- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- e2YT-28187-862/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22785-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- I. A., J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės, „Turto bankas“
- Advokatai
- Dovilė Užkurėnė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant pareiškėjams I. A. ir J. M., jų atstovei advokatei Dovilei Užkurėnei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. A. ir J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai 2021-08-17 pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 2021-09-21 pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. A., miręs (duomenys neskelbtini), mirus (duomenys neskelbtini) sutuoktinei A. K. A., priėmė palikimą per trijų mėnesių laikotarpį pradėdamas faktiškai jį valdyti; atnaujinti pareiškėjams praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po J. G. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Paaiškino, kad sutuoktiniai A. K. A. ir J. G. A. 2016-10-28 sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo sutarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtą paveldi lygiomis pareiškėjai. Pareiškėja yra A. K. A. sesers J. M., dukra, o pareiškėjas J. M. yra pareiškėjos I. A. mirusio brolio R. M. sūnus. A. K. A. ir J. G. A. vaikų neturėjo. A. K. A. mirė (duomenys neskelbtini), o J. G. A. mirė (duomenys neskelbtini). Abu sutuoktiniai, sutuoktinę pergyvenęs sutuoktinis gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors butą privatizavus, butas viešajame registre buvo įregistruotas J. G. A. vardu. Po J. G. A. mirties pareiškėjai kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. Tvarkant paveldėjimą paaiškėjo, kad J. G. A. po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registre nėra duomenų, kad po A. K. A. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, kad palikimas priimtas ar jo atsisakyta. T. J. G. A. palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini), tačiau tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. A. palikimą priėmė per trijų mėnesių laikotarpį, pradėdamas faktiškai jį valdyti, būtų atkurta pareiškėjų paveldėjimo teisė pagal 2016-10-28 sutuoktinių testamentą ir pareiškėjai galėtų kreiptis į notarą dėl J. G. A. palikimo priėmimo. Teismo posėdyje paaiškino, kad po sutuoktinės mirties J. G. A., kuris po sutuoktinės mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjai lankė, padėjo giminaičiui rūpintis butu ir buitimi. Po J. G. A. mirties telefonu į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2021 metų birželio mėnesį, siekdami išsiaiškinti dėl testamento. Su notaru susitikti pavyko gal 2021-07-21 ir paaiškėjo, kad J. G. A. į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties nesikreipė. Notarė 2021-07-22 elektroniniu laišku nurodė, kad pareiškėjų pareikšimas dėl palikimo priėmimo negali būti priimtas, pareiškėjams pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjų prašymo tenkinimui ir prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Valstybę atstovaujantis asmuo nėra gavęs pranešimo apie palikėjos A. K. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esantis santuokos liudijimas Nr. LR Nr. 042599 patvirtina, kad A. K. A. ir J. G. A. 1968-08-03 sudarė santuoką. VĮ „Registrų centras“ testamentų registro išrašas, sudarytas 2021-08-02, ir bendrasis sutuoktinių testamentas, sudarytas 2016-10-28, patvirtina, kad testatoriai A. K. A. ir J. G. A. po jų mirties likusį turtą paliko pareiškėjams. Teismui pateikti (duomenys neskelbtini) mirties išrašas Nr. 6148 ir (duomenys neskelbtini) mirties išrašas Nr. 3835 patvirtina, kad A. K. A. mirė (duomenys neskelbtini), J. G. A. mirė (duomenys neskelbtini). Minėtas testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, sudarytas 2021-08-09, patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise tebėra įregistruotas J. G. A. vardu.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 4.47) straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktišką pradėjimą paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Pareiškėjų pareiškime išdėstyti argumentai, paaiškinimai duoti teismo posėdyje bei teismui pateiktos UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Namų priežiūros centras“ AB Telia Lietuva , UAB „Cgates“, AB „Šilumos tinklai“ sąskaitos, pateikti mokėjimo kvitai sudaro pagrindą išvadai, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas buvo atsiskaitoma laiku ir tinkamai. Teismui nėra pateikta įrodymų, jog J. G. A. turėjo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuriame po sutuoktinės mirties galėjo gyventi, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad J. G. A. po sutuoktinės A. K. A. mirties liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame aukščiau nurodytame bute, rūpinosi visu butu kaip savu, konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią priimti po sutuoktinės mirties likusį palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėtojas šiuos veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti, jei įpėdinis įrodo, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
Pareiškėjų paaiškinimai teismo posėdyje bei teismui pateiktas 2021-06-29, 2021-06-30, 2021-07-01, 2021-07-07, 2021-07-08, 2021-07-09, 2021-07-16, 2021-07-22, 2021-09-13, 2021-11-26, 2021-12-02 pareiškėjos ir Vilniaus 32-ojo notarų biuro elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad pareiškėjai po J. G. A. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi nepraleidę įstatymo nustatyto termino (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), siekė pateikti palikimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškimas priimtas nebuvo, nurodžius, kad pareiškėjai prieš teikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tai, kad pareiškėjų pareiškimas dėl palikimo priėmimo teiktas, nepraleidus įstatymo nustatyto termino, nebuvo priimtas sudaro pagrindą laikyti, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti (CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448, 577 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės A. K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Atnaujinti pareiškėjams I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą po J. G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Testamentų registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.