Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo teisinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį;

juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2003-03-06, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2011-10-18 dienai turintis 27445,32 Lt mokestinę nepriemoką, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 2d., 182 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. R. apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą: jis 2010 m. gegužės 24 d., Klaipėdos mieste, Taikos pr./Agluonos g. 52c, verslo centro Neapolis patalpose, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)‚ įm. k. (duomenys neskelbtini), turėdamas tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, nebūdamas žemės savininku, neketindamas vykdyti įsipareigojimų, sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėja M. S., kurios pagrindu, neturėdamas jokių įgaliojimų ar nuosavybės teisių į šį žemės sklypą, įsipareigojo M. S. parduoti M. N. priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos raj. Savivaldybė, Gindulių k.v., už 100 000 Lt, paimdamas iš M. S. 15 000 Lt dydžio avansą, ir tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo M. S. priklausančius 15 000 Lt.

Kaltinamasis juridinis asmuo UAB “(duomenys neskelbtini)” apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovaujama direktoriaus N. R., kuris, vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, turėjo teisę atstovauti juridinį asmenį bei pasirašyti sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, jai atstovauti, ir kuris veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini) ” vardu, jo naudai, turėdamas tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, 2010 m. gegužės 24 d., Klaipėdos mieste, Taikos pr./Agluonos g. 52c, verslo centro Neapolis patalpose, nebūdamas žemės savininku, neketindamas vykdyti įsipareigojimų, sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėja M. S., kurios pagrindu, neturėdamas jokių įgaliojimų ar nuosavybės teisių į šį žemės sklypą, įsipareigojo M. S. parduoti M. N. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos raj. savivaldybė, Gindulių k.v., už 100 000 Lt, paimdamas iš M. S. 15 000 Lt dydžio avansą, ir tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai įgijo M. S. priklausančius 15 000 Lt.

Kaltinamasis N. R. savo kaltės nepripažino. Parodė, jog yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir jos direktorius. Įmonė užsiima žemės sklypų pirkimu, namų statymu bei jų pardavimu. 2010 m. įmonėje dirbo 3 darbuotojai: jis, buhalterė ir statybų priežiūros vadovas. 2009 m. gale jis ir D. N. susitiko su M. N., kuri pasakė turinti parduoti 8 sklypus, parduodanti juos po 100 000 Lt, atšvietė jiems sklypų planus. Jie sugalvojo nusipirkti iš M. N. visus 8 sklypus ir pastačius namus parduoti. M. N. įgaliojimo pardavinėti sklypus nedavė, ieškoti klientų neprašė. 2010 m. draugas T. V. jį supažindino su M. ir R. S., kurie norėjo statytis namą. Jie išsirinko vieną iš M. N. sklypų, sutiko su jo prašoma kaina- 100 000 Lt, bei sutarė dėl namo jame statybos. S. turėjo sklypo planą, jie išsirinko norimą namą. Po to jie su M. S. pasirašė sutartį, pagal kurią iki 2010 m. rugsėjo mėn. tam tikros dienos turėjo įsigyti sklypą už 100 000 Lt, ir M. S. jam per 2 kartus sumokėjo 15 000 Lt avansą. Sumokėtas 15 000 Lt avansas buvo įneštas į įmonės kasą, tie pinigai buvo išleisti kitų bendrovės namų statyboms. Avansas buvo paimtas kaip garantas dėl namo statybos, o ne dėl sklypo, nors pati rangos sutartis nebuvo pasirašyta. Šioje sutartyje buvo aptarta, kad iki 2010 m. rugsėjo mėnesio jis nupirks sutartą sklypą iš M. N. ir perduos jį S.. Jam buvo svarbiausia su S. sudaryti namo rangos sutartį. Kol nebuvo pasirašyta rangos sutartis, pirkti sklypo iš M. N. nenorėjo, kitu atveju jis sklypo nebūtų pardavinėjęs, apie tai buvo kalbėta. S. tiesiogiai neklausė, kam priklauso jų norimas pirkti sklypas, neprisimena, ar buvo šnekėta apie tai, kad jis priklauso M. N., jis jiems sakė, kad iki bus pasirašyta notarinė sutartis, sklypas priklausys jo įmonei. Jis nebuvo to sklypo pardavėjas, tik būsimas pardavėjas, todėl ir statybų leidimo jis neturėjo. Kaip tai suprato S. – nežino. Derybos dėl sklypo kainos vyko tik su juo, N. R.. Sklypo planas buvo atšviestas toks, koks tilpo į A4 formatą. Vėliau, susisiekus su M. N., paaiškėjo, kad ji turi pirkėją, kuris nori iš jos pirkti 4 sklypus, tarp jų ir tą, kurį išsirinko S.. Tuomet jis pasakė S., kad jų išsirinktas sklypas yra parduotas bei siūlė kitą sklypą, tačiau jie nesutiko ir nusprendė nutraukti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Vėliau S. nusipirko kitą sklypą ir nutraukė rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl namo statybos, paprašė grąžinti sumokėtus 15 000 Lt, tačiau jis tuo metu pinigų neturėjo, prašė palaukti, be to, nesutiko grąžinti visos sumos, kadangi, jo manymu, S. priklausė sumokėti baudą už nutrauktą sutartį – 2 000 Lt. Tuomet S. kreipėsi į teismą ir jiems buvo priteista 19 000 Lt. Bendraudamas su S. jis prisistatinėjo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, avansą taip pat ėmė kaip įmonės direktorius. Tikslo apgauti S. neturėjo. Pasirašyta buvo standartinė sutartis, kurių įmonė buvo pasirašiusi ne vieną. Sutartyje ne tas žemės sklypo kadastrinis numeris atsirado per klaidą, sutartį sudarė advokatas, jis pats tą sutartį skaitė. Sutartyje per klaidą neteisingai nurodytas žemės sklypo numeris, nurodytas ne M. N., o V. S. sklypo numeris. Papildomų 5 000 Lt iš nukentėjusiosios nereikalavo, tokios kalbos nebuvo. 2010 m vasarą jo nebuvo Lietuvoje, jis buvo užsienyje- Izraelyje, nes turi dar vieną įmonę Vokietijoje. Tuo metu, tai yra 2010 metais, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ turėjo grynųjų pinigų nupirkti iš M. N. sklypą.

Kaltinamojo juridinio asmens UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovas S. B. kaltės nepripažino. Parodė, jog įmonės UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovo tikslas, jo manymu, buvo sudaryti namo statybos rangos sutartį ir paimtas 15 000 Lt avansas būtent ir užtikrino šią rangos sutartį. Nukentėjusiųjų sumokėtas avansas buvo užpajamuotas ir įtrauktas į įmonės kasą. Apgaulės, jo manymu, sudarant sandorį su nukentėjusiaisiais nebuvo. Juridiniam asmeniui šiuo nuosprendžiu paskyrus baudą nukentėtų kreditorių interesai. Kokiu tiksliai turtu dabar disponuoja įmonė, negali pasakyti, įmonės apskaita nebuvo tvarkingai vykdoma.

Nukentėjusioji M. S. parodė, jog 2010 m. apie kovo-balandžio mėnesį Ginduliuose rado skelbimų lentoje skelbimą apie Ginduliuose parduodamus sklypus. Pasikambinus ir nuvykus apžiūrėti sklypų, T. V., kurio skelbimas buvo pakabintas, juos supažindino su N. R., pristačiusiu UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jiems buvo parodyti sklypai Ginduliuose, žemėje buvo sukalti kuoliukai. N. R. sakė, kad tai jo sklypai, nurodė, jog iki rugsėjo mėnesio bus sutvarkytos komunikacijos. Dokumentų ji neprašė parodyti, patikėjo, kad čia jo sklypai ir jis stato namus, nes jis bendravo su šalia dirbančiai darbininkais, taip pat ir architektu D. B.. Jie išsirinko sklypą ir sutarė dėl kainos – 100 000 Lt, taip pat sutarė dėl namo už 160 000 Lt sumą, statybos. N. R. paprašė sumokėti 15 000 Lt, nurodė, kad šie pinigai reikalingi komunikacijoms vesti. Ji suprato, kad sumokėdama sutartą sumą rezervuoja išsirinktą sklypą, o, kai bus įvestos komunikacijos, sumokės likusią kainą, ir įsigys sklypą iš N. R.. Avanso vieną dalį ji perdavė N. R. “Klaipėdos“ viešbutyje, buvo surašytas pinigų priėmimo kvitas, o kitą dalį pinigų perdavė N. R. savo namuose. Gavusi iš N. R. sutartį, ją peskaitė, nepatiko keli sutarties punktai, todėl šiuos punktus pakeitė, tačiau tai nebuvo pagrindiniai punktai. Sutartį pasirašė ji ir N. R.. Sutartis nebuvo derinama pas advokatą. Po kiek laiko architektas pareikalavo nuosavybės dokumentų ir N. R. pradėjo jų vengti – numesdavo telefono ragelį arba nekeldavo jo. Vėliau N. R. pasakė, kad pardavė jos išsirinktą sklypą ir pasiūlė rinktis kitą, tačiau jie nesutiko, 2010-07-26 nutraukė sutartį abiejų šalių bendru sutarimu, o 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje sklypą nusipirko iš kitos įmonės. Kad sklypas iš viso nepriklausė N. R. sužinojo tik tuomet, kai advokatas ruošė medžiagą civiliniam ieškiniui. N. R. visą laiką sakydavo, kad tai “mano sklypai“. Sklypo planą gavo elektroniniu paštu iš D. B.. Sutartyje nurodyto sklypo numerio netikrino, nes neturėjo priėjimo prie šios informacijos.Vėliau atsisakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų statant namą, nes N. R. nepateikdavo detalių apskaičiavimų, rodė kitų žmonių, o ne jų planuojamo statyti namo sąmatas, kėlė namo kainą, nepateikė normalios rangos sutarties, nesugebėjo parengti normalios sąmatos. Prieš kelias dienas iki sutarties nutraukimo N. R. pasakė, kad sklypai parduoti, todėl jie sutraukė sutartį, nes norėjo tik to sklypo. Jokių giminaičių, kurie pastatytų namą, jie su vyru neturėjo. Jie norėjo, kad jiems būtų grąžintas avansas, tačiau N. R. pareiškė, kad jie dar jam skolingi 5 000 Lt už tai, jog jis suvedė juos su D. B., nurodė, kad iš jo jie pinigų neišreikalaus, kadangi įmonė pamažu bankrutuoja. Tuomet ji kreipėsi į teismą, prisiteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19 600 Lt, tačiau nieko neatgavo iki šiol, todėl prašo priteisti iš N. R. 19 600 Lt turtinės žalos ir 1200 Lt neturtinės žalos iš N. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neturtinę žalo prašo priteisti, nes dėl viso to ji daug nervinosi, išgyveno, teko imti didesnę paskolą ir pirkti kitą sklypą, prarado daug laiko. Taip pat prašo priteisti išlaidas advokatui.

Nukentėjusysis R. S. parodė, jog su M. S. ieškodami sklypo namo statybai susitiko su N. R. ir išsirinko vieną iš jo siūlomų sklypų Ginduliuose, su sąlyga, kad namą jame statys jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sklypo dokumentų tuo metu iš N. R. nereikalavo. Sklypą buvo sutarta nupirkti už 100 000 Lt. M. S. norėjo N. R. duoti tik 2000 Lt avanso, tačiau šis reikalavo 15 000 Lt, sakė, kad reikia pinigų komunikacijoms tiesti. Kai žmona davė N. R. avansą, jis nedalyvavo. Vėliau N. R. pasakė, kad jų išsirinktas sklypas yra parduotas, siūlė rintis kitą, tačiau jie atsisakė ir nutraukė sutartį. Kad pardavinėjami sklypai nepriklausė N. R., sužinojo tik tuomet, kai advokatas rinko informaciją civiliniam ieškiniui pateikti. Detalųjį planą matė, manė, kad sklypai priklauso N. R.. Pareikalavus grąžinti sumokėtą avansą, N. R. jų negrąžino, teigė atiduosiantis pinigus vėliau. Namo statybos paslaugų atsisakė, nes N. R. nepateikdavo detalios sąmatos, nebuvo aišku kas ir kiek kainuos. Prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų 1 200 Lt neturtinės žalos, nes teko pirkti brangesnį sklypą, prarado daug laiko ir turėjo išlaidų.

Liudytoja M. N. parodė, jog jai priklauso 2 ha žemės Ginduliuose, turi padariusi jo detalųjį planą, sutarusi dėl elektros, sudariusi sutartį dėl komunikacijų tiesimo, 2010 m. spalį gavo leidimą statyti. 2011 m. vasario mėnesį pas ją į darbą atėjo N. R. ir pasakė, kad žmogus nori išsirinkti vieną iš jos sklypų, todėl ji atšvietė detalųjį planą. Iš kur N. R. sužinojo kur ji dirba - nežino. Vėliau N. R. pasakė, kad žmogus išsirinko šeštą sklypą bei sutarė dėl jų susitikimo pas notarą, taip pat buvo suvedęs su dar vienu klientu, ji prašė už sklypą 50 000 litų. 2010 metais su N. R. nebuvo susitikusi, iki 2011 m. vasario mėnesio N. R. nebuvo mačiusi, nei vardo, nei pavardės nežinojo. 2010 m. sklypų pardavinėti negalėjo, nes dar nebuvo sutvarkyti dokumentai. Detalųjį planą darė pas D. B.. 2010 m. buvo sulaukusi skambučio dėl visų jos turimų sklypų pirkimo, tačiau ji atsakė, kad kol kas neturi jų planų ir neparduoda. D. N. nepažįsta. Nei D. B., nei N. R. sklypų pardavinėti neprašė, 2010 m. gegužės mėn. sklypų iš viso nepardavinėjo.

Liudytojas D. B. parodė, jog su kaltinamuoju N. R. yra bendravę dėl projektų. Kai N. R. paklausė jo, ar yra Ginduliuose parduodamų žemės sklypų, jis tame kvartale buvo daręs detalųjį planą, žinojo situaciją, todėl davė jam M. N. telefono numerį. N. R. M. N. numerį davė 2010 m. pradžioje, o M. S. į jį kreipėsi 2010 m. gegužės mėn. Vėliau, kai N. R. paprašė pažiūrėti, ar tam tikras projektas telpa tam tikrame sklype, jis nieko blogo nepagalvojo. Neprisimena, ar jis davė M. N. detalaus plano ištrauką, ar ją davė N. R., kai jis klausė dėl sklypų. Planai nėra paslaptis, juos galima ir savivaldybėje gauti. Su S. bendravo dėl namo projekto, vėliau jis sužinojo, kad jie perka kitą sklypą. Pirmo susitikimo metu iš S. neprašė sklypo dokumentų. Nežino, ar M. N. galėjo pardavinėti sklypus, ar jie buvo registruoti kadastre.

Liudytojas T. V. parodė, jog kaltinamąjį N. R. pažįsta. N. R. statydavo namus, o jis padėdavo juos parduoti. Iš pradžių S. susisiekė su juo pagal jo skelbimą internete dėl sklypų Karklėje, tačiau jiems šis sklypas netiko, dėl to juos suvedė su N. R.. Kiek suprato, po kelių mėnesių N. R. ir S. derybos nepavyko. Kam priklausė sklypas nežinojo. 2010 m. rugpjūčio mėn. M. S. jam sakė, kad nepasitiki N. R., nenori pas jį statytis namo. M. S. buvo atėjusi pas N. R. į ofisą „Klaipėdos viešbutyje“ ir tuo metu pas N. R. buvo ir jis. Visas pinigų sumas su M. S. derino N. R., nutraukus sutartį siūlė jis M. S. ir N. R. avansą dalintis per pusę, apie 5 000 Lt skolą nešnekėjo.

Liudytojas D. N. parodė, jog kaltinamąjį N. R. pažįsta jau apie 5 metus. Prieš vienerius ar dvejus metus derino pas D. B. projektą, ir šis jam pasakė, kad Ginduliuose moteris pardavinėja sklypus, davė jos adresą. Tuomet jie 2010 m. pabaigoje ar tai 2011 m. pradžioje, tiksliai neatsimena, su N. R. nuvyko pas M. N. į darbą, į buvusį Politechnikumą, ji jiems parodė sklypų brėžinius, suderino kainas, N. R. davė atšviestus sklypų planus. Ar ant jų buvo M. N. pavardė – neatsimena. Sklypai jau buvo padalinti, o moteris už sutartą kainą turėjo dar įvesti komunikacijas. Vėliau, maždaug po pusmečio, jie surado pirkėją vienam iš M. N. sklypų ir jį pardavė. Ar N. R. dar kam nors pardavinėjo sklypus – nežino. Buvo girdėjęs, kad N. R. buvo sutaręs dar dėl vieno sklypo, tačiau sandoris neįvyko.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas D. N. patvirtino juos. Juose buvo nurodęs, kad apie M. N. sklypus pas D. B. sužinojo 2010 m. vasarį.

Iš 2010-05-24 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus N. R., įsipareigojo iki 2010-09-30 parduoti pirkėjai M. S. 0,10 ha ploto sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esatį Gindulių k.v. Klaipėdos raj. sav. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad pirkėjas sutarties sudarymo metu sumoka 15 000 Lt avansą, kuris bus įskaičiuotas į Turto kainą. Sutarties 2.2. punkte numatyta, kad šalys susitaria, kad turto kaina pirkimo- pardavimo sutartyje bus 100 000 Lt. Sutarties 4 punkte numatyta, kad pardavėjas pareiškia, jog parduodamas Turtas priklauso ir priklausys jam nuosavybės teise be jokių apribojimų (...). Tretieji asmenys jokių teisų ir interesų į Turtą ir kartu parduodamą įrangą neturi ir neturės; pardavėjas įsipareigoja atlikti komunikacijų (...) įvedimo darbus (...). Sutarties 5.2 punkte numatyta, jog jeigu Pirkėjas šioje sutartyje aptartomis sąlygomis ir terminais nenupirks iš Pardavėjo minėto turto, tai avansu sumokėtą sumą Pardavėjas grąžina, o Pirkėjas sumoka 2 000 Lt baudą už prievolės nevykdymą. Sutartis pasirašyta “Pardavėjos”- UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus N. R. ir “Pirkėjos” – M. S.. Sutartyje yra prierašas, kad sutartis nutraukta abipusiu susitarimu 2010-07-26, kurį pasirašė N. R. (I tomas, b.l. 2-3).

Iš 2011-03-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog M. S. pateikė žemės plano, 2010-05-25 ir 2010-05-26 kasos pajamų orderių, 2010-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo kopiją bei vykdomojo rašto kopijas (I tomas, b.l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto M. S. žemės plano kopijos matyti, jog jame atvaizduotas tarp kitų žemės sklypų žemės sklypų esantis sklypas Nr. 2, 0,0958 ha ploto, kurį ketino įsigyti M. S.. Plano kopijoje duomenų apie sklypo kadastrinius numerius ar jo priklausomybę nėra (I tomas, b.l. 12).

Iš 2010-05-25 ir 2010-05-26 kasos pajamų orderių matyti, jog M. S. 2010-05-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį dalinai apmokėjo 8 000 Lt, o 2010-05-26 - 7 000 Lt. Abu kasos pajamų orderiai pasirašyti N. R. (I tomas, b.l. 13, 14).

Iš 2010-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo už akių matyti, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei M. S. priteista 15 000,00 Lt negrąžinto avanso, 2 000,00 Lt baudos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 17 000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 200,00 Lt bylinėjimo išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 2 400 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir 60,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovei. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2011-01-01 (I tomas, b.l. 15-16).

Iš 2011-01-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto matyti, jog įsiteisėjus 2010-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimui išieškotojai M. S. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I tomas, b.l. 17-18).

Iš 2011-09-16 daiktų, dokumentų patekimo protokolo matyti, jog M. N. pateikė statybos leidimo 1-mo lapo bei VĮ „Registrų centras“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)išrašo kopijas (I tomas, b.l. 33).

Iš pateikto komunikacijų statybos leidimo matyti, jog jis buvo M. N. išduotas 2010-10-05 (I tomas, b.l. 34).

Iš 2009-01-20 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo Nr. 51634 matyti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1800-5857, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Gindulių k.v., 0,0958 ha ploto, nuosavybės teise priklauso M. N. (b.l. 35-36).

Iš 2011-08-04 tyrėjai pateiktų žemės sklypo planų matyti, jog juose sklypo savininkė nurodyta M. N. (I tomas, b.l. 42, 43).

Iš 2011-03-18 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2024-4620, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010-04-20 priklauso V.V. M. ir R. M., anksčiau priklausė V. S. (I tomas, b.l. 44-46).

Iš 2011-09-08 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas unikalus Nr. 4400-1800-5857, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Gindulių k.v., 0,0958 ha ploto, nuosavybės teise priklauso M. N. (I tomas, b.l. 47-48).

Iš 2011-04-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. R. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą (I tomas, b.l. 61).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos matyti, jog 2010-05-25 ir 2010-05-26 į kasą buvo įnešti iš M. S. gauti atitinkamai 8 000 Lt ir 7 000 Lt (I tomas, b.l. 62).

Iš 2011-09-23 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (I tomas, b.l. 94).

Iš 2005-12-01 susitarimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo matyti, jog nuo 2005-12-01 100 proc. akcijų pirkėjas ir savininkas yra naujas bendrovės direktorius N. R. (I tomas, b.l. 104).

Iš Sodros duomenų matyti, jog 2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 6 darbuotojai (I tomas, b.l. 113).

Kaltinamojo N. R. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais, iš dalies paties jo parodymais, VĮ “Registrų centras” išrašais, 2010-05-24 sutartimi, pajamų orderiais, žemės planų kopijomis.

Kaltinamasis N. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, neigė turėjęs tikslą apgauti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti nukentėjusiųjų sumokėtą 15 000 Lt avansą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog N. R., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, su M. ir R. S. sutarė dėl sklypo pirkimo ir 2010-05-24 su M. S. pasirašė preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nors realiai šis sklypas nuosavybės teise priklausė M. N., kuri jokio įgaliojimo ar net paprasto žodinio sutikimo pardavinėti jai priklausantį sklypą nebuvo davusi. Kaltinamasis N. R. teismo posėdžio metu teigė, jog S. tiesiogiai neklausė, kam priklauso jų norimas pirkti sklypas, jis tik sakė, kad iki tikrosios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sklypas priklausys įmonei, tačiau nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog N. R. sakė, kad sutartas pirkti sklypas priklauso jo įmonei, būtent todėl ir pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes N. R. sakydavo “mano sklypai“, be to, taip buvo parašyta ir sutartyje. Nukentėjusiųjų turėtas ir į bylą pateiktas sklypo dalies planas (I tomas, b.l. 12) patvirtina, kad apie sklypo priklausomybę M. N. jie nežinojo, kadangi šiame plane sklypo priklausomybė nėra nurodyta, jis jiems buvo pateiktas sumažintas, kaip nurodė pats kaltinamasis N. R. „koks tilpo į A4 lapo formatą“, tuo tarpu nesumažintame sklypo plane, kurio nukentėjusieji neturėjo, M. N., kaip sklypo savininkė, buvo nurodyta (II tomas, b.l. 76). Kaltinamojo teigimu, jis apie sklypų pardavimą 2010 m. pradžioje buvo kalbėjęs su M. N., aptarę jų kainą, tačiau M. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog iki 2011 m. vasario mėnesio su N. R. pažįstama nebuvo, apie sklypų pardavimą su juo iki to laiko nešnekėjo ir net nesiruošė jų pardavinėti, nes nebuvo sutvarkyti visi reikiami dokumentai, komunikacijos. Duomenų, kad M. N. būtų suinteresuota sakyti netiesą ir neigti dar 2010 metais šnekėjusi su N. R. apie sklypų pardavimą bei jų kainas, nenustatyta, todėl jos parodymais teismas netikėti neturi pagrindo. Be to, M. N. nurodytas aplinkybes, kad sklypų 2010 metais ji negalėjo ir nesiruošė pardavinėti dėl nesutvarkytų dokumentų ir komunikacijų, patvirtina ir byloje esantis komunikacijų statybų leidimas, kuris, kaip matyti, išduotas tik 2010-10-05 (I tomas, b.l. 34). Liudytojo D. N. parodymai apie tai, kada vyko pokalbis su M. N. dėl sklypų pardavimo nebuvo nuoseklūs (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog apie M. N. sklypus sužinojo 2010 m. vasarį, tuo tarpu teismo posėdžio metu teigė, jog tai vyko 2010 m. pabaigoje ar tai 2011 m. pradžioje), todėl teismas jais nesiremia. Taip pat kaltinamasis N. R. teigė, jog 15 000 Lt avansas iš M. S. buvo paimtas ne tiek siekiant užtikrinti sklypo sutarties sudarymą, kiek namo statybos rangos sudarymą. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 15 000 Lt avansas buvo numatytas būtent preliminarioje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, kurioje apie jokius namo statybos rangos darbus nekalbama, o nukentėjusieji taip pat nurodė supratę, jog sumokėtas avansas buvo skirtas būtent jų ketinamo įsigyti sklypo rezervavimui. 2010-05-24 sudarytos sutarties 1 punkte kaip sutarties objektas nurodytas sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,10 ha ploto, esantis Klaipėdos r. sav., Gindulių k.v., tačiau iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, jog sklypas su tokiu numeriu iš viso nepriklausė M. N., o 2010-05-24 sutarties sudarymo metu priklausė V.V. M. ir R. M. (I tomas, b.l. 44-46). Kaltinamasis nurodė, jog sudarant sutartį advokatas tiesiog suklydo nurodęs ne tą sklypo numerį, tačiau bet kuriuo atveju, kaltinamasis neturėjo teisės pardavinėti nei sutartyje nurodyto, V.V. ir R. M. priklausančio, sklypo, nei M. N. sklypo, dėl kurio buvo tartasi su nukentėjusiaisiais, kadangi nė vienas iš jų nepriklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, kaip matyti, Sutarties 4 punkte buvo nurodyta, kad Turtas (sklypas) „priklauso ir priklausys“ pardavėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“), tretieji asmenys į jį jokių pretenzijų „neturi ir neturės“, nors jos pasirašymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kaltinamasis N. R. aiškiai žinojo, kad šis sklypas įmonei nepriklauso ir šie Sutarties punktai yra neatitinkantys tikrovės, klaidinantys. Sutartį pasirašė pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. R. ir pirkėja M. S.. Nors N. R. nurodė, jog šiuos sutarties punktus greičiausiai įrašė sutartį koregavusi M. S., tačiau ji teismo posėdžio metu neigė šioje sutarties dalyje dariusi pakeitimus. Nei 2010-05-24 sutartyje nurodytas žemės slypas unikalus Nr (duomenys neskelbtini) 0,10 ha ploto, esantis Klaipėdos rajono savivaldybė, Gindulių k.v., nei nukentėjusiems parodytas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Gindulių k.v., 0,0958 ha ploto, nuosavybės teise priklausantis M. N., nepriklausė nei UAB „ (duomenys neskelbtini)“, nei asmeniškai N. R.. Visa tai rodo, kad N. R. pateikė neteisingus duomenis apie tai, kad sklypas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir gavęs pinigus neketino vykdyti 2010-05-24 sutarties, nes šio sklypo net ir vėliau neįsigijo. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad veikiant tuo pačiu principu buvo parduoti sklypai ir pastatyti namai kitiems asmenims, šios bylos nagrinėjimui reikšmės neturi.

Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Subjektyvusis sukčiavimo požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia.

Aukščiau minėtos aplinkybės patvirtina, kad N. R., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, pardavinėjo svetimą turtą - sudarė su M. S. N. N. priklausančio sklypo preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį bei paėmė avansą - pačiai sklypų savininkei M. N. to nežinant, nesant jos sutikimui bei nuslėpęs sklypo priklausomybės M. N. faktą nuo nukentėjusiųjų. Taip pat nustatyta, jog nukentėjusiųjų įtikinimas, kad jų išsirinktas ir sutartas pirkti sklypas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kurios atstovu, direktoriumi N. R., jie tarėsi, lėmė M. S. sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymą ir 15 000 Lt avanso sumokėjimą, todėl laikytina, jog objektyvusis sukčiavimo požymis N. R. veikoje nustatytas. Kad nukentėjusiųjų suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui patvirtina ta aplinkybė, kad nukentėjusieji po to, kai N. R. pasakė, kad sklypai parduoti, sutiko nutraukti sutartį su N. R., ir jokių santykių su N. R. nebeturėjo, nes jie norėjo įgyti būtent tą sklypą. Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir nustatomas tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Įvertinus tai, jog N. R. nukentėjusiesiems per visą laiką neatskleidė, kad žemės sklypas, dėl kurio pirkimo-pardavimo buvo susitarta, priklauso ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei tai, jog jam, kaip pats nurodė, svarbiausias siekis buvo pasirašyti rangos sutartį su S., o be šios sutarties pasirašymo net nesiruošė pirkti žemės sklypo iš M. N., akivaizdu, jog jis veikė nutylėdamas svarbias aplinkybes bei numatė, kad tik taip veikdamas gaus iš nukentėjusiųjų avansą (bei norimą vėlesnę naudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ – užsitikrins įmonei, kurios direktorius ir vienintelis akcininkas yra, veiklą (užsakymą namo statybai) ir pelną iš jos). Kaltinamjo N. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenuoseklūs, jis skirtingai atsakydavo į jam užduodamus klausimus. Iš kaltinamojo N. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad pasirašydamas sutartį jis planavo 15000 litų, gautų iš S., panaudoti namo statybos darbams pagal susitarimą su S., tačiau, kaip pats nurodė, nuo 2010-07-26 iki 2010-08-22 buvo išvykęs iš Lietuvos, jokių projektų nerengė; S. prašant grąžinti sumokėtą avansą, jo negrąžino; kaltinamasis nurodė, kad neatkreipė dėmesio, kad 2010-05-24 sutartyje nurodyta, kad sutarties pasirašymo metu sklypas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, pripažino, kad neturėjo M. N. įgaliojimo, nebuvo sutaręs su M. N., kad suras sklypui klientą, M. N. detalaus plano kopiją gavo tik 2011 m. pradžioje ( 1 tomas, b.l. 59, 73, 76, 80). Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, juridinio asmens atstovo parodymų teisme, 2010 m. UAB „ (duomenys neskelbtini)" turėjo finansinių galimybių grąžinti nukentėjusiesiems 15000 litų, tačiau negrąžino. Byloje nustatyta, kad N. R., žinodamas, kad nėra žemės sklypo savininkas, su žemės savininku nesusitaręs, neturėdams žemės savininko įgaliojimo, ir žemės savininkui nežinant, pateikdamas save kaip žemės savininką, neketindamas vykdyti įsipareigojimų, sudarė su M. S. 2010-05-24 sutartį, įsipareigodamas parduoti jai žemės sklypą, ir taip apgaule gavo 15000 litų avansą. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą rodo tai, kad kaltinamasis ne tik neketino vykdyti prievolės, bet savo sąmoningais veiksmais esmingai apsunkino nukentėjusiųjų teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiesiems S. prašant grąžinti sumokėtus pinigus N. R. pinigų negrąžino. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2011-09-23 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)" iškelta bankroto byla (1 tomas,b.1.94), nukentėjusieji iki šiol pinigų neatgavo, pats N. R. nukentėjusiesiems nurodė, kad įmonė bankrutuoja ir pingų jie negaus. Kreditoriaus ( nukentėjusiųjų S. ) teisės atstatymo neperspektyvumas sudarytas sąmoningais kaltinamojo veiksmais duoda pagrindo išvadai, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra pagrįstas.

Kaltinamojo N. R. padaryta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo UAB “(duomenys neskelbtini)” kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos taip pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais, kaltinamojo N. R. parodymais, VĮ “Registrų centras” išrašais, 2010-05-24 sutartimi, pajamų orderiais, žemės planų kopijomis, kasos knyga.

Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime dėl kai kurių baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, pabrėžė, kad juridinio asmens specifiškumą lemia inter alia tai, kad juridinis asmuo, turėdamas teisnumą ir veiksnumą, teisinių santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.); juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. LR Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą.

Kaltinamojo UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovas kaltės nepripažino, teigė, jog įmonės vadovo tikslas buvo sudaryti namo statybos rangos sutartį ir paimtas 15 000 Lt avansas būtent ir užtikrino šią rangos sutartį, apgaulės sudarant sandorį su nukentėjusiaisiais nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog N. R., būdamas juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas, turėdamas teisę atstovauti, priimti sprendimus įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, 2010-05-24 su M. S. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo parduoti M. N. priklausantį žemės sklypą, neturėdamas tam jokių įgaliojimų, ir paėmė iš M. S. 15 000 Lt dydžio avansą, kurį įnešė į bendrovės kasą ir panaudojo bendrovės reikmėms, o vėliau, S. nutraukus sutartį, jo negrąžino. Teismo posėdžio metu, tiek N. R., tiek nukentėjusieji patvirtino, kad N. R. prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir veikė šios įmonės vardu. Kaip įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas (I tomas, b.l. 104) jis neabejotinai tokią teisę turėjo. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamojo N. R. padėtis bendrovėje visiškai atitiko BK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifinius požymius, kas vertintina kaip viena iš būtinų sąlygų baudžiamojon atsakomybėn traukti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad M. S. sumokėtas ir į bendrovės kasą įneštas 15 000 Lt avansas buvo panaudotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, statant kitus namus, todėl pagrįstai laikytina, jog N. R. veikė įmonės naudai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog kadangi N. R. veikė įmonės vardu bei jos naudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsako už N. R. padarytą nusikalstamą veiką.

Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į kiekvieno iš kaltinamųjų indėlį nusikalstamų veikų padaryme, į atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo N. R. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam N. R. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei – nusikalstama veika yra tyčinė, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), ja padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems iki šiol neatlyginta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba.

Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam N. R. paskyrus LR BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam N. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei – nusikalstama veika yra tyčinė, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), ja padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems iki šiol neatlyginta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau neteista, šiuo metu jai yra iškelta bankroto byla.

Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrus LR BK 43 str. 1 d. 3 p. numatytą bausmę – juridinio asmens likvidavimą.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai M. S. ir R. S. bylos nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. R., prašydami priteisti iš N. R. M. S. naudai 19 600 Lt turtinės žalos atlyginimą, subsidiariai iš N. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. S. naudai 1 200 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei subsidiariai iš N. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. S. naudai 1 200 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, jog, kai nebuvo gražintas avansas, M. S. kreipėsi į teismą ir 2010-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu M. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 15 000 Lt negrąžinto avanso, 2 000 Lt baudos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 17 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 200 Lt bylinėjimo išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 2 400 Lt išlaidų už advokato pagalbą, tačiau, kadangi tik vėliau paaiškėjo, kad N. R. yra subsidiariai atsakingas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, 2011-10-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla ir nėra galimybės priteistos sumos išieškoti iš įmonės, šią turtinę žalą (viso 19 600 Lt) M. S. turi atlyginti kaltinamasis N. R.. Taip pat abu nukentėjusieji nurodė, jog dėl N. R. veiksmų jie prarado daug laiko, buvo priversti imti didesnį kreditą iš banko ir pirkti brangesnį sklypą kitoje vietoje, patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl prašo iš abiejų kaltinamųjų subsidiariai priteisti po 1 200 Lt kiekvienam nukentėjusiajam neturtinės žalos.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Civilinė ieškovė M. S. dėl kaltinamųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. R. nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą – neatgavo sumokėto 15 000 Lt avanso, dėl ko buvo priversta kreiptis į teismą ir patirti kitas išlaidas – sumokėti advokatui už teisinę pagalbą, mokėti žyminį mokestį, todėl laikytina, jog visos šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su padaryta nusikalstama veika. 2010-05-24 sutarties 5.1. punkte buvo numatyta 2000 Lt bauda už sutarties nesudarymą dėl pardavėjo kaltės. Kaip nustatyta, sklypo pirkimo-pardavimo galutinė sutartis negalėjo būti sudaryta būtent dėl to, t.y. kad sutartas sklypas realiai nepriklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl M. S. prašymas priteisti 2000 Lt baudą laikytinas pagrįstu (LR CK 6.256 str., 6.258 str.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog M. S. ieškinys dėl 19 600 Lt turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, todėl 19 600 Lt turtinė žala nukentėjusiajai M. S. priteisiama iš N. R. subsidiariai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio turtinės žalos atlyginimas priteistas 2010-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (M. S. reikalavimas įtrauktas ir kreditinių reikalavimų sąrašą) (LR CK 2.50 str.).

LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusieji patyrė tam tikrus nepatogumus, nes prarado laiko, turėjo ieškoti kito sklypo, imti didesnę paskolą, tačiau nenustatyta, kad šie nepatogumai yra kaip nors susiję su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais darbo, šeimos ar socialiniais santykiais. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkinami iš dalies ir nukentėjusiesiems priteisiama po 600 Lt neturtinės žalos, kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės nusikalstama veika buvo daryta N. R. veiksmais, juridinis asmuo veikė tik per jį, bei į tai, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra pripažinta bankrutuojančia, neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems priteisiamas tik iš kaltinamojo N. R..

Nukentėjusiųjų prašymai priteisti iš kaltinamojo po 500 litų kiekvienam jų išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįsti byloje esančiais dokumentais, todėl tenkinami visiškai. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, yra realus. Iš teismui pateiktų kvitų matyti, kad nukentėjusiųjų išlaidos advokato padėjėjai, dalyvavusiai teisme kaip jų atstovei, paslaugoms apmokėti sudaro kiekvienam po 500 litų. Atsižvelgiant į kaltinamojo N. R. turtinę padėtį, į tai, kad jis dirba, šios išlaidos priteistinos iš N. R.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė iš esmės kilo dėl N. R. veiksmų bei į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis sunki, šiuo metu ji yra pripažinta bankrutuojančia, daro išvadą, jog yra pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nukentėjusiesiems ir jas priteisti tik iš kaltinamojo N. R. (LR BPK 105 str. 3 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.-308 str., teismas,

nusprendžia:

N. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kaltinamajam N. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - juridinio asmens likvidavimą, įpareigojant juridinį asmenį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.

Priteisti nukentėjusiajai M. S. 19 600 Lt turtinę žalą iš N. R. subsidiariai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio turtinės žalos atlyginimas priteistas 2010-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu.

Nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo N. R. nukentėjusiesiems M. S. ir R. S. po 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam. Kitą M. S. ir R. S. ieškinių dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Priteisti iš kaltinamojo N. R. nukentėjusiesiems M. S. ir R. S. po 500 Lt kiekvienam jų išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.