Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas 11 kartų, paskutinius kartus iš jų:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 49 parų arešto bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (12 veikų), BK 259 straipsnio 1 dalį – galutine 46 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. ir 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta 87 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. ir 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžius laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką – viso 5 (penkias) paras. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis į skirtą bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis (29 (dvidešimt devynios) paros arešto) ir konstatuota, kad neatlikta arešto bausmės dalis sudaro 53 (penkiasdešimt tris) paras arešto (bausmės neatlikęs);

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, vidurinio išsilavinimo, teista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartimi, lygtinai paleista neatlikus 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, skiriant įpareigojimus (bausmę atlikusi),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. B., būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.20 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš kito nenustatyto asmens įgijo ir laikė su savimi 28 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurios masė yra 0,00071 g, kol 2020 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, sulaikymo metu policijos pareigūnai rado ir paėmė nurodytą narkotinę medžiagą. Taip G. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl G. B. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje

18. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, juo palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

23. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė G. B. tikslo platinti laikytą narkotinę medžiagą. Pats G. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu dalyvauja metadono programoje, bet kartais pavartoja narkotikų. Vartoja ne kiekvieną dieną, gal 1 kartą į mėnesį ar du mėnesius. Pasak kaltinamojo, per du kartus suvartoja 28 lankstinukus. Kaltinamojo teigimu, jie ten sumaišo medžiagas, gryno narkotiko beveik nėra. Šioje baudžiamojoje byloje, be laikyto didelio narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekio, daugiau nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog G. B., laikydamas šią medžiagą, turėjo tikslą ją platinti. Priešingai, baudžiamosios bylos duomenys teismui sukelia abejonių dėl tokio tikslo buvimo. Iš byloje esančios Specialisto išvados Nr. T-N 1952/2020 (01) matyti, kad G. B. šlapime, paimtame 2020 m. rugpjūčio 27 d. 7.10 val., rasta difenhidramino, metadono, EDDP (metadono metabolitas), karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas) (1 t., b. l. 149), o tai patvirtina, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos G. B. buvo vartojęs narkotines medžiagas, tame tarpe ir tos pačios rūšies – karfentanilio, kas teismui neleidžia paneigti jo versijos, jog narkotines medžiagas jis laikė tikslu vartoti ir jas vartodavo. Be to, pagrindą taip manyti, jog G. B. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų sustiprina ir byloje esantys duomenys apie tai, kad jis praeityje gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 154), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 156) ir kad nuo 2006 m. dalyvauja farmakoterapijoje metadonu, kurioje lankosi vieną kartą į savaitę bei, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. dalyvavo metadono programoje, kurioje dalyvauja iki šiol (1 t., b. l. 158). Pažymėtina ir tai, kad pas G. B. rastos narkotinės medžiagos karfentanilio kiekis nežymiai – tik 0,00011 g viršija didelio kiekio ribą. Apie tai, kad G. B. disponuotos narkotinės medžiagos kaltinamasis ketino parduoti ar kitaip platinti, galima tik spėlioti, kadangi pats išplatinimo faktas neužfiksuotas, o prielaidomis ir abejonėmis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.

24. Apibendrinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų dėl to, jog G. B. narkotinę medžiagą – karfentanilį įgijo ir laikė turėdamas tikslą platinti. Nesant pakankamai neginčijamų ir patikimų įrodymų dėl kaltinamojo tikslo bei kylant abejonių dėl šių aplinkybių, teismas visas abejones vertina kaltinamojo naudai. Teismo vertinimu, vien didelis rastos medžiagos kiekis (kuris nežymiai viršija tokio kiekio ribą) negali būti laikomas pakankamu įrodymu daryti vienareikšmišką išvadą dėl tikslo platinti G. B. veiksmuose buvimo, todėl darytina išvada, jog G. B. pateiktas kaltinimas dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, atitinka byloje esančius duomenis bei susiklosčiusią situaciją.

25. Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad G. B., būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.20 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš kito nenustatyto asmens įgijo ir laikė su savimi 28 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurios masė yra 0,00071 g, kol 2020 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, sulaikymo metu policijos pareigūnai rado ir paėmė nurodytą narkotinę medžiagą.

Dėl J. J. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje

26. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad ir kaltinamosios J. J. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, juo palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

30. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė J. J. tikslo platinti įgytą ir laikytą narkotinę medžiagą. Pati J. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu dalyvauja metadono programoje, tačiau ryte nuvykusi į taborą narkotinių medžiagų, nusipirkusi 10 lankstinukų narkotinių medžiagų, 2 lankstinukus suvartojo. Išvada, jog J. J. turėjo tikslą platinti minėtą narkotinę medžiagą, būtų nepagrįsta atsižvelgus ir į patį rastos medžiagos kiekį. Be to, pagrindą manyti, jog kaltinamoji šią medžiagą laikė savo reikmėms, sustiprina ir Specialisto išvadoje Nr. T-N 1953/2020 (01) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad J. J. šlapime, paimtame 2020 m. rugpjūčio 27 d. 7.15 val., rasta difenhidramino, karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas), EDDP (metadono metabolitas), pėdsakų metadono (2 t., b. l. 35), o tai patvirtina, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos J. J. buvo vartojusi narkotines medžiagas, tame tarpe ir tos pačios rūšies – karfentanilio, kuri rasta ir jos apžiūros metu. Be to, pagrindą manyti, kad J. J. yra vartojanti, sustiprina ir byloje esantys duomenys apie tai, kad ji gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 153) bei gydyta Respublikiniame priklausomybės ligų centre dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152).

IV. Dėl skirtinų bausmių

Dėl G. B. skirtinos bausmės

32. Teismas, skirdamas bausmę G. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

33. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam G. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam G. B. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į jo asmenybę bei šio asmens elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. G. B. yra vidutinio amžiaus, teismo posėdžio metu nurodė, jog turi antros grupės invalidumą, Sodros išrašo duomenimis nedirbantis (1 t., b. l. 147), per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 146), iki šios veikos padarymo praeityje teistas 11 kartų, paskutinį iš jų ir už analogiško nusikaltimo padarymą (1 t., b. l. 127-132). Kaip jau buvo minėta, G. B. praeityje, nuo 1988 m. gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 154), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 156) ir kad nuo 2006 m. dalyvauja farmakoterapijoje metadonu, kurioje lankosi vieną kartą į savaitę bei, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. dalyvavo metadono programoje, kurioje dalyvauja iki šiol (1 t., b. l. 158). Teismas nustato kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino esmines faktines veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo G. B. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra atsitiktinis, o jau yra susiformavęs, gana sistemingas, nusikalstamas elgesys kartojasi, jis savo elgesio nekeičia. Ši nusikalstama veika padaryta iš esmės dėl polinkio vartoti narkotines medžiagas.

34. Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, pagal G. B. ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta, ar per švelni.

35. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

36. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 87 parų arešto bausme (prieš tai arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 2 dalimi, pakeičiant laisvės atėmimo bausme), paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. ir 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes.

37. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į kaltinamajam skirtiną bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d., 15.25 val. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d., 14.18 val. (1 t., b. l. 99, 112), šią sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi įskaityti laikotarpiai ir pagal šią nutartį atliktos bausmės dalį.

38. G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 113) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – naikintina.

Dėl J. J. skirtinos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

39. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

40. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

41. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

42. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126693/2018 ir kt.).

43. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126693/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

44. Nagrinėjamu atveju matyti, kad J. J. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Atsižvelgtina ir į tai, kad J. J. yra vidutinio amžiaus, Sodros išrašo duomenimis nedirbanti (2 t., b. l. 33), auginanti du mažamečius vaikus (2 t., b. l. 31), t. y. saistoma tampriais socialiniais ryšiais, teismo posėdžio metu nurodė, jog yra registruota Užimtumo tarnyboje, šiuo metu nedirba, nes namuose užsiima su vaikais, kadangi mokslai vyksta nuotoliniu būdu, iki veikos padarymo bausta administracine tvarka už smulkias vagystes, turi galiojančių nuobaudų, ne visos paskirtos nuobaudos sumokėtos (2 t., b. l. 26-30), iki šios veikos padarymo praeityje teista 1 kartą už panašaus pobūdžio nusikaltimo padarymą, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, paleista lygtinai, šią bausmę atlikusi, teistumas išnykęs. Nors praėjus devyneriems metams po bausmės atlikimo J. J. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau tyrimas nutrauktas pagal BK 37 straipsnį – dėl mažareikšmiškumo (2 t., b. l. 24-25), daugiau jos atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimą pradėta nėra. Kaip jau buvo minėta, J. J. paskutinį kartą 2020 m. liepos 1-15 d. gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 153) bei gydyta Respublikiniame priklausomybės ligų centre dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152). Teismas nustato kaltinamosios J. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino esmines faktines veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, matyti, kad kaltinamoji J. J. išties yra priklausoma nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, kas iš esmės ir nulėmė šiuo atveju jos nusikaltimo padarymą, tačiau teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jos sąsajas su mažamečiais vaikais, sprendžia, jos straipsnio sankcijoje numatytos arešto ir laisvės atėmimo bausmės šiuo konkrečiu atveju neatitinka teisingumo principo reikalavimų. Įvertintina ir tai, kad narkotinių medžiagų kiekis – 0,00016 g, kuriomis ji disponavo, nežymiai viršija nedidelį kiekį (ne daugiau kaip 0,00006 g) – 0,0001 g dalimi, kas irgi turi reikšmės svarstant bausmės skyrimo klausimą kaltinamajai J. J..

45. Taigi, teismo vertinimu, šioje byloje yra pakankamai aplinkybių, kurių visuma rodo mažesnį kaltinamosios J. J. padaryto nusikaltimo ir jos pačios asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo J. J. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę, kadangi nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų. Visgi, teismo vertinimu, J. J. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jos šeiminį gyvenimą, galimybę įsidarbinti ir dirbti, resocializaciją, galimybę užtikrinti vaikų priežiūrą, kol jos sutuoktinis dirba bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą pačią nusikalstamą veiką skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015).

46. Taigi, visų šių aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto ar laisvės atėmimo bausmės (net ir minimalaus dydžio ar mažesnė, nei numatyta sankcijoje) yra neproporcingos J. J. padarytam nusikaltimui ir jos pačios asmenybei, prieštarauja teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties ir turėti neigiamos įtakos nuteistosios resocializacijai. Iš esmės tokią pačią poziciją baigiamųjų kalbų metu išdėstė ir valstybinis kaltintojas, siūlydamas teismui skirti J. J. laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajai J. J. švelnesnę, nei BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, nustatant dydį, nesiekiantį šios bausmės rūšies vidurkio.

47. Atsižvelgiant į naująją BK 48 straipsnio 3 dalies redakciją, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju, teismas neskiria intensyvios priežiūros, kadangi intensyvi priežiūra taikant elektroninio stebėjimo priemonės tarptautiniuose dokumentuose bei mokslinėje literatūroje, vertinama kaip viena labiausiai asmens laisvę ribojančių alternatyvų įkalinimui, todėl jos taikymas turi būti proporcingas ir individualizuotas atsižvelgiant į asmens pavojingumą, riziką nusikalsti ir pan. Pavyzdžiui, tokią nuostatą įtvirtina Europos Tarybos patvirtintos Europos probacijos taisyklės, kurios nustato, kad elektroninės stebėjimo priežiūros lygis negali būti didesnis, nei reikalinga atsižvelgiant į konkretų atvejį, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir visuomenės saugumui keliamą riziką. Paprastai valstybių praktikoje intensyvi priežiūra yra taikoma būtent didžiausią pakartotinių nusikaltimų riziką turintiems asmenims. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nors J. J. praeityje yra teista už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau šią bausmę yra atlikusi, teistumas išnykęs, teismas šiuo atveju negali daryti vienareikšmės išvados apie jos polinkį nusikalsti, o greičiau ši jos padaryta veika nulemta potraukio vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dalyvauja metadono programoje, apie jos priklausomybės sindromą galima spręsti iš byloje esančių charakterizuojančių duomenų (1 t., b. l. 152-153). Pagal BK 48 straipsnio 6 dalį, teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Taigi, šiuo atveju kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravus; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

48. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąją J. J. ir jos padarytą nusikalstamą veiką, nurodyta laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

49. Kadangi kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

50. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į kaltinamajai skirtiną bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d., 15.25 val. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. 15.28 val. (1 t., b. l. 150; 2 t., b. l. 16) (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

51. J. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 17) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

V. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

52. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

53. Iš teismui pateiktos 2021 m. kovo 22 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teikti antrinę teisinę pagalbą J. J. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1101-957/2021 paskirta advokatė Silva Mardosaitė, o ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-34287-20 J. J. teikė advokatas Aldevinas Švedas (2 t., b. l. 65-67). Teikiant antrinę teisinę pagalbą J. J. buvo patirta 208,56 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ją gynė A. Švedas, kurio išlaidos sudaro 88,50 Eur (5,25 val., iš jų – 3 val. x 16 Eur = 48 Eur, 2,25 val. x 18 Eur = 40,50 Eur), o teisminio nagrinėjamo metu atstovavo S. Mardosaitė, kurios išlaidos sudaro susipažinimas su byla ir antrinės pagalbos teikimas 120,06 Eur (6,67 val. x 18 Eur = 120,06 Eur).

54. Tuo tarpu iš teismui pateiktos 2021 m. kovo 25 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teikti antrinę teisinę pagalbą G. B. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1101-957/2021 paskirta advokatė Viktorija Zelenina (2 t., b. l. 72-74). Teikiant antrinę teisinę pagalbą G. B. buvo patirta 218,78 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu teisinės pagalbos išlaidos sudaro 74,78 Eur, o teisminio nagrinėjamo metu išlaidos sudaro susipažinimas su byla ir antrinės pagalbos teikimas 144 Eur (8 val. x 18 Eur = 144 Eur).

55. Teismas, atsižvelgiant į išlaidų advokatų pagalbai apmokėti sumas, į advokatų suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į ikiteisminio tyrimo metu J. J. gynusio gynėjo paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamoji J. J. yra darbingo amžiaus moteris ir anksčiau ar vėliau turės galimybių atlyginti šią sumą, taip pat į tai, kad kaltinamasis G. B. taip pat ateityje ras galimybių įsidarbinti ir atlyginti patirtas išlaidas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai yra tenkintini, šios bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu valstybės turėtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis, todėl 208,56 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš J. J., o 218,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš G. B..

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

56. Nuosprendžiui įsiteisėjus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

· po cheminio tyrimo likusius geltonus miltelius, supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį, ir po tyrimo likusį skystį, supiltą į plastikinį buteliuką, perduotus saugojimui į Policijos departamentą prie vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Vilniuje, Liepyno g. 7 (1 t., b. l. 33) – sunaikinti;

· po cheminio tyrimo likusius du vokus su plastikiniais indeliais, plastikiniais strypeliais bei vatos tamponėliais supakuotus į voką, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (1 t., b. l. 33, 35-36) – sunaikinti;

· po daktiloskopinio tyrimo likusius folijos ritinį, plastikinį indelį, folijos lankstinuką ir folijos atraižas, supakuotas į voką ir perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (1 t., b. l. 35-36) – sunaikinti;

· po biologinio tyrimo likusį plastikinį maišelį su 28 vnt. folijos lankstinukų, paimtus 2020 m. rugpjūčio 26 d. sulaikant G. B., plastikinį maišelį su 9 vnt. folijos lankstinukų, paimtų 2020 m. rugpjūčio 26 d. apžiūrint automobilį „Opel Corsa“ ir 3 vnt. elektroninių svarstyklių, paimtų kratos metu (duomenys neskelbtini) perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2 t., b. l. 43) – sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. B. (G. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 87 parų arešto bausme (prieš tai arešto bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 2 dalimi, pakeičiant laisvės atėmimo bausme), paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. ir 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiais paskirtas bausme ir skirti G. B. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. B. laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d., 15.25 val. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d., 14.18 val. (viena diena), šią sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius ir pagal šią nutartį atliktos bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. B. sulaikymo dienos.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

J. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi skirti jai devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravus; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravus; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. J. laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d., 15.25 val. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. 15.28 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti valstybei iš G. B. 218,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti valstybei iš J. J. 208,56 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

· po cheminio tyrimo likusius geltonus miltelius, supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį, ir po tyrimo likusį skystį, supiltą į plastikinį buteliuką, perduotus saugojimui į Policijos departamentą prie vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Vilniuje, Liepyno g. 7 (1 t., b. l. 33) – sunaikinti;

· po cheminio tyrimo likusius du vokus su plastikiniais indeliais, plastikiniais strypeliais bei vatos tamponėliais supakuotus į voką, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (1 t., b. l. 33, 35-36) – sunaikinti;

· po daktiloskopinio tyrimo likusius folijos ritinį, plastikinį indelį, folijos lankstinuką ir folijos atraižas, supakuotas į voką ir perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (1 t., b. l. 35-36) – sunaikinti;

· po biologinio tyrimo likusį plastikinį maišelį su 28 vnt. folijos lankstinukų, paimtus 2020 m. rugpjūčio 26 d. sulaikant G. B., plastikinį maišelį su 9 vnt. folijos lankstinukų, paimtų 2020 m. rugpjūčio 26 d. apžiūrint automobilį „Opel Corsa“ ir 3 vnt. elektroninių svarstyklių, paimtų kratos metu (duomenys neskelbtini), perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2 t., b. l. 43) – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB „SEB“ bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Šiaulių bankas“, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB „Medicinos bankas“, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.