Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2015-06-01 patikslino (b. l. 1-5, 28-30), prašydama panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015-04-16 sprendimą Nr. 1A-165 ir Kauno teritorinės muitinės 2015-02-17 sprendimą Nr. 5PM190195.

Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamais sprendimais ji buvo pripažinta skolininke muitinei ir už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją 16570 pakelių cigarečių nustatyta mokestinė prievolė: muito mokestis – 2356 Eur, akcizo mokestis – 24309 Eur, PVM – 6 459 Eur, akcizo delspinigiai – 3347 Eur, ir PVM delspinigiai – 889 Eur.

Skundžiami sprendimai yra grindžiami įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014-07-02 baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr. 1-296-785/2014 (toliau – ir Baudžiamasis įsakymas), kuriame nustatyta, kad pareiškėja 2013-11-15 Kaune, savo gyvenamosiose patalpose, adresu Suvalkiečių g. 2, Kaune, neteisėtai laikė įvairių rūšių cigarečių, nepažymėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, kurių įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes neturėjo. Baudžiamuoju įsakymu pareiškėja pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199² str. 1 d., ir jai paskirta bauda su cigarečių konfiskavimu. Baudą pareiškėja sumokėjo.

Pareiškėja nurodo, kad pagal Muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį ji nelaikytina skolininke, kadangi nežinojo, jog cigaretės įvežtos neteisėtai, prie įvežimo niekaip neprisidėjo ir pardavinėti neketino. Todėl, net jei jos įvežtos neteisėtai, akcizo ir pridėtinės vertės mokestį turėtų sumokėti jas įvežę asmenys. Pareiškėja remiasi Europos Bendrijos Teisingumo teismo prejudiciniu sprendimu, priimtu byloje C-459/07 2009-04-02, kuriame įtvirtinta nuostata, kad šią skolą muitinei turi mokėti tokį importą įvykdęs asmuo ir nurodo, kad pareiškėja negali būti pripažinta skolininke muitinei dėl neteisėto importo, kurį įvykdė kitas asmuo. Pareiškėja pažymi, kad prejudiciniame sprendime nekalbama apie asmenis, kurie sulaikomi su tokiomis prekėmis, kurias jie įsigijo jau įvežus jas į Bendrijos teritoriją.

Pareiškėja mano, kad jau yra nubausta Baudžiamuoju įsakymu už nurodytų prekių laikymą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ji turėjo ir galėjo žinoti, kad tos prekės į Lietuvą įvežtos neteisėtai. Pareiškėja nesutinka, jog pripažindama savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo – neteisėto akcizais apmokestinamų cigarečių laikymo, pripažino, jog cigarečių įsigijimo metu arba gavimo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad cigaretės buvo įvežtos neteisėtai, ir dėl to yra įpareigota sumokėti muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius už prekes.

Pareiškėja pažymėjo, kad nėra tirta, ar cigaretės buvo įvežtos vienu metu ir pažeidžiant jų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną taisykles. Pareiškėja pirko įvairių rūšių ir su skirtingomis banderolėmis cigaretes, dalis jų buvo be banderolių, su parduotuvės „Duty Free“ atžymomis, todėl manė, kad jos per kelis kartus yra pirktos užsienio valstybėse ir nepažeidžiant per Lietuvos Respublikos sieną leistino gabenti cigarečių kiekio, atvežtos į Lietuvos Respubliką. Cigaretės buvo įsigytos asmeninėms reikmėms, ne pardavimui, jos buvo sunaikintos ir negalėjo būti parduotos, todėl, remiantis konkurencijos normomis, pareiškėja negalėjo padaryti neigiamo poveikio Bendrijos prekėms.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundo argumentus. Skundą prašė tenkinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu (b.l. 39-40) prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014-07-02 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-785/2014 nustatė, kad pareiškėja 2013-02-15 Kaune, savo gyvenamosiose patalpose, neteisėtai laikė 16 570 įvairių rūšių pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis. Teismas pareiškėją pripažino kalta pagal BK 199² str. 1 d.

Atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėja pati neteisėtai neįvežė į Bendrijos muitų teritoriją ginčo prekių, nėra reikšminga sprendžiant jos pripažinimo skolininke Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečios įtraukos pagrindu klausimą. Kadangi sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimą, nėra būtina įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į pastarąją teritoriją įvežtas prekes. Pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad cigaretes laikė pareiškėja. Remiantis baudžiamojoje byloje (Nr. 1-296-785/2014) nustatytomis aplinkybėmis, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėja žinojo (turėjo žinoti), jog įgijo (gavo) ir laikė neteisėtai į Bendrijos teritoriją įvežtas ginčo prekes. Teisėtai įvežtų ar prekybos įmonėse realizuojamų cigarečių nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, Lietuvoje nėra. Laikydama cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių pareiškėja neabejotinai suprato ir žinojo, jog jos į Lietuvą įvežtos neteisėtai ir įsigijo jas nelegaliai, kadangi Lietuvos Respublikoje cigarečių su Baltarusijos, Rusijos banderolėmis arba be Lietuvos Respublikos banderolių prekyboje nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė ( b.l. 62) atsiliepimu prašė skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad šiuo atveju pareiškėja pripažįstama skolininke muitinei ne kaip asmuo, neteisėtai įvežęs prekes, bet kaip asmuo, įsigijęs ir laikęs atitinkamas prekes bei jų įsigijimo metu turėjęs žinoti, kad prekės yra įvežtos neteisėtai.

Kauno teritorinė muitinė vadovaujasi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punkto nuostata, jog importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyta, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, jog sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes įsigijusio ir (arba) laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimą, muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Byloje objektyviais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja įsigijo ir laikė net 16 570 pakelius įvairių pavadinimų cigarečių pažymėtų Rusijos, Baltarusijos Respublikų banderolėmis ir be banderolių, todėl buvo akivaizdu, jog pareiškėja įsigydama aptariamus tabako gaminius, turėjo suprasti, kad jie į laisvą apyvartą buvo išleisti neteisėtai.

Trečiojo asmens nuomone, tai, kad pareiškėja, norėdama gauti papildomų pajamų, neteisėtai laikė į Bendrijos muitų teritoriją neteisėtai įvežtas prekes, bei žinojo, kokiu būdu jos įvežtos, patvirtina ir didelis laikytų cigarečių kiekis.

Kauno teritorinė muitinė nesutinka, kad cigarečių konfiskavimas ir sunaikinimas yra skolos muitinei išnykimo priežastis bei remiasi Europos Teisingumo Teismo 2010-04-29 sprendimu byloje Nr. C-230/08, kuriame nurodyta, jog skola muitinei dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo galėtų išnykti tik tuo atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorės sienos. Šiuo atveju cigaretės buvo rastos pareiškėjos gyvenamosiose patalpose, todėl prievolė mokėti importo mokesčius konfiskavus ir sunaikinus ginčo cigaretes neišnyko.

Skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo 2014-07-02 baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-296-785/2014 (b.l. 20-23) E. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² str. 1 d., ir nubausta 500 MGL, t.y. 65000 Lt, dydžio bauda. Be to, pareiškėja pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 201 str. 12 d., ir nubausta 300 MGL, t.y. 39000 Lt, dydžio bauda. Tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu nuspręsta daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (cigaretes ir denatūruoto etilo alkoholio skiedinius), sunaikinti.

Kauno teritorinės muitinės 2015-02-17 sprendimu Nr. 5PM190195 (b.l. 14-19) E. S. buvo pripažinta skolininke muitinei. Tuo pačiu sprendimu buvo įregistruota E. S. mokestinė prievolė: muitas (įmokos kodas A00) – 2356 Eur, akcizas (įmokos kodas 100) – 24309 Eur, PVM (įmokos kodas B00) – 6459 Eur, akcizo delspinigiai (įmokos kodas 846) – 3347 Eur ir PVM delspinigiai (įmokos kodas 860) – 889 Eur. Pareiškėja įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę muitinei.

Departamento 2015-04-16 sprendimu Nr. 1A-165 (b. l. 6-8) buvo patvirtintas Kauno teritorinės muitinės 2015-02-17 sprendimas Nr. 5PM190195.

Ginčas byloje kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės 2015-02-17 sprendimo Nr. 5PM190195 ir Departamento 2015-04-16 sprendimo Nr. 1A-165 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kuris laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Ginčijamu Kauno teritorinės muitinės 2015-02-17 sprendimu Nr. 5PM190195 pareiškėja pripažinta skolininke muitinei nustačius, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014-07-02 baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-296-785/2014 ji pripažinta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 199² str. 1 d. ir 201 str. 2 d. BK 199² str. 1 d. dispozicijoje numatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. BK 201 str. 2 d. nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo.

Skundu nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekia, kad būtų panaikintas Kauno teritorinės muitinės 2015-02-17 sprendimas Nr. 5PM190195. Pareiškėja prašymą iš esmės grindžia aplinkybe, kad ji neįvežė cigarečių per valstybės sieną ir nežinojo, kad jos įvežtos neteisėtai. Pažymi, kad įvežimo neteisėtumas nėra konstatuotas ir Kauno apygardos teismo baudžiamajame įsakyme.

Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 12 p. skolininką apibrėžia, kaip bet kurį asmenį, privalantį sumokėti skolą muitinei. Atitinkamai skola muitinei yra suprantama, kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą (Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 9 p.). Kaip matyti iš Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 10 p., importo skolos muitinei (importo muitų) sąvoka, be kita ko, apima muitus ir muitams mokamiems už importuojamas prekes lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus. Vadovaujantis ginčo teisiniams santykiams taikytina Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečia įtrauka, skolininkais, be kita ko, laikomi bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Minėtas Europos Sąjungos reglamentas, kuris tiesiogiai taikomas Lietuvoje, nereikalauja, kad asmuo (faktiškai) būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 12 p. prasme. Iš minėtų Bendrijos muitinės kodekso nuostatų yra akivaizdu, kad kas yra laikomas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 12 p. prasme, šiuo konkrečiu atveju apibrėžia ir konkretizuoja būtent Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. Todėl aplinkybė, kad pareiškėja pati neteisėtai neįvežė (nedalyvavo įvežant) į Bendrijos muitų teritoriją ginčo prekių, nėra reikšminga sprendžiant jos pripažinimo skolininke Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečios įtraukos pagrindu klausimą. Iš Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečios įtraukos loginės konstrukcijos matyti, kad joje nustatytos dvi kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos asmenį pripažinti skolininku: pirma, šie asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir, antra, šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo negali būti pripažįstamas privalančiu mokėti skolą muitinei (muitus) minėtos nuostatos pagrindu. Tai, kad pareiškėja E. S. atitinka abi šias sąlygas, konstatuota Kauno apygardos teismo 2014-07-02 baudžiamajame įsakyme Nr. 1-296-785/2014. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog pripažinimui „skolininku“ Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečios įtraukos prasme taikomos sąlygos, pagrįstos subjektyviu vertinimu, t. y. fiziniai arba juridiniai asmenys turi sąmoningai įsigyti arba laikyti neteisėtai įvežtas prekes (2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Spedition Ulustrans, C414/02, 27 ir 28 p.; 2005 m. kovo 3 d. sprendimo byloje M. P. ir kt., C-195/03, 40 p.). Kaip matyti iš ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų, sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes įsigijusio ir (arba) laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimą, Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečia įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į pastarąją teritoriją įvežtas prekes. Aptariamai sąlygai muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kokia laikytina ir klausimas dėl anksčiau aptartos sąmoningumo įsigyjant (gaunant) ir vėliau laikant ginčo tabako gaminius sąlygos, paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos. Nagrinėjamoje byloje objektyviais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja įsigijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, lietuviškomis banderolėmis nepaženklintas cigaretes, kurių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą, t. y. įgijo ir laikė prekes, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais teisės aktais buvo nustatyti specialūs jų (prekių) išleidimo į laisvą apyvartą reikalavimai, taip pat – pareiga Lietuvoje skirtą parduoti apdorotą tabaką paženklinti nacionalinėmis banderolėmis (Akcizų įstatymo 30 str.) Pareiškėja, įgydama ir laikydama aptariamus tabako gaminių kiekius, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos specialiais ženklais (kad pareiškėja šią aplinkybę matė ir suprato, konstatuota teismo baudžiamajame įsakyme) turėjo suprasti, kad jie (gaminiai) į laisvą apyvartą buvo išleisti neteisėtai. Vien tai, kad cigaretės nebuvo paženklintos nacionalinėmis banderolėmis, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad įsigydama labai didelį kiekį šių prekių, pareiškėja turėjo suprasti, kad jos apyvartoje yra neteisėtai. Pažymėtina, kad visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais – banderolėmis – yra vienas iš būdų atskirti šias prekes. Tai, jog ginčo prekės nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos specialiaisiais ženklais ir nebuvo Lietuvos valstybės kilmės, sudarė pagrindą suprasti, jog šios prekės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos iš trečiosios šalies, t. y. kad šios prekės buvo importuotos. Aplinkybė, kad buvo įgytas ir laikomas ypač didelis kiekis Lietuvos Respublikos specialiais ženklais (banderolėmis) nepaženklintų cigarečių, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, elgdamasi rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, turėjo suprasti, kad ji įgijo ir laikė neteisėtai apyvartoje esančius ir neteisėtai į šalies teritoriją įvežtus tabako gaminius.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kuriomis iš esmės rėmėsi ir Departamentas ir Kauno teritorinė muitinė, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei vadovaudamasis paminėtomis teisinio reglamentavimo nuostatomis teismas daro išvadą, kad pareiškėja žinojo (turėjo žinoti), jog ji įgijo ir laikė neteisėtai į Bendrijos teritoriją įvežtas ginčo prekes. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja pagrįstai buvo pripažinta muitinės skolininke Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečios įtraukos pagrindu, jai pagrįstai buvo apskaičiuota mokėtina skolos muitinei suma.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso aktualiomis nuostatomis bei Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatomis darytina išvada, kad tiek Kauno teritorinės muitinės 2015-02-17 sprendimas Nr. 5PM190195, tiek Departamento 2015-04-16 sprendimas Nr. 1A-165 yra tinkamai pagrįsti tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės aktų normomis, todėl yra teisėti ir naikinti juos nėra pagrindo. Teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos E. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.