Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos SIA „Auditorfirma Cenzors“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Hanzos Tarptautinio arbitražo teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nr. 230/2020, suinteresuotas asmuo – J. S. (J. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Auditorfirma Cenzors“ (toliau – ir pareiškėja) prašymas dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Hanzos Tarptautinio arbitražo teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nr. 230/2020, priimtą SIA ,,Vintage Furniture“ ir J. S. (toliau – suinteresuotas asmuo) atžvilgiu.

2. Pareiškėja paaiškino, kad prašo pripažinti arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, nes suinteresuotas asmuo, pareiškėjos žiniomis, turi piniginių lėšų Lietuvos Respublikoje registruotuose finansų įstaigose ir bankuose, atitinkamai, į šias lėšas pareiškėja siekia nukreipti savo reikalavimus ir atgauti skolas. Pareiškėjos teigimu, 2020 m. balandžio 20 d. Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismas civilinėje byloje Nr. 3-12/04442-20/18, tenkinęs SE ,,Capitalia“ prašymą, Hanzos Tarpautinio arbitražo teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nr. 230/2020 pagrindu išdavė vykdomąjį raštą. 2021 m. rugsėjo 13 d. prieš J. S. buvo išduotas antrasis vykdomasis raštas. 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė SIA ,,Vintage Furniture“ buvo likviduota. 2025 m. gegužės 29 d. Rygos miesto teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3-12/04442-20/18 ieškovę SE ,,Capitalia“ byloje, kurioje priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti 2020 m. vasario 18 d. Hanzos Tarptautinio arbitražo teismo sprendimas, pakeitė pareiškėja SIA ,,Auditorfirma Cenzors“. Pagrindinė skola yra 24 168,55 Eur.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjos prašymą ir nustatė suinteresuotajam asmeniui terminą iki 2025 m. rugsėjo 16 d. pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą.

4. 2025 m. rugsėjo 23 d. gautas Latvijos Respublikos prisiekusiųjų antstolių tarnybos pranešimas apie dokumentų įteikimą suinteresuotam asmeniui J. S.. Pranešimu patvirtinama, kad procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui buvo įteikti asmeniškai 2025 m. rugsėjo 4 d. Iki nustatyto termino (2025 m. rugsėjo 16 d.), taip pat iki bylos nagrinėjimo teisme 2025 m. rugsėjo 30 d., atsiliepimo į pareiškėjos prašymą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje nustatyta, kad Hanzos Tarptautinis arbitražo teismas 2020 m. vasario 17 d. byloje Nr. 23­0/2020 pagal SE „Capitalia“ ieškinį atsakovams SIA „Vintage Furniture“ ir J. S. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patvirtino taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) ir arbitražo procesą nutraukė (arbitražo teismo sprendimas parengtas 2020 m. vasario 18 d.).

6. Arbitražo teismo patvirtinta Taikos sutartimi šalys, be kita ko, nustatė, kad atsakovai SIA „Vintage Furniture“ ir J. S. visiškai pripažįsta savo 24 168,55 Eur skolinius įsipareigojimus ieškovei (SE „Capitalia“), kuriuos sudaro: 16 891,99 Eur pagrindinė skola, 2 037,84 Eur delspinigiai, 1 394,41 Eur paskolos palūkanos, 621,05 Eur arbitražo procedūros išlaidos, 87,73 Eur ir 90,53 Eur teismo antstolių išlaidos, 3 045 Eur teisinės pagalbos byloje išlaidos (Taikos sutarties 1 punktas). Taikos sutarties 4 punkte šalys išdėstė skolinių įsipareigojimų vykdymo grafiką, pagal kurį paskutinė įsipareigojimų vykdymo įmoka turėjo būti sumokėta 2022 m. gegužės 1 d. Taikos sutarties 6 punkte šalys nustatė, kad be Taikos sutarties sumos atsakovai moka ieškovei 2,06 proc. kapitalo naudojimo mėnesines palūkanas nuo likusios skolos sumos pagal mokėjimų grafiką; sutarties 7 punkte šalys nustatė, kad, uždelsę mokėjimus, atsakovai moka ieškovei 0,25 proc. delspinigius nuo uždelsto mokėjimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taikos sutarties E punkte atsakovai patvirtino, kad už nurodytų įsipareigojimų įvykdymą atsako solidariai. Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo skolos pagrindas – 2019 m. birželio 17 d. SE „Capitalia“, SIA „Vintage Furniture“ ir J. S. sudaryta Novacijos sutartis Nr. 341-2019-LV, kuria SE „Capitalia“ (paskolos davėja) suteikė SIA „Vintage Furniture“ ir J. S. 22 595 Eur paskolą.

7. 2024 m. gruodžio 19 d. SE „Capitalia“ (pradinė kreditorė pagal Taikos sutartį) ir pareiškėja SIA „Auditorfirma Cenzors“ sudarė Cesijos sutartį, kuria SE „Capitalia“ visas savo reikalavimo teises į suinteresuotą asmenį J. S., kylančias iš Taikos sutarties, perleido pareiškėjai SIA „Auditorfirma Cenzors“ (sutarties 1 punktas).

8. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalis).

9. Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos 1958 metų Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau – ir KAĮ) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis). Užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas, teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar vykdyti šį sprendimą, konstatavęs bent vieną Niujorko konvencijoje nustatytą pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-3-912/2024). Teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

10. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatyti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas.

11. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, būdamas tinkamai informuotas apie pateiktą pareiškėjos prašymą, nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, taigi, nepareiškė ir prašymo(-ų) taikyti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindus, nustatytus Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsienio arbitražo teismo nepripažinimo pagrindų (ne)buvimas nagrinėjamu atveju nenustatinėtinas.

12. Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017).

13. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas; Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta, kad valstybės narės teismas ex officio gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

14. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, byloje įvertintina, ar pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ginčo, išspręsto prašomu pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimu, objektas gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas ir ar arbitražo teismo sprendimo pripažinimas (ne)prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nurodytų vertintinų atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindų nenustatė.

15. Pirma, KAĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 straipsnio 3 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimu patvirtinant šalių Taikos sutartį išspręsto ginčo objektas – piniginė prievolė (skola), kylanti iš komercinių (paskolos) teisinių santykių. Tokio pobūdžio ginčas pagal Lietuvos Respublikos teisę nevertintinas kaip ginčas, kuris negalėtų būti perduotas arbitražui (KAĮ 12 straipsnis), taigi, gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas.

17. Antra, sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015).

18. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos pateiktą medžiagą, nenustatyta, kad arbitražo teismas pažeidė sąžiningo proceso principus, imperatyviąsias teisės normas ar kad šalių arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjos prašymo tenkinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

19. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymo pripažinti arbitražo teismo sprendimą netenkinimo pagrindų nenustatyta, arbitražo teismo sprendimas pripažintinas ir leistina jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

20. Pareiškėjai išaiškinama, kad siekdama pripažintą ir leistą vykdyti arbitražo teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su jai išduotu vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios teismo nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809–811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Hanzos Tarptautinio arbitražo teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimą (sprendimas parengtas 2020 m. vasario 18 d.) byloje pagal ieškovės SE „Capitalia“ (teisių perėmėja pareiškėja Latvijos Respublikos bendrovė SIA „Auditorfirma Cenzors“ (bendrovės kodas 40003583460) ieškinį atsakovams SIA „Vintage Furniture“ ir J. S. (J. S.) (gim. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, paskolos palūkanų ir delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (bylos Nr. 23­0/2020), kuriuo arbitražo teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią: SIA „Vintage Furniture“ ir J. S. (J. S.) visiškai pripažįsta savo 24 168,55 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 55 ct) skolinius įsipareigojimus ieškovei SE „Capitalia“ (kuriuos sudaro: 16 891,99 Eur (šešiolika tūkstančių aštuoni šimtai devyniasdešimt vienas euras 99 ct) pagrindinė skola, 2 037,84 Eur (du tūkstančiai trisdešimt septyni eurai 84 ct) delspinigiai, 1 394,41 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt keturi eurai 41 ct) palūkanos, 621,05 Eur (šeši šimtai dvidešimt vienas euras 05 ct) arbitražo procedūros išlaidos, 87,73 Eur (aštuoniasdešimt septyni eurai 73 ct) ir 90,53 Eur (devyniasdešimt eurų 53 ct) teismo antstolių išlaidos, 3 045 Eur (trys tūkstančiai keturiasdešimt penki eurai) teisinės pagalbos išlaidos); SIA „Vintage Furniture“ ir J. S. (J. S.) moka ieškovei SE „Capitalia“ 2,06 proc. kapitalo naudojimo mėnesines palūkanas nuo likusios skolos sumos pagal mokėjimų grafiką (taikos sutarties 6 punktas); uždelsę mokėjimus, SIA „Vintage Furniture“ ir J. S. (J. S.) moka ieškovei SE „Capitalia“ 0,25 proc. delspinigius nuo uždelsto mokėjimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, tačiau per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.