Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-191-345/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
2S-191-345/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
R. V., Z. V., Anglijos įmonės Ellora
Trečiasis asmuo
UAB „Baltic Arms“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-191-345/2018Teisminio proceso Nr. . 2-68-3-07494-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. V. ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Anglijos įmonės Ellora 4522899 Ltd (ankstesnis pavadinimas Ellora Ltd.), R. V. ir Z. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skomė“, dalyvaujant byloje trečiajam asmeniui UAB „Baltic Arms“, dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai Anglijos įmonė Ellora 4522899 Ltd (ankstesnis pavadinimas Ellora Ltd.), R. V. ir Z. V., kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, patikslinę vėliau ieškinio pagrindą, prašydami pripažinti UAB „Skomė“ 2010 m. kovo 23 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Skomė“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „Baltic Arms“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.Ieškovams Anglijos įmonei Ellora 4522899 Ltd, R. V. ir Z. V. neatvykus į 2017 m. rugsėjo 13 d. parengiamąjį teismo posėdį, kai apie jo datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, nenurodžius svarbių neatvykimo priežasčių, nepateikus prašymų nagrinėti bylą šalims nedalyvaujant, Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovo prašymu 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.2017 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovų R. V. ir Z. V. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuriame prašoma panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos kitos sudėties teismui, o taip pat skirti Z. V. sveikatos būklės ekspertizę.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatė ieškovams R. V. ir Z. V. terminą iki 2017 m. spalio 11 d. imtinai nutartyje nurodytiems atskirojo skundo dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties trūkumams pašalinti.Teismas konstatavo, jog pateiktą atskirąjį skundą surašė ir pateikė ieškovai R. V. ir Z. V.. Civilinio proceso įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog atskirąjį skundą surašo (parengia) advokatas, arba jeigu apeliantas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – jis pats. Ieškovai nepateikia duomenų, jog apeliacinis skundas būtų parengtas advokato, arba, kad ieškovai turėtų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog R. V. ir Z. V. pateiktas atskirasis skundas dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nėra nei surašytas, nei pasirašytas advokato, nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai R. V. ir Z. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; skirti teismo medicininę Z. V. sveikatos būklės ekspertizę; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusi 2017 m. liepos 1 d., atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio reikalavimus, ir stabdyti bylos nagrinėjimą. Atskirojo skundo argumentai:

Šalies argumentai

8.1 Apeliantų teigimu, teisė netekti surašyti atskirąjį skundą, kai iki tol šioje byloje jie teikė atskiruosius skundus, neatitinka nei Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bet ir yra šiurkštus ir akivaizdus Konstitucijos 30 straipsnio, CPK 5 straipsnio, 6 straipsnio, 12 straipsnio ir 17 straipsnio pažeidimas.

8.2 Teismas neteisingai cituoja CPK 306 straipsnio 3 dalį – joje nenurodyti atskirieji skundai.

8.3 Ieškovų 2017 m. rugsėjo 20 d. atskirąjame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties nurodytos priežastys, kodėl apeliantams teko patiems surašyti atskirąjį skundą – finansinė padėtis, bylų gausa ir Z. V. sunki sveikatos būklė. Teismas šių aplinkybių nevertino, tokiu būdu pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

8.4 Z. V. teismui pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos formos Nr. 094-1/a pažymą dėl jo negalėjimo dalyvauti 2017 m. rugsėjo 13 d. parengiamajame teismo posėdyje ir išrašus iš medicininių dokumentų, jog Z. V. gydymas tęsiamas. Ieškovų gaunamų pajamų nepakanka ne tik atstovavimui gausiose bylose, bet ir pragyvenimui, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas dėl to nepasisakė.

8.5 Skundžiama nutartis pažeidžia ir CPK 21 straipsnį, kadangi iki minėta nutartimi nustatyto termino apeliantų padėtis nepasikeis.

8.6 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi nauja CPK 338 straipsnio redakcija nustato reikalavimą dėl apeliacinio skundo, bet ne atskirojo skundo padavimui.

Atsakovė UAB „Skomė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą pagal apeliantų Z. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties nutraukti. Tuo atveju, jeigu apeliacinis procesas nebus nutrauktas, apeliantų atskirąjį skundą atmesti. Atsakovei UAB „Skomė“ iš apeliantų lygiomis dalimis po 151,25 Eur iš kiekvieno priteisti išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą apmokėti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

9.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovų atskirąjį skundą, nes atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

Žemesnės instancijos teismas

9.2 Kadangi jokių išimčių atskirojo skundo surašymui ir pasirašymui CPK XVI skyriaus 2 skirsnyje nenustatyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir atskirąjį skundą turi surašyti advokatas, o pasirašyti turi atskirąjį skundą paduodantis asmuo ir advokatas.

9.3 Priešingai, nei teigia ieškovai, jie ne tik turi galimybę naudotis advokatų pagalba, bet ir kitose bylose naudojasi net ne vieno, o kelių advokatų pagalba.

Motyvuojamoji dalis

9.4 Apeliantų prašymas skirti teismo medicininę Z. V. sveikatos būklės ekspertizę neturėtų būti tenkinamas, kadangi nesusijęs su ginčijama nutartimi.

9.5 Apeliantų pozicija dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijos 30 straipsniui yra nenuosekli ir prieštaringa. Nors apeliantai ir prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtos CPK normos atitikties Konstitucijos 30 straipsniui, tačiau atskirajame skunde dėstomi tik argumentai, kodėl apeliantai negali pasinaudoti advokato pagalba, t.y. kad Z. V. advokato pagalba negali pasinaudoti dėl savo sveikatos ir finansinės būklės.

10. Trečiasis asmuo UAB „Baltic Arms“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Taip pat teigia, kad atskirasis skundas nepagrįstas, be to turi tuos pačius trūkumus kaip ir skundas, dėl kurio priėmimo klausimo kilo ginčas. Pažymi, kad atskirojo skundo argumentai, jog CPK nustatyto reikalavimo taikymas pažeidžia apeliantų teisę į gynybą, yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, jeigu ieškovų finansinė padėtis pasikeitė taip, kad jie nebegali samdyti teisinio atstovo ir šioje byloje, apeliantai turėtų pasinaudoti teise į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsniu). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovo prašymu 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, ieškovams neatvykus į 2017 m. rugsėjo 13 d. parengiamąjį teismo posėdį, kai apie jo datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, nenurodžius svarbių neatvykimo priežasčių, nepateikus prašymų nagrinėti bylą šalims nedalyvaujant. Dėl šios teismo nutarties ieškovai R. V. ir Z. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos kitos sudėties teismui, o taip pat skirti Z. V. sveikatos būklės ekspertizę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatė ieškovams R. V. ir Z. V. terminą iki 2017 m. spalio 11 d. imtinai nutartyje nurodytiems atskirojo skundo dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties trūkumams pašalinti, t. y. pateikti atskirąjį skundą parengtą advokato. Ieškovai, nesutikdami su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia iš esmės argumentais, kad teismas netinkamai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą, tokiu būdu pažeidžiama ieškovų teisė kreiptis teisminės gynybos. Taip pat prašo skirti Z. V. sveikatos būklės ekspertizę, bei kreiptis į Konstitucinį teismą dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijos 30 straipsniui. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nagrinėti ieškovų atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties. Atsakovo vertinimu, ieškovai, kaip fiziniai asmenys neturintys teisinio išsilavinimo, neturi teisės pasirašyti ir pateikti atskirąjį skundą, todėl apeliacinis procesas pagal tokį skundą turi būti nutrauktas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 pakeistos kai kurios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme nuostatos. Šiuo įstatymu CPK 306 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kuri nustato, kad „Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“. Taigi, šiais pakeitimais nustatyta, kad tik advokatas gali surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, išskyrus minėtose normose nurodytas išimtis.CPK 338 straipsnyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. Dėl klausimo, ar minėtos naujai įsigaliojusios teisės normos taip pat mutatis mutandis taikomos ir atskirųjų skundų padavimui ir nagrinėjimui išsamiai pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog tokiu atveju būtina atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimus dėl asmens teisės kreiptis į teismą. Pagal EŽTT praktiką teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes jo pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste, pabrėžiant, kad yra svarbu tai, jog taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Golder v. United Kingdom, Nr. 4451/70, 1975 m. vasario 21 d. sprendimas). Tuo pačiu, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumų šalinimo instituto, civilinės bylos sustabdymo ir kt.), todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė pirmosios instancijos teismui, sutinkančiam su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas dėl nutarties, priimtos CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais). Atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tokių apribojimų taikymas ir atskirųjų skundų padavimui nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ieškovų atskirąjį skundą priėmė ir apeliacinės instancijos teismui persiuntė nagrinėti pagrįstai ir teisėtai, o atsakovo pozicija dėl apeliacinio proceso nutraukimo atmestina kaip nepagrįsta.Pasisakant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti vadovaujamasi tais pačiais aukščiau išdėstytais argumentais dėl CPK normų aiškinimo. Tokiu būdu, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatydamas ieškovams R. V. ir Z. V. terminą iki 2017 m. spalio 11 d. imtinai nutartyje nurodytiems atskirojo skundo dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties trūkumams pašalinti, t. y. pateikti atskirąjį skundą parengtą advokato, netinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą, todėl nepagrįstai suvaržė ieškovų teisę apskųsti teismo procesinį sprendimą. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – priimamas ieškovų R. V. ir Z. V. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties.Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų prašymo skirti Z. V. sveikatos būklės ekspertizę, kadangi šioje proceso stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės, o sprendžiamas tik tarpinis procesinis veiksmas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ir ieškovų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar CPK 306 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusi 2017 m. liepos 1 d., atitinka Konstitucijos 30 straipsnio reikalavimus, ir to pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas atitinka Konstituciją, jei yra pagrindas manyti, jog įstatymas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, tačiau šį klausimą teismas sprendžia kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatė, kad būtų pagrindas abejoti dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies redakcijos, įsigaliojusios 2017 m. liepos 1 d., konstitucingumo sprendžiant nagrinėjamą klausimą. Iš esmės patenkinus atskirąjį skundą, trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.Civilinė byla Nr. 2-22428-816/2017 perduodama pirmosios instancijos teismui civilinės bylos kartu su ieškovų R. V. ir Z. V. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties parengimui nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 334 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovų R. V. ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl 2017 m. rugsėjo 13 d nutarties.

Civilinę bylą Nr. 2-22428-816/2017 perduoti pirmosios instancijos teismui civilinės bylos kartu su ieškovų R. V. ir Z. V. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties parengimui nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Netenkinti ieškovų R. V. ir Z. V. prašymo skirti Z. V. sveikatos būklės ekspertizę.

Netenkinti ieškovų R. V. ir Z. V. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar CPK 306 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusi 2017 m. liepos 1 d., atitinka Konstitucijos 30 straipsnio reikalavimus, ir to pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis