Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. M. ir B. M. 2023 m. sausio 17 d. sudarytą taikos sutartį. Prašyme pareiškėja nurodė, kad minėta taikos sutartimi šalys susitarė pripažinti negaliojančia R. M. ir B. M. 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 5827/2016, o taip pat taikyti restituciją, R. M. nuosavybėn grąžinant dovanotus daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas, nes taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams ir negali būti patvirtinama supaprastinto proceso tvarka teisme..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį turi būti išreikšta abiejų sutarties šalių suderinta valia, todėl pateikus bendrą prašymą tai patvirtina, kad tarp taikos sutarties šalių nėra ginčo dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama, pavyzdžiui, CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma, pavyzdžiui, daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris, tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y., iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Iš prašymo ir taikos sutarties sąlygų matyti, kad taikos sutarties sąlygos sietinos su įsiteisėjusių Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo ir 2022 m. lapkričio 14 d. teismo nutarties vykdymu, šalys yra susitarusios dėl nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir ginčo tarp jų nėra, todėl teismo vertinimu, taikos sutarties sąlygomis tesiekiama atlikti daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimą, o ne išspręsti tariamai tarp šalių kilusį ginčą. Pažymėtina, kad niekas nekliudo šalims atitinkamus sandorius patvirtinti notarine tvarka, tokiu būdu išvengiant galimo ginčo ateityje, jei pareiškėjai mato tokio ginčo galimybę, todėl šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo vertintinas ne kaip naujo kilusio ginčo sprendimas, bet kaip siekis perkelti teismui notaro funkcijas. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad taikos sutarties sąlygos sietinos su įsiteisėjusių Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo ir 2022 m. lapkričio 14 d. teismo nutarties vykdymu, todėl neatmestina taikos sutarties tvirtinimo procedūra, kreipiantis ir į atitinkamą antstolį priverstinio vykdymo procesuose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. M. ir B. M. 2023 m. sausio 17 d. sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama teismo supaprastinto proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983–6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Nutartis neskundžiama.