Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-02 · Civilinė byla Nr. B2-3477-450/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-02
Bylos Nr.
B2-3477-450/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02145-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Suinteresuotas asmuo
I. J.
Kategorijos
  • 3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. byla Nr. B2-3477-450/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02145-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.; 3.4.2.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios UAB „Femitransa“ administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ įgalioto asmens L. A. prašymą pripažinti UAB „Femitransa“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo I. J. (G.).

Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi iškėlė UAB „Femitransa“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto departamentas LT“.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi taikė BUAB „Femitransa“ supaprastintą bankroto procesą.

Vilniaus apygardos teismas, iškėlęs bankroto bylą, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi, įpareigojo BUAB „Femitransa“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (2014-12-30) perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus dokumentus. Šios pareigos buvusi UAB „Femitrans“ direktorė I. G. (dabar J.) nėra įvykdžiusi, nors ši pareiga jai yra žinoma. Administratorius paaiškino, kad 2015 m. sausio 8 d. suinteresuotam asmeniui buvo išsiųstas administratoriaus įsakymas Nr. 1 „Dėl valdymo organų įgaliojimų bei dokumentų perdavimo“, tačiau nei turtas, nei dokumentai nebuvo perduoti. 2015 m. vasario 23 d. išduotas vykdomasis raštas, tačiau UAB „Femitransa“ dokumentai ir turtas iki šiol nėra perduoti, I. J. (G.) nėra pateikusi jokių paaiškinimų, turto, turto panaudojimą patvirtinančių dokumentų, ar kitų dokumentų bent už paskutinius tris bendrovės veiklos metus. Dėl minėtos pareigos nevykdymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kas atitinka tyčinio bankroto požymį, reglamentuojamą ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.

Bankroto administratoriui nebuvo perduotos įmonės „Femitransa“ finansinės ataskaitos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei jokie dokumentai, todėl administratorius vadovaujamasi viešuose registruose esančia informacija. Administratorius nustatė, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo I. J. (Grigaitei) atsirado dar 2009 m. gruodžio 31 d. Nevykdant šios pareigos, jos vadovaujamos bendrovės galimybė atsiskaityti su kreditoriais nuolat mažėjo, įsiskolinimai didėjo, kreditorinių reikalavimų ir kitų įsipareigojimų suma sudaro 45 453,14 Eurų. 2015 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktas ieškinys dėl minėtos sumos (žalos atlyginimo) priteisimo iš I. J. (G.).

Vadovaujantis UAB „Femitransa“ kreditorių pateikta informacija bei viešuose registruose esančia informacija, buvo nustatyta, jog I. J. (G.) netinkamai vykdė jai kaip bendrovės vadovui LR Civilinio kodekso nustatytas pareigas, nevykdė buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytų pareigų, kur numatyta, jog už bendrovės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsako bendrovės vadovas (2 str. 21 d., 12 str. 1 d. 21 str.). Dėl I. J. (G.) veiksmų (neveikimo) UAB „Femitransa“ ir jos kreditoriai patyrė žalą, sumažėjo jų galimybė tenkinti savo reikalavimus, kadangi bendrovės turtas nebuvo perduotas. Minėtos faktinės aplinkybės atitinka tyčinio bankroto požymį, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, bei požymį kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodė, kad draudėjo UAB „Femitransa“ mokėtinų įmokų mokėjimo tvarka sutriko dar 2007 metais, laikotarpyje nuo 2009 m. gegužės mėn. iki bankroto bylos iškėlimo visiškai nemokėjo VSD įmokų. Atlikus patikrinimą, 2009 m. rugsėjo 7 d. surašytas Patikrinimo aktas Nr. Ž-656, kuriuo nustatyta, kad bendrovės įsiskolinimas VSDF biudžetui už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2009 m. liepos mėn. buvo 9723,61 Lt, draudėjas veiklos nevykdo nuo 2009 m. balandžio mėn., UAB „Femitransa“ vadovei už VSD įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimą buvo surašytas Administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr. 2-19-398, priimtas nutarimas ir skirta 1750 Lt (506,84 Eur) bauda. VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. rugsėjo 8 d. UAB „Femitransa“ direktorei pasirašytinai įteikė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, jog UAB „Femitransa“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2006 m. balandžio 26 d., nuo 2006 m. balandžio 26 d. šios įmonės vadove ir akcininke buvo I. J. (G.). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-5899-450/2014 (šiuo metu bylos Nr. B2-3672-450/2016), UAB „Femitransa“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas „Bankroto departamentas LT“. Šia nutartimi teismas įpareigojo UAB „Femitransa“ valdymo organus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus dokumentus. Šios pareigos buvusi UAB „Femitrans“ direktorė I. G. (dabar J.) neįvykdė. Kaip paaiškino administratoriaus įgaliotas asmuo, 2015 m. sausio 8 d. jai išsiųstas administratoriaus įsakymas Nr. 1 „Dėl valdymo organų įgaliojimų bei dokumentų perdavimo“ (b. l. 18), tačiau teismo nutartyje nurodytas įpareigojimas nebuvo vykdomas. 2015 m. vasario 23 d. išduotas vykdomasis raštas (b. l. 9). 2015 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25276-779/2015 pagal antstolio A. N. prašymą, I. J. (Grigaitei) skirta 10 Eur bauda už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki teismo įpareigojimo įvykdymo, išieškotojo naudai. Išaiškinta I. J. (Grigaitei), kad baudos skyrimas neatleidžia nuo teismo įpareigojimo vykdymo. UAB „Femitransa“ dokumentai ir turtas iki šiol nėra perduoti, I. J. (G.) nėra pateikusi jokių paaiškinimų, turto, turto panaudojimą patvirtinančių dokumentų, ar kitų dokumentų bent už paskutinius tris bendrovės veiklos metus.

2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 buvo pakeistas Įmonių bankroto įstatymas ir nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pasikeitimai, susiję su tyčinio bankroto samprata. Tyčinis bankrotas buvo apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 str. 12 d.). Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė tyčinio bankroto požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.), ir tam tikrus požymius, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis (ĮBĮ 20 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju administratorius pareiškimą dėl UAB „Femitransa“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindė šiais požymiais: 1) įmonės vadovė I. J. (G.) neperdavė administratoriui įmonės finansinių dokumentų; neįvykdė ĮBĮ 8 str. 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.; 3) įmonės vadovas neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vienas iš tyčinio bankroto požymių yra tuomet, kai įmonės valdymo organai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Norint pripažinti, jog juridinio asmens valdymo organo nario netinkamas pareigų vykdymas nulėmė tyčinį bendrovės bankrotą, turi būti nustatytas sąmoningas ir sistemingas bendrovės valdymo organo veikimas/neveikimas, netinkamai valdant įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2 -1963/2014).

Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs tai, kad, jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Byloje nustatyta, kad buvusi bendrovės vadovė neperdavė administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų. Bankroto administratorius kreipėsi į antstolį, pateikdamas vykdymui 2014 m. vasario 23 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuriuo bendrovės vadovė įpareigota perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Antstolis 2015 m. kovo 4 d. patvarkymu įpareigojo BUAB „Femitransa“ vadovę I. J. (Grigaitę) perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus administratoriaus įgaliotam asmeniui, skolininkė patvarkymą gavo, tačiau nepateikė duomenų, kad įvykdė reikalavimą. Antstolis 2015 m. gegužės 4 d. surašė aktą ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas skirti I. J. (Grigaitei) baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą. 2015 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25276-779/2015 I. J. (G.) skirta 10 Eur bauda už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki teismo įpareigojimo įvykdymo išieškotojo naudai. Išaiškinta I. J. (G.), kad baudos skyrimas neatleidžia nuo teismo įpareigojimo vykdymo.

Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo BUAB „Femitransa“ vadovė I. J. (G.) neperdavė BUAB „Femitransa“ bankroto administratoriui jokio įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų. Nors vien tik aplinkybė, kad po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos per teismo nustatytą terminą neperdavė įmonės administratoriui visų dokumentų, nesudaro pagrindo pripažinti BUAB „Femitrans“ bankrotą buvus tyčinį, tačiau tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai.

Šiuo gi atveju, I. J. (G.) nuo 2006 m. balandžio 26 d. buvo vienintelė UAB „Femitransa“ akcininkė ir direktorė iki 2014 m. gruodžio 18 d., kai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, suinteresuotas asmuo, būdama įmonės vadove ir vienintele akcininke, nesiėmė priemonių, kad būtų išsaugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, bei juos perduoti bankroto administratoriui, tokiais savo veiksmais ji siekė užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „Femitransa“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes.

Be to, BUAB „Femitransa“ vadovė ir akcininkė I. J. (G.) įmonei esant faktiškai nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o toliau didino įmonės įsipareigojimus. Kaip nurodė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, draudėjo UAB „Femitransa“ mokėtinų įmokų mokėjimo tvarka sutriko dar 2007 metais, laikotarpyje nuo 2009 m. gegužės mėn. iki bankroto bylos iškėlimo įmonė visiškai nemokėjo VSD įmokų. Atlikus patikrinimą, 2009 m. rugsėjo 7 d. surašytas Patikrinimo aktas Nr. Ž-656, kuriuo nustatyta, kad bendrovės įsiskolinimas VSDF biudžetui už laikotarpį nuo 2009 m. kovo iki 2009 m. liepos mėn. buvo 9723,61 Lt (2816,15 Eur), draudėjas veiklos nevykdė nuo 2009 m. balandžio mėn. UAB „Femitransa“ vadovei už VSD įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimą buvo skirta 1750 Lt (506,84 Eur) bauda. VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. rugsėjo 8 d. UAB „Femitransa“ direktorei pasirašytinai įteikė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kita vertus, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2465-803/2016 priteisė iš BUAB „Femitransa“ vadovės ir akcininkės I. J. (G.) BUAB „Femitransa“ naudai 32 120,22 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 32 120,22 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad UAB „Femitransa“ dar 2009 metų pabaigoje buvo nemoki, todėl suinteresuotam asmeniui I. J. (Grigaitei) jau 2009 m. gruodžio 31 d. kilo pareiga inicijuoti įmonės bankroto procesą.

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Nepaisant blogos bendrovės finansinės padėties, I. J. (G.) neinicijavo bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis) ir tokiu savo neveikimu toliau didino UAB „Femitransa“ įsiskolinimus kreditoriams. Šios aplinkybės taip pat nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2465-803/2016, kuriuo priteista iš BUAB „Femitransa“ vadovės ir akcininkės I. J. (G.) BUAB „Femitransa“ naudai 32 120,22 Eur žalos atlyginimo. Nepaisant to UAB „Femitransa“ tęsė savo veiklą, atitinkančią ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius, dėl ko priėjo prie logiškos pasekmės – įmonės bankroto. Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs, jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje, kurioje buvo priteistas žalos atlyginimas iš vadovės, konstatavo, kad „Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-26 išdavė teismo įsakymą dėl skolos kreditoriui „Swedbank lizingas“, UAB, priteisimo, pagal kurį be kitų sumų priteistos 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 58 569,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-03-26) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 365,21 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 40). Bankroto administratoriaus teigimu, procesinės palūkanos yra 9 847,84 Eur, todėl viso suma su bylinėjimosi išlaidomis – 10 213,05 Eur (9 847,84 Eur + 365,21 Eur). Bankroto administratorius prie žalos sumos priskyrė 393,01 Eur vykdymo išlaidų, kurios patirtos antstoliui vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 įsakymą Nr. L2-3723-141/2012. Teismas sprendžia, kad dėl pradėto vykdymo proceso padidėjo kreditoriaus finansinis reikalavimas, kadangi atsakovei nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas minėtas įsakymas, todėl pagrįstai bankroto administratorius 393,01 Eur vykdymo išlaidų priskiria prie padarytos žalos. Iš pateiktų „Swedbank lizingas“ UAB, palūkanų paskaičiavimų pagal lizingo sutartis lentelių nustatyta, kad palūkanos yra 30 541,50 Eur, jos paskaičiuotos nuo 2009-04-30. Byloje konstatuota, jog pareiga atsakovei kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2009-12-31, todėl žalą turėtų sudaryti palūkanos paskaičiuotos ne nuo 2009-04-30, o nuo 2010 m. sausio mėn., kurios perskaičiavus yra 20 368,31 Eur. Teismo vertinimu, būtent minėta suma sudaro žalą, kadangi šia suma nebūtų padidėjęs kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB, finansinis reikalavimas, jeigu būtų inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas dar 2009 m. gruodžio mėn. Taigi iš viso dėl kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB, finansinio reikalavimo žalos dydis yra 30 974,37 Eur“.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės I. G. (J.) veiksmų laikotarpiu nuo 2009-12-31 iki nutarties dėl bankroto bylos UAB „FEMITRANSA“ iškėlimo įsiteisėjimo dienos skola VSDFV Vilniaus skyriui padidėjo 269,18 Eur. Taip pat nustatyta, kad kreditoriaus UAB „Skolos ir verslas“ 183,90 Eur suma susidarė dėl aplinkybės, jog atsakovė nevykdė pareigos kreiptis į teismą.

Taigi, teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje, dėl kurio kilo bankrotas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog UAB „Femitransa“ buvo vedama prie bankroto tyčia, įmonės valdymo organui nevykdant ir netinkamai vykdant įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą tvarkant netinkamai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).

Remiantis išdėstytais argumentais, BUAB „Femitransa“ administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, todėl, priimtai nutarčiai įsiteisėjus, nutartis siųstina Vilniaus apygardos prokuratūrai ir Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 20 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 291 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

BUAB „Femitransa“ administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ prašymą dėl UAB „Femitransa“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti.

Pripažinti UAB „Femitransa“ (į. k. 300563418) bankrotą tyčiniu.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, nutarties kopijas išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Radzevičienė