Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nutarimu administracinėje byloje Nr. AN2.6.-1-949/2014, nutarta R. J. pripažinti kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus ir konfiskuoti jo vairuotą transporto priemonę – automobilį, nutartis įsiteisėjo 2014-03-04.

Ieškovas turi teisę pagal Sutarties 4.1. p. už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, gauti atlygį už paslaugas iš transporto priemonių savininkų, t. y. iš atsakovo nuo automobilio sulaikymo (2013-08-03) iki teismo nutarties įsiteisėjimo (2014-03-04), kuomet automobilio savininku tapo Lietuvos Respublika.

Ieškovas 2018-01-26 pranešimu informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei ragino atsiskaityti. Atsakovas jokių veiksmų nesiėmė, su ieškovu neatsiskaitė. Kadangi automobilį ieškovas pradėjo saugoti nuo 2013-08-03, todėl ieškovas turi teisę gauti atlygį už automobilio saugojimą iš atsakovo už laikotarpį nuo automobilio perėmimo dienos 2013-08-03 iki 2014-03-04. Atsakovas už suteiktas paslaugas liko skolingas 975,84 Eur už 214 saugojimo dienas, skaičiuojant už vieną dieną po 4,56 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013-03-25 ieškovas su Šiaulių apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-1024, 2014-01-20 Nr. 40-IL-504 (toliau – Sutartis), kurios 1 bei 2 punkto nuostatomis ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 4 p. nuostatose yra nurodomi Ieškovo teikiamų paslaugų įkainiai, už saugojimą – 15,73 Lt (4,56 Eur). Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad vadovaujantis Sutarties nuostatomis bei Šiaulių apskrities VPK nurodymu, 2013-08-03 Ieškovas transportavo transporto priemonę FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nugabeno ją tolimesniam saugojimui į Ieškovo sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę Kviečių g. 26, Šiauliuose.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nutarimu administracinėje byloje Nr. AN2.6.-1-949/2014, nutarta R. J. pripažinti kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus ir konfiskuoti jo vairuotą transporto priemonę – automobilį, nutartis įsiteisėjo 2014-03-04. Kadangi automobilį ieškovas pradėjo saugoti nuo 2013-08-03, todėl ieškovas turi teisę gauti atlygį už automobilio saugojimą iš atsakovo už laikotarpį nuo automobilio perėmimo dienos 2013-08-03 iki 2014-03-04.

2014-05-12 turto perdavimo-priėmimo aktu transporto priemonė FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė nurodyta 1200 Lt (347,54 Eur) perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Ieškovas 2018-01-26 pranešimu informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei ragino atsiskaityti, tačiau atsakovas neatsiskaitė.

Pareiga asmeniui atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi, nagrinėjamu atveju, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, privalo atlyginti transporto priemonės valdytojas – atsakovas R. J..

Nors ir nustatyta pareiga atsakovui atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į paties ieškovo, III asmens elgesį konkrečiu atveju.

Byloje pateiktos Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, ieškovė turi teisę reikalauti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Šis terminas nustatytas tam, kad saugotojas dirbtinai nedidintų daikto saugojimo išlaidų, siekdamas padaryti jas didesnėmis, nei paties saugomo daikto vertė. Nagrinėjamu atveju, tokių duomenų, kad buvo kreiptasi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, byloje nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 išaiškinta, jog tai, kad policijos pareigūnai pagal sutartį perduoda saugoti atsakovo automobilį ieškovui, o šis automobilį saugo, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą, suponuojantį pareigą kompensuoti išlaidas, kurias patyrė ieškovas, veikdamas atsakovo interesais (CK 6.233 straipsnis). Situacija, kai policijos pareigūnai pagal sutartį perduoda saugoti atsakovo automobilį ieškovui, o šis automobilį saugo, atitinka CK 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą, suponuojantį pareigą kompensuoti išlaidos, kurias patyrė ieškovas, veikdamas atsakovo interesais (CK 6.233 straipsnis). CK 6.233 straipsnis nustato, kad asmeniui tvarkiusiam kito asmens reikalus reikalinga atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Imdamasis tvarkyti kito asmens reikalus, t. y. tardamasis dėl kitų asmenų turto saugojimo išlaidų, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turi užtikrinti, jog šios išlaidos būtų būtinos ir naudingos. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas yra fizinis asmuo, tačiau, teismo nuomone, protinga saugojimo paslaugų kaina turi būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė priklauso valstybei ar fiziniam asmeniui. Todėl nagrinėjamu atveju, pasisakant dėl išlaidų dydžio, jų būtinumo ir naudingumo vertintinas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktas. Taisyklių 5 punktas nurodo, jog tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, t. y. kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą.

Sutarties 4.1.2 punkte yra numatyta, kad išlaidos už transporto priemonės saugojimą sudaro 4,56 Eur (15,73 Lt) už vieną parą. Taigi, transporto priemonės saugojimo išlaidos mėnesiui sudaro apie 136,80 Eur su PVM. Šios išlaidos aiškiai laikytinos per didelėmis, gerokai viršijančiomis rinkos kainas. Taigi, sudarydamas susitarimą, neįsitikinęs dėl rinkos kainų saugojimui taikymo, Šiaulių apskrities VPK neužtikrino Taisyklių 5 punkto reikalavimų vykdymo bei tretiesiems asmenims pagrįstų kainų nustatymo.

Nesutinkant su atsakovui taikyto pasaugos mokesčio dydžiu įvertintina ir tai, kad transporto priemonės vertė yra mažesnė, nei jos saugojimo išlaidos. Byloje ieškovo pateiktas 2014-05-12 Turto perdavimo-priėmimo aktas, kuriame transporto priemonės FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nurodyta 1200 Lt (347,54 Eur), taigi, pasaugos suma beveik tris kartus viršija transporto priemonės vertę. Žinodami, kad transporto priemonė yra nedidelės vertės, Sutarties 1 priede nustatytos kainos gali labai greitai viršyti automobilio vertę, Sutarties šalys turėjo veikti rūpestingai ir tvarkydami atsakovo reikalus imtis veiksmų atkreipti jo dėmesį į galimas pasekmes. Vertindamas tai, kad sudarydami Sutartį ieškovas bei trečiasis asmuo neįsitikino atsakovui taikytinų kainų atitikimu rinkos kainai, saugojimo kaina sudaro net 136,80 Eur mėnesiui ir nėra adekvati transporto priemonės vertei, teismas sprendžia, jog Sutarties 1 priede nustatyta kaina negali būti laikoma naudingomis ir būtinomis išlaidomis, kurios gali būti priteisiamos CK 6.233 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nustatant saugojimo kainos dydį remiamasi 1,45 Eur kaina, kuri buvo pripažinta pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016. Skaičiuojant už saugotas dienas - 214 dienų būtų 310,30 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2018-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑307‑440/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A‑1026‑580/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑140-219/2016 ir kt.).

CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2020-07-31. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas ir pagrįstas įrodymais aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo finansinė padėtis sunki, jis yra tik 25 procentų darbingas, be to, išlaiko nepilnametį vaiką, jo gaunamos pajamos labai mažos, todėl teisinga sprendimo įvykdymą atidėti, tačiau tik iki 2019-10-31, tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovui surinkti teismo sprendimo įvykdymui reikalingas lėšas ir sumokėti priteistą sumą ieškovui gera valia, tuo pačiu išvengiant papildomų teismo sprendimo priverstinio vykdymo išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovui buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl iš jo valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (ieškinio suma 975,84 Eur, patenkinta ieškinio dalis 310,30 Eur), iš atsakovo ieškovui priteistina minimali žyminio mokesčio suma -15 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 310,30 Eur (trijų šimtų dešimt eurų, 30 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-2018-04-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, įmonės kodas 302308932, naudai, sprendimo vykdymą atidėti iki 2019-10-31.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.