Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta ? (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. 2025 m. rugsėjo 5 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), bute, virtuvėje, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartus į veidą savo svainiui R. L., taip nukentėjusiajam R. L. sukeldamas fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. rugsėjo 6 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31748-25, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2025 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, išgertuvių metu 22.30 val. neblaivus D. Š. (girtumas nenustatytas) rankos kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartus į veidą savo neblaiviam svainiui R. L. (nustatytas 2,95 promilių girtumas), taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusysis dėl dauginių galvos sužalojimų išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, buvo pristatytas į VšĮ Kelmės ligoninės priėmimo skyrių. Gydomas ambulatoriškai. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, apžiūros metu nieko nepaimta. Įtariamasis nesulaikytas, įpareigotas atvykti į Kelmės rajono policijos komisariatą. Informuotas specializuotos kompleksinės pagalbos centras. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 1-13, 85-88).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) spalvos daugiabutis namas. Namo antrame aukšte, kairėje pusėje yra metalinės grotos, už kurių yra medinės buto durys. Pro duris įėjus į kambarį matomas koridorius, praėjus koridorių matomos metalinės, rudos spalvos durys, pro kurias patenkama į virtuvės kambarį, kuriame įvyko konfliktas. Virtuvės kambaryje matomas apvalus stalas, už stalo išdėstytos sėdimos vietos. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota (b. l. 14-21). ? ?

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 6 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad R. L. po kaire akimi matomas patinimas, violetinės spalvos dėmė panaši į hematomą. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota (b. l. 22-28).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. Š. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – svainiui R. L.

D. Š. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį kartu su nukentėjusiuoju R. L. Nepamena įvykio aplinkybių, nes buvo neblaivus, tačiau jam ryte atsikėlus Z. D. pasakė, kad jis prieš R. L. smurtavo. Gali būti, kad jis įvykio metu sudavė nukentėjusiajam penkis smūgius į veidą, kaip paaiškino pats nukentėjusysis, jo parodymais tiki. Išvadą dėl neteisėtų D. Š. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo R. L. ir liudytojos Z. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 6 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. rugsėjo 6 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31748-25, 2025 m. rugsėjo 6 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 6 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 6 d. asmens apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelė Nr. 1, 2025 m. rugsėjo 5 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašas. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. Š. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą R. L. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamojo svainis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas, ant nukentėjusiojo kūno vietos (veide, ties kaire akimi) buvo matyti panaudoto smurto požymiai. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš savo šeimos narį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels fizinį skausmą savo svainiui, ir norėjo taip veikti.

Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai D. Š. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl D. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju

Bylą nagrinėjant teisme, 2025 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu, kaltinamasis D. Š. paaiškino, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo R. L., atlygino jam padarytą 300 eurų neturtinę žalą, šiuo metu jis yra susitaikęs su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, atlygino žalą, jie susitaikė.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

D. Š. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis D. Š. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaip jau minėta, kaltinamasis nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, atlygino jam padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusysis R. L. nurodė, kad priima kaltinamojo atsiprašymą, su kaltinamuoju susitaikė, jam padaryta neturtinė žala buvo atlyginta kaltinamojo, todėl ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė civilinio ieškinio. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis, nekyla abejonių, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju.

Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad D. Š. neteistas, šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 72-74). Nors kaltinamasis 2017 m. birželio 6 d. prokuroro nutarimu, kuris buvo patvirtintas Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi, jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu (b. l. 72-74), tačiau įvykis įvyko prieš 8 metus ir ilgą laiką po to įvykio kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė. D. Š. per paskutinius 5 metus vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, bauda sumokėta (b. l. 76-77). D. Š. šiuo metu nedirba (b. l. 78-79). Seniūnija nusiskundimų dėl D. Š. neturi (b. l. 80). Nors nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau svarbu paminėti ir tai, kad jis pripažino alkoholio vartojimo faktą, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsiprašė nukentėjusiojo. D. Š. savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, tai taip pat laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš D. Š. parodymų matyti, kad dėl padarytos veikos jis apgailestavo ir tikisi, kad ateityje taip neatsitiks, žada daugiau alkoholio nevartoti. Taigi, D. Š. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, neplanuotas, nulemtas alkoholio vartojimo. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos D. Š. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad D. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs D. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo principo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtinos BK 72² ir 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 8 mėnesių įvykdymo terminą, bei dalyvavimas alkoholizmo prevencijos kursuose, nustatant 8 mėnesių įvykdymo terminą.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Išnagrinėjus bylą teisme ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo teisės akto byloje, 2025 m. rugsėjo 29 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 83,33 Eur (b. l. 103).

BPK nuostatos reglamentuoja, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams sudaryta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, tokiu būdu užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant jų priteisimo klausimą, nuteistajam būtų užkirstas kelias pateikti duomenis, sudarančius pagrindą spręsti apie jo turtinę padėtį, bei išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021).

Be to, BPK suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisių bei teisėtų lūkesčių į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Šiuo atveju, tarnybai pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant kaltinamąjį teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, šią jai deleguotą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku. Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, pirmosios instancijos teismui priimant šį nuosprendį, paliktinas nenagrinėtas.

D. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68-71). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, D. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti D. Š., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.