Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui R. N., atsakovės I. G. atstovei advokatei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams S. G. (S. G.), I. G., J. A., I. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-10-02 atsakovas S. G. iki 2009-10-02 iš ieškovės pasiskolino 8000 USD, skola yra 18956,80 Lt. 2008-12-24 atsakovas S. G. skolos rašteliu patvirtino, kad jis iki 2009-12-24 iš ieškovės pasiskolino 16000 EUR, todėl skola yra 55244,80 Lt. 2009-01-24 atsakovas S. G. iki 2010-01-24 iš ieškovės pasiskolino 7000 USD ir skola yra 17154,20 Lt. 2009-02-24 atsakovas S. G. iki 2010-02-24 iš ieškovės pasiskolino 5000 EUR, todėl skola yra 17264 Lt. 2009-06-02 atsakovas S. G. skolos rašteliu patvirtino, kad jis iki 2010-06-02 iš ieškovės pasiskolino 18260 EUR, todėl skola yra 63048,13 Lt. 2009-06-02 atsakovas S. G. skolos rašteliu patvirtino, kad jis iki 2009-12-02 iš ieškovės pasiskolino 5000 EUR ir 2009-12-02 grąžintina skolos suma sudarė 17264 Lt. Pagal 6 skolos raštelius atsakovai S. G. ir I. G. solidariai, o J. A. subsidiariai ieškovei skolingi 188931,93 Lt negrąžintos skolos, 73810,49 Lt palūkanų už laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos (2012-04-24) ir po 70,23 Lt palūkanų už kiekvieną pradelstą skolos grąžinimo dieną nuo 2012-04-25 (imtinai). 2009-04-03 atsakovai S. G. ir J. A. skolos rašteliu patvirtino, kad jie iki 2009-10-03 iš ieškovės pasiskolino 5000 EUR bei skola yra 17264 Lt. Atsakovo S. G. sutuoktinė I. G. ir atsakovo J. A. sutuoktinė I. A. yra šios prievolės bendraskolės, kurios su atsakovais S. G. ir J. A. yra solidariai atsakingos už skolos grąžinimą ir jos negrąžinimo finansines pasekmes bei pagal CK 6.872 str. 3 d., už suteiktą paskolą pagal 2009-04-03 skolos raštelį nuo 17264 Lt sumos už laikotarpį nuo 2009-04-03 iki 2012-04-24 atsakovai S. G., I. G., J. A. ir I. A. yra solidariai skolingi ieškovei 3853,65 Lt dydžio palūkanas bei 7,78 proc. dydžio metines palūkanas nuo 17264 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-04-25 imtinai iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi pagal 2009-04-03 skolos raštelį atsakovai S. G., I. G., J. A. ir I. A. ieškovei solidariai skolingi 17264 Lt negrąžintos skolos, 5471,20 Lt palūkanų už laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos (2012-04-24) ir po 5,18 Lt palūkanų už kiekvieną pradelstą skolos grąžinimo diena nuo 2012-04-25 (imtinai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008-10-02 atsakovas S. G. skolos raštu iki 2009-10-02 iš ieškovės pasiskolino 8000 USD, pagal 2009-10-02 Lietuvos banko nustatytas USD kursas lito atžvilgiu buvo 2,3696 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, skola sudaro 18956,80 Lt. 2008-12-24 atsakovas S. G. skolos raštu iki 2009-12-24 iš ieškovės pasiskolino 16000 EUR, Lietuvos banko nustatytas 3,4528 Lt fiksuotas euro kursas lito atžvilgiu, todėl skolos suma yra 55244,80 Lt. 2009-01-24 atsakovas S. G. iki 2010-01-24 iš ieškovės pasiskolino 7000 USD, 2010-01-24 Lietuvos banko nustatytas USD kursas lito atžvilgiu buvo 2,4506 Lt, todėl skola yra 17154,20 Lt. 2009-02-24 atsakovas S. G. skolos rašteliu patvirtino, kad jis iki 2010-02-24 iš ieškovės pasiskolino 5000 EUR (17264 Lt). 2009-06-02 atsakovas S. G. skolos rašteliu patvirtino, kad jis iki 2010-06-02 iš ieškovės pasiskolino 18260 EUR (63048,13 Lt). 2009-06-02 atsakovas S. G. skolos rašteliu patvirtino, kad jis iki 2009-12-02 iš ieškovės pasiskolino 5000 EUR (17264 Lt). 2009-04-03 atsakovai S. G. ir J. A. skolos rašteliu patvirtino, kad jie iki 2009-10-03 iš ieškovės pasiskolino 5000 EUR (17264 Lt).

Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), ne kartą yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Henri-Jean A. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-290/2011; kt.). Šalys neginčija, kad buvo sudarytos paskolos sutartys.

Ieškovė prašo, kad pagal minėtas paskolos sutartis būtų solidariai priteista iš ieškovų S. G. ir J. A. sutuoktinių I. G. ir I. A., kadangi paskolinti pinigai buvo panaudoti atsakovų šeimų poreikiams, verslui.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110-3.114 straipsniuose.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Plenarinė sesija Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog šios paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoriai buvo sudaryti atsakovų šeimos interesais, todėl nėra pagrindo pripažinti minėtas paskolos sutartis bendromis atsakovų ir jų sutuoktinių prievolėmis, todėl ieškovės reikalavimai atsakovėms I. G. ir I. A. netenkintini (CPK 178 str., 185 str.).

Byloje nustačius, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, konstatuotina, kad tarp ieškovės V. A. ir atsakovo S. G. 2008-10-02 ir 2009-01-24 paskolos dalykas buvo užsienio valiuta – JAV doleriai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-595/2008), konstatuoja esant būtinybę šioje byloje ginti viešąjį interesą – imperatyvių įstatymo normų, nustatančių užsienio valiutos naudojimą Lietuvos Respublikoje, laikymosi užtikrinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų laisvė sutartimis nustatyti tarpusavio įsipareigojimus nėra absoliuti, nes sutarties šalių valios autonomija yra ribojama imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (LR CK 6.157 str. 1 d.). Taigi sutarties teisėtumas yra būtina jos galiojimo sąlyga. Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas (fiziniai asmenys) 2008-10-02 ir 2009-01-24 sudarė paskolos sutartis, kurių dalykas buvo užsienio valiuta – JAV doleriai. Sutarčių sudarymo metu pagal LR CK 6.36 str. 1 d. piniginės prievolės turėjo būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje.

Užsienio valiutos naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja 1993 m. liepos 7 d. LR užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas. Paskolos sutarčių sudarymo metu galiojo imperatyvioji LR užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. 3 d. nuostata, jog užsienio valiuta gali būti naudojama tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o Europos Sąjungos valiuta euras – ir grynaisiais pinigais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos šalių – fizinių asmenų – sudarytos paskolos sutartys tokio imperatyvaus įstatymo reikalavimo neatitiko. Remiantis LR CK 1.80 str. 1 d. sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja, todėl konstatuotina, kad šalių sudarytos 2008-10-02 ir 2009-01-24 paskolos sutartys yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento (CK 180 str.). Todėl teismas ex officio konstatuoja sandorių negaliojimo faktą. Pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis šalių sudarytas 2008-10-02 ir 2009-01-24 paskolos sutartis, remiantis CK 1.80 str. 2 d. ir 6.145 str. 1 d., atsakovas privalo grąžinti ieškovei visas tarp ieškovės V. A. ir atsakovo S. G. 2008-10-02 ir 2009-01-24 sudarytas paskolos sutartis gautas sumas pagal tuo metu galiojusį JAV dolerio ir Lietuvos Respublikos lito kursą. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas S. G. būtų grąžinęs ieškovei V. A. pinigus, todėl konstatuotina, kad atsakovas S. G. privalo grąžinti ieškovei V. A. pagal 2008-10-02 ir 2009-01-24 sutartis gautus 15 000 USD litais, t. y. 36111 Lt. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas pažymi, kad procesinių palūkanų paskirtis yra operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, todėl, pripažinus šalių sandorį niekiniu ir pritaikius restituciją – priteisus ieškovei jos perduotus pagal minėtus sandorius atsakovui pinigus, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo. Tačiau nepriteistinos pagal minėtas sutartis prašomos palūkanos, nes niekinis sandoris neagli sukelti pasekmių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis ieškovės V. A. ir atsakovo S. G. sudarytas 2008-10-02 ir 2009-01-24 paskolos sutartis taikytina restitucija – priteistina iš atsakovo S. G. ieškovei V. A. 36 111 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-05-02 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad: 2008-12-24 atsakovas S. G. iki 2009-12-24 iš ieškovės pasiskolino 16000 EUR (55244,80 Lt); 2009-02-24 atsakovas S. G. iki 2010-02-24 iš ieškovės pasiskolino 5000 EUR (17264 Lt); 2009-06-02 atsakovas S. G. iki 2010-06-02 iš ieškovės pasiskolino 18260 EUR (63048,13 Lt); 2009-06-02 atsakovas S. G. iki 2009-12-02 iš ieškovės pasiskolino 5000 EUR (17264 Lt); 2009-04-03 atsakovai S. G. ir J. A. iki 2009-10-03 iš ieškovės pasiskolino 5000 EUR (17264 Lt).

Atsakovo S. G. 6 paskolų grąžinimą garantavo atsakovas J. A.. Pagal CK 6.90 str. 1 d. atsakovas J. A. yra atsakovo S. G. garantas, nes jis vienašališkai įsipareigojo garantijoje nurodyta suma visiškai padengti kreditoriui – ieškovei, jei skolininkas–- atsakovas S. G. prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai. Pažymėtina, kad garanto atsakovo J. A. atsakomybė yra subsidiari (CK 6.92 str. 1 d.), todėl jis yra subsidiariai atsakingas už atsakovo S. G. skolų grąžinimą. Byloje nepateikta duomenų, kad paskolas atsakovai būtų grąžinę, todėl pagal nurodytas paskolos sutartis priteistina iš atsakovo S. G. ir subsidiariai iš atsakovo J. A. ieškovei V. A. 152820,93 Lt skolos bei priteistina iš atsakovų S. G. ir J. A. solidariai 17264 Lt skolos (CPK 178 str., 185 str.).

Remiantis LR CK 6.872 str. 3 d. nuostatomis, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. LR CK 6.872 str. 1 d. numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Ieškovė pateikė palūkanų dydžio paskaičiavimus, kurie pagal 2008-12-24 paskolos sutartį yra 20182,26 Lt; pagal 2009-02-24 – 3988,20 Lt; pagal 2009-06-02 – 20006,78 Lt; pagal 2009-06-02 – 5480,44 Lt; pagal 2009-04-03 – 3853,65 Lt palūkanų. Teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti paskaičiavimai pagrįsti, todėl priteistina iš atsakovo S. G. ir subsidiariai iš atsakovo J. A. ieškovei V. A. 49657,68 Lt palūkanų iki ieškinio teismui padavimo dienos, bei priteistina iš atsakovų S. G. ir J. A. solidariai 3853,65 Lt palūkanų už laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Ieškovė taip pat prašė priteisti palūkanas pagal CK 6.261 straipsnį, paskaičiuotus nuo negrąžintos paskolos termino iki ieškinio padavimo. CK 6.261 straipsnyje nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti palūkanos pagal CK 6.261 straipsnį nepriteisinos, kadangi jas apima aukščiau priteistas palūkanas ieškovei, todėl papildomai nepriteistinos (CPK 178 str., 185 str.).

Tačiau ieškovei priteistinos 7,78 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-05-02 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Nustatyta, kad pareikšdama ieškinį ieškovė sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 10) ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-03 nutartimi ieškovė buvo atleista nuo likusios 5710 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo paduodant ieškinį (t. 1, b. l. 36). Ieškovė už advokato paslaugas sumokėjo 3000 Lt (t. 2, b. l. 73) ir 360 Lt už būtinąsias vykdymo išlaidas (t. 2, b. l. 74), iš viso – 3360 Lt. Atsakovė I. G. už advokato paslaugas sumokėjo 300 Lt. Iš dalies tenkinus ieškinį iš atsakovų S. G. ir J. A. priteistina po 500 Lt žyminio mokesčio ieškovei bei po 2236 Lt žyminio mokesčio valstybei. Iš atsakovų S. G. ir J. A. priteistina ieškovei po 1344 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės V. A. priteistina atsakovei I. G. 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-03 nutartimi ieškovės reikalavimui užtikrinti, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ieškovės V. A. ir atsakovo S. G. sudarytas 2008-10-02 ir 2009-01-24 paskolos sutartis ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo S. G. ieškovei V. A. 36 111 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-05-02 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš S. G. 1083,33 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo S. G. ir subsidiariai iš atsakovo J. A. ieškovei V. A. 152820,93 Lt skolos, 49657,68 Lt palūkanų iki ieškinio teismui padavimo dienos bei 7,78 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-05-02 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų S. G. ir J. A. solidariai 17264 Lt skolos, 3853,65 Lt palūkanų už laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos ir 7,78 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-05-02 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų S. G. ir J. A. po 500 Lt žyminio mokesčio ieškovei V. A. bei po 2236 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovų S. G. ir J. A. ieškovei V. A. po 1344 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. A. atsakovei I. G. 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.