Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent atsakovas sukėlė eismo įvykį, kad buvo padaryta žala konkrečiam įrenginiui – užkardo stovui. Ginčas kyla dėl to, ar atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino, ar ne, ar galėjo suvokti, kad jis sukėlė eismo įvykį, ar ne. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 yra pasisakęs, kad atsakovo veiksmų vertinimas pagal administracinę teisę nėra tapatus sprendžiant dėl civilinės atsakomybės. Draudikas į atsakovą regreso teisę turi ne tik tais atvejais, kai tyčia pasišalinama, bet ir kai kaltė pasireiškia neatsargumu. Šioje byloje įrodinėja, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl neatsargumo. Aplinkybes, kad atsakovas turėjo ir galėjo suvokti, patvirtina administracinio nusižengimo byloje surinkti paaiškinimai. E. T. paaiškinimas, jog asmuo matė eismo įvykį, informavo užkardo savininką, nurodė, kad vairuotojas pažiūrėjo pro langą ir neišlipdamas nuvažiavo. Aplinkybė, kad pažiūrėjo pro langą, rodo, jog asmuo suvokė, kad buvo kontaktas. Savo paaiškinime atsakovas nurodė, kad galvojo, jog atsitrenkė į pusnį. Atsakovas suvokė buvus kontaktą, tačiau tikėjosi, kad atsitrenkė į sniego dangą, atsakovui keliami didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai. Atsakovas privalėjo įsitikinti, kad nepadarė žalos trečiųjų asmenų turtui. Iš fotonuotraukų matyti, kad stovas buvo matomas, pažeidimai buvo pakankamai gerai matomi. Atsakovas tikrai galėjo ir turėjo pamatyti, su kuo transporto priemonė kontaktavo. Pats eismo įvykis įvyko dienos metu, buvo galima pastebėti, nebuvo kliūčių, kurios buvo trukdžiusios įsitikinti, su kuo kontaktavo transporto priemonė. Kliūtis, į kurią atsitrenkė atsakovas buvo nejudanti. Atsakovo pasyvumas, negali būti laikomas atitinkančiu atidumo, rūpestingumo standartų. Aplinkybės, fiksuotos byloje, leidžia spręsti, kad atsakovas suvokė buvus kontaktą, tačiau dėl neatsargumo iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Žalos dydį grindžia kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais, apgadintas užtvaras fiksuotas nuotraukose, o dydį apskaičiavo pagal gautą komercinį pasiūlymą stovo atstatymui. Taip pat draudikas įvertino stovo nusidėvėjimą. Tais atvejais, kai valdytojas iš eismo įvykio vietos pasišalina, draudikas turi teisę susigrąžinti visą draudimo išmoką. Tai, kad pati transporto priemonė yra pakankamai didelė, neatleidžia atsakovo nuo pareigos įsitikinti, ar nepadarė žalos trečiųjų asmenų turtui. Atsakovas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, galėjo ir turėjo pasitikrinti su kuo kontaktavo. Atitinkamai jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Transporto priemonėje buvę asmenys neturėjo pareigos būti tokie dėmesingi ir rūpestingi. Neteigia, kad kontaktas buvo labai žymus, tačiau atsakovas turėjo pasitikrinti, ar nepadarė žalos. Dėl žalos dydžio ginčo nėra, nėra pateikti įrodymai, kad žalos dydis galėtų būti kitoks. Policijos pareigūnai nenustatinėjo aplinkybių, reikšmingų civilinei atsakomybei kilti. Neįrodinėja, kad atsakovas tyčia nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, įrodinėja kad dėl neatsargumo.

6. Liudytoja E. B. parodė, kad buvo kartu nuo pat ryto automobilyje, sustojo paėmė J. B. sūnų su sužadėtine, juos reikėjo vežti į (duomenys neskelbtini), sustojo prie parduotuvės. Toje vietoje, kur įvyko įvykis, dėl ko kaltina ieškovė, ten išleido ir pasiėmė vaikus. Kaip supranta, tuo metu įvyko įvykis. Su vyru daug galvojo, suko galvas, kaip atsitiko, kad šitiek žmonių nepastebėjo, nepajautė, kad atsitrenkė. Galvoja, kad oro sąlygos buvo tokios, kad buvo priversta visur labai daug sniego, kadangi nuo ryto visur važinėjo, mano, kad buvo susiformavę, kad atsitrenkė kažkur į pusnį. Kitaip niekaip negali paaiškinti. Nebuvo greičio, mašina didelė, sunki, nebuvo smūgio, visiškai jo nebuvo, ką rodo ir ant automobilio paliktos žymės. Tiesiog atsirado pripratimo faktorius važiuojant tokiomis oro sąlygomis, darant manevrus. Gali būti, kad pats įvykis buvo 2022 m. gruodžio 12 d., dienos metu. Paėmė vaikus ir važiavo į (duomenys neskelbtini), galėjo būti apie 14 val., šviesu buvo, kad ir apniukę, labai daug sniego buvo. Ar tuo metu snigo, negali pasakyti, reiktų pažymos iš sinoptikų. (duomenys neskelbtini) gerai pažįsta, šalia yra „R.“, „L.“, bažnyčia, laidojimo namai. Vietą ieškovė nurodė teisingai. Jiems buvo didžiausias nustebimas, kad galėjo kažką sugadinti. Pačioje aikštelėje tarp keleivių apie jokį įvykį nebuvo kalbama. Iš policijos paskambino po pusvalandžio maždaug, keturiasdešimties minučių, ji šnekėjo. Policija nurodė, jog padarė eismo įvykį, ji atsakė, gal sumaišė, gal ne čia pataikė. Pareigūnai nurodė, kad buvo toje vietoje, pasakė, kad buvo, paėmė vaikus, atgamino. Galvojo, kaip čia atsitiko, nebent į tas pusnis. Su policijos pareigūnais diskutavo, kad negalėtų privažiuoti prie tos vietos, kadangi lėktuvas išskrenda, tai tada leido negrįžti. Nurodė, kad įvykį įformins patys, o jiems reikės atskirai atvažiuoti, kad apžiūrėti automobilį ir paaiškinimus visus parašyti. Buvo sutarta su policijos leidimu, kad galima vežti. Vyras susitarė, skambino, kada apžiūrės, nežino, ar sekančia dieną važiavo, tikrai neatsimena. Pati vairuotojo pažymėjimą turi daugiau nei 35 metus, daug išvažinėjus. Negali pasakyti ar įvykis įvyko atvažiavus pirmą kartą, ar antrą kartą. Po policijos skambučio, sustojus (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo vyras automobilį, tada vyras sakė, kad įbrėžimas senas, nesimatė, kad įbrėžimas iš viso šviežias. Tą dieną (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo du kartus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

7. Iš ieškovės ADB „C. V. I. G.“ ieškinyje ir atsakovo J. B. atsiliepime nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų bei išreikalautos administracinio nusižengimo bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) J. B., vairuodamas transporto priemonę – automobilį VW „Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – atsitrenkė į automatinio pakeliamo atitvaro (užkardo) stovą ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Ištyrus administracinio nusižengimo bylą, atsakovui administracinė atsakomybė kilo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimą, išskyrus numatytą kodekse, tačiau ne pagal ANK 426 straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad sprendžiant dėl administracinės atsakomybės visos abejonės aiškinamos asmens naudai remiantis nekaltumo prezumpcija, taip pat nurodoma teismų praktika pagal kurią toks administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik vairuotojui suvokiant, kad įvyko eismo įvykis ir sąmoningai neteisėtai paliekant įvykio vietą.

8. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčų dėl to, kad šalys buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, dėl tinkamo draudimo įmokos sumokėjimo. Be to, atsakovas neįrodinėjo, kad 1 780,56 Eur draudimo išmoka trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti yra neproporcinga ir nepagrįsta, netinkamai apskaičiuota.

9. Šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atsakovui kyla pareiga, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) nuostatomis (šiuo atveju 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos numato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos) ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatomis (pagal taisyklių 59.4 papunktį atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako pasišalino iš įvykio vietos, pagal 60.1. papunkčio nuostatas iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos) atsakovui kyla pareiga grąžinti dėl padarytos žalos ADB „C. V. I. G.“ trečiajam asmeniui išmokėtą 1 780,56 Eur draudimo išmoką.

10. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011). Taigi šiuo atveju yra būtina nustatyta, ar atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes šios išimtys turi būti taikomos.

11. Dar vienas svarbus kasacinio teismo praktikoje, kuria remiasi ieškovė, nurodomas aspektas – sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Aptariamoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-650-686/2015).

12. Kita vertus, toks asmens neatsargumas turėtų būti įrodinėjamas remiantis CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė kuomet šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Juolab, kad kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).

13. Naujesnėje kasacinio teismo praktikoje, kuria remiasi atsakovas pažymima, kad siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

14. Vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas pirmiausiai pažymi, kad patys automobilio apgadinimai, fiksuoti atsakovo pateiktoje fotonuotraukoje, iš esmės nėra įžiūrimi. Išreikalautoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad VW „Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai būtų ženklūs, rodytų reikšmingą kontaktą susidūrus su pakeliamu užkardu (vienoje iš pateiktų nuotraukų matyti itin nežymūs galinio buferio pažeidimai, jokių įlenkimų, įtrūkimų nėra matoma). Tiek atsakovas J. B., tiek ir liudytoja E. B. teigė, kad sustojus ir apžiūrėjus automobilį, didelių apgadinimų nesimatė, buvo diskutuojama, kad esantys įbrėžimai yra seni. Svarbu ir tai, kad byloje nėra ir jokių duomenų apie tai, kad automobilis buvo remontuojamas siekiant paslėpti susidūrimo su užkardu žymes. Nagrinėjamoje byloje reikšminga ir tai, kad automobilis VW „Touareg“ yra visureigio kėbulo, kas leidžia spręsti, kad kontaktą tokiu automobilio vairuotojui pajausti yra sunkiau nei vairuojant vidutinio dydžio automobilį. Tokio kėbulo automobilis įprastai yra sunkesnis, jo gabaritai didesni.

15. Pažymėtina ir tai, kad pats pakeliamas užkardas nėra nulaužtas. Iš ieškovės ADB „C. V. I. G.“ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad užkardo stovas yra pasviręs ir įlenktas, užkardo stovo durelės atsidariusios. Tačiau iš pateiktų fotonuotraukų teismas negali daryti išvados, kad pats užkardas ir stovas yra itin stabilios ir tvirtos konstrukcijos lyginant su visureigiu, kad susidūrimas nedideliu greičiu sukeltų vairuotojų ar keleivių dėmesį atkreipiantį garsą, transporto priemonės deformacijas.

16. Nors teismas sutinka su ieškovės atstovės argumentais, kad administracinio nusižengimo byloje yra įvykį mačiusio liudytojo E. T. 2022 m. gruodžiu 12 d. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog vairuotojas atsitrenkė į kelio atitvarą, pažiūrėjo pro langą ir neišlipdamas nuvažiavo, tačiau toks paaiškinimas nerodo, kad atsakovas suvokė ar turėjo suvokti buvus eismo įvykį, kadangi važiuojant atbulomis pažiūrėjimo pro langą veiksmas yra įprastas ir dažniausiai būtinas. Be to, liudytojo rašytinis paaiškinimas nepaneigia ir paties atsakovo paaiškinimų apie tai, kad aikštelė buvo nevalyta, joje buvo daug sniego, mašina klipo sniege, galvojo, kad atsirėmė į sniegą, o užkardas buvo aklojoje zonoje. Svarbu ir tai, kad atsakovo paaiškinimas teismo posėdžio metu iš esmės atitinka rašytinį 2022 m. gruodžio 22 d. paaiškinimą administracinio nusižengimo byloje, paaiškinimai nuoseklūs, nėra prieštaringi.

17. Byloje pačios ieškovės ADB „C. V. I. G.“ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad aikštelėje fotografavimo metu nevalyta, joje daug sniego, aplink apgadintą kelio užkardo stovą taip pat yra sniego sankaupa, apatinė stovo dalis yra sniege, be to, matyti, jog sniegas sustumtas ir prie kito užkardo. Administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos, kurių modifikavimo data 2022 m. gruodžio 12 d. 15 val. 10-11 min., taip pat liudytojo administracinio nusižengimo byloje pateiktos nuotraukos, patvirtina, jog aikštelė nevalyta, sniego sankaupos vizualiai atrodo netgi didesnės nei ieškovės pateiktose nuotraukose, aikštelėje ir stovėjimo vietose susidariusios provėžos. Teismo vertinimu, tai reiškia labiau tikėtinas atsakovo ir liudytojos nurodytas aplinkybes apie sudėtingas eismo sąlygas, automobilio klimpimą ir galimybių suvokti, jog automobiliu buvo kontaktuojama su pakeliamu užkardo stovu, o ne su sniego sankaupos, pusnimis sumažėjimą.

18. Vertindamas, ar atsakovas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, teismas remiasi ne tik aukščiau aptartais argumentais, bet ir tuo, kad bylos duomenys ir sprendimas administracinio nusižengimo byloje rodo labiau tikėtinas atsakovo ir liudytojos nurodytas aplinkybes apie bendradarbiavimą su policijos pareigūnais, kelionę į (duomenys neskelbtini) etc. Be to, byloje nėra ir jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų vairavęs neblaivus, aplinkybes nurodęs nenuosekliai, nesumokėjęs draudimo įmokos, neinformavęs draudikės apie eismo įvykis, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, trukdęs administracinio nusižengimo bylos tyrimui, jį vilkinę, keitęs poziciją ar pan. Priešingai, tiek atsakovo, tiek liudytojos (teismui be kita ko atsižvelgiant ir liudytojos suinteresuotumą byloje) nurodytos aplinkybės tarpusavyje neprieštarauja, nėra prieštaravimo su administracinio nusižengimo byloje nurodytomis aplinkybėmis, todėl teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas negalėjo ir neturėjo suvokti įvykus eismo įvykiui šiomis konkrečiomis bylos aplinkybėmis, esant tokiam jų visetui (oro sąlygoms, sniego kiekiui, aikštelės dangai, automobilio dydžiui, kontaktui su užkardo stovu, užfiksuotiems pažeidimams etc.). Kartu tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, esant geroms oro sąlygoms, kitam automobiliui, reikšmingesniems eismo įvykio padariniams, faktinė situacija būtų įvertinta tapačiai.

19. Pagal kasacinio teismo praktiką, pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Byloje nėra jokio pagrindo taikyti atsakovo J. B. elgesiui dar aukštesnį elgesio standartą, o teismo šioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės ieškinį ADB „C. V. I. G.“ atmesti.

20. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje ieškinio papildomai neįrodinėjo, o atidaus ir rūpestingo elgesio standarto nesilaikymą, kaip jau buvo aptarta, turi įrodyti būtent draudikė išmokėjusi draudimo išmoką. Papildomai apklausti liudytojus, skirti ekspertizę nebuvo prašoma, nors teismas to teiravosi ir rengiantis nagrinėti bylą ir bylos nagrinėjimo metu, jau baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės.

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokatų darbo laiko sąnaudas etc. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

22. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmetamas, todėl atsakovui J. B. iš ieškovės priteistina 598,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas įvertinęs bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, nenustatė pagrindo mažinti priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos. Suteiktos teisinės paslaugos parengiant ieškinį, jų pobūdis, intelektualinės ir laiko sąnaudos atitinka atstovavimo išlaidų sumą.

23. Šioje byloje teismas patyrė 6,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės, kadangi šių išlaidų suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną išlaidų sumą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

24. Sprendimui įsiteisėjus yra pagrindas grąžinti teismo prijungtą administracinio nusižengimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 598,95 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,48 Eur (šešis eurus 48 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimui įsiteisėjus Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui grąžinti prijungtą administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini).

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.