- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 2-276-308/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00154-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pareiškėjas
- O. B.
- Suinteresuotas asmuo
- N. T., J. T., R. J., Varėnos rajono 2-ajam notarų biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai
2014 m balandžio 14d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjai O. B.,suinteresuotiems asmenims-N. T. ir J. T. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto–palikimo priėmimo nustatymo pagal O. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims-R. J.,N. T.,J. T. ,Varėnos rajono 2-ajam notarų biurui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,kad ji po motinos A. T. a.k(duomenys neskelbtini),mirties (duomenys neskelbtini),priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja nurodo,kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas S. T. a.k. (duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties jo palikimą priėmė vaikai: R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), N. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), O. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. T. gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini). Motina A. T. tėvo palikimo atsisakė.
(duomenys neskelbtini) mirė jos motina A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ( mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Motina ir tėvas iki savo mirčių gyveno kartu jiems priklausiusiame name (duomenys neskelbtini). S. T. ir A. T. susituokė 1969 m. gruodžio 25 d. ( sant. liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu tėvai įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Šis turtas į Nekilnojamojo turto registrą neįregistruotas, tačiau yra atlikti jo kadastriniai matavimai. Įregistruoti sodybos į Nekilnojamojo turto registrą nėra galimybių, nes iki šiol nepriimtas motinos A. T. palikimas. LR CK 3.87 straipsnis numato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi sodyba (duomenys neskelbtini) kaime įgyta ir sukurta S. ir A. T. santuokos metu, jiems abiems priklauso po ½ dalį turto.Ji, kaip įstatyminė įpėdinė ,kartu su kitais įpėdiniais kol kas negalinti įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo motinai priklausiusiam turtui paveldėti, nes yra suėję terminai palikimui priimti, t. y. negalinti kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą. Po A. T. mirties per 3 mėnesių laikotarpį nesikreipę į notaro biurą su prašymu dėl palikimo priėmimo(LR CK 5.50 str. ), nors jiems- palikėjos vaikams, įstatymas numato galimybę paveldėti pirmąja eile (LR CK 5.11 str.). Mirus S. T. motina iki savo mirties gyveno name (duomenys neskelbtini) kaime. Ji ir kiti vaikai po motinos mirties pasidaliję tėvų turtą. Ji su savo sutuoktiniu J. B. tėviškėje laiko bites- 20 bičių šeimų. Labai dažnai atvažiuojantys į tėviškę atostogauti, naudojasi tėvų paliktais įrankiais, sodina daržus. Ji rūpinasi namo priežiūra, mokanti su namo išlaikymu susijusius mokesčius.
2014 m. sausio mėn. kreipusis į Varėnos r. 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo įforminimo, tačiau buvo paaiškinta, kad yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, neaišku, ar palikimą priėmusi, ar ne. Kadangi per įstatymo nustatytą terminą nepriėmusi palikimo kreipiantis į notaro biurą, todėl kreipusis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad priėmusi motinos A. T. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.Po palikėjos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį priėmusi palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Po motinos mirties jie-palikėjos vaikai pradėję naudotis visu jos likusiu turtu: baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitiniais prietaisais, patalyne, padargais ir kitu turtu, prižiūrintys sodybą, mokantys su jos išlaikymu susijusius mokesčius, dirbantys ir prižiūrintys mirusiajai priklausančią žemę.
Motyvuojamoji dalis
LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų būdų, kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą - kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
A. T. palikimą priėmusi iš karto po motinos mirties paimdama jos daiktus ir pradėdama valdyti jos turtą. Aktyvūs veiksmai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos patvirtina, kad ji priėmusi savo motinos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Dalyvavę bylos nagrinėjime suinteresuoti asmenys-N. T. ir J. T. su pareiškėjos pareiškimu sutiko pilnai ir prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoti asmenys-R. J. ir V. T. bylos nagrinėjime nedalyvavo.R. J. pateiktu atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutiko pilnai bei siūlo tenkinti ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.Suinteresuotas amsuo-V. T. savo atsiliepimo nepateikė ir prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui nepateikė.
Suinteresuoti asmenys –Valstybinė mokesčių inspekcija ir Varėnos rajono 2-asis notarų biuras savo atsiliepimais nurodė,kad neprieštarauja nurodomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui ir prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas,
Pateiktu mirties liudijimu(b.l.15)patvirtinama,kad A. T. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
Iš pateiktų gimimo ir santuokos liudijimų(b.l.6,14)matyti,kad pareiškėja yra mirusios A. T. dukra,o santuokos liudijimu (b.l.13)patvirtinama,kad S. T. ir A. T. buvo sutuoktiniai.
Iš pateiktos 1987 -11-02 inventorizacinės bylos(b.l.16-22) matyti,kad S. T. vardu buvo inventorizuotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).
Iš 2014-01-22 Varėnos raj.2-ojo notarų biuro pažymos (b.l.8)matyti,kad po A. T. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos paveldėjimo byla nebuvo vesta. Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti,kad pareiškėja priėmė mirusios motinos palikimą iš karto po motinos mirties,pradėdama jį faktiškai valdyti.LR CK 5.50 str.2d.nustatyta,jog laikoma,kad įpėdinis palikimą priėmė,kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.Byloje nėra jokių įrodymų,kad šį palikimą būtų priėmęs koks nors kitas asmuo, pradėdamas jį faktiškai valdyti ar gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.Faktinis mirusios palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B. a.k(duomenys neskelbtini) ,po motinos A. T. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.