Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2025-03-05 · Byla Nr. M1-96-1001/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-05
Bylos Nr.
M1-96-1001/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18068-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Kvalitaitė
Nukentėjusysis
R. R.
Advokatai
Eugenijus Baršys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-96-1001/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18068-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.10.8 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 5 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ilona Kvalitaitė,sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui,nukentėjusiajam R. R.,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, D. G., gynėjui advokatui Eugenijui Baršiui,

teismo medicinos ekspertui K. M.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbančiai, neteistai, kuriai 2018-09-25 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi už BK 140 straipsnio 1 dalyje uždraustą veiką taikytas priverstinis gydymas ambulatorinėmis sąlygomis.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2024-05-13, apie 14 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), suduodama ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu R. R. į veido sritį, taip padarydama nosikaulių lūžį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. R. sveikatą.

Nukentėjusysis R. R. parodė, kad jis gėrė su D. G.. D. G. jam šėrė į veidą, jis nugriuvo, N. F. laikė jo rankas, o D. G. trenkė į veidą žiebtuvėliu.

Motyvuojamoji dalis

BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaityti nukentėjusiojo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriuose nurodė, kad 2024-05-13, apie 11.00 val. su D. G. ir N. F. kartu vartojo alkoholį. Šalia (duomenys neskelbtini) pastato susipyko ir jis (R. R.) mėgino suduoti delnu D. į veidą, kad nustotų šaukti vidury miesto, N. F., pamatęs, kad jis buvo užsimojęs prieš D. ir bandė jai trenkti, jį skyrė nuo D.. Jis N. F. sudavė vieną kartą į veidą, N. parvertė nugara ant žemės. Jis bandė išsivaduoti, o N. laikė jo rankas prispaudęs prie krūtinės ir liepė jam ramintis. Jis gulėjo ant žemės, jį prispaudęs (užgulęs) visu kūno svoriu laikė N. F., kad negalėtų pajudėti, prašė jį paleisti. Tuo metu D. pribėgusi prie jo gulinčio, sudavė ne mažiau nei 5 smūgius į veidą kažkuo kietesniu nei kumštis (t. 1, b.l. 27-30, 33-36, 42- 45). Nukentėjusysis patvirtino, kad šie parodymai teisingi.

Liudytojas N. F. parodė, kad rytą su D. G. jos namuose gėrė alkoholį. Po to parke nukentėjusysis susimušė su D. G.. R. R. jš puolė, jis jį pargriovė ant žemės ir laikė rankas už riešų, kad jis negalėtų priešintis, o D. G. nukentėjusiajam kelis kartus smogė į veidą žiebtuvėliu. Nukentėjusiajam iš nosies pasipylė kraujas.

Liudytoja V. Č., policijos pareigūnė, parodė, kad nuvyko š iškvietimą parke dėl muštynių. R. R. sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje kruvina nosimi. D. G. sakė žiebtuvėliu trenkusi R. R. į nosį. D. G. pažįsta dėl policininkės pareigų atlikimo kaip alkoholį vartojantį, konfliktuojantį žmogų.

Liudytoja D. P., policijos pareigūnė, parodė 2024 m. gegužės mėn. įvykio vietoje parke greitosios pagalbos automobilyje rado nukentėjusįjį sumušta nosimi. Jis sakė, kad vyras jį laikė, parvertęs ant žemės, o moteris mušė.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, kuri yra aikštelė, šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 16-20)

Asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo R. R. apžiūra. Protokole užfiksuota, kad apžiūrimas nukentėjusysis asmuo, nosies dešinėje pusėje matosi kirstinė žaizda, nosis patinusi, paraudusi. Veido kairė pusė patinusi, paraudusi, virš kairės akies antakio matyti kirstinė žaizda, sutinimas. Kaktos sritis patinusi. Pagal gautą gydytojų įrašą nustatytas nosikaulių trauminis lūžimas. Ant dešinės rankos, ketvirto ir penkto pirštų nubrozdinimai (t. 1, b.l. 71-77)

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. R. kūne konstatuotas nosikaulių lūžis. R. R. kūne konstatuotas nosikaulių lūžis visumoj griuvimui nėra būdingas ir, tikėtina, susidarė smūgio sudavimo pasekoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. R. R. kūne konstatuotas nosikaulių lūžis padarytas neužilgo iki apžiūros gydymo įstaigoje 2024-05-13. R. R. kūne konstatuotas nosikaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b.l. 92-94).

Apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų, reagavusių į įvykį, dėvimų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas, įvardintas (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą matyti pareigūnes iš tarnybinio policijos automobilio einant link tolumoje stovinčio greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) automobilio. Priekyje GMP automobilio, ant suoliuko sėdi vyras (N. F.) ir moteris (D. G.). Pareigūnė prieina prie atidarytų GMP automobilio durų, viduje automobilyje sėdintis R. R., jo veidas kruvinas, šalia jo GMP darbuotoja. Pareigūnė klausia, kas nutiko. R. R. atsako: ,,sumušė''. Pareigūnė klausia, kas užpuolė, R. R. atsako: ,,Kolia, čia kur sėdi''. GMP išsiveža R. R. į priėmimo skyrių įtariant nosies lūžimui. Pareigūnės prieina prie sėdinčių N. F. ir D. G.. D. sako: buvom pas gandrų kieme, kaimynka pradėjo rėkt N. F. sako: aš tikrai jo nemušiau. D. pradėjo mušt, aš tiesiog paėmiau už pečių (rodo, kad parvertė). Pareigūnė klausia: o tai nosis kodėl kruvina? N. F. sako: tai čia D. biški užvožė. D. G. įsiterpia: su žiebtuvėliu. Toliau tęsia N. F.: Kai laikiau rankas jam, D. biški užvožė. Toliau N. F. tęsia: Aš pasakysiu teisybę - gėrėm pas R. kieme. Kaimynka išėjo, pradėjo rėkt, kad prie stalo sėdim, sakau einam R. kambarin. R. sako, aš kambary negersiu. Išėjom. Ėjom, R. prisivijo pyst jai (rodo į D.) į galvą. Pareigūnės kviečia į automobilį pasitikrint neblaivumą. Einant girdisi, kaip N. F. sako: tas vėl D. į galvą, aš jį paėmiau, užlaužiau rankas, sakau ,,R. raminkis'', o D. pripuolus jam... gal už senus griekus, už ką''. Prieina prie policijos automobilio. Nustatinėjamas neblaivumas ir aiškinamasi įvykio aplinkybės toliau. Pareigūnė klausia: tai ėjot nuo R. namų, R. jus pasivijo ir iš pradžių trenkė jums? D. G. sako: taip. Pareigūnė klausia: ir kas tada buvo? D. G. sako: tada K. jį paguldė. N. F. sako: aš jį paėmiau ir paguldžiau, tada jis nusiramino, dar turėjom bambalį, tada jis vėl D. trenkė. Aš paėmiau jam rankas užlaužiau, paguldžiau ir laikau. Pareigūnė pertraukia N. F. ir duoda alkoholio kiekio matuoklį patikrinti neblaivumą. (t. 1, b.l. 95-97)

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijose nurodyta, kad 2024-05-13 14.38 val. D. G. nustatytas 1,23 promilių neblaivumas. (t. 1, b.l. 119)

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad D. G. tiriamos veikos metu sirgo rezidualine šizofrenija ir negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Šiuo metu D. G. serga minėtu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. D. G. nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes ji nebus pilnavertė teismo proceso dalyvė dėl minėto psichikos sutrikimo, be to dalyvavimas teisme gali pabloginti jos esamą psichikos būklę. D. G. dėl savo psichikos būklės negali suprasti aplinkybių kurios turi reikšmės ikiteisminiam tyrimui, bylos nagrinėjimui teisme duoti parodymus. D. G. reikia skirti priverčiamąsias medicinos priemones priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. (t. 2, b.l. 22-24).

Ekspertizę atlikęs teismo medicinos ekspertas K. M. teismo posėdyje išvadą patvirtino, papildomai paaiškino, kad D. G. paranoidinė šizofrenija yra lėtinėje stadijoje, todėl jai pakanka ambulatorinio gydymo. D. G. skirtini vaistai nedera su alkoholio vartojimu, vartojant alkoholį, galimas ligos paūmėjimas.

Teismas, įvertinęs išdėstytus įrodymus, pripažįsta įrodyta, kad D. G. 2024-05-13, apie 14 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini) suduodama ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu R. R. į veido sritį, taip padarydama nosikaulių lūžį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, taip įvykdydama įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. D. G. šios veikos padarymo metu buvo nepakaltinama, nes dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, padaręs BK uždraustą veiką, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. D. G. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Parinkdamas jos rūšį, teismas vertina bylos įrodymų visumą.

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų (kasacinė nutartis Nr. 2K-135-697/2022).

Pagal BK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja; pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatas stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

Teismo medicinos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad D. G. visai nekritiška savo psichikos būklei, apie jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką nuosekliai papasakoti negali, ją savaip motyvuoja, neigia, nesuvokia teisinių pasekmių. Socialinis supratingumas menkas, socialinė adaptacija sutrikusi. D. G. Panevėžio apylinkės teismo 2018-09-25 nutartimi už įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikytas ambulatorinis gydymas, tačiau ji ambulatoriškai visiškai nesigydė, todėl jai to paties teismo 2020-03-12 nutartimi ambulatorinis gydymas pakeistas į stacionarinį. D. G. tiek ankstesnę, tiek nagrinėjamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Jos daromos smurtinės veikos turi tendenciją sunkėti. D. G. bausta administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, padarytus, esant neblaiviai. Liudytojas N. F. nurodė, kad D. G. nuolat vartoja alkoholį. Teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad D. G. skirtini vaistai nesuderinami su alkoholio vartojimu, vartojant juos kartu, galimas ligos paūmėjimas. D. G. išsituokusi, neturi ja galinčių pasirūpinti artimųjų.

Teismas, įvertinęs išdėstytus įrodymus, sprendžia, kad nekritiškam savo būklei, piktnaudžiaujančiam alkoholiu, neturinčiam galinčių jam padėti žmonių asmeniui šiuo metu teismo medicinos ekspertizės akte siūlomas taikyti ambulatorinis gydymas nebus efektyvus. D. G. dėl jos psichikos sutrikimo būtinas ilgesnis gydymo ir stebėjimo laikotarpis nuolatinėje medikų priežiūroje, o ambulatoriniu gydymu to pasiekti neįmanoma. Teismo vertinimu, D. G. saugesnis ir efektyvesnis yra stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl ši priverčiamoji medicinos priemonė jai ir skirtina.

Byloje civilinį ieškinį pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa dėl 93,31 Eur žalos, patirtos dėl nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų, Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Tuo tarpu nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, o šią veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-77/2011, apeliacinė nutartis Nr. 1A-251/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, ieškovei išaiškinant teisę dėl nepakaltinamo asmens padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403- 405 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

D. G., kuri padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, būdama nepakaltinama, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Ilona Kvalitaitė