Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2016-02-02 · Byla Nr. A2.6.-39-389/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-02-02Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-25Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-02
Bylos Nr.
A2.6.-39-389/2016
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-03290-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražina Kazilionienė
Pažeidėjas
E. J.
Nukentėjusysis
I. M.
Administracinė byla Nr. A2.6.-39-389/2016Teisminio proceso Nr. 4-08-3-03290-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 2 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjai Gražinai Kazilionienei,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, Elonai Klemkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai E. J.,jos atstovui advokatui M. Š.,nukentėjusiajai I. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusios, neteistos, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2015-11-30 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. PN 001198 dėl to, kad ji 2015-10-23, apie 15.30 val., Kniaudiškių gatvėje, ties namu Nr. 6, Panevėžio mieste, vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodama (važiuodama) atbuline eiga, neįsitikino saugumu ir kliudė gale jos automobilio stovintį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą I. M., po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais E. J. pažeidė KET 114 p., 219.1. p., 219.2. p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinės bylos nagrinėjimo metu E. J. paaiškino, kad, išvažinėdama iš aikštelės Kniaudiškių gatvėje, nejuto to įvykio. Vėliau išvažiavo į Vilnių, o grįžusi pamatė, kad nėra automobilio. Sužinojo, kad automobilis nuvežtas į laikino saugojimo vietą, nes dalyvavo eismo įvykyje. Nuvykusią į Kelių policijos skyrių ją apklausinėjęs pareigūnas sakė, kad automobilis 2015 m. spalio 23 d., 15.30 val., kliudė kitą automobilį, ten buvo ir autobusas. Pamena, kad tada šiek tiek pavažiavo atbuline eiga, girdėjo vieną garsinį signalą, kurį suprato kaip raginimą greičiau baigti pradėtą posūkio manevrą. Praėjo 30-40 sekundžių, kol praleido autobusą, išsuko ir išvažiavo į Kniaudiškių gatvę. Nieko nejuto, niekas prie automobilio nebuvo priėjęs. Jeigu būtų jutusi, būtų tikrai išlipusi, nes neturėjo tikslo pasišalinti - automobilis draustas, vairavo blaivi. Vairuoja automobilį 10 metų. Jos automobilio “Toyota Yaris“ nubraukimas nežymus. Kito automobilio apgadinimų nematė. Po jos automobilio numeriu yra senas pažeidimas. Naujas pažeidimas ant kairės pusės bamperio. Apie automobilio apgadinimus pranešė draudimo bendrovei. Nesuvokė, kad pasišalina iš įvykio vietos, todėl prašo teismo ją išteisinti dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusiosios automobilį E. J. apgadino, atsitrenkdama galiniu bamperiu, iš teismo posėdžio metu pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ant jos automobilio „Toyota Yaris“ bamperio yra tik nežymus apgadinimas, todėl tikėtina, kad smūgis nebuvo toks stiprus, ir ji galėjo nesuprasti, jog važiuodama atbulomis atsitrenkė į kitą automobilį. J. nuo pat pradžių tvirtino, kad nepajautė, jog apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos, šios pozicijos nekeitė ir nagrinėjant bylą teisme. Apie tai, kad apgadino kitą automobilį, sužinojo tik nuvykusi į policijos komisariatą. Įvykio metu pažeidėja turėjo galiojantį draudimą, apgadinimai nebuvo tokie dideli, kad būtų pagrindas pasišalinti. Ji nesuvokė, kad pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais savo veiksmais pažeidė nukentėjusios teisėtus interesus. Atstovas prašo J. nubausti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., o pagal LR ATPK 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad važiavo į dešinę pusę. Matė, kad stovėjo išlindęs automobilis. Autobusas sustojo, kadangi negalėjo pravažiuoti. Automobilį vairavusi moteris įjungė atbulinę automobilio pavarą ir atsitrenkė į jos automobilį, dar kartą jai signalizavo. Ji stabtelėjo ir darė kairį posūkį. Žmonės buvo išlipę iš autobuso. Bėgo ketindama jai pabelsti į automobilio langą. Moteris matė, kad ji (nukentėjusioji) mojuoja. Automobiliai pradėjo važiuoti, žmonės mojavo. Kai grįžo prie savo automobilio, priėjęs vyras J. K. pasakė, kad matė įvykį. Jo paprašė paliudyti. Jis laukė pareigūnų, paliudijo, kad buvo smūgis. Autobuso vairuotojas jį turėjo girdėti, juk automobilis sveria apie 1 toną. Su vyru kitą dieną iš ryto nuvažiavo paieškoti to automobilio. Tą automobilį surado apie 12.30 valandą ir pranešė policijai. Dvi savaites laukė, automobilis girgždėjo, braškėjo, kainavo remontas. Automobilio remonto sąmata yra 551 Euro. Pažemintas jos orumas, nes vaikėsi automobilį. Dar 2 savaites laukė, negalėjo remontuoti automobilio. Ir dar gavo 28 Eurų baudą už eismo įvykį.

Liudytojas M. Č. parodė, kad pažeidėjos neatsimena. Apgadinimus žiūrėjo automobilio gale. Pradžioje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal LR ATPK 127 str. 2 d., jo asmeniškai neperrašė. Manė, kad moteris tikrai galėjo nepajusti, kad atsitrenkė, gatvėje buvo didelis triukšmas. Jo ir komisaro nuomonės išsiskyrė, todėl buvo dar surašytas protokolas ir už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. Pažeidėja pripažino, kad ji per daug išvažiavo į gatvę, signalizavo jai, ji norėjo patraukti automobilį atgal, kad pravažiuotų autobusas, buvo privažiavęs jai automobilis iš galo, ji ir atsitrenkė į jį.

Liudytojas J. K. parodė, kad nuo įvykio pažįsta abi moteris. Apie 15.30 val. važiavo autobusu, neprivažiavus galinės stotelės, pamatė kaip sustojo du automobiliai, vienas jų, sidabrinės spalvos, autobusui buvo užstojęs kelią į įvažiavimą. Abu automobilius vairavo moterys. Pirmasis automobilis pradėjo judėti atbuline eiga, kitas automobilis pradėjo signalizuoti, išgirdo dunkstelėjimą. Autobusui nuvažiavus, išlipęs iš autobuso, pamatė tik vieną automobilį, kitas jau buvo nuvažiavęs. Pamatė vieną jauną moterį, ji buvo susijaudinusi, ieškojo telefono, nerado, todėl davė jai savo. Ji skambino telefonu 112. Kur ir kada antroji mašina nuvažiavo, nematė. Būdamas autobuse, girdėjo smūgį, keleiviai kalbėjo, kad jau kažkas „pasibučiavo“. Ant automobilio nepastebėjo stiprių apgadinimų, trūkimą nuo bamperio matė, duobutė buvo.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo teisme metu duotus E. J., nukentėjusiosios I. M. bei liudytojų parodymus ir susipažinus su rašytine administracinės bylos medžiaga: 2015-11-30 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. PN 001198 (b.l. 5-6); pažymomis apie asmens baustumą ir teistumą (b.l. 7-10); policijos pareigūno J. K. tarnybiniu pranešimu (b.l. 22), iš kurio matyti, kad 2015-10-23, buvo gautas pranešimas, jog prie Kniaudiškių g. 6 esančio pastato, Panevėžio m., įvyko eismo įvykis ir vienas iš automobilių pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nuvykę į vietą, pareigūnai rado automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja I. M. paaiškino įvykio aplinkybes. Ji nurodė, kad 2015-10-23, apie 15.30 val., jai išvažinėjant iš Kniaudiškių g. 6 teritorijos, priekyje jos stovėjęs automobilis, kurio markės nežino, valst. Nr. galimai yra (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti atbuline eiga ir atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nustatyta, kad tai automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis E. J.. Buvo nustatytas eismo įvykį matęs liudytojas J. K., kuris nematė pasišalinusio automobilio nei markės, nei numerių, tik girdėjo garsą; eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 23-24); E. J. paaiškinimu (b.l. 25), iš kurio matyti, kad 2015-10-23, apie 15.30 val., buvo nuvykusi apsipirkti į parduotuvę „IKI Šermutas“. Išvažiuojant iš aikštelės bei sukant į kairę, kelią pastojo autobusas. Ji atbuline eiga kiek atsitraukė, autobusas įsuko į keleivių paėmimo aikštelę, o ji, rodydama posūkį į kairę, tęsė manevrą. Kažkas už nugaros supypsėjo, suprato kaip ženklą paskubėti. 2015-10-24, apie 19 val., pasigedo savo automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paskambinus bendrosios pagalbos telefonu, buvo paaiškinta, kad automobilis išvežtas dėl eismo įvykio. Atlikinėdama manevrą, nejuto, kad būtų atsitrenkusi į kitą automobilį. Sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo numačiusi ir neturėjo jokio motyvo, niekur nebėgo, automobilio neslėpė. Nepajuto tiesiog per išsiblaškymą ar neatsargumą. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, žada atlyginti galimai padarytus nuostolius; I. M. skundu ir paaiškinimu (b.l. 15, 26), iš kurių matyti, kad 2015-10-23 išvažinėjo iš Kniaudiškių gatvėje esančios parduotuvės „IKI Šermutas“ automobilių stovėjimo aikštelės. Ketino sukti į dešinę, tačiau priešais buvo sustojęs automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis užtvėrė kelią į stotelę važiuojančiam autobusui, matyt norėjo atlaisvinti kelią, todėl pradėjo važiuoti atbuline eiga. Ji kelis kartus signalizavo, tačiau atbuline eiga važiuojantis automobilis atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Smūgis buvo pakankamai stiprus, kad vairuotoja jo nepajustų. Po atsitrenkimo ji dar kartą signalizavo. Po susidūrimo automobilis iš karto pradėjo važiuoti į priekį, nesustojo, vairuotojas neišlipo, į garsinį signalą nesureagavo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kadangi atsitrenkęs automobilis buvo sustojęs dar prieš pėsčiųjų perėją, ji išlipo iš savo automobilio ir bėgo link kaltininkės, tačiau pavyti nespėjo. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jos automobilio priekinis bamperis. Neabejoja, kad vairuotoja sąmoningai pabėgo iš įvykio vietos, nes negalėjo nejausti smūgio, negalėjo negirdėti, kad du kartus signalizavo, negalėjo nematyti, kaip ji, išlipusi iš automobilio, bėgo link jos; J. K. paaiškinimu (b.l. 27), iš kurio matyti, kad 2015-10-23, apie 15.30 val., važiuodamas Kniaudiškių g. maršrutiniu autobusu Nr. 3, Panevėžio m., pro autobuso langą pastebėjo eismo įvykį, kurio metu lengvasis automobilis, kurio nei markės, nei numerių neįsidėmėjo, maršrutiniam autobusui užstojo kelią. Tuomet minėtas automobilis pavažiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į už jo stovėjusio kito automobilio priekinę dalį. Matė, kad už minėto automobilio vairo sėdėjo moteris tamsiais plaukais. Jam išlipus iš autobuso, automobilio, kuris važiavo atbuline eiga, nebebuvo. Eismo įvykio vietoje stovėjo tik apgadintas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį atsitrenkė. Eismo įvykio metu garsas buvo didelis, todėl pasišalinusio automobilio vairuotoja turėjo išgirsti ne tik stuktelėjimo garsą, bet ir pajausti smūgį. Dar girdėjo, kaip nukentėjusioji vairuotoja signalizavo, tačiau kaltininkė nereaguodama nuvažiavo miesto centro link; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 30); abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių fotonuotraukomis (b.l. 38-40), iš kurių matyti, kad automobilių apgadinimų lokalizacija ir pobūdis sutampa, todėl darytina išvada, jog galimai atsirado automobilių tarpusavio kontakto metu; E. J. vairuotojo pažymėjimu Nr. 00420598 (b.l. 41), iš kurio matyti, kad jis galioja iki 2025-02-12; kitais byloje esančiais dokumentais, teismas konstatuoja, jog E. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., jos kaltė įrodyta, todėl ji baustina.

LR ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia, sukėlęs eismo įvykį, ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 219 punktas nustato, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Taigi po eismo įvykio, pajutusi, kad kliudė kitą automobilį, E. J. turėjo, nedelsdama sustoti, pasilikti eismo įvykio vietoje, nesukeldama papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą ir apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau ji to nepadarė. E. J. neneigia, kad atliko manevrą automobiliu atbuline eiga, tačiau tikina, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Tačiau E. J. parodymus paneigia I. M. ir J. K. nuosekliai ir aiškiai rašytiniuose paaiškinimuose, nukentėjusiosios skunde bei šių asmenų teisme nupasakotos eismo įvykio aplinkybės. I. M. nurodė, kad pamačiusi, jog priešais jos automobilį sustojęs automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga, signalizavo savo automobilio garsiniu signalu. Jos tvirtu įsitikinimu, smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl vairuotoja turėjo jį pajusti. Po atsitrenkimo ji dar kartą signalizavo, tačiau, atsitrenkęs automobilis, nuvažiavo. I. M. neabejoja, kad vairuotoja sąmoningai pabėgo iš įvykio vietos, nes negalėjo nejausti smūgio, negalėjo negirdėti, kad du kartus signalizavo, negalėjo nematyti, kaip ji, išlipusi iš automobilio, bėgo link jos automobilio, bandydama sulaikyti įvykio vietoje. J. K. taip pat patvirtino, kad eismo įvykio metu garsas buvo didelis, todėl pasišalinusio automobilio vairuotoja turėjo išgirsti ne tik stuktelėjimo garsą, bet ir pajausti smūgį. J. K. patvirtino girdėjęs, kaip nukentėjusioji vairuotoja signalizavo, tačiau, išlipęs iš autobuso, pamatė, jog kaltininkės automobilio jau nebėra. Vadinasi, J. K. girdėjo I. M. automobilio garsinį signalą, dar būdamas maršrutiniame autobuse, kadangi I. M. nurodė signalizavusi prieš pat susidūrimą ir iš karto po jo, todėl mažai tikėtina, kad E. J., sėdėdama savo automobilyje, t.y. būdama nuo I. M. automobilio mažesniu atstumu nei J. K., galėjo automobilio garsinių signalų neišgirsti. Pati E. J. pripažino, girdėjusi automobilio garsinį signalą, tačiau teigia jį supratusi kaip raginimą greičiau važiuoti. Teismas pažymi, kad E. J., dalyvaudama viešajame eisme, privalėjo elgtis atidžiai ir, išgirdusi ne vieną, o kelis iš už jos stovėjusio automobilio skleidžiamus garsinius signalus, įsitikinti ar saugiai atliko manevrą, važiuodama atbuline eiga. Iš E. J. ir I. M. eismo įvykio metu vairuotų automobilių apgadinimų lokalizacijos ir pobūdžio matyti, kad jie galėjo atsirasti automobilių tarpusavio kontakto metu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. J. sąmoningai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, o jos parodymai vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos E. J. atsakomybę LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo atžvilgiu lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę - administracine tvarka nebausta, tačiau anksčiau buvo bausta už itin šiurkštų KET pažeidimą pagal LR ATPK 126 str. 4 d. bei eismo įvykio sukėlimą, neteista, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo atžvilgiu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į visas bylos aplinkybes, į jų reikšmingumą, ir daro išvadą, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti, E. J. už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą paskyrus sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą, už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą - sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Paskirtos nuobaudos subendrintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24 str., 27 str., 33 str., 302 str., 286 str.,

nutaria:

E. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

- už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti ir E. J. paskirti galutines administracines nuobaudas – 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtą baudą nubaustasis asmuo privalo per 40 dienų sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB Swedbank, įmokos kodas 1001, ROIK: 15052706817.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Kazilionienė