- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- 1-745-825/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00780-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- Ž. M.
- Nukentėjusysis
- G. L.
civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, atstovui G. T.,
nedalyvaujant civilinio atsakovo, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovei L. N.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, turi du 2 metų ir 6 metų vaikus, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. M. kaltinamas tuo, kad 2014 m. lapkričio 29 d., apie 20.36 val., Kauno rajone, Garliavoje, Vytauto g., vairuodamas automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Ramybės g. link Liepų g., ties sankryža su S. Š. g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios G. L., ją parbloškė padarydamas kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis Ž. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 29 d., apie 20.30 val., darbo metu, važiavo automobiliu „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo Kauno link Garliavos, Vytauto gatve į darbo vietą, esančią Mauručiuose. Oras buvo geras, tamsu, gatvė apšviesta. Jokių vaistų nebuvo vartojęs. Važiuojant pirma eismo juosta, prieš pėsčiųjų perėją, ties sankryža su Šimkaus gatve, nepastebėjo į pėsčiųjų perėją išėjusių žmonių. Žmones pastebėjo prieš 15 metrų, pradėjo stabdyti, bet buvo per vėlu. Pėsčiųjų perėja buvo apšviesta gatvės apšvietimu. Žmonės buvo apsirengę tamsiai. Po stabdymo šiek tiek pasikreipė mašina, į dešinę pusę galinę dalį. Kairiu, priekiniu kampu, atsitrenkė į moterį. Moteris krito ant automobilio, ant priekinio stiklo, ir nukrito į kairę pusę. Sustojo 11 metrų už pėsčiųjų perėjos. Tuomet griebė telefoną ir skambino bendruoju pagalbos numeriu. Bendraujant bendruoju pagalbos numeriu, aiškino aplinkybes, kol pastebėjo greitosios pagalbos automobilį. Apie 10 – 15 minučių moteris gulėjo be sąmonės. Buvo netoliese, vyras buvo prie moters. Matė kraują iš galvos, daiktų nepastebėjo. Atvažiavo greitoji ir policija. Po 2 – 3 savaičių po įvykio buvo nuvažiavęs į Klinikas aplankyti moters, matė sužalojimus, moteris negalėjo laisvai judėti ir bendrauti. Vėliau kai nuvažiavo į namus, matė taip pat akivaizdžius sužalojimo požymius. Labai atsiprašo ir nuoširdžiai gailisi, palaiko prašymą dėl laidavimo.
Nukentėjusioji G. L. paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 29 d. su vyru ėjo per pėsčiųjų perėją ties Šimkaus gatve. Perėja buvo apšviesta gatvės apšvietimu, nelijo, oras buvo geras. Pažiūrėjus į kairę pusę, matė atvažiuojančią mašiną, galvojo, kad spės pereiti gatvę, tačiau vidury gatvės pajuto smūgį. Iš ligoninės išvažiavo po mėnesio laiko, vaikščioti pradėjo namuose. Kaltinamasis buvo aplankęs ligoninėje ir namuose, kaltę pripažino, atsiprašė. Ieškinį palaiko. Nori, kad iš Lietuvos draudimo būtų priteista 10000 eurų neturtinės žalos, nors jau atlygino 5000 eurų. Atlygino visą turtinę žalą. Prieš avariją buvo kitokia, dirbo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vyresniąja specialiste. Nedirbo ilgiau nei metus, lankosi pas kineziterapeutę, masažuotoją, nevaikšto taip, kaip anksčiau, laukia operacijų. Šiuo metu yra atliktos operacijos. Reikės daryti magnetinį rezonansą, yra sausgyslių uždegimas. Po avarijos reikalinga papildoma pagalba, negali eiti slidžiu keliu, negali tvarkyti namų, daryti valgyti. Labai sunkiai vaikšto, apsunkintas judėjimas. Anksčiau buvo energinga, darbšti, greitai eidavo, o po įvykio viskas sumažėjo tris kartus. Atsirado baimė vairuoti automobilį. Yra pripažintas 65 procentų nedarbingumas dėl širdies nepakankamumo ir gestikuliavimo aparato. Anksčiau turėjo nusiskundimų dėl širdies, tačiau padaugėjo po autoįvykio. Šiuo metu gali dirbti visą darbo dieną. Intensyvios priežiūros palatoje buvo 3 savaites. Po įvykio buvo neadekvati, sunkiai bendravo su šeimos nariais. Po įvykio buvo atliktos žastikaulio, rankos, skruosto, akiduobės, pilvo išvaržos operacijos. Yra veide vinių ir plokštelė, kurią reikės ištraukti. Negalėjo namuose nueiti į tualetą. Darbe kilo karjeros laiptais, o kaip bus dabar po įvykio, nežino. Po įvykio namuose, reabilitacijoje reikėjo nuolatos pagalbos.
Liudytojas D. L. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jo žmona. 2014 m. lapkričio 29 d., apie 20.30 val., ėjo per pėsčiųjų perėją, buvo tamsu, oras geras. Perėja buvo apšviesta. Prieš einant per pėsčiųjų perėją, apsidairė, praleido automobilį, tuomet galvojo, kad iki kito automobilio atstumas apie 60 metrų pakankamas. Perėjus gatvės pirmą juostą, buvo smūgis, tuomet bandė traukti žmoną nuo automobilio. Jį taip pat nubloškė. Atsikėlęs pamatė, kad automobilis buvo pravažiavęs perėją, o žmona gulėjo už 12 - 15 metrų, buvo be sąmonės, bijojo judinti. Buvo sužalotas veidas, galva, iš pakaušio bėgo kraujas. Kaltininkas buvo 5 – 6 metrų atstumu. Žmona buvo reanimacijoje savaitę, sąmonę atgavo po geros savaitės. Žmona ligoninėje savimi pasirūpinti negalėjo. Psichologiškai pasikeitusi būsena, viskas vyksta žymiai lėčiau. Ji visa buvo sužalota, negalėjo net rankos gipsuoti, nes buvo per silpna. Žmonos draugų ratas sumažėjo.
Liudytoja V. Ž. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jos dukra. Įvykio dieną, dukra su žentu buvo pas juos, išėjus apie 21 val. pranešė, kad papuolė į avariją. Dukrą pamatė ligoninėje tą pačią dieną, nukentėjusiajai buvo vamzdeliai pajungti, užklota, veidas sumuštas, akies nesimatė, galva prakirsta, ranka sulaužyta, iš plaučių išvestas drenas. Ji buvo tris paras komoje, o reanimacijoj gulėjo 3 savaites. Santykiai pasikeitė, iki įvykio daug bendraudavo, susiskambindavo, dukra buvo sveika, darbinga, darbe vertinama, o dabar neįgali. Po įvykio dukra tapo rami, tyli. Pasikeisdami su jos vyru vežioja dukrą į darbą, iki įvykio pati važinėdavo. Kai buvo perkelta iš reanimacijos į chirurginį skyrių, palatoje gulėjo dviese, negalėjo normaliai vaikščioti, gamtinius reikalus reikėjo atlikti kitų žmonių akivaizdoje. Kai grįžo namo silpnai jautėsi, reikalinga priežiūra, dar kurį laiką nepajėgdavo nueiti iki tualeto. Pagalbos dabar reikia gatvėje, bijo eiti per šviesoforą, turi atvažiuoti ją pervesti. Dukrą visuomet kažkas lydi. Prieš įvykį dukra buvo linksma, turėjo daug draugų, mokėsi akademijoje, dalyvavo šokių ansamblyje, ekskursijose, įvairiuose renginiuose, o dabar viskas pasikeitė.
Laiduotoja R. M. paaiškino, kad Ž. M. yra jos vyras, susituokę 9 metai. Laiduotojo atsakomybę supranta, prašo laiduoti be užstato, nes finansinė padėtis nėra stabili, yra paskola, du mažamečiai vaikai, vienam 6 metai, kitam 2 metai. Šiuo metu studijuoja doktorantūroje, pajamos skirtos mokslams, tyrimams, keliauja po konferencijas. Gauna 450 eurų stipendiją, dirba laborante, gauna minimalų atlyginimą. Vairuoja automobilį, nėra bausta nei karto. Nukentėjusiąją aplankė Klinikose ir namuose. Kai aplankė namuose, nukentėjusioji sunkiai lipo laiptais, bendravo, sudėtinga jai buvo pasirašyti, tik viena akim galėjo normaliai matyti.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, b. l. 19 - 26), nustatyta, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014 m. lapkričio 29 d. apie 20.36 val. Kauno raj., Garliavoje, Vytauto g. ties sankryža su S. Š. g.
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (I tomas, b. l. 27, 28) nustatyta automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai ir techninė būklė po eismo įvykio.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 148/15(02) ir pG 2124/2015(02), (I tomas, 62, 63, 89 - 91) nustatyta, kad G. L. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai - muštinės žaizdos galvoje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, daugybiniai veido kaulų lūžiai, apatinio žandikaulio kairio 8 danties nulūžimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, kairio žastikaulio, abipusiai šonkaulių lūžimai, kairio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje bei poodine emfizema, abiejų kelių sumušimai su kolateralinių raiščių plyšimais,- vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Specialisto išvada Nr. T-A 10513/14 (I tomas, b. l. 60), nustatyta, kad G. L. kraujyje rasta 1,39 promilės etilo alkoholio.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-75(15) (I tomas, b. l. 95 - 98) nustatyta automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojo Ž. M. veiksmai - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir iškilus grėsmei eismo saugumui (pėsčiajai G. L. įžengus į kelio važiuojamąją dalį), laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio, dėl to partrenkė pėsčiąją,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Faktiniais duomenimis – kaltinamojo Ž. M. visišku kaltės pripažinimu bei jo parodymais, nukentėjusiosios G. L. parodymais, liudytojų D. L., V. Ž., R. M. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, o būtent Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, b. l. 19 - 26), Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (I tomas, b. l. 27, 28), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 148/15(02) ir pG 2124/2015(02), (I tomas, 62, 63, 89 - 91), Specialisto išvada Nr. T-A 10513/14 (I tomas, b. l. 60), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-75(15) (I tomas, b. l. 95 - 98), neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis Ž. M. 2014 m. lapkričio 29 d., apie 20.36 val., Kauno rajone, Garliavoje, Vytauto g., vairuodamas automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Ramybės g. link Liepų g., ties sankryža su S. Š. g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios G. L., ją parbloškė padarydamas kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Baudžiamojoje byloje yra gautas kaltinamojo Ž. M. prašymas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą (I tomas, b. l. 24 – 25), kuriuo kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, jį perduodant R. M. atsakomybei.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybes, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ir aplinkybę, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytos turtinės žalos dalį, t. y. 320 eurų, kurią atsisakė išmokėti draudimo bendrovė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) (I tomas, b. l. 32). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, vertindamas, ar kaltinamajam Ž. M. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 2 d. nuostatos atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Ž. M. padarė neatsargų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, iš karto po įvykio pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, lankė nukentėjusiąją tiek ligoninėje, tiek namuose, atlygino padarytos turtinės žalos dalį, t. y. 320 eurų, kurią atsisakė išmokėti draudimo bendrovė (I tomas, b. l. 32), 1000 eurų neturtinės žalos.
Be to, teismas atsižvelgia į tolimesnį Ž. M. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po įvykio nepadarė naujų nusikalstamų veikų, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje charakterizuojamas teigiamai (I tomas, b. l. 26).
Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad Ž. M. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad Ž. M. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį Ž. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Byloje pateiktas kaltinamojo Ž. M. sutuoktinės R. M. prašymas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą (II tomas, b. l. 18 - 23), kuriuo R. M. prašo atleisti Ž. M. nuo baudžiamosios atsakomybės jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. R. M. sutinka laiduoti už savo vyrą Ž. M., nurodo, kad yra mokslinės disertacijos doktorantė, dirba pusę etato, dėl ko sumažėjo jos gaunamos pajamos, be to, teismo posėdžio metu paaiškino, kad augina du mažamečius vaikus 2 ir 6 metų. R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tiki jog vyras Ž. M. laikysis įstatymų, vairuodamas automobilį bus maksimaliai atidus ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo manymu, R. M. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus, t. y. studijuoja Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto doktorantūroje, Bandymų stoties direktoriaus ir mokslinio vadovo prof. Habil. Dr. R. V. charakterizuojama teigiamai (II tomas, b. l. 20), nėra bausta administracine tvarka (II tomas, b. l. 21), neteista (II tomas, b. l. 22), kas rodo, kad R. M. kaip laiduotoja daro teigiamą poveikį ir įtaką kaltinamajam.
Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti R. M. tinkamumu būti laiduotoja. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo bei kaltinamojo sutuoktinės R. M. prašymas atleisti Ž. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Esant R. M. prašymui, bei atsižvelgiant į gaunamas pajamas, kaltinamasis Ž. M. perduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams R. M. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d., 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. L. pareiškė 10000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (I tomas, b. l. 139 - 147). Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas patvirtino civilinį ieškinį dėl 10000 (dešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, bet nurodė, kad 5000 eurų atlyginta.
Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos, nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio, dėl patirtų sužalojimų ji buvo nedarbinga ilgiau nei metus laiko, taip pat nurodė, kad iki 2014 m. lapkričio 29 d. autoįvykio ji buvo visiškai sveika, šiuolaikiška, aktyvi, lengvai bendraujanti, aplinkinių mėgstama, dirbanti valstybės tarnyboje bei turėjusi puikias karjeros galimybes ir viso to neteko dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų bei liekamųjų reiškinių ir šiai dienai besitęsiančio gydymo, dėl ko nurodyto autoįvykio metu jai padaryta neturtinė žala pinigine išraiška iš esmės nepamatuojama, kadangi atkurti tokios būsenos ir sugrąžinti iki byloje tiriamo autoįvykio buvusio gyvenimo būdo, nebeįmanoma. Taip pat, civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirti sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai didelį fizinį skausmą ir nepatogumus. Be to, gydymo eigoje turėjo iškęsti keletą operacijų, dėl ko gydymo eiga buvo ne tik labai skausminga, bet ir kelianti didelių nepatogumų. Dėl slopinančių vaistų, joks supančios aplinkos suvokimas ar bendravimas su artimaisiais ir šeimos nariais buvo neįmanomas. Taip pat, dėl patirtų sužalojimų buvo priversta gamtinius reikalus atlikti kitų žmonių akivaizdoje, dėl ko patyrė didelius nepatogumus ir diskomfortą. Gydymo eigoje, ilgiau kaip pusę metų, jai buvo reikalinga šeimos narių pagalba tiek judant, tiek rengiantis. Po autoįvykio bijo vaikščioti pėsčiomis, ypatingai pereidinėti per važiuojamąją kelio dalį. Po autoįvykio jai buvo subjaurotas veidas, akių lygio deformacija, dėl ko patyrė emocinę depresiją. Šiuo metu gydymas nėra pasibaigęs, ji vartoja vaistus, ateityje dar yra numatytos operacijos. Po įvykio sumažėjo jos bendravimo galimybės, neturėjo galimybės dalyvauti jokioje visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, neteko keleto draugių.
Iš bylos duomenų matyti, kad akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai atlygino 5000 eurų neturtinės žalos.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką.
Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą dėl nukentėjusiosios sveikatos būklės po įvykio, civiliniame ieškinyje nurodytus argumentus dėl neturtinės žalos, patirtus sužalojimus, kurie turėjo ir turės įtakos jos asmeniniam gyvenimui, fizinei ir psichinei savijautai, gyvenimo kokybei, nepatogumus gydymo metu ir po gydymo, nukentėjusiosios dvasinę būklę, bylos aplinkybių visumą bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei siekiant užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, sprendžia, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas iš dalies, galimai priteisiant 7000 eurų. Nustatant konkretų padarytos neturtinės žalos dydį būtina pažymėti, kad civilinis atsakovas akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai G. L. išmokėjo 5000 eurų patirtai žalai atlyginti. Tokia suma, įvertinus jau aukščiau teismo aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų bei dėl to patirtų nepatogumų, išgyvenimų ir patirto diskomforto, taip pat aptartą teismų praktiką, teismo nuomone, yra per maža, todėl teismo padidinama bei ši, 2000 eurų suma, kaip dar neatlyginta, priteisiama.
Iš bylos medžiagos matyti, kad turtinė žala nukentėjusiajai G. L. yra atlyginta, ginčo dėl to nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., 297 str. - 307 str., teismas
nusprendžia:
Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d. pagrindu pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojos R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir baudžiamąją bylą Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
- jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti nukentėjusiajai G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.