Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai I. V., suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) S. V., nedalyvaujant antstoliui M. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. skundą dėl antstolio M. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis M. L., (išieškotojas) S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0022/16/27831 duomenimis nustatyta, kad antstolis M. L. vykdė išieškojimą pagal 2016 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį įrašą Nr. Nr. 2-181-752/2015 dėl 8688,60 Eur kompensacijos išieškojimo iš skolininkės I. V. išieškotojo S. V. naudai. 2016 m. kovo 25 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento priėmimo išieškotojas nurodė likusios skolos dydį – 1750,00 Eur. Vykdomasis dokumentas buvo priimtas antstolio 2016-03-30 patvarkymu (v. b. l. 10) ir pranešimas apie pradėtus vykdymo veiksmus buvo išsiųstas skolininkei vykdomajame dokumente nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) .Vėliau atliekant vykdymo veiksmus antstolis 2016-04-05 patvarkymais areštavo skolininkės pinigines lėšas, esančias jos sąskaitose bankuose AB SEB banke, AB DNB banke ir „Swedbank“,AB banke, paskaičiavo vykdymo išlaidas (391,52 Eur) ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio keturiose darbovietėse (VšĮ (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini)) bei Turto arešto aktu Nr. 27831 areštavo skolininkės turtą (transporto priemonę Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) (v. b. l. 19-28).

Areštavus skolininkės pinigines lėšas, į antstolio sąskaitą iš AB SEB banko 2016-04-06 buvo pervesta 2 174,31 Eur suma. Be to tą pačią dieną papildomai iš skolininkės sąskaitų buvo išieškota 180,49 Eur ir 272,88 Eur sumos. Iš viso 2016-04-06 buvo išieškota 2627,68 Eur. Gavusi pranešimą apie pradėtus vykdymo veiksmus ir antstolio 2016-03-30 patvarkymą pradėti vykdymo veiksmus, skolininkė, atvykusi į antstolio kontorą, 2016 m. balandžio 11 d. pateikė pareiškimą, kuriuo ji prašė panaikinti jos sąskaitų bankuose areštą, nes ten yra vaikams skirto išlaikymo lėšos bei jos darbo užmokestis, be to iš šių lėšų yra mokama būsto paskola. Skolininkė sutiko, kad jau išieškota pinigų suma 1798 Eur būtų palikta skolos ir vykdymo išlaidų padengimui (v. b. l. 32). Antstolis, gavęs iš skolininkės informaciją apie jos sąskaitoje banke esančių lėšų paskirtį (vaiko išlaikymo lėšos ir darbo užmokestis), 2016-04-12 patvarkymais grąžino skolininkei 453,37 Eur ir 376,31 Eur, todėl liko išieškota 1798 Eur suma, su kurios įskaitymu skolininkė sutiko 2016-04-11 pareiškime.

Pagal antstolio 2016-04-05 patvarkymus iš skolininkės darbo užmokesčio buvo papildomai išieškota: 2016-05-05 - 94,81 Eur (iš VšĮ (duomenys neskelbtini)), 2016-05-11 - 55,66 Eur (iš VšĮ (duomenys neskelbtini)), 2016-05-16 – 35,00 Eur (iš VšĮ (duomenys neskelbtini)) ir 2016-05-17 – 399,92 Eur (iš VšĮ (duomenys neskelbtini)) (v. b. l. 55), iš viso – 585,39 Eur. Pagal antstolio 2016-05-19 atliktą vykdymo išlaidų paskaičiavimą, paskaičiuotos vykdymo išlaidos buvo 427,73 Eur, iš jų 48,00 Eur būtinų vykdymo išlaidų, kurios buvo sumokėtos išieškotojo ir įskaitytos į išieškotiną sumą (1798 Eur). Likusi paskaičiuota vykdymo išlaidų suma – 379,73 Eur. 2016-05-19 Išieškotų išlaidų paskirstymo patvarkymu (v. b. l. 54) antstolis paskirstė išieškotas sumas taip: 1798 Eur išieškotojui (kuri pervesta į antstolės A. K. depozitinę sąskaitą vykdant išieškojimą kitose vykdomosios bylose išieškotojo atžvilgiu), 379,73 Eur vykdymo išlaidų antstoliui (iš jų: 117,23 Eur papildomos vykdymo išlaidos ir 262,50 Eur atlygis antstoliui), 205,66 Eur grąžinti skolininkei. Užbaigęs vykdymo veiksmus, antstolis 2016 m. gegužės 31 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiai institucijai.

Skolininkė I. V. savo skundo argumentus grindžia tuo, kad antstolis neišsiuntė raginimo įvykdyti sprendimą ir dėl to pradėjo neteisėtus vykdymo veiksmus, neteisingai apskaičiavo vykdymo išlaidas, nepagrįstai taikė turto areštą, nepaisant to, kad skolininkė jau buvo sumokėjusi skolą ir tokiais veiksmais pažeidė skolininkės teises bei teisėtus interesus.

Dėl raginimo siuntimo.

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Tačiau ši taisyklė turi išimčių, t. y. CPK 661 straipsnyje nurodyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų yra tada, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininką apie prievolę, nei nustatyti naujus vykdymo terminus, tai apsunkintų bei užtęstų vykdymo procesą.

Ši įstatymuose nustatyta išimtis, kai skolininkui nebūtina siųsti raginimo, o antstolis iš karto gali pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, yra aktuali ir nagrinėjamu atveju. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šalys civilinėje byloje Nr. 2-181-752/2015 teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, jog skolininkė 8 688,60 Eur kompensaciją sumokės per vienerius metus nuo teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2015-01-28. Taigi šalys nustatė konkretų terminą, per kurį skolininkė turėjo sumokėti skolą išieškotojui. Pažymėtina, kad išieškotojas dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi į teismą ir skolininkė apie šį faktą buvo informuota, be to teismas 2016-02-29 nutartyje, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nurodė, kad skolininkės įsipareigojimas sumokėti kompensaciją tyrėjo būti įvykdytas iki 2016 m. sausio 28 d.

Teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Dėl to, šalims tokioje teismo patvirtintoje sutartyje nustačius konkretų skolininkės prievolės įvykdymo terminą, antstolis turėjo teisę remtis CPK 661 straipsnio 1 dalimi ir nesiųsti papildomo raginimo skolininkei įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skolininkės skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo pradėti neteisėtai.

Dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis kartu su kitais procesiniais dokumentais 2016 m. balandžio 5 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 21). Pirmasis vykdymo išlaidų apskaičiavimas buvo atliktas 2016 m. balandžio 5 d. (v. b. l. 20), paskaičiuota 391,52 Eur vykdymo išlaidų suma, o vėliau 2016 m. gegužės 19 d. užbaigiant vykdomąją bylą buvo patikslinta vykdymo išlaidų suma 427,73 Eur (v. b. l. 53). Buvo apskaičiuotos šios vykdymo išlaidos: bylos būtinos vykdymo išlaidos – 48 Eur, antstolio dokumentų kopijos (25 vnt.) – 30 Eur, Turto arešto akto surašymas – 24 Eur, pašto išlaidos ir kitos išlaidos (lėšų pervedimo) – 17,23 Eur, užklausos (10 vnt.) – 12 Eur, patvarkymai (17 vnt.) – 34 Eur, atlygis antstoliui – 262,50 Eur, iš viso – 427,73 Eur. Pareiškėja teismo posėdyje nesutiko su 379,73 Eur vykdymo išlaidų suma, t. y. iš esmės visomis paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, išskyrus 48 Eur būtinas vykdymo išlaidas, dėl kurių įskaitymo ji davė sutikimą. Tokio savo reikalavimo pareiškėja nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teismas šioje byloje nekonstatavo vykdymo veiksmų neteisėtumo, todėl darytina išvada, kad antstolis įstatymo nustatyta tvarka įvykdęs vykdomąjį dokumentą įgijo teisę į vykdymo išlaidų išieškojimą (CPK 611 str.).

Pareiškėjos reikalavimas grąžinti visas išieškotas vykdymo išlaidas (išskyrus 48 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas) yra visiškai nepagrįstas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pradėjus vykdymo veiksmus, antstolis ėmėsi visų galimų priemonių skolininkės turtinei padėčiai nustatyti ir vykdymo procese priėmė atitinkamus procesinius dokumentus, kurių pagrindu buvo vykdomas ir per trumpą laiką įvykdytas išieškojimas. Akivaizdu, jog skolininkei nevykdant šalių sutartyje nustatyto įsipareigojimo sumokėti kompensaciją, antstolis be išankstinio raginimo privalėjo imtis priverstinių priemonių, vadinasi, turi pagrįstą teisę į visų vykdymo išlaidų (būtinųjų, papildomų išlaidų, atlyginimo antstoliui) atlyginimą šioje vykdomojoje byloje.

Atsižvelgiant į išieškotiną sumą – 1 750 Eur, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodytais vykdymo dydžiais, šioje byloje būtinos vykdymo išlaidos turėjo būti – 48 Eur, o atlygis antstoliui – 15 proc. nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 231,70 Eur, t. y. – 262,50 Eur. Antstolio atliktame vykdymo išlaidų paskaičiavime šios išlaidos atitinka Sprendimų instrukcijoje nurodytus išlaidų dydžius. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad antstolis turėjo paskaičiuoti tik 48 Eur dydžio būtinas išlaidas ir pašto išlaidas yra visiškai nepagrįsti, nes Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p. nustato, jog vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas (kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos ir instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos) ir atlygį antstoliui. Atlygio antstoliui dydžiai yra nustatyti instrukcijos 1 lentelėje atsižvelgiant į išieškotinos sumos dydį, iš šis atlygis negali būti sutapatinamas su būtinomis vykdymo išlaidomis, kurios skaičiuojamos atskirai.

Taip pat antstolis tikslu gauti informaciją apie skolininkę ir jos turtinę padėtį atliko tam tikras užklausas viešose registruose, bei vykdant išieškojimo veiksmus, priėmė atitinkamus patvarkymus bei surašė turto arešto aktą. Šių papildomų vykdymo išlaidų dydžiai, nurodyti vykdymo išlaidų apskaičiavime, atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nurodytus išlaidų dydžius.

Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolis nepagrįstai pareikalavo už 6 dokumentų kopijas sumokėti 3,20 Eur. Iš pareiškėjos 2016-05-17 prašymo vykdomojoje byloje (v. b. l. 46) matyti, kad pareiškėja prašė išduoti 6 dokumentų kopijas, iš jų – dvi kopijas antstolio surašytų patvarkymų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 2 ir 3 p. už A4 formato 1 lapo kopiją yra nustatytas 0,2 Eur, o už antstolio surašyto dokumento patvirtintos kopijos išdavimą – 1,20 Eur, dydžio įkainis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolio paskaičiuotas mokestis už 6 dokumentų kopijas yra teisingas (2 x 1,20 Eur + 4 x 0,2 Eur = 3,20 Eur). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja minėtas dokumentų kopijas gavo 2016-05-25 (v. b. l. 46).

Pareiškėjos nurodyti argumentai, kad jai nebuvo pateiktas vykdymo išlaidų paskaičiavimas nepatvirtintas jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad 2016-03-30 toks paskaičiavimas jai negalėjo būti pateiktas, nes jis buvo atliktas vėliau – 2016 m. balandžio 5 d. Taip pat nėra patvirtintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ir vėliau vykdymo išlaidų paskaičiavimo byloje nebuvo, nes vykdomojoje byloje yra 2016-04-05 atliktas vykdymo išlaidų paskaičiavimas kartu su tos pačios dienos patvarkymu išieškoti vykdymo išlaidas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog skundžiamas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra priimtas teisėtai ir jame nurodytos vykdymo išlaidų sumos, yra pagrįstos ir atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.4 p., 1 lentelės 9 p., 3 lentelėje nustatytą teisinį reguliavimą, todėl mažinti išieškotų vykdymo išlaidų dydžio nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682) (CPK 185 str.).

Dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju skolininkė neginčija nei skolos buvimo fakto, nei šios skolos dydžio. Vykdomasis raštas buvo išduotas šalių sudarytos taikos sutarties pagrindu, t. y. skolininkei buvo žinomos jos prievolė kreditoriui bei jos vykdymo terminas, taip pat žinomos prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Pažymėtina, kad vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkui, kadangi iš jo skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 str. 2 d.), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas ir vykdomoji byla užbaigta per įmanomai trumpą laiką – per du kalendorinius mėnesius. Taip pat antstolis, gavęs iš skolininkės informaciją apie išieškotų lėšų paskirtį, šias lėšas sekančią dieną grąžino skolininkei. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog vykdymo procesas galėjo sukelti labiau neigiamas pasekmes skolininkei I. V., negu jos yra sukeliamos visiems kitiems skolininkams, kai atliekamas priverstinis procesinio sprendimo vykdymas. Ta aplinkybė, kad skolininkės turto areštas apsunkino jos naudojimasi turtu ir disponavimą juo taip pat nėra laikytina skolininkės teisių pažeidimu, nes turto areštas galiojo pusantro mėnesio, ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad per tą laiką skolininkė patyrė konkrečius nepatogumus ar nuostolius, susijusius su turto valdymo ir disponavimo suvaržymu.

Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis iš esmės pažeidė jo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Priimtų patvarkymų ir turto arešto akto panaikinimo.

Pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2016-04-05 patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) (Nr. S.3.6 -161521), VšĮ (duomenys neskelbtini) (Nr. S.3.6 -161522), VšĮ (duomenys neskelbtini) (Nr.S.3.6 -161523), VšĮ (duomenys neskelbtini) (Nr.S.3.6 -161524) ir grąžinti pinigines lėšas išieškotas šių patvarkymų pasėkoje į skolininkės sąskaitą LT05 7044 0006 5061 6065; taip pat prašo panaikinti Turto arešto aktą 2016-04-05 Nr. 27831.

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis, įvykdęs vykdomąjį dokumentą, 2016-05-19 patvarkymais Nr. S3.6-162274 - Nr. S3.6-162277 (v. b. l. 47-50) nutraukė išieškojimą iš skolininkės darbo užmokesčio ir patvarkymu panaikino turto areštą (v. b. l. 52), t. y. skundo padavimo antstolio momentu (2016-05-25) skundo dalyko jau nebuvo, todėl skolininkės reikalavimas panaikinti negaliojančius procesinius dokumentus negali sukelti materialinius teisinius padarinius, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nustačius, jog bylos nagrinėjimo metu nebeliko skundo dalyko, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina LR CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Kiti pareiškėjos skunde nurodyti antstolio pažeidimai (2016-03-30 pranešimo reikalavimai, atsisakymas priimti grynuosius pinigus ir kt.) nėra laikytini esminiais pažeidimais, todėl teismas daro išvadą, kad dėl šių pažeidimų skolininkės teisės nebuvo pažeistos ir nėra pagrindo pripažinti jau atliktus vykdymo veiksmus neteisėtais. Ne kiekvienas teisės normų pažeidimas būtinai lemia visų veiksmų neteisėtumą bei būtinybę juos naikinti, o privalo būti vertinama, ar konkretus pažeidimas lėmė skolininko teisių pažeidimą, taip pat turi būti išlaikoma šalių interesų pusiausvyra, proporcingumas bei laikomasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos (skolininkės) skunde bei teismo posėdyje nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais ir jos skundas dalyje dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir išieškojimo pagrįstumo bei jų perskaičiavimo yra atmestinas o likusioje dalyje byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos I. V. skundą dėl antstolio M. L. veiksmų dalyje dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir išieškojimo pagrįstumo bei jų perskaičiavimo atmesti.

Civilinę bylą dalyje dėl antstolio M. L. 2016-04-05 patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) (Nr. S.3.6 -161521), VšĮ (duomenys neskelbtini) (Nr. S.3.6 -161522), VšĮ (duomenys neskelbtinI) (Nr.S.3.6 -161523), VšĮ (duomenys neskelbtini) (Nr.S.3.6 -161524) ir Turto arešto akto Nr. 27831 panaikinimo nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.