Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams E. C. ir A. B. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio laiką informuotas tinkamai, neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 28 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kuriuo automobilis VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje nuo 2019 m. liepos 28 d. iki šios dienos. Tarp UAB „Sauda“ ir ieškovės 2018 m. spalio 2 d. sudarytos Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutarties Nr. 18/03 bei 2019 m. lapkričio 28 d. Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimo ir su juo susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo akto Nr. 30-2 pagrindu UAB „Sauda“ perleido ieškovei reikalavimo teisę išieškoti išlaidas už transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021). Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškovei pateiktos Užklausimo formos matyti, kad asmuo, nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuojant transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) yra atsakovas A. B.. Ieškovė laiko, kad šios transporto priemonės savininkas yra atsakovas E. C..

Atsakovas E. C. gindamasis nuo ieškinio rėmėsi 2019 m. balandžio 18 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria perleido automobilį D. B.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr.260 patvirtintų „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių“ 76.3 punktu, transporto priemonės pardavėjas privalo per 15 dienų nuo įregistruotų duomenų pasikeitimo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl įregistruotų duomenų keitimo. Atsakovas E. C. patvirtino, kad dėl duomenų pakeitimo į VĮ “Regitra” kreipėsi tik gavęs antstolės pranešimą dėl skolos sumokėjimo, todėl VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininkė 2020 m. vasario 20 d. nurodyta D. B. D. B., gavusi 2020 m. kovo 3 d. antstolės pranešimą dėl skolos sumokėjimo 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą dėl neteisėto pasinaudojimo jos asmens tapatybės dokumentais surašant 2019 m. balandžio 18 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Rašytinė atsakovo E. C. ir D. B.vardu 2019 m. balandžio 18 d. pasirašyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad ji buvo sudaryta ir atitiko tokiai sutarčiai keliamus formos reikalavimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad sutartis būtų galiojanti, ji turi atitikti ne tik formos, bet ir turinio reikalavimus. Sutarčių teisėje yra laikoma, kad sandoriui sudaryti yra būtini du elementai: sandorio šalių valia ir pakankamas susitarimas. Esant valios trūkumų, sandorio šalis neišreiškia savo tikrosios valios sandoriui sudaryti, todėl laikoma, kad nėra vieno iš būtinųjų elementų – sandorio šalių valios. Todėl toks sandoris yra laikomas niekiniu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas turi teisę ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius. Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).

Pagal 2019 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas E. C. perleido savo nuosavybės teisę į automobilį VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) D. B., tačiau šio fakto nepatvirtina D. B.. Atsakovas E. C. pats patvirtino, kad 2019 m. balandžio 18 d. sutartį pasirašė vyras, prisistatęs “A.”, o ne pati D. B., asmens tapatybės dokumentų, įgaliojimų jis nurodo netikrinęs. Į bylą pateikta 2020 m. lapkričio 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos teismo eksperčių A. K. ir R. T. specialisto išvada Nr.11-2033(20) ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-10622-20, kurioje nurodyta, kad nustatyti, ar tirti pateiktoje 2019 m. balandžio 18 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, eilutėje “Transporto priemonė pirko” D. B. vardu pasirašė D. B., A. B., negalima. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti, kas yra faktinis minėto automobilio savininkas (valdytojas), nepavyko. Taigi iš byloje esančių įrodymų bei atsakovo E. C. paaiškinimų teismui akivaizdu, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta D. B., t. y. ji nesiekė įgyti automobilio, kas patvirtina, kad D. B. ginčo automobilio nuosavybėn neįgijo. Atsakovas E. C. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad D. B. disponavo nurodytu automobiliu. Taigi, 2019 m. balandžio 18 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pardavėjas E. C. pardavė pirkėjai D. B. transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) yra niekinė, nes minėtu sandoriu nėra išreikšta D. B. valia sandoriui sudaryti (CK 1.78 str.).

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos (CK 1.80 straipsnio 2,3 dalys). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Teismas sprendžia, kad nėra duomenų, kokiam konkrečiai asmeniui transporto priemonė buvo perduota ir apskritai, ar buvo perduota. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog transporto priemonė nebuvo perduota D. B., pirkimo – pardavimo sandoris pasirašytas ne D. B., ir ne A. B. ir ginčo automobilis D. B. nuosavybės teise perleistas nebuvo, pinigų mokėjimo faktas taip pat nebuvo įrodinėjamas, t. y. byloje nėra duomenų, kad D. B. disponavo ginčo automobiliu, todėl pagrindo taikyti restituciją nėra.

Asmuo, kuris yra faktinis ginčo automobilio savininkas (valdytojas), taigi ir pasirašęs 2019 m. balandžio 18 sutartyje D. B. vardu, kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2021 m. sausio 14 d. atsakymo, nenustatytas (ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-10622-20 prokuroro 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu buvo sustabdytas konstatavus, kad baudžiamojoje byloje atlikus visus būtinus ir reikiamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir išnaudojus visas procesines galimybes nepavyko nustatyti minėtą nusikalstamą veiką padariusio asmens), iš specialisto išvados matyti, kad įrašus D. B. vardu atliko ir už ją pasirašė ne atsakovas A. B., atsakovas E. C. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, koks konkretus asmuo pasirašė su juo sutartį, taigi esant niekinei transporto pirkimo pardavimo sutarčiai atsakovas E. C. neįrodė savo atsikirtimų, kad transporto priemonės savininkas yra ne jis, o kitas asmuo (CPK 178 str.). Teismas byloje įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes ir šalių paaiškinimus daro išvadą, kad transporto priemonės savininkas yra atsakovas E. C., kuris laikytinas tinkamu atsakovu byloje.

UAB “Sauda“ ir Vilniaus apskrities VPK 2018 m. gegužės 8 d. sudarytos Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties 7.6 punkte nustatyta ieškovės pareiga imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus ir/ar valdytojus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti. Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Minėta, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas laikyti, kad ieškovė įgijo teisę į automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą (CK 6.830-6.849 straipsniai), kurią perleido UAB „Sauda“, o ši – ieškovei (CK 6.101-6.104 straipsniai).

Ieškovė pažymėjo, kad sutarties tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nr. 10-ST2-89 priede Nr. 1 yra nurodyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą – už transporto priemonės nuvežimą iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2,00 Eur mokestis, o už vienos paros saugojimą – 14,00 Eur mokestis. Teismas atmeta atsakovo E. C. argumentus dėl įkainių skaičiavimo pagal priedą Nr.2, kadangi nagrinėjamu atveju transporto priemonė priverstinai nuvežta dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo, vairuotojui pažeidus Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 281 str. 7 d., o ne BK 281 str. 7 d., kaip kad nurodo atsakovas. Nors transporto priemonė yra saugoma nuo 2019 m. liepos 28 d. jos priverstinio nuvežimo iki šios dienos, ieškovė prašo priteisti išlaidas už transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) saugojimo laiką nuo pranešimo atsakovui E. C. išsiuntimo dienos (2020 m. vasario 5 d.) iki Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą priėmimo, t.y. tik už 302 saugojimo paras, kas sudaro 4230 Eur (2 Eur + (302 dienos x 14 Eur). Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai savo prievolę ieškovei įvykdė tinkamai (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 4 230 Eur už transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. pranešimo atsakovui E. C. išsiuntimo dienos iki 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą už 302 saugojimo paras, tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (4 230 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 95 Eur žyminio mokestį ir patyrė 1,04 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (už dvi užklausas po 0,52 Eur VĮ „Registrų centras“, Gyventojų registro tarnybai). Ieškinį patenkinus, šios 96,04 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos ieškovei iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno po 48,02 Eur (CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 18,20 Eur, t.y. iš kiekvieno po 9,10 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“, įmonės kodas 301851658, naudai 4 230 Eur (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 230 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 17 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 96,04 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 48,02 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 9,10 Eur (devynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.