- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- e2-3466-920/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00196-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Ieškovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- M. B.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato ieškinį atsakovui V. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas Kauno apskr. VPK naudai iš atsakovo V. D. priteisti 875,28 eurų dydžio žalą. Ieškovas nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavedimu Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinėje atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad nuo 2017-11-07 00.00 val. iki 2017-11-08 07.00 val. Kauno apskr. VPK PR 2-osios kuopos mobilaus būrio patrulis M. B. kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu R. K. dirbo pagal žodinį Kauno apskr. VPK viršininko nurodymą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-57464-17. Pareigūnams būnant adresu Kauno r., Kačerginės mstl., Kranto g. 8, apie 05.50 vaL. pareigūnai kieme išgirdo pašalinį garsą ir pastebėjo asmenį, kurio veidą dengė gobtuvas, asmuo vilkėjo tamsius drabužius, rankoje laikė įrankį. Minėtas asmuo pasilenkė prie kieme buvusio automobilio Peugoet Partner v/n (duomenys neskelbtini) ir dūrė į transporto priemonės priekinę ir galinę padangas. Pareigūnams išbėgus į kiemą ir garsiai ir aiškiai sušukus „stop policija“, asmuo, pamatęs policijos pareigūnus, rankoje laikytu daiktu panašiu į peilį staigiu mostu bandė sužaloti pareigūną R. K.. Pareigūnui išvengus dūrio, vyras, kaip vėliau paaiškėjo - V. D., gim. 1971-11-21, pradėjo bėgti nuo pareigūnų, nevykdė jų teisėtų nurodymų. Pareigūnams pradėjus persekiojimą kelis kartus buvo duodamos komandos „stok policija“, tačiau asmuo į teisėtus pareigūnų reikalavimus nereagavo. Bėgdamas paskui įtariamąjį R. K. užkliuvo ir nukrito ant žemės, o M. B. toliau tęsė persekiojimą. M. B. ištraukus elektros impulsinį prietaisą „Taser x26“ Nr. X-00-704219 (užtaiso Nr. B41000CHR) ir bėgant garsiais sušukus „stok policija“, asmuo nereagavo, todėl M. B. panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser x26“ ?šaunant užtaisą, tačiau prietaisas nesuveikė. Asmeniui toliau bėgant, M. B. pakeitė impulsinio prietaiso „Taser x26“ užtaisą Nr. C410289K2 ir bandė panaudoti prietaisą dar kartą. Tačiau prietaisas vėl nesuveikė, asmuo toliau bėgo nuo pareigūno. M. B. pasivijus bėgantį asmenį Liepų g. ties namu Nr. 1, asmuo atsisuko į M. B., atsistojo į kovinę stovėseną sugniauždamas kumščius priešais pareigūną ir pradėjo mosuoti rankomis bandydamas suduoti M. B.. Asmuo buvo perspėtas, kad jis bus panaudotas prietaisas „Taser“, jeigu jis nenuleis rankų. Asmuo į pareigūno reikalavimus nereagavo ir toliau bandė jam suduoti. Pareigūnui M. B. bandant elektros impulsinį prietaisą panaudoti kaip elektros šoką, sulaikomas asmuo rankos kumščiu trenkė pareigūnui į veido sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir pasipriešindamas pareigūnui. Į pagalbą atbėgus kolegai R. K., asmuo dar kartą buvo perspėtas nesipriešinti ir vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, tačiau asmuo ir toliau mosikavo rankomis, taip vengdamas sulaikymo, todėl buvo panaudota specialioji priemonė teleskopinė lazda ir fizinė prievarta. Asmuo buvo paguldytas ant žemės, kur stangrino rankas pasikišęs po savimi, taip neleisdamas uždėti antrankių. Dar kartą panaudojus elektros impulsinį prietaisą „Taser“, kaip elektros šoką, asmuo buvo sulaikytas. Po sulaikymo M. B. pastebėjo ant veido nubrozdinimus ir kraujosruvas. M. B. po įvykio kreipėsi LSMUL priėmimo skyrių sužalojimų apžiūrai, kur diagnozuota: kitų veido sričių sumušimas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3304/2017 (02) „Dėl M. B. sužalojimo“. Remiantis minėta specialisto išvada M. B. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kaktoje ir odos nubrozdinimai. Specialisto išvadoje konstatuota M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vyriausiasis patrulis M. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas nuo 2017-11-09 iki 2017-11-20, tai matyti iš Kauno apskr, VPK PR 2-osios kuopos mobilaus būrio 2017 m. lapkričio mėn. tarnybos grafiko Nr. 20-IL-57974, rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio Nr. 20-IL-58117, ir iš Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų elektroninių pažymėjimų - SODRA. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicininės ekspertizės komisijos 2018-03-13 specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 464 nurodoma, jog priimtas CMEK sprendimas, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2017-11-08 ir pareigūno sveikatos sveikatos tarpusavio ryšys. Pažymoje taip pat nurodoma, jog sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2017-11-08 priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Kauno apskr. VPK 2018-01-10 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-7 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio M. B. sužalojimo“ konstatuota, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiasis patrulis M. B. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. padarytas sveikatos sutrikdymas priskirtas prie lengvų ir vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV- 125, 4.1. punktu, Kauno apskr. VPK R. M. B. išmokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją - 875,28 eurų. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 98-993/2019 V. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 286 straipsnyje. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 570-593/2019 nuteistojo V. D. apeliacinį skundą paliko nepakeistą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 110, 111 ir 112 straipsniais Kauno apskr. VPK buvo pripažintas civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-157464-17. Teismas nusprendė civilinio ieškovo Kauno apskr. VPK ieškinį palikti nenagrinėtu motyvuodamas tuo, kad regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka.
II. Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
2. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovui laikantis pozicijos, jog jo teisę į 875,28 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka kyla iš 2018-03-21 Kauno apskr. VPK viršininko įsakymu Nr.20-TE-257 Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, sutrumpintas vienerių metų senaties terminas dėl šios sumos atlyginimo regreso tvarka ieškiniui pareikšti baigėsi 2019-03-22. Ieškinys teismui pateiktas 2019-12-23, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas priteisti iš manęs 875,28 Eur, suėjus senaties terminui atmestinas. Kauno apskr. VPK prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo, šiuo atveju aš, turėjau suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalau prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Iš ieškinyje pateiktų duomenų matyti, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, kai nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. buvo nedarbingas. Vertinant padalytos žalos dydį svarbiomis laikytinos šios bylos aplinkybės - pareigūno sužalojimo laipsnis (lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas), nedarbingumo laikotarpis (11 dienų), turėjusios įtakos negautoms pajamoms. Ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų apie kitas pareigūno sužalojimo pasekmes. Byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo būdą, medikamentus, taikytą reabilitaciją ar kt. Žalos dydis nėra preziumuojamas, jį privalo įrodyti ieškovas. Pareigūnui dėl nurodyto sužalojimo išmokėta 875,28 EUR kompensacija akivaizdžiai viršija atlygintinos realios žalos dėl tokio pobūdžio sveikatos sužalojimų dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad tokio dydžio kompensacija pareigūnui buvo išmokėta dėl to, jog sužalojimo metu galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatyta speciali tokios žalos apskaičiavimo tvarka - kompensacijos dydis nebuvo diferencijuojamas, o nustatomas fiksuota suma (vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu). Kyla abejonių ar 875,28 Eur kompensacija M. B. išties nėra paskirta kaip premija už Kauno apskr. VPK viršininko nurodymo vykdymą. Tokiu atveju, ieškinio reikalavimas gali būti traktuojamas kaip siekis pasipelnyti, o ne reikalavimas teisingai atlyginti žalą. Klausimas dėl pareigūnui M. B. padarytos, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos išspręstas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-570-593/2019, kurioje nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies ir iš atsakovo jo naudai priteisiant 300 eurų neturtinei žalai atlyginti, bei atmetant ieškinį kitoje dalyje. Tai reiškia, kad ieškovas reikalavimą grindžia trečiojo asmens neturtine žala, kurios klausimas jau yra išnagrinėtas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-570-593/2019.
3. Trečiasis asmuo M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas visiškai.
4. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavedimu Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinėje atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad nuo 2017-11-07 00.00 val. iki 2017-11-08 07.00 val. Kauno apskr. VPK PR 2-osios kuopos mobilaus būrio patrulis M. B. kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu R. K. dirbo pagal žodinį Kauno apskr. VPK viršininko nurodymą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-57464-17. Pareigūnams būnant adresu Kauno r., Kačerginės mstl., Kranto g. 8, apie 05.50 vaL. pareigūnai kieme išgirdo pašalinį garsą ir pastebėjo asmenį, kurio veidą dengė gobtuvas, asmuo vilkėjo tamsius drabužius, rankoje laikė įrankį, pasilenkė prie kieme buvusio automobilio Peugoet Partner v/n (duomenys neskelbtini) ir dūrė į transporto priemonės priekinę ir galinę padangas. Pareigūnams išbėgus į kiemą ir garsiai ir aiškiai sušukus „stop policija“, asmuo, pradėjo bėgti nuo pareigūnų, nevykdė jų teisėtų nurodymų. Pareigūnams pradėjus persekiojimą ir pareigūnui M. B. bandant elektros impulsinį prietaisą panaudoti kaip elektros šoką, sulaikomas asmuo rankos kumščiu trenkė pareigūnui į veido sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir pasipriešindamas pareigūnui. Kauno apskr. VPK 2018-01-10 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-7 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio M. B. sužalojimo“ konstatuota, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiasis patrulis M. B. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika. Kauno apskr. VPK M. B. išmokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją - 875,28 eurų. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 98-993/2019 V. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 286 straipsnyje. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 570-593/2019 nuteistojo V. D. apeliacinį skundą paliko nepakeistą.
Dėl 875,28 eurų dydžio priteisimo
5. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai).
6. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 875,28 eurų dydžio priteisimo, teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kuomet dėl atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta pareigūno M. B. sveikata jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų atlikimo, nes atsakovas savo atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti realiai pareigūno M. B. patirtos žalos dydį, tuo tarpu paties žalos atsiradimo (sveikatos sutrikdymo) dėl jo neteisėtų veiksmų fakto neginčija.
7. Tai reiškia, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovui padarytos žalos dydžio, nes atsakovas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo būdą, medikamentus, taikytą reabilitaciją ar kt. Žalos dydis nėra preziumuojamas, jį privalo įrodyti ieškovas. <...> kompensacija pareigūnui buvo išmokėta dėl to, jog sužalojimo metu galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatyta speciali tokios žalos apskaičiavimo tvarka - kompensacijos dydis nebuvo diferencijuojamas, o nustatomas fiksuota suma (vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu).
8. Vertindamas šį šalių ginčą, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, remiantis 2017-11-08 įvykio metu galiojusios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855) redakcijos 3 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Šio Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija - lengvo sveikatos sutrikdymo atveju - nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymu Nr. IV-125. Minėto aprašo 5.1 papunktyje įtvirtinta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, jei sveikatos sutrikdymo pobūdis - nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Antra, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicininės ekspertizės komisijos 2018-03-13 specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 464 nurodoma, jog priimtas CMEK sprendimas, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2017-11-08 ir pareigūno sveikatos sveikatos tarpusavio ryšys. Pažymoje nurodoma, jog sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2017-11-08 priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Trečia, VPK 2018-01-10 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-7 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio M. B. sužalojimo“ konstatuota, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiasis patrulis M. B. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika. Kauno apskr. VPK M. B. išmokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją - 875,28 eurų.
9. Vertindamas visas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovas privalėjo išmokėti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio (875,28) kompensaciją trečiajam asmeniui, nes tai padaryti jį įpareigojo imperatyvios 8 šio sprendimo punkte nurodytų teisės aktų nuostatos bei faktinės aplinkybės, konstatuotos tarnybinio patikrinimo išvadoje ir CMEK pažymoje. Tuo tarpu elgdamasis priešingai ir neišmokėdamas kompensacijos trečiajam asmeniui, ieškovas būtų pažeidęs nurodytas imperatyvias teisės aktų nuostatas, kurios įpareigojo jį išmokėti kompensaciją pareigūnui, tarnybos metu patyrusiam sveikatos sutrikdymą dėl jo tarnybinių pareigų vykdymo. Tai reiškia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog Ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų apie kitas pareigūno sužalojimo pasekmes, byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo būdą, medikamentus, taikytą reabilitaciją ar kt., kompensacijos dydis nebuvo diferencijuojamas, o nustatomas fiksuota suma, turi būti pripažįstamos nepagrįstomis, nes ieškovas byloje nagrinėjamu atveju privalėjo vykdyti jam teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos jis yra įpareigotas, atsižvelgiant į pareigūno patirto sužalojimo pobūdį, sumokėti jam nustatyto dydžio piniginę kompensaciją. Todėl jokios atsakovo nurodytos aplinkybės negali atleisti ieškovo nuo nurodytuose teisės aktuose jam įtvirtintos pareigos atlyginti pareigūnui jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtą žalą, nes teisės aktai šiems atvejams numato aiškų ir imperatyvų reglamentavimą, kurį nulemia tik pareigūno sveikatos sutrikdymo pobūdis, o ne kokios nors kitos pareigūno gautos išmokos, nedarbingumo trukmė, gydymo būdai, medikamentų kaina ir kt.
10. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog draudžiant policijos pareigūnus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą ir kt.) įgyvendinimą. Kartu pareigūnui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes būtent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi, dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taikytina LR CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, 2012-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2012). Remdamasis nurodytoje kasacinio teismo praktikoje apibrėžta policijos įstaigos regreso teise į žalą padariusį asmenį bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas privalėjo įvykdyti jam teisės aktuose nustatytą pareigą išmokėti kompensaciją trečiajam asmeniui dėl jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtos žalos, teismas pripažįsta, kad ieškovo patirtos žalos faktas ir dydis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šioje byloje yra įrodytas, todėl ieškinio reikalavimas dėl 875,28 eurų žalos atlyginimo yra tenkinamas, kaip pagrįstas.
11. Kitos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie pareigūnui išmokėtą nedarbingumo pašalpą, todėl nėra aišku ar minėta pašalpa nepadengė nedarbingumo laikotarpiu negauto darbo užmokesčio, taip pat dėl to, kad klausimas dėl pareigūnui M. B. padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos išspręstas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-570-593/2019, teismo pripažįstamos neturinčiomis reikšmės šiai bylai atsižvelgiant į nurodytą teisės aktų imperatyviuose reikalavimuose įtvirtintą ieškovo pareigą atlyginti pareigūnui jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtą žalą, apskaičiuojamą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute suformuotas taisykles.
Dėl ieškinio senaties termino
12. Atsakovas nurodo, kad sutrumpintas vienerių metų senaties terminas dėl 875,28 Eur atlyginimo regreso tvarka pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalies nuostatas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams ieškiniui pareikšti baigėsi 2019-03-22. Ieškinys teismui pateiktas 2019-12-23, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams. Ieškovas nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2018 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 20-TE-257 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ priėmė sprendimą Kauno apskr. VPK PR 2-osios kuopos mobilaus būrio patruliui M. B. išmokėti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, kuri buvo išmokėta 2018-03-29. Kauno apskr. VPK 2018-05-30, t.y. per 2 mėnesius ir 1 dieną, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-157464-17 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė Kauno apskr. VPK pripažinti civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje ir iš V. D. priteisti 875, 28 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 110, 111 ir 112 straipsniais Kauno apskr. VPK buvo pripažintas civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-157464-17. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-993/2019 V. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 286 straipsnyje. Teismas nusprendė civilinio ieškovo Kauno apskr. VPK ieškinį palikti nenagrinėtu motyvuodamas tuo, kad regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 570-593/2019 pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Ieškinio senaties terminas, prasidėjęs nuo 2018-03-30, buvo nutrūkęs nuo 2018-05-30 iki 2019-11-07, o atnaujintas nuo 2019-11-08 iki 2019-12-23 (ieškinio pareiškimo civilinio proceso tvarka dienos). Kadangi bendroje sumoje per laikotarpį nuo 2018-03-30 iki 2019-12-23 buvo praėję vos 4 mėnesiai ieškinio senaties termino, atsakovo reikalavimas šioje byloje taikyti ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas ir netenkintinas.
13. Vertindamas atsakovo prašymą, teismas remiasi LR CK 1.130 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymo nustatyta tvarka. Pagal LR CK 1.130 straipsnio 5 dalies nuostatas, jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Remdamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad per laikotarpį nuo piniginės kompensacijos trečiajam asmeniui 2018-03-29 d. sumokėjimo iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo 2019 m. lapkričio 7 d., t.y. nuo 2018-03-30 iki 2019-12-23 ieškinio teisme pareiškimo, dėl ieškinio senaties termino nutrūkimo nuo 2018-05-30 iki 2019-11-07 atsižvelgiant į vykusį ikiteisminį tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą, praėjo mažiau nei 4 mėnesiai ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad sutrumpintas vienerių metų senaties terminas dėl 875,28 Eur atlyginimo regreso tvarka ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas, todėl atsakovo prašymas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 19,70 eur. žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. D., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, j.a.k. 191008196, naudai 875,28 eur. (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 28 ct.) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo V. D., a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,70 eur. (devyniolika eurų 70 ct.) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.