Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K., nukentėjusiojo B. Č., bei Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-07-27 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 2 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendį, iš dalies pakeistą 2007-04-26 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei paskirta BK 67 str. 2 d. 2 p., 69 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti B. Č. padarytą turtinę žalą – 1050 Lt.

B. Č. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš R. K. B. Č. priteista 1050 Lt. B. Č. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš R. K. B. Č. priteista 2000 Lt. Likusioje dalyje B. Č. civilinis ieškinys atmestas. Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. K. Valstybinei ligonių kasai priteista 308,40 Lt.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 22 d. apie 7 val. 47 min. Jurgėnų kaimo teritorijoje, Pasvalio rajone, kelio Panevėžys – Pasvalys - Ryga 28,870 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcijos, galiojusios nuo 2007-01-01 iki 2008-04-09) 59 p., 68 p., 180.3 p. reikalavimus, o būtent: prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į priešpriešiais atvažiuojantį automobilį „Audi80 Coupe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą B. Č., nukentėjusiajam B. Č. padarydamas kairiojo čiurnos sąnario sumušimą ir vidinės kulkšnies lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. ir nukentėjusiojo B. Č. apeliaciniai skundai atmestini, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl R. K. apeliacinio skundo

Nuteistojo teiginiai, kad teismo posėdžio metu B. Č. duoti parodymai neatitinka teismo posėdžio protokole nurodytų, ir kad nukentėjusiojo duoti parodymai yra melagingi, vertintini kaip deklaratyvūs, nes jie nepagrįsti jokiais tai patvirtinančiais duomenimis. Teisiamojo posėdžio protokolas yra viena iš pagrindinių procesinių dokumentų, kuriame užfiksuojama visa teisiamojo posėdžio eiga, teismo ir kitų proceso dalyvių veiksmai, įrodymų tyrimas, pareikšti prašymai, teismo priimti sprendimai (BPK 261 straipsnis, 320 straipsnio 7 dalis). Iš teisiamojo posėdžio protokolo sprendžiama, ar buvo padaryti proceso pažeidimai bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjimo teisme dalyviai per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo turi teisę su juo susipažinti ir pateikti pastabas, nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo, o jei nesutinka – pastabos pateikiamos nagrinėti teismo posėdyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir pasirašius protokolą, nuteistasis R. K. pateikė teismui prašymą dėl teismo posėdžio protokolo kopijos padarymo ir ją gavo. Tačiau susipažinęs su teisiamojo posėdžio protokolu, nuteistasis jokių pastabų dėl pastarojo procesinio dokumento nepateikė. Tokiu būdu apeliantui R. K. savalaikiai nepasinaudojus BPK 261 str. įtvirtinta galimybe per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo pateikti teismui pastabas dėl jo, apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo nenagrinėtini. R. K. teiginiai apie nukentėjusiojo melagingus parodymus yra nekonstruktyvūs, nes neparemti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl atsakyti į juos nėra galimybės. Kaip nepagrįsti atmestini ir apelianto teiginiai dėl bylos klastojimo ikiteisminio tyrimo metu. Šie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, nes jie taip pat nepagrįsti jokiais tai patvirtinančiais duomenimis. Apelianto R. K. teiginiai apie nukentėjusiojo B. Č. deklaruotas dvi gyvenamąsias vietas bei lankymąsi keliose gydymo įstaigose nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir su tiriama nusikalstama veika nesietinas, todėl teismo nenagrinėtini.

Nuteistojo teiginiai apie negalimumą įgaliojimus perįgalioti atmestini, nes jie deklaratyvūs bei prieštarauja imperatyvioms pergaliojimą reglamentuojančioms Civilinio kodekso normoms. CK 2.145 str. 1 d. numato, kad įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas. Jis gali perįgalioti juos atlikti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidariusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus. Perįgaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas tiek atstovaujamajam, tiek ir tretiesiems asmenims.

Nepagrįstas, todėl atmestinas ir apelianto prašymas atmesti nukentėjusiojo B. Č. ir Valstybinės ligonių kasos ieškinius. Nuteistasis nedetalizuoja ir nenurodo jokių motyvuotų argumentų, kodėl pastarieji ieškiniai turėtų būti atmesti. Iš apeliacinio skundo prasmės seka, kad šie ieškiniai turi būti atmesti dėl to, kad R. K. yra nekaltas. Kadangi šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendžiu civilinių ieškinių klausimai išspręsti teisingai.

Apeliaciniame skunde prašomi išreikalauti medicininiai dokumentai ir rentgeno nuotraukos yra apeliacinėje baudžiamojoje byloje (t.3 b.l. 44 bei voke prie baudžiamosios bylos).

Kaip seka iš teisiamojo posėdžio protokolo (t.2 b.l. 41) esantys t.2 b.l. 30-35 R. K. prašymas bei prie jo pridėti dokumentai prie bylos prijungti prokuroro prašymu. BPK reikalavimai prijungiant šiuos dokumentus nepažeisti.

Dėl nukentėjusiojo B. Č. apeliacinio skundo

Nukentėjusysis B. Č. tiek teismui pateiktame civiliniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė turtinės bei neturtinės žalos turinį ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistos turtinės bei neturtinės žalos dydžiais. Tačiau išnagrinėjusi B. Č. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio klausimą, nustatydamas turtinės ir neturtinės žalos dydžius tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Pažymima, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, jog eismo įvykio metu nukentėjusysis B. Č. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kurio gydėsi, tai patvirtina specialisto išvados, ekspertizės aktas. Kurį tai laiką B. Č. buvo nedarbingas, dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, kentė fizinį skausmą ir kitus nepatogumus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir jos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą bei nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą tenka teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajam B. Č. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą ir iš dalies tenkindamas pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, CK 6.250 nuostatų nepažeidė ir nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė, be kita ko, ir į nusikalstamos veikos padarinius, ir į eismo įvykio priežastį, ir į aplinkybes, nurodytas nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje bei apeliaciniame skunde. Teismas rėmėsi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio: ekspertizės aktu bei specialisto išvadomis, kuriose nurodyta, kad nukentėjusiajam B. Č. nusikalstama veika padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei nukentėjusiojo parodymais apie fizinį skausmą. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas B. Č. padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja ir yra adekvatus padarytai žalai. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir B. Č. skunde, todėl didinti nuosprendžiu nustatytą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Nors nukentėjusysis B. Č. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pilnai nepatenkino jo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi faktiniais, objektyviais bylos duomenimis bei tokiu būdu teisingai nustatė B. Č. priteistinos turtinės žalos dydį. Teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė gydymo (vaistų) išlaidų 347,57 Lt sumoje priteisimą iš R. K. – pateiktuose čekiuose nurodoma tik sumokėtų pinigų suma, nenurodoma, kokie vaistai pirkti, nepateikti vaistų išrašymo receptai. Nors apeliantas ir teigia, kad vaistų receptus paliko vaistinėse, tačiau apie tokių vaistų receptų, kurie buvo skiriami autoįvykio metu gautai traumai gydyti, išrašymą nėra jokių duomenų ir prie bylos esančioje medicininėje dokumentacijoje.

Dėl BK 75 str. taikymo nuteistajam R. K.

Nei nuteistasis, nei nukentėjusysis savo apeliaciniuose skunduose tiesiogiai nepasisakė dėl nuteistajam R. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau prokuroras savo apeliaciniu skundu ginčija BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam pagrįstumą bei teisingumą ir prašo bausmės vykdymo atidėjimą R. K. panaikinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis prokuroro prašymas pagrįstas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo R. K. motyvai nėra pakankamas pagrindas atidėti bausmės vykdymą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007). Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar R. K. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgė į nevisas bylos aplinkybes, tarp jų ir į duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę (jo elgesį prieš nusikaltimų padarymą ir po jų, jo abejingą požiūrį į daromus teisės pažeidimus ir kt.). Nors nuteistasis R. K. yra jauno amžiaus, turi šeimą bei augina mažametį sūnų, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas gana gerai, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos BK 75 str. taikyti ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Byloje, priešingai imperatyvioms BK 75 str. nuostatoms, nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai R. K. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Konkrečiu nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad R. K. teisiamas jau ne pirmą kartą. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytą veiką jis padarė jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir bausmės vykdymo atidėjimo už juos metu, administracine tvarka baustas – 2006-12-12 ir 2007-02-01 baustas pagal ATPK 129 str. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti, 2007-01-25 baustas pagal ATPK 187 str. dėl policijos pareigūno nurodymų nevykdymo ir jo įžeidimo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo B. K. ir toliau darė administracinius teisės pažeidimus – 8 kartus baustas už administracinės teisės pažeidimus, tame tarpe ir šiurkščius KET pažeidimus: 2007-07-03 baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti pagal ATPK 129 str., 2007-07-16 baustas už transporto priemonės vairavimą be šviesų, 2007-09-02 baustas už lenkimą pėsčiųjų perėjoje, 2007-12-20 baustas už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, 2007-12-25 baustas už kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų nesilaikymą, 2008-02-14 baustas už transporto priemonės vairavimą neužsisegus saugos diržo, 2009-04-16 baustas pagal ATPK 194 str. dėl lygiavamzdžio šautuvo disponavimo tvarkos pažeidimą ir pagal ATPK 178 str. už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose. Toks nuteistojo R. K. elgesys rodo nepagarbą baudžiamajam įstatymui ir kitiems teisės aktams, bei jų visišką ignoravimą. Įvertinusi visas šias bei kitas bylos aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas manyti, kad R. K. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, yra nepagrįsta.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors BK 75 straipsnyje tai nėra įtvirtinta, tačiau sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam naują nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pakartotinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes (nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-713/2003, 2K-364/2007). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, taip pat aukščiau nurodyti kaltininko asmenybę neigiamai apibūdinantys ypatumai neleidžia konstatuoti esant išimtines aplinkybes pakartotinio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui taikyti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atidedant R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, keistinas. Remiantis BK 50 str. 3 d. ir BVK 90 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmė R. K. skirtina atlikti atviroje kolonijoje, nes nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, o ankstesnes apysunkę ir nesunkią nusikalstamas veikas R. K. padarė būdamas nepilnamečiu.

Dėl proceso išlaidų ir išlaidų advokatui

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad ši nuostata galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. Č. atstovė advokatė Rima Keblienė apeliacinio teismo posėdžio metu pateikė prašymą iš R. K. priteisti išlaidas valstybei už antrinę teisinę pagalbą. Prašymas pagrįstas dokumentais – tai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo nuspręsta teikti B. Č. antrinę teisinę pagalbą parengiant civilinį ieškinį ir atstovaujant jo interesus visų instancijų teismuose, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (4 t., b. l. 97). Taip pat pateikta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 160 Lt (4 t., b.l. 145). Išlaidos pagrįstos dokumentais, todėl, vadovaujantis CPK 99 str., 96 str. 1 d., išieškotinos iš R. K. į valstybės biudžetą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis B. Č. prašė atlyginti jam turėtas kelionės išlaidas į ir iš apeliacinės instancijos teismo posėdžius. Šis nukentėjusiojo prašymas paliekamas nenagrinėtu. Pagal BK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis gali prašyti teismo baudžiamajame procese turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš nuteistojo. Baudžiamojo proceso išlaidų išieškojimo pagrindus iš nuteistojo, kitų asmenų ar jų apmokėjimą iš valstybės lėšų reglamentuoja BPK 105 straipsnis. Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką, asmuo, kuris patyrė kelionės išlaidų turi kreiptis Vyriausybės nustatyta tvarka į teismo buhalteriją dėl šių išlaidų atlyginimo. Taigi, kelionės išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos ne procesiniais dokumentais, kuriais išsprendžiama baudžiamoji byla, o pateikus atitinkamus dokumentus už šį darbą atsakingam ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo personalui. Šias išlaidas teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo į valstybės pajamas. Teismas pažymi, kad įstatymas suteikia teisę asmeniui (nukentėjusiajam, liudytojui, ekspertui ar vertėjui) gauti tik pagrįstų, racionalių, patirtų sąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis išlaidų atlyginimą. Teismo nuomone, nukentėjusiojo prašymas nėra tinkamai pagrįstas įrodymais. Jo pateiktas turėtas kelionės išlaidas patvirtinantys dokumentai (kuro įsigijimo kvitai) vienareikšmiai negali būti susieti su nukentėjusiojo patirtomis kelionės išlaidomis, kadangi B. Č. iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepateikė įrodymų, kokia transporto priemone vyko į teismo posėdžius, dėl ko negalima paskaičiuoti ir priimti sprendimą dėl apelianto patirtų kelionės išlaidų pagrįstumo. Todėl teismas nukentėjusiojo B. Č. prašymą dėl patirtų kelionės išlaidų į apeliacinės instancijos teismo posėdžius priteisimo iš nuteistojo palieka nenagrinėtą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 326 str. 1 d. 1 p.,

NUSPRENDŽIA:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-07-27 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje R. K., pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei paskirta BK 67 str. 2 d. 2 p., 69 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti B. Č. padarytą turtinę žalą – 1050 Lt.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-07-27 nuosprendžiu paskirtą subendrintą galutinę vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę R. K. paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Iš R. K. išieškoti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) litų į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5630) už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą B. Č..

Nuteistojo R. K. ir nukentėjusiojo B. Č. apeliacinius skundus atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.