- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- ATP-182-491/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03290-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pažeidėjas
- E. J.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. J. (toliau – Pažeidėja), apeliacinį skundą dėl 2016 m. vasario 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Pažeidėja nubausta : pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. – 28 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir Pažeidėjai paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Ji nubausta už tai, kad 2015-10-23 apie 15³⁰ val. (duomenys neskelbtini), vairuodama savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino saugumu ir kliudė už jos stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip apgadino abi transporto priemones, po to pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 114 p., 219.1 p., 219.2 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėja prašo skundžiamą nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. padaryto pažeidimo nutraukti, nesant galimybės – pakeisti, t.y. taikant ATPK 30¹ str., neskirti jai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba skirti keliems mėnesiams bei sumažinti paskirtos baudos dydį. Ji neginčija, jog galėjo kliudyti kitą automobilį ir apgadinti dvi transporto priemones, tačiau teigia iš įvykio vietos nebėgusi. Nurodo, kad iš įvykio vietos ji pasišalino, kadangi nesuprato kliudžiusi kitą automobilį. Mano, kad automobilio apgadinimai (10 cm ilgio ir 0,2 c, pločio) yra mažareikšmiai, smulkūs, todėl juos padaryti nereikia didelio smūgio. Teigia, jog teismas nevertino liudytojo M. Č. parodymų, kuriam nekilo abejonių, kad Pažeidėja sąlyčio su kitu automobiliu galėjo ir nepajusti, kadangi pažeidimai smulkūs, o gatvė judri ir triukšminga. Nepaisant to, kad jo sprendimas komisaro buvo pakeistas ir kvalifikuotas pagal ATPK 130 str. 1 d., mano, kad teismas netinkamai vertino nukentėjusiosios parodymus, kadangi jie neatitinka bylos aplinkybių, t.y. nukentėjusioji parodė, jog važiavo dešiniau, nors pagal automobilių apgadinimų lokalizaciją, jos automobilis turėjo važiuoti kairiau. Be to, ji nurodė, kad bėgo paskui automobilį, nors liudytojas J. K. parodė, kad nukentėjusioji stovėjo susijaudinusi prie automobilio. Pažymi, kad Pažeidėja vairavo nedidelės galios, nedidelio svorio automobilį atbuline eiga, esant nedideliam atstumui tarp automobilių, todėl didelio greičio, sąlygojančio stiprų smūgį, nebuvo. Mano, kad automobilis buvo apgadintas nežymiai, o tai sudaro pagrindą manyti, kad ji galėjo nepajusti ir negirdėti automobilio susidūrimo. Nurodo, kad garsinis signalas neįpareigoja įsitikinti, jog manevras buvo atliktas tinkamai, o šiuo atveju, ji garsinį signalą suprato kaip raginimą užbaigti manevrą. Akcentuoja, jog jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, kadangi jos vairuotas automobilis yra techniškai tvarkingas. Remdamasi teismų praktika tokio pobūdžio bylose, teigia, jog teismas, priimdamas jai nepalankų sprendimą, nukrypo nuo formuojamos praktikos. Nurodo, kad nors nuobauda skirta sankcijos ribose, tačiau šioje situacijoje ji yra neproporcinga, nes eismo įvykis nebuvo itin pavojingas, padaryta žala nėra didelė, žmonės nenukentėjo, ji iš dalies pripažino savo kaltę bei gailisi dėl padarytų pažeidimų, be to, sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, o ji nėra nedrausminga vairuotoja.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija), viršininkas V. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš skundo matyti, kad Pažeidėja pagal ATPK 130 str. 1 d. prašo jai bylą nutraukti, nes ji nėra kalta dėl šio pažeidimo – nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Be to, ji prašo sušvelninti jai paskirtą nuobaudą, t. y. taikant ATPK 30¹ str., sumažinti baudos dydį bei neatimti jai teisės vairuoti transporto priemones arba šią teisę atimti minimaliam laikui.
Motyvuojamoji dalis
Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo
Pažymėtina, kad pati Pažeidėja net savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad galėjo sukelti eismo įvykį ir apgadinti I. M. automobilį. Todėl, jos skunde dėstomas reikalavimas nutraukti bylą dėl vėlesnio jos pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, yra, viena vertus, nesuprantamas. Kita vertus, skundžiamame nutarime yra pakankamai išsamiai išanalizuota įvykio situacija, nukentėjusiosios bei įvykio liudytojo J. K. pirminiai paaiškinimai bei parodymai teisme, motyvuotai pripažinta, kad šių proceso dalyvių parodymų pagrindu, bei papildomai įvertinus nukentėjusiosios automobiliui padarytus sugadinimus, nėra jokio pagrindo abejoti, kad Pažeidėja ne tik sukėlė eismo įvykį, tačiau ir iš jo sąmoningai pasišalino. Pirmos instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, šio pažeidimo kvalifikavimo nekelia jokių abejonių, jos pagrįstos bylos duomenimis, logiškos ir įtikinamos. Be to, ką nurodė apylinkės teismas, galima papildyti, jog tiek Pažeidėjos vairuotas (duomenys neskelbtini) yra mažų gabaritų transporto priemonė, todėl neįtikėtina, kad atsitrenkimo į kitą automobilį, kurio garsą girdėjo net autobusu važiavęs liudytojas J. K., Pažeidėja negirdėjo ar nejuto. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl Pažeidėjos tyčios, nukentėjusiosios apgadinimų kiekio ir jų dydžio yra tiesiog deklaratyvūs teiginiai, kurie niekaip nepaneigia apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir Pažeidėjos kaltės padarius šį pažeidimą. Todėl, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Pažeidėja pagal ATPK 130 str. 1 d. nubausta pagrįstai ir teisingai.
Dėl nuobaudų
ATPK 20 str. nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinė nuobauda skiriama pagal ATPK 30 str. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, kurios numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įtvirtintas ATPK 31 ir 32 str. Pažymėtina, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Ši galimybė yra įgyvendinama pagal ATPK 30¹ str. nuostatas, kurio 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Iš esmės ši nuostata yra taikoma tais atvejais, kuomet įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Pažymėtina, jog asmuo, vairuojantis transporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį, turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmių kilimo riziką, todėl Pažeidėja žinodama visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdama suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jai nepatogumus bei neigiamas pasekmes, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti pažeidimų, kurie lemtų tokių administracinių nuobaudų taikymą. Todėl vien tik jos pageidavimą tenkinančios nuobaudos paskyrimas netaikant papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – neatitiktų administracinėms nuobaudoms už tokius pažeidimus keliamų tikslų. Tuo pačiu pažymėtina, kad įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms Pažeidėjos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. O šiuo atveju paskyrus švelnesnę nuobaudą nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Pažeidėjos nurodytos aplinkybės, jog ji nėra piktybinė KET Pažeidėja, kad iš dalies pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl padarytų pažeidimų bei atsiradusių pasekmių, kad eismo įvykis nebuvo itin pavojingas, žmonės nenukentėjo, o padaryta žala automobiliams nėra didelė, kad nebuvo nustatytos sunkinančios aplinkybės, yra reikšmingos sprendžiant nuobaudų taikymo klausimus. Tačiau šių aplinkybių visumos šiuo atveju nepakanka, kad Pažeidėjai galėtų būti taikomas ATPK 30¹ str. ir mažinama tiek pagrindinė, tiek papildoma nuobaudos.
Pirmos instancijos teismas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pažeidėjai skyrė sankcijose numatytas minimalias baudas, ir pagal ATPK 130 str. 1 d. papildomą nuobaudą – teisę vairuoti transporto priemones, taip pat taikė minimaliam laikotarpiui. Apylinkės teismas atsižvelgė iš esmės į visas apeliaciniame skunde jos nurodytas aplinkybes, be to papildomai įvertino ir tai, jog ji nėra teista, tačiau anksčiau buvo bausta už itin šiurkštų KET pažeidimą pagal ATPK 126 str. 4 d., buvo anksčiau sukėlusi eismo įvykį – atsitrenkusi į stovinčią transporto priemonę. Teismas įvertino ir padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą (pažeidimai susiję su transporto priemonės, kuri yra padidintas pavojaus šaltinis, vairavimu).
Pažeidėja skunde nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs, kadangi liudytojas nenurodė matęs, kaip nukentėjusioji bėga Pažeidėjos link. Nors liudytojas to galimai ir nematė, nes jis važiavo autobusu, tačiau nukentėjusioji šią aplinkybę nurodė nuosekliai, pakartojo kelis kartus. Pažeidėja skunde tvirtina, kad automobilio apgadinimai nėra žymūs (10 cm ilgio ir 0,2 cm pločio), todėl jie negali būti vertinami kaip žymūs, sukelti didelio smūgio. Fotonuotraukose automobilių apgadinimai nėra labai ryškiai matomi (38 – 40 b. l.). Tačiau, vertinant įrodymų visumą netikėti, jog I. M. automobilis buvo apgadintas įvykio metu, nėra jokio pagrindo, kadangi nukentėjusioji teisme parodė, jog automobilio remonto sąmata siekė 551 Eur (26 b. l.), todėl sugadinimas nelaikytinas nežymiu ar nereikšmingu. Kad minėti nukentėjusiosios automobilio apgadinimai padaryti kitu metu duomenų nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados motyvuotos, įrodymai įvertinti tinkamai, todėl keisti šį nutarimą Pažeidėjos skunde nurodomais argumentais ir taikyti ATPK 30¹ str., nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti 2016 m. vasario 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir E. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.