Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. – M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. – M. ieškinį atsakovui S. M. ir atsakovo priešinį ieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. J., S. R., AB DNB bankas, AB „Swedbankas“

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliantės pozicija ta, kad dukros mokslo metu nuo 2012-12-01 iki 2013-06-01 atsakovas prie dukros išlaikymo prisidėjo tik 59 Eur dalimi per mėn., nors jokių duomenų ir įrodymų, išskyrus atsakovo paaiškinimus, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas tuo metu dirbo ir uždirbo kokias nors pajamas, taigi, tik ieškovė teikė dukrai išlaikymą. Laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2015-01-01 atsakovas pajamų gavo tik 202,81 Eur per mėnesį, o atskaičius mokesčius tik 121,72 Eur, todėl akivaizdu, kad tokios sumos jam nepakako išlaikyti net save. Tokiu būdu išlaikymo skola sudarė 2012-12-01 – 2013-06-01 – 600 Eur, 2013-06-01 – 2013-09-01 – 477 Eur – dukra buvo Vokietijoje; 2013-09-01-2014-06-01 sudaro 900 Eur, viso 1977 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

9. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei apklausti liudytoją jo motiną, tačiau prašymo dėl žodinio teismo posėdžio skyrimo nemotyvuoja jokiais teisiniais argumentais.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, c.b. Nr. Nr. 3K-3-471/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas atsiliepime prašydamas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kolegijai neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju nėra tenkintinas prašymas atsakovo dėl liudytojo apklausos, nes nėra nustatyta aplinkybių, dėl ko šio liudytojo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme.

11. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovei iš atsakovo už laikotarpį nuo 2012-12-01 d. iki 2014-06-01 d. Apeliantės tvirtinimu, dukra praktiškai beveik visą šį laikotarpį gyveno su ja, ji patyrė dukros išlaikymo išlaidas, atsakovas tik dalinai prisidėjo prie išlaikymo – 59 Eur, todėl yra teisinis pagrindas priteisti jai 1977 Eur įsiskolinimą bei 5 proc. procesines palūkanas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsakovo pozicija byloje ta, kad dukra gyveno su juo, jis patyrė jos išlaikymo išlaidas.

12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ieškinio ir priešinio ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo konstatavo, kad sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium 2012 m. rugsėjo 4 d., pasirašius turto pasidalijimo sutartį ir gyveno skirtinguose bendrabučio kambariuose, t.y. ieškovė Nr. 75, o atsakovas Nr. 76. Nuo 2012 m. gruodžio mėnesio ieškovė išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), ir ji neginčija, kad dukra iki 2014 m. birželio mėnesio, kol baigė vidurinę mokyklą, gyvendavo ir bendrabutyje Šiltnamių g. 38, būdavo pas tėvą darbo dienomis, nakvodavo jos kambaryje Nr. 75. Teismo vertimu, šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. L., kurio parodymus teismas laikė patikimais. Įvertinęs nustatytą aplinkybę, kad besimokydama mokykloje dukra darbo dienomis dažniausiai būdavo pas atsakovą, teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti nei ieškovės ieškinio, nei atsakovo priešieškinio reikalavimų dalyje dėl Vaiko išlaikymo įsiskolinimo iki 2014 m. birželio 1 d., kadangi šalys pagal savo galimybes, kai prasidėjo klausimai dėl santuokos nutraukimo, prisidėjo prie dukros išlaikymo. Pažymėjo, kad nuo 2014 m. birželio mėnesio dukra gyvena su ieškove, atsakovui neįrodžius, kad jis prisideda prie dukros išlaikymo, priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. 954,2 EUR (4 mėnesiai po 144,8 EUR + 2,5 mėn. po 150 EUR).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus pripažįsta iš dalies teisiškai pagrįstais.

14. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nutraukus santuoką ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu sutuoktiniu, kito sutuoktinio pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

15. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010).

16. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys gyvena skyrium nuo 2012 m. rugsėjo 4 d., šią datą teismas laikė faktiniu sutuoktinių santuokos iširimu. Šioje dalyje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Šalys šiuo atveju iš esmės neginčija, kad jų nepilnametė dukra iki 2014 m. birželio mėn., kai baigė Vilniaus Ąžuolyno progimnaziją, gyvendavo ne tik su ieškove, bet darbo dienomis būdavo ir pas atsakovą, miegojo ieškovės kambaryje Nr. 75. Esant šalių prieštaringiems parodymams dėl dukros buvimo pas atsakovą laiko, išlaikymo fakto, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi šalia bendrabutyje gyvenusio liudytojo A. L. parodymais, kuriuos laikė patikimais bei konstatavo aplinkybę, kad dukrai gyvenant pas abu tėvus, jie pagal savo galimybes prisidėjo prie jos išlaikymo. Apeliantės tvirtinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo remtis jos paaiškinimais bei liudytojos V. K. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kad atsakovas neprisidėjo prie išlaikymo.

17. Nurodytą apeliantės skundo argumentą teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu. Kaip nustatyta iš minėtos liudytojos parodymų, ji iki 2010 m. buvo šalių kaimynė (duomenys neskelbtini), yra geros draugės su ieškove, šiuo atveju ji aplinkybes dėl dukros neišlaikymo žino iš pačios ieškovės paaiškinimų. Taigi, nurodytos liudytojos parodymai yra esmės pagrįsti ieškovės paaiškinimais, todėl negali būti visiškai objektyvūs, dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai nesivadovavo, o rėmėsi parodymais asmens, kuris betarpiškai matė dukros gyvenimo pas atsakovą ir išlaikymo faktą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas su atsiliepimu į skundą papildomai pateikė įrodymus, patvirtinančius dukros buvimo pas jį bei išlaikymo faktą (foto nuotraukos, susirašinėjimo medžiaga, čekiai), kas iš esmės patvirtina jo nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo pareigos vykdymo.

18. Šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovas neturėjo lėšų pragyvenimui, todėl jis negalėjo išlaikyti šalių nepilnametės dukros. Kolegijos vertinimu, šias aplinkybes paneigia atsakovo pateikta su atsiliepimu į apeliacinį skundą pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, metinės pajamų deklaracijos už 2011-2013 metus, gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas.

19. Teisėjų kolegijos nuomone, esant byloje nustatytai aplinkybei, kad šalių nepilnametė dukra laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013-09-01 buvo išvykusi į Vokietiją ir įrodymams, kad dukros kelionės ir pragyvenimo išlaidas padengė apeliantė (t. 4, b.l. 94-95) bei atsakovui nepateikus įrodymų, kad šiuo laikotarpiu jis išlaikė nepilnametę dukrą, kolegija mano esant teisinį pagrindą šioje dalyje pakeisti teismo sprendimą ir priteisti ieškovei jos prašomą išlaikymo įsiskolinimą už nurodytą laikotarpį, kuris sudaro 477 Eur (3 mėn.X 159 Eur). Apeliantei taip pat priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos nuo priteistos 477 Eur sumos (CK 6.37 str., 6.210 str.). Dėl nurodytų aplinkybių šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.

20. Tenkinus iš dalies ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės pajamas išieškomas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo priteistas ieškovei J. S. – M. iš atsakovo S. M. 954,20 Eur nepilnametės dukters D. M. a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 954,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei J. S. – M. iš atsakovo S. M. 1431,20 Eur nepilnametės dukters D. M. a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1431,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo S. M. priteisti į valstybės pajamas 20 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.