Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-514-113/2012

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00068-2011-4

2012 m. birželio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-14 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

N. R. – pagal BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d. juridinio asmens likvidavimu, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.

Iš N. R. subsidiariai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. S. naudai priteista 19 600 Lt turtinės žalos atlyginimo.

M. S. ir R. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš N. R. jiems priteista po 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam.

Iš N. R. M. S. ir R. S. naudai priteista po 500 Lt kiekvienam jų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. R. nuteistas už tai, kad jis 2010-05-24, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) patalpose, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), turėdamas tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, nebūdamas žemės savininkas, neketindamas vykdyti įsipareigojimų, su pirkėja M. S. sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo M. S. už 100 000 Lt parduoti M. N. priklausantį žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neturėdamas jokių įgaliojimų ar nuosavybės teisių į jį, paimdamas iš M. S. 15 000 Lt dydžio avansą. Taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo M. S. priklausančius 15 000 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad ji, atstovaujamas direktoriaus N. R., kuris, vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo teisę ją atstovauti, pasirašyti sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir kuris, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai, turėdamas tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, 2010-05-24, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) patalpose, nebūdamas žemės savininkas, neketindamas vykdyti įsipareigojimų, su pirkėja M. S. sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, jos pagrindu įsipareigojo M. S. už 100 000 Lt parduoti M. N. priklausantį žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neturėdamas jokių įgaliojimų ar nuosavybės teisių į jį, paimdamas iš M. S. 15 000 Lt dydžio avansą. Taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo M. S. priklausančius 15 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su N. R. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundžiamu nuosprendžiu neteisėtai ir nepagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti atitinkamai pagal BK 182 str. 1 d. bei pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d. Apkaltinamajame nuosprendyje suformuluota išvada dėl N. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės pagal BK 182 str. 1 d. bei pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d. nepagrįsta išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Pagal BK 182 str. 1 d. sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Dėl sukčiavimo turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Tai pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse 2K-851/2001, 2K-220/2006, 2K-387/2008 ir kt. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Taigi veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir dėl to pastarasis jam perduos turtą arba teisę į turtą, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Įvertinusi byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai, nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo N. R. veikoje nėra būtinojo sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymio – esminės apgaulės. Ta aplinkybė, kad N. R., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, su M. S. sudarė M. N. priklausančio sklypo preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį bei iš jos paėmė 15 000 Lt dydžio avansą, neturėdamas sklypo savininkės M. N. įgaliojimo ar kitokio susitarimo su ja, nesudaro pagrindo konstatuoti šioje N. R. veikoje apgaulės. Kaip matyti iš bylos duomenų, N. R. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2003-03-06, užsiėmė žemės sklypų pirkimu, gyvenamųjų namų statyba bei jų pardavimu ir pan., bendrovė veikė legaliai, nebuvo įsteigta nusikalstamoms veikoms daryti. Nukentėjusioji M. S. parodė, kad 2010 m. norėjo įsigyti sklypą gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), balandžio mėn. susitiko su N. R., jis parodė teritoriją, kur buvo siūlomi sklypai, paaiškino, kad artimiausiu metu bus patvirtintas detalusis planas, bus suformuoti sklypai po 10 arų, sklypas kainuos apie 100 000 Lt, komunikacijos bus nutiestos iki vėlyvo rudens. Vėlesnio susitikimo metu N. R. parodė konkretų sklypų plotą, kur bus tvirtintas detalusis planas, ir pasakė, kad biure turi sklypų planą, biure jį parodė, ten buvo 8 sklypų kvartalas, ji su vyru nurodė norintys pirkti antrą kairėje nuo pagrindinio kelio esantį sklypą. Kaip liudytoja apklausta M. N. parodė, kad 2008-08-30 buvo nustatyti kadastro duomenys ir Registrų centre įregistruoti jos 8 sklypai gyvenamųjų namų statybai, esantys (duomenys neskelbtini), sklypas, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu neparduotas. UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ rengė projektus jai priklausančiame 1 ha žemės sklype nuo 2008 m. ir turėjo jos žemės sklypo planus bei jos kontaktus, 2010 m. buvo sulaukusi skambučio dėl visų jos turimų sklypų pirkimo, tačiau ji atsakė, kad kol kas neturi jų planų ir neparduoda, 2010-10-05 buvo išduotas komunikacijų statybos leidimas. Kaip liudytojas apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ direktorius D. B. patvirtino M. N. parodymus, kad nuo 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ rengė įvairius projektus M. N. priklausančiame 1 ha žemės sklype, t. y. buvo parengtas detalusis planas, parodė, kad 2010 m. pradžioje į UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ kreipėsi užsiimantis gyvenamųjų namų statyba N. R., kad būtų paruošti inžinerinių tinklų techniniai projektai. Taip pradėjus bendradarbiauti su N. R., šis pasakė, kad ieško sklypų namų statybai, o jis papasakojo, kad M. N. žemės sklypas jau padalintas į 8 sklypų kvartalą ir greičiausiai jie bus pardavinėjami, vieno iš susitikimų su N. R. metu jis pastarajam davė M. N. kontaktus. 2010 m. gegužės pradžioje į UAB „(duomenys neskelbtini) 2“ kreipėsi M. S. dėl gyvenamojo namo projekto, ji ketino statyti namą būtent viename iš M. N. priklausančių žemės sklypų, šis sklypas jau turėjo kadastrinį numerį, tad tiek M. S., tiek N. R. galėjo gauti visus šio sklypo duomenis, t. y. ir sklypo kadastrinį numerį, ir duomenis apie tikrąjį sklypo savininką, neprisimena, ar M. S., ar N. R. davė detaliojo plano ištrauką. Aptarti asmenų parodymai iš esmės atitinka nuteistojo N. R. parodymus, jog 2010 m. vasario mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė techninį inžinerinių tinklų projektą ir architektas D. B. jį informavo, kad M. N. taip pat yra užsakiusi techninį inžinerinių tinklų projektą ir pardavinės žemės sklypus, davė M. N. telefono numerį, sužinojęs tokią informaciją, iš karto skambino M. N. ir išsiaiškino, kad ji sklypus pardavinės už 100 000 Lt, 2010 m. gegužės pradžioje į jį kreipėsi M. ir R. S., pageidavę pirkti žemės sklypą gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), jiems buvo parodyti M. N. priklausantys žemės sklypai, M. S. pareiškus pageidavimą pirkti sklypą bei statyti namą būtent M. N. priklausančių sklypų kvartale, jis M. S. parodė žemės sklypų detalaus plano kopiją, ji išsirinko antrą sklypą nuo (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje, šis sklypas buvo laisvas ir jį buvo galima parduoti, tada jis M. S. suvedė su D. B. derinti namo projektą jos išsirinktame sklype, būtent D. B. galėjo duoti detaliojo plano ištrauką, kur buvo apskaičiuoti užstatomo ploto atstumai.

Taigi aptarti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog N. R. turėjo duomenų, kad M. N. iš tikrųjų pardavinės sklypus, todėl juos ir parodė M. ir R. S., kaip potencialiems pirkėjams, tuo metu jų išsirinktas M. N. priklausantis žemės sklypas niekam kitam parduotas nebuvo. N. R. parodė, kad M. ir R. S. buvo paaiškinta, kad sklypai parduodami tik su sąlyga, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal rangos sutartį sklype statys namą, M. ir R. S. tikrai žinojo sutarties „Dėl įsipareigojimo parduoti ir pirkti nekilnojamąjį turtą“ esmę, buvo susitarta, kad jie sudaro šią sutartį, sumoka 15 000 Lt dydžio avansą ir, pasirašę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutartį, pradeda savo lėšomis namo statybą, kad galėtų pradėtą statyti namą įkeisti bankui ir gauti paskolą tolimesnei statybai. M. S. į elektroninį paštą buvo nusiųsta tipinė sutartis „Dėl įsipareigojimo parduoti ir pirkti nekilnojamąjį turtą“, po dviejų savaičių išsianalizavusi ir pataisiusi šią sutartį, M. S. jam paskambino, pasakė, kad perka sklypą ir pakvietė pasirašyti sutartį, sutartį pasirašė 2010-05-24, tuo metu M. S. išsirinktas sklypas tikrai buvo laisvas. Sudarius nurodytą sutartį, su M. ir R. S. toliau buvo derinama rangos sutartis, siunčiami rangos sutarties su sąmatomis projektai. 2010-07-26 jis pasakė M. ir R. S., kad jų pasirinktas sklypas yra parduotas, siūlė pirkti kitą sklypą, tačiau jie nesutiko. Tuomet jis, N. R., pasiūlė jiems pirkti sklypą iš kito asmens, su kuriuo jis palaikė verslo santykius, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti sutartį dėl namo statybos. M. ir R. S. su pasiūlymu sutiko, ir jie bendru susitarimu 2010-07-26 nutraukė 2010-05-24 sudarytą preliminarią sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei susitarė, kad pasirašys rangos sutartį dėl namo statybos jų nusipirktame kitame sklype, o 15 000 Lt avansas bus įskaičiuotas į namo statybos kaštus. Tada jis supažindino M. S. su asmeniu, iš kurio ji įsigijo žemės sklypą. Nuo 2010-07-26 iki 2010-08-22 jis buvo išvykęs iš Lietuvos, jam grįžus M. S. pareiškė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutarties namo statybai nesudarys ir paprašė grąžinti jos sumokėtą 15 000 Lt dydžio avansą. Nei jis, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule M. S. 15 000 Lt neužvaldė, pasirašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sutartį, šiuos pinigus planavo panaudoti statybos darbams, todėl po sutarties pasirašymo M. S. buvo siunčiami rangos sutarties projektai dėl namo statybos, nutraukus 2010-05-24 sutartį, buvo susitarta, kad tie 15 000 Lt bus panaudoti namo statybai, tačiau rangos sutartis su M. S. nebuvo sudaryta. Jai pareikalavus iš karto grąžinti sumokėtą avansą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ to negalėjo padaryti, todėl M. S. kreipėsi į teismą, teismas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė skolą M. S., pinigai nebuvo negrąžinti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo. N. R. taip pat paaiškino, kad kai M. S. patiko M. N. priklausantis sklypas, jis, žinodamas, kad M. N. pardavinės sklypus po 100 000 Lt, sudarė 2010-05-24 sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dėl M. N. priklausančio sklypo pardavimo, tikėdamasis, kad iki šioje sutartyje numatyto termino, t. y. iki 2010-09-30, šį sklypą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirks iš M. N. arba tarpininkaus, kad jį nusipirktų pati M. S.. Jis neatkreipė dėmesio į sutartyje įtvirtintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą, kad parduodamas sklypas jai priklauso nuosavybės teise, tiesiog pasirašius sutartį, iš karto buvo pradėta derinti rangos sutartis, kuri jam ir buvo aktualiausia. 2010-05-24 sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu 2010-07-26, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiėmė jokių priemonių iki sutartyje nurodyto 2010-09-30 termino įsigyti šį sklypą iš M. N., net nebuvo kreipusis į ją dėl sklypo pirkimo. Nukentėjusioji M. S. patvirtino šiuos N. R. parodymus, teigdama, kad sudarant preliminarią sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, buvo tariamasi su N. R., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiame sklype pastatys namą, t. y. tokia buvo sklypo pardavimo sąlyga. N. R. jai į elektroninį paštą atsiuntė sutarties projektą, ji pataisė kelis punktus. Po to, kai buvo pasirašyta preliminari sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, N. R. skaičiavo namo statybos sąmatą, siuntė jai į elektroninį paštą pasiūlymą, buvo derinama kaina. Tačiau dar prieš sudarant minėtą sutartį su N. R. buvo suderinta ir namo statybos kaina, būtent todėl ji ir pasirašė preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, N. R. aiškino, kad sumokėtą 15 000 Lt dydžio avansą panaudos namo statybai. Susitikus su N. R. 2010 m. liepos mėn., šis pareiškė, kad sklypas parduotas, todėl abipusiu susitarimu sutartis buvo nutraukta ir toliau buvo tariamasi su N. R., kad jie sklypą pirks kitoje vietoje, pasirašys su juo rangos sutartį ir tie 15 000 Lt bus įskaičiuoti į statybos kaštus. N. R. ją supažindino su asmeniu, iš kurio ji įsigijo sklypą 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, vėliau ji N. R. pareiškė, kad nesudarys su juo statybos rangos sutarties, ir paprašė grąžinti sumokėtą avansą, sutikdama sumokėti 2000 Lt baudą dėl sutarties nutraukimo, tačiau N. R. negrąžino pinigų, todėl ji kreipėsi su ieškiniu į teismą, teismas jai priteisė skolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos negali atgauti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo.

Šie vieni kitus patvirtinantys nuteistojo N. R. ir nukentėjusiosios M. S. parodymai kartu su anksčiau aptarta įrodomąja medžiaga paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog N. R. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį su M. S. sudarė turėdamas tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, neketindamas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ir neabejotinai patvirtina, kad tarp N. R. atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. S. susiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai, kad N. R. neturėjo tyčios apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai užvaldyti M. S. turto – pinigų – ir jų apgaule neužvaldė, o siekė sukurti su ja sutartinius santykius, tai ir buvo padaryta: šalys 2010-05-24 sudarė preliminarią sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią N. R. atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2010-09-30 parduoti žemės sklypą M. S., susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal rangos sutartį šiame sklype statys namą, M. S. sumokėjo 15 000 Lt dydžio avansą, kuris turėjo būti pagal šalių susitarimą įskaičiuotas į statybos kaštus, tačiau sutartis buvo nutraukta 2010-07-26, N. R. pranešus, kad šis žemės sklypas jau parduotas kitiems asmenims, bet šalys susitarė, kad pasirašys rangos sutartį dėl namo statybos kitame sklype ir tie 15 000 Lt bus įskaičiuoti į statybos kaštus, tačiau rangos sutartis nebuvo sudaryta, M. S. atsisakius. N. R. veiksmai atspindėjo tikruosius jo ketinimus, jis kaip tik siekė iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. To, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. S. reikalavimu negrąžino sumokėto avanso iki jos nurodyto termino – 2010-08-27, M. S. kreipėsi į teismą dėl skolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-01 priėmė sprendimą už akių (sprendimas įsiteisėjo 2011-01-01), kuriuo tenkino ieškovės M. S. reikalavimą ir jai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė negrąžintą 15 000 Lt avansą, 2000 Lt baudą už prievolės neįvykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, 2400 Lt išlaidų už advokato pagalbą, 60,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 2011-01-26 teismas išdavė vykdomąjį raštą išieškotojai M. S. dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau skola išieškota nebuvo, Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-23 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, nėra pagrindo laikyti aplinkybėmis, pagrindžiančiomis baudžiamosios atsakomybės taikymą. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas nesudaro sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad N. R. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmoningais neteisėtais veiksmais būtų apsunkinę, sumenkinę M. S. galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis.

Vadovaudamasis aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryšio analize, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog N. R. veikoje nėra būtinųjų jam inkriminuoto sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių – esminės apgaulės, tiesioginės tyčios įgyti svetimą turtą apgaule, o nesant jų, negalima tiek ir N. R., tiek jo atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 str. 1 d. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog nuteistojo veika tebuvo vien tik netinkamas sutartinių teisių ir pareigų vykdymas, ji tikrai neįgavo baudžiamojo teisinio pobūdžio. Todėl skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-14 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes N. R. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

N. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinus atitinkamai pagal BK 182 str. 1 d. bei pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., iš naujo spręstinas M. ir R. S. pareikšto civilinio ieškinio klausimas. Kadangi N. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinami tuo pagrindu, kad jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., M. ir R. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 331 str.,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-14 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

N. R. pagal BK 182 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. S. ir R. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.