- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-05
- Bylos Nr.
- 2S-622-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03479-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Kategorijos
- 75.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4555-841/2014 pagal A. D. ir R. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai A. D. ir R. D. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2014-05-08 nutartimi nustatė pareiškėjams A. D. ir R. D. 10 dienų, nuo nutarties kopijos įteikimo, terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, nurodė, kad iki nustatyto termino trūkumų nepašalinus, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas procesinį dokumentą padavusiems asmenims. Teismas nutartyje konstatavo, kad pateiktas prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes, siekiant apginti kreditorių teises, įstatymas numato, kad be duomenų, nurodytų CPK 135 straipsnyje, turi būti nurodomi duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 str.). Teismas iš pareiškėjų prašymo ir pridėtų įrodymų nustatė, kad bankas AB „Swedbank“ yra suteikęs kreditą A. D., o už tinkamą prievolės įvykdymą kreditoriui yra laidavęs R. D., tačiau pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad pranešė kreditoriui apie tai, jog teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo.
Šiaulių apylinkės teisme 2014-05-13 gautas pareiškėjos A. D. pranešimas, kuriame nurodoma, kad teismas, o ne pareiškėjai, turi pranešti pareiškėjų kreditoriui apie bylos iškėlimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014-05-13 nutartimi nutarė pareiškėjų A. D. ir R. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikyti nepaduotu, pripažino, jog teismo įpareigojimai neįvykdyti ir pareiškimo trūkumai nepašalinti.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja A. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad prašyme dėl santuokos nutraukimo į civilinį procesą suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas kreditorius AB „Swedbank“, pateiktas papildomas prašymas, sutarties bei priedų egzemplioriai, kad tektų ir kreditoriui. Mano, kad tokiu būdu AB „Swedbank“ interesai buvo užtikrinti visapusiškai: kreditorius įgijo šioje byloje suinteresuoto asmens statusą, todėl jam turėjo būti įteikti procesiniai dokumentai bei suteikta reali galimybė pateikti atsiliepimą ar savarankiškus reikalavimus bei dalyvauti teisme. Taip pat nurodo, kad iki kreipimosi į teismą pareiškėjai negalėjo kreditoriui pranešti, koks teisėjas nagrinės ištuokos civilinę bylą, koks bus bylos numeris, kada vyks posėdis, todėl ir kreditorius, gavęs tik prašymo bei sutarties egzempliorius, nebūtų žinojęs, kada ir kokia tvarka reikšti pretenzijas. Mano, kad į procesą įtraukus kreditorių suinteresuotu asmeniu, pastarojo interesai būtų užtikrinti tinkamiau. Taip pat mano, kad toks kreditoriaus informavimas turėjo leisti greičiau išnagrinėti bylą, nes tik iš teismo gavęs procesinius dokumentus kreditorius būtų žinojęs, koks teisėjas, kada nagrinės ištuokos bylą, bei kam ir kokia tvarka pateikti atsiliepimą (savarankiškus reikalavimus). Priešingu atveju, kreditoriui tektų pačiam domėtis iškelta byla ar ne, ar byloje esantys procesiniai dokumentai atitinka jam pateiktus ir pan.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu grąžintas jį padavusiam asmeniu, manydama, kad pranešti apie teisme iškeltą bylą sutuoktinių nurodytam kreditoriui turi teismas, nes toks kreditoriaus informavimas padės greičiau išnagrinėti bylą.
Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką. Šios tvarkos laikymasis yra būtina sąlyga, kad materialusis teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisinių santykių, taptų ieškiniu. Tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškiniu (pareiškimu), kuris turi atitikti CPK 111 str., 113-114 str. ir 135 str. numatytus reikalavimus, o bylose dėl santuokos nutraukimo – taip pat ir CPK 539 str. numatytus reikalavimus, kurie yra imperatyvūs (privalomi) kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui. Šių reikalavimų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, o tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą, motyvuodamas tuo, kad prašymas neatitinka CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.
Įstatymų leidėjas ieškiniui dėl santuokos nutraukimo yra nustatęs nemažai specialiųjų reikalavimų, iš kurių vienas yra įpareigojimas pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis reikalavimas yra taikomas ir tais atvejais, kai sutuoktiniai prašo nutraukti santuoką jų tarpusavio susitarimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo padarinių sutartį (CPK 539 str. 1 d. 4 p., CK 3.56 str. 3 d.). Šis reikalavimas yra procesinė kreditorių teisių įstatyminės apsaugos, įtvirtintos CK 3.126 str. 1 d., garantija.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.126 str. norma yra skirta sutuoktinių, kurie kreipėsi į teismą dėl turto padalijimo, kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui ir suteikia teisę jiems įstoti į bylą dėl sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, ir tuo pačiu nustato sutuoktiniams, pareiškusiems prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir pateikusiems sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareigą prašyme nurodyti jiems žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti.
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad įstatyme imperatyviai nustatytą šalių procesinę pareigą pranešti kreditoriams apie ketinamą inicijuoti santuokos nutraukimo bylą, išsiunčiant jiems pareiškimo kopiją, pareiškėja siekia perkelti teismui. Toks pareiškėjos elgesys negali būti laikomas tinkamu, juo labiau sudarančiu sąlygas greičiau išnagrinėti bylą teisme. Be to, apeliantė neteisingai interpretuoja CK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris numato, kad pareiškėjai privalo kreditoriui pranešti ne apie bylą ir nurodyti bylos numerį ar bylą nagrinėjantį teisėją, o tiesiog pranešti apie inicijuojamą santuokos nutraukimo procesą ir išsiųsti pareiškimo, kuris teikiamas teismui, kopiją. Be to, pažymėtina, kad ginant kreditorių teisėtus interesus, pareiškėjai privalo išsiųsti kreditoriams ne tik pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, bet ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai neįvykdė teismo nustatytų įpareigojimų, t. y. nepašalino prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumų, nepateikdami rašytinių įrodymų, kad pranešė kreditoriui apie inicijuojamą bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikyti pareiškėjų prašymą nepaduotu, vadovaujantis CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas. Be to, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, pareiškėjams nėra užkertama galimybė vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu, jeigu yra pašalinamos aplinkybės, dėl kurių prašymas buvo laikomas nepaduotu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl atskirojo skundo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties laikomi nepagrįstais, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.