėmė ir natūralios priežastys. Todėl teismas sutinka, kad 101,37 Eur išlaikymas nebeatitinka įstatymų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių sūnaus poreikių ir sąlygų jam augti bei vystytis kaip pilnavertei asmenybei, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą.

Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia apie 538,15 Eur, iš kurių: 12 Eur mobiliojo ryšio paslaugos (nepilnamečio vaiko poreikių lentelės (toliau – Lentelė) 1 punktas); 6,77 Eur namų interneto ir televizijos išlaidoms (Lentelės 2 punktas); 85,38 Eur būsto išlaikymo ir komunaliniams mokesčiams (Lentelės 3 punktas); 3 Eur draudimui nuo nelaimingų atsitikimų (Lentelės 4 punktas); 12 Eur Zarasų meno mokyklai (Lentelės 5 punktas); 6 Eur Zarasų sporto centrui (Lentelės 6 punktas); 40 dienpinigiams (Lentelės 7 punktas); 295 Eur maistui, buitinei chemijai, valymo priemonėms, kūno priežiūros, vaistams (Lentelės 8 punktas); 80 Eur drabužiams ir avalynei (Lentelės 9 punktas) (b. 1. 7).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismui pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę ir nurodė, jog vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 538,15 Eur, tačiau prašė priteisti iš atsakovo 350 Eur išlaikymą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdyje šalių duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis, galimybė dirbti ir užsidirbti, iš esmės yra lygiavertė. Bylos duomenimis ieškovė užsiima individualia veikla, jos gaunamos mėnesio pajamos yra apie 242 Eur. Atsakovas taip pat dirba, jo mėnesio pajamos yra apie 936 Eur. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra išsilavinę, dirba, gauna nuolatines pajamas, yra gana jauni, darbingo amžiaus, duomenų, kad kuriam nors iš jų nustatytas neįgalumas ar sumažėjęs darbingumas, nėra, todėl abu turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Abi šalys turi jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Nors ieškovė deklaruoja žymiai mažesnes pajamas, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė turi papildomų pajamų (iš mezgamų dirbinių, padeda tėvai), ką pati ieškovė patvirtino teismo posėdyje. Be to, teismas, vertindamas šalies turtinę padėtį, atsižvelgia ne tik į asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Duomenų, kad ieškovė ėmėsi veiksmų geriau apmokamam darbui surasti, byloje nėra. Kartu pažymėtina, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį – dukrą S. S., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat padeda išlaikyti pilnametę dukrą S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis), teismo vertinimu, šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie nepilnamečio sūnaus N. S. išlaikymo.

Teismas, susipažinęs su vaiko poreikių Lentelės turiniu, išklausęs teismo posėdyje šalių paaiškinimus, sprendžia, kad lentelės 1, 2, 3, 5, 6, 7 punktuose nurodytos išlaidos šiuo laiku yra objektyviai reikalingos ir protingo dydžio, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Taip pat teismas laiko, jog yra būtinos ir protingos Lentelės 9 punkte nurodytos išlaidos drabužiams ir avalinei. Vaikas auga, lanko meno mokyklą, aktyviai sportuoja, todėl jam objektyviai reikalinga daugiau drabužių ir avalinės. Taip pat teismas mano, jog yra protinga ir pagrįsta apdrausti paauglį sūnų, lankantį karate treniruotes, nuo nelaimingų atsitikimų, tuo labiau, kad šios išlaidos sudaro vos 3 Eur per mėnesį. Todėl teismas Lentelės 4 punkte nurodytas išlaidas pripažįsta būtinomis.

Ieškovė būtinosiomis vaiko išlaidomis Lentelės 8 punkte nurodė 295 Eur išlaidas per mėnesį maistui, buitinei chemijai, valymo priemonėms, kūno priežiūros, vaistams, jų nekonkretizavo. Teismas sutinka, kad šios išlaidos yra būtinos, tačiau teismui abejonių kelia ieškovės nurodyta vaikui tenkanti suma. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma suma yra per didelė ir nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Teismas sprendžia, jog protingos išlaidos maistui yra 150 Eur per mėnesį, o protingos išlaidos buitinei chemijai, valymo priemonėms, kūno priežiūros, vaistams yra 75 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Lentelės 8 punkte nurodyta suma mažintina iki 225 Eur.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad šalių nepilnamečio sūnaus N. S. išlaikymui reikalinga suma yra 470 Eur per mėnesį. Teismo manymu, jam būtų užtikrintos būtinos sąlygos vystytis, socializuotis ir lavintis. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydis – 607 Eur, tačiau teismas pažymi, kad toks MMA dydis nustatytas atsižvelgiant į nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusią mokesčių reformą. Objektyviai, MMA dydis padidėjo iki 470 Eur (pagal iki 2019 m. galiojusią mokesčių sistemą), todėl orientaciniu vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dyžiu šiuo metu yra laikoma 235 Eur suma.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus vaiko poreikius ir atsižvelgus į tėvų turtinę padėtį, siekiant užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius, materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), keistinas. Teismui nusprendus, kad abu vaiko tėvai vienodai turi prisidėti prie augančio vaiko poreikių tenkinimo, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui N. S. po 235 Eur kas mėnesį. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.146 straipsnis, 3.148 straipsnis, 3.194 straipsnis).

Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas skubiai vykdyti.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje pareikštas ieškinys dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 48 Eur dydžio žyminis mokestis (apskaičiuotas nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo, t. y. (235 Eur – 101,37 Eur = 133,63 Eur) × 12 mėn. × 3 proc.) už ieškovės reikalavimą pakeisti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis pakeitimo (padidinimo) 248,63 Eur suma (350 Eur – 101,37 Eur = 248,63 Eur), tenkintas iš dalies, priteisiama 235 Eur suma, t. y. išlaikymas padidėjo 133,63 Eur (101,37 Eur + 133,63 Eur = 235 Eur), todėl ieškinys tenkintas 53,75 proc. apimtimi.

Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 320 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies (t. y. 53,75 proc.), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 172 Eur (320 Eur × 53,75 proc. (patenkintų reikalavimų dalis)) suma už ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 423,50 Eur. Ieškovė nėra atleista nuo kitos pusės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 195,87 Eur suma (423,50 Eur × 46,25 proc. (nepatenkintų reikalavimų dalis)).

Teismas sprendžia, kad tikslinga taikyti iš ieškovės atsakovui ir iš atsakovo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ir iš ieškovės atsakovui priteisti 23,87 Eur (195,87 Eur – 172 Eur) bylinėjimosi išlaidų pagalbai apmokėti.

Byloje taip pat susidarė 3,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos, nes jas paskirsčius tarp šalių proporcingai pareikšto ir patenkinto ieškinio reikalavimo daliai (1,53 Eur ir 1,79 Eur), mokėtinos sumos sudaro mažiau nei 5 Eur. CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. rugsėjo 11 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šiam sprendimui įsiteisėjus, išlaikymo išieškojimą pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 2-39-731/2013, nutraukti.

Priteisti iš A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 23,87 Eur (dvidešimt tris eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, kurios mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.